V.Zelenskis pažadėjo tris dalykus rusų kariams, jei šie pasiduos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pažadėjo tris dalykus, kuriuos išpildys pasiduodantiems Rusijos kariams.

„Kiekvienam pasiduodančiam Rusijos kariui Ukraina garantuoja tris dalykus:

1. su jumis bus elgiamasi civilizuotai, laikantis visų konvencijų;

2. niekas nežinos jūsų pasidavimo aplinkybių, niekas Rusijoje nesužinos, kad pasidavėte savanoriškai;

3. jei bijote grįžti į Rusiją ir nenorite būti keičiamas pats, mes rasime būdą užtikrinti ir tai“, – sakė jis.

Europos Sąjunga svarsto galimybę dar kartą sugriežtinti finansines sankcijas Rusijos Federacijai.

Kaip praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais diplomatais, paskutinis stambus Rusijos valstybinis bankas gali būti atjungtas nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT,.

Šis bankas yra „Gazprombank“, per kurį atliekami mokėjimai už dujas.

Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Jungtinėse Tautose paragino Rusiją ir Ukrainą neleisti savo karui „išplisti“ ir pasiūlė ieškoti diplomatinio sprendimo.

JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kalbėjęs Wang Yi neišsakė tvirto palaikymo invazijai į Ukrainą, kurią vasarį pradėjo Pekino sąjungininke nominaliai laikoma Rusija.

„Raginame visas susijusias šalis neleisti šiai krizei išplisti ir apginti teisėtas besivystančių šalių teises bei interesus“, – pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas.

Jis paragino surengti „sąžiningas ir pragmatiškas“ taikos derybas, kuriose būtų siekiama išspręsti visas pasaulines problemas.

„Kinija palaiko visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinos skubos prioritetas yra sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – pareiškė Wang Yi.

„Esminis sprendimas būtų išspręsti pagrįstą susirūpinimą visoms šalims keliančius saugumo klausimus ir sukurti subalansuotą, veiksmingą bei tvarią saugumo architektūrą.“

JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Wang Yi buvo susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Tai buvo jų pirmosios derybos nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per anksčiau šį mėnesį įvykusį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.

Prieš karą V. Putinas buvo apsilankęs Pekine ir dvi šalys paskelbė glaudų aljansą.

Tačiau JAV pareigūnai atkreipia dėmesį, jog Maskva, jų vertinimais, iš Kinijos nesulaukia konkretaus palaikymo karui. Jie taip pat sako, kad Pekinas atmetė prašymus atsiųsti karinės įrangos, tad Rusijai teko jos prašyti iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

Rusijoje per protestus prieš prezidento Vladimiro Putino šią savaitę paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje šeštadienį sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, praneša protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.

Jos duomenimis, per mitingus, vykusius 32 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 726 žmonės, beveik pusė jų – Maskvoje.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė įvairiose vietose Maskvos centre matęs gausias policijos pareigūnų pajėgas.

Dauguma protestuotojų ėjo pro šalį arba stovėjo – atskirai arba susibūrę į nedideles grupes, – kad pareigūnai jų nepastebėtų ir nesuimtų.

AFP žurnalistas papasakojo matęs, kaip policija sulaikė apie 20 žmonių.

„Mes nesame patrankų mėsa!“ – šaukė policijos pareigūnų išvedama moteris.

Sankt Peterburge – antrame pagal dydį Rusijos mieste – AFP žurnalistas matė policijos furgoną, kuriame buvo apie 30 sulaikytųjų.

Protestuotojai Sankt Peterburge taip pat stengėsi elgtis apdairiai, nes pareigūnai suimdavo kiekvieną, kas jiems atrodydavo įtartinas.

22 metų Ilja Frolovas laikė plakatą su užrašu „taika“.

„Noriu išreikšti savo nepritarimą tam, kas vyksta... Nenoriu eiti į karą už Putiną“, – pareiškė jis.

„Esu prieš karą ir prieš mobilizaciją. Bijau dėl jaunų žmonių“, – sakė 70 metų Natalja Dubova.

Per protestus, kurie vyko trečiadienį, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie mobilizaciją, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės ir tie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.

AFP žurnalistai pasikalbėjo su kai kuriais tuomet sulaikytais vyrais, kurie papasakojo, kad policijoje jiems buvo įteikti šaukimo dokumentai.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tokia tvarka „neprieštarauja įstatymams“.

Rusijos valdžia stengiasi užgniaužti bet kokią kritiką dėl vadinamosios specialiosios karinės operacijos Ukrainoje ir nuo konflikto pradžios vasario mėnesį jau sulaikė tūkstančius protestuotojų.

Per šeštadienio protestą Sankt Peterburge policijos pareigūnai per garsiakalbius perspėjo protestuotojus, kad jie „pažeidžia COVID-19 taisykles“.

