Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 15d. 16:46

Afganistaniečiai ruošiasi bėgti nuo Talibano: nauja banga pasieks ir Lietuvą?

Manoma, kad daugybė afganistaniečių ruošiasi bėgti iš šalies
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Manoma, kad daugybė afganistaniečių ruošiasi bėgti iš šalies
Tarp Lietuvos pasienyje su Baltarusija sulaikytų migrantų daug žmonių iš Afganistano – ar bent tokiais prisistatančių – kol kas nėra. Bet netrukus jų gali padaugėti – vis realiau, kad šalyje, iš kurios traukiasi tarptautinės koalicijos pajėgos, įsitvirtins Talibanas, o tai sukels didelę emigracijos bangą. Realu, kad daug afganistaniečių bandys vykti į Europą, įskaitant Lietuvą, o čia tikėsis prieglobsčio.

Kaip 15min teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovai, afganistaniečiai laikytini tikrais pabėgėliais, o ne ekonominiais migrantais, kadangi sprunka ne šiaip ieškodami geresnio gyvenimo, o gelbėdamiesi.

Talibanas šalyje perima vis didesnių teritorijų kontrolę ir jau vykdo keršto akcijas – pranešama ir apie Afganistano pajėgų narių, ir apie civilių žudymus. Ypač didelis pavojus – moterims, iš kurių talibai neabejotinai atims visas teises.

Situacija valstybėje žaibiškai pablogėjo JAV prezidentui Joe Bidenui pranešus, kad amerikiečiai kariai iki rugsėjo paliks Afganistaną. Paskui JAV pajėgas traukiasi ir kitų šalių kariškiai.

ES šalių lyderiams jau skauda galvas

Šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai iki antradienio vakaro buvo sulaikę 1738 migrantus. Daugiausia jų – iš Irako (846), Kongo (198), Kamerūno (121).

Afganistaniečių ar asmenų, kurie neturi dokumentų, bet teigia, kad atvyko iš Afganistano, kol kas nėra daug – vos 35.

VSAT nuotr./Sulaikyti migrantai
VSAT nuotr./Sulaikyti migrantai

Kaip 15min informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, būtent tiek jų šiais metais atkeliavo ar teigia atkeliavę iš Afganistano. Tendencijos, kad atvykstančiųjų iš šios šalies daugėtų, pasieniečiai esą nepastebi.

Į Lietuvą pastaraisiais metais apskritai nevyko daug Afganistano piliečių, o pabėgėlio statusas, taigi – ir prieglobstis mūsų šalyje, buvo suteiktas dar mažesniam skaičiui jų.

Pernai – dviem afganistaniečiams, 2019 m. – 14-ai, 2018-aisiais – trims, o dar septyni sulaukė papildomos apsaugos. Šiais metais per penkis mėnesius pabėgėlio statusas suteiktas vienam afganistaniečiui.

Afganistaniečių ar asmenų, kurie neturi dokumentų, bet teigia, kad atvyko iš Afganistano, kol kas nėra daug – vos 35.

Vis dėlto situacija netrukus gali pasikeisti. Sėkmingi talibų žygiai kelia galvos skausmą Briuselyje – kaip vienas ES diplomatas teigė portalui „EURACTIV“, Bendrija baiminasi naujos migracijos bangos iš Rytų.

„Afganistanas po JAV pasitraukimo taps rimtu iššūkiu, susijusiu su migracija. Manome, kad padaugės žmonių, bandysiančių bėgti nuo Talibano“, – tvirtino diplomatas, priminęs, kad Pakistanas esą dėl epidemiologinės grėsmės uždarė svarbią Torchamo pasienio perėją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės mojuoja Talibano vėliavomis Afganistano ir Pakistano pasienyje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės mojuoja Talibano vėliavomis Afganistano ir Pakistano pasienyje

Daugelio analitikų manymu, afganistaniečiai jau ieško būdų pasiekti Vakarus, o bene svarbiausią vaidmenį vaidins Turkija.

2015-ųjų migracijos krizė Europoje nuslūgo tik tuomet, kai ES susitarė su Turkija, kad ši mainais į milijardus eurų neleistų migrantams vykti į Bendrijos teritoriją.

Bet dabar, anot diplomato, Ankara susitarimą jau interpretuoja savaip ir neleidžia išvykti tik sirams – kitų tautybių žmones turkai kaip tik stumia ES pasienio šalių link. Tai esą liudija vis paaštrėjanti situacija prie Graikijos ir Turkijos sienos, taip pat – Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Svarbus Turkijos elgesys

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „EURACTIV“ tvirtino, kad keli afganistaniečiai šiais metais jau nelegaliai kirto šalies sieną – tai reiškia, kad tokiu keliu jau naudojamasi.

„Žinome, kad Vakarų pajėgos palieka Afganistaną, tad įmanoma, jog kils didžiulė migrantų banga, kurią jau matome Tadžikistane. Padedami Rusijos, jie gali pasiekti Europos sienas per Lietuvą ar net Latviją, Estiją ar Suomiją bei kitas šalis, kurios ribojasi su Rusija“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Šią savaitę Lietuvos diplomatijos vadovas, tiesa, vyko į Turkiją, kurią paragino mažinti skrydžių į Baltarusiją ir tirti bei užkardyti migrantų kelionių maršrutus.

Rusija 2015–2016 metais buvo kaltinama siunčiant tūkstančius migrantų prie sienos su Norvegija, taip pat – su Suomija. Oslas tada nutarė įrengti pasienyje tvorą.