Tačiau penktadienį Maskvoje ir Sankt Peterburge buvo susibūrę šimtai žmonių, kurių niekas nevaikė ir nestabdė. Tiesa, jie susirinko išreikšti palaikymą „specialiajai karinei operacijai“ ir Rusijos kontroliuojamų okupuotų teritorijų aneksijai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis savaitėmis aktyviau įsitraukė į tiesioginį strateginį karo prieš Ukrainą planavimą ir, be kita ko, atmetė generolų prašymus leisti atsitraukti iš Chersono, rašo JAV dienraštis „The New York Times“, remdamasis JAV administracijos atstovais.

Pasak leidinio, aukšto rango karininkai siūlė palikti miestą ir organizuotai atsitraukti už Dniepro upės, kad būtų galima išsaugoti karius ir karinę įrangą.

„Tačiau toks atsitraukimas būtų dar vienas žeminantis viešas pripažinimas, kad V.Putinas pralaimi šiame kare, o Ukrainai tai atneštų antrą didelę pergalę per vieną mėnesį“, – rašo dienraštis, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užgrobė invazijos pradžioje, ir tebėra vienintelis administracinis centras, kurį kontroliuoja Maskva. Jei ukrainiečių pajėgos jį atkovotų, tai, pasak leidinio, būtų didelis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laimėjimas.

Pasak „The New York Times“ šaltinių, susipažinusių su slaptais žvalgybos duomenimis, V.Putino atsisakymas leisti pajėgoms pasitraukti iš Chersono „gerokai pakirto karių moralinę dvasią“, taip pat kilo nemaža įtampa karinėje vadovybėje.

JAV pareigūnų nuomone, V.Putino ir jo generolų nesutarimai dėl Chersono fronto linijos parodo padėties Ukrainos pietuose svarbą abiem kariaujančioms šalims. 

Anot jų, nors ukrainiečių pajėgos pastaruoju metu gerokai pasistūmėjo į priekį šiaurės-rytuose, teritorija aplink Chersoną „tebėra svarbus karo teatras“, turintis rimtų strateginių pasekmių ir Kyjivui, ir Maskvai, rašo leidinys.

Jei Rusijos pajėgoms dėl ukrainiečių kariuomenės kontrpuolimo teks dar atsitraukti, kils grėsmė Krymo tiltui, kuriam pastatyti V.Putinas įdėjo itin daug pastangų, rašo dienraštis.

Šeštadienį Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino 4 rusų lėktuvus, 5 bepiločius orlaivius ir sparnuotąją raketą.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos pietuose esančio Chersono gyventojai verčiami kelis kartus balsuoti „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Agentūra citavo Chersono srities tarybos pirmininko pirmąjį pavaduotoją Jurijų Sobolevskį, kuris teigė, kad Rusijos pajėgos kelis kartus lankėsi kai kurių žmonių namuose, kad priverstų juos balsuoti.

Pasak jo, kai kuriais atvejais, jei namuose randamas tik vienas šeimos narys, jie verčiami balsuoti kelių giminaičių vardu.

Prieglobsčio Latvijoje dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos iki šiol paprašė du Rusijos piliečiai, pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, pabrėžęs, kad mobilizacija Rusijoje savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį Latvijoje.

Anot jo, padėtis Latvijos-Rusijos pasienyje tebėra rami, Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra sugriežtinusi kontrolę ir kruopščiai tikrina visus atvykstančiuosius.

Ministras pažymėjo, kad sieną kertančių žmonių toliau mažėja, o nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo apribojimai Rusijos piliečių atvykimui į Latviją, į šalį buvo neįleisti 23 Rusijos piliečiai.

„Mobilizacija Rusijoje savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį Latvijoje. Iki šiol prašymus suteikti prieglobstį dėl mobilizacijos pateikė du asmenys. Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, atsižvelgiant į, be kita ko, grėsmes nacionaliniam saugumui. Prieglobstis Latvijoje niekada nebuvo suteikiamas masiškai ir to niekada nebus“, – pabrėžė ministras.

Jo pranešime taip pat nurodoma, kad nė vienas Rusijos pilietis nekerta Latvijos sienos kaip turistas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šią savaitę paskelbus apie dalinę mobilizaciją vadinamajai specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius socialiniuose tinkluose parašė, kad Latvija saugumo sumetimais neišduos humanitarinių ar kitokių vizų išvengti mobilizacijos siekiantiems Rusijos piliečiams ir nepakeis rugsėjo 19 dieną įsigaliojusių apribojimų Rusijos piliečių atvykimui į Latviją.

Ukrainos Saugumo tarnyba nustatė rusų pareigūno, įsakiusio kankinti ukrainiečius laikinai okupuotame Chersone, tapatybę, rašo pravda.ua.

Pranešama, kad tai Rostovo srities skyriaus viršininko pavaduotojas, policijos pulkininkas Aleksandras Naumenko, jo šaukinys – „Alfa“.

Ukrainos saugumo tarnybų paskelbta nuotr./Oleksandras Naumenko

Teigiama, kad jo įsakymu buvo neteisėtai sulaikomi ir kankinami vietos gyventojai, įsilaužiama į jų namus ir konfiskuotas žmonių turtas.

Nustatyta, kad šis pareigūnas asmeniškai