Suomija pirmadienį paskelbė, kad nuo liepos 9 dienos jau stabdo priverstines afganistaniečių deportacijas.

Kad ir kaip būtų, Europos politikos centro analitikė Helena Hahn mano, kad Talibanas per artimiausią pusmetį ar metus gali sužlugdyti dabartinę Afganistano vyriausybę ir perimti šalies kontrolę. Tai afganistaniečiams taps signalu bėgti.

„Jau dabar Afganistano vyriausybė paprašė ES laikinai, trims mėnesiams, sustabdyti afganistaniečių grąžinimą šaliai, nes joje daugėja smurto. Man tai yra aiškus ženklas, kad vyriausybė praranda kontrolę“, – teigė H.Hahn.

Suomija pirmadienį, beje, paskelbė, kad nuo liepos 9 dienos jau stabdo priverstines afganistaniečių deportacijas. Helsinkyje dabar bus atliekamas saugumo padėties Afganistane vertinimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantai iš Afganistano Graikijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantai iš Afganistano Graikijoje

Ekspertė pabrėžė, kad pastaraisiais metais pabėgėliai iš Afganistano siekia apsistoti Turkijoje, o ne iš jos keliauti toliau į Vakarus. H.Hahn manymu, neišvengiamas ES ir Turkijos susitarimo dėl migracijos koregavimas – kol kas ES finansinė parama taikoma tik sirų pabėgėlių, gyvenančių Turkijoje, atžvilgiu.

„Jei migracijos srautai toliau kils, galime tikėtis intensyvių diskusijų. Istorija rodo, kad galima tikėtis, jog Turkija bandys pasinaudoti situacija strategine prasme – sieks iš Europos išsireikalauti tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, vizų režimo liberalizavimo“, – svarstė H.Hahn.

„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Afganistane
„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Afganistane

Jungtinių Tautų skaičiavimu, pastarosiomis dienomis vien Šiaurės Afganistane, kur įsisiautėjo talibai, namus paliko 56 tūkst. žmonių. Šiemet šalies viduje jau persikėlė daugiau nei 205 tūkst. žmonių.

Gali ryžtis bandyti pasiekti Europą

Tiesa, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, religijotyrininkas Egdūnas Račius abejoja, ar daug afganistaniečių ryšis bandyti pasiekti Europą.

„Kaip rodo istorija, didžioji dalis iš jų apsistoja kaimyninėse valstybėse – Irane ir Pakistane, kur turi giminių, egzistuoja kalbinis, etninis artumas. Ar jie sieks patekti į Europą? Nebūčiau tuo toks tikras“, – 15min šią savaitę teigė E.Račius.

J.Petronio nuotr./Egdūnas Račius
J.Petronio nuotr./Egdūnas Račius

Vis dėlto tam tikrų ženklų, kad šįkart migracijos iš Afganistano maršrutai gali keistis, yra. Kaimyninės šalys, kuriose jau apsistoję milijonai afganistaniečių, teigia, kad nėra pasiruošusios susitvarkyti su dar daugiau atvykėlių. Be to, ten baiminamasi koronaviruso smūgių.

Nuo karo ir smurto bėgantys afganistaniečiai iki šiol daugiausia sprukdavo į Pakistaną, Turkiją, Iraną, Tadžikistaną ir Uzbekistaną. Bet stabilumo ir ramybės ten mažai, tad svarstoma, kad tūkstančiai žmonių gali ryžtis leistis į pavojingą kelionę Europos link.

Nuo 2002 metų beveik 5,3 mln. afganistaniečių savanoriškai grįžo į šalį, padedami Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros. Tačiau dabar, kai talibų sugrįžimas į valdžią beveik neišvengiamas, grįžta gerokai mažiau žmonių.

K.Kirisci: jei į Turkiją atkeliaus naujos pabėgėlių iš Afganistano bangos, matau didelę tikimybę, kad jie bandys vykti į Europos Sąjungą. Gali kilti tokia krizė kaip 2015 ar 2016 metais.

Spaudimo netrūksta. Antai Pakistane gyvena apie 3 mln. afganistaniečių, bet tik maždaug pusė jų įregistruoti kaip pabėgėliai. Kiti dokumentų neturi, be to, Pakistanas nėra pasirašęs JT pabėgėlių konvencijos ir ragina afganistaniečius grįžti namo.

Irane gyvena per milijoną registruotų pabėgėlių iš Afganistano ir dar 2,5 mln. afganistaniečių be dokumentų. Bet JAV sankcijos Iranui nuskurdino šalį, tad daug žmonių ieško būdų vykti kitur.

„Jei į Turkiją atkeliaus naujos pabėgėlių iš Afganistano bangos, matau didelę tikimybę, kad jie bandys vykti į Europos Sąjungą. Gali kilti tokia krizė kaip 2015 ar 2016 metais“, – mano tyrimų centro „Brookings Institution“ analitikas Kemalis Kirisci.

Taip, J.Bidenas žada priimti dešimtis tūkstančių afganistaniečių, kurie karinės kampanijos metu dirbo kartu su JAV pajėgomis, – vairuotojus, vertėjus. Jie dabar yra pagrindiniai Talibano taikiniai.

Vis dėlto kai kurie analitikai jau pastebėjo, kad tokie skaičiai – tik trupinėliai. Didžiąją dalį košės pabėgėlių srauto pavidalu gali tekti srėbti jau nebe amerikiečiams, o būtent europiečiams, kurie du dešimtmečius padėjo JAV pajėgoms Afganistane.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:48
02:03
05:50

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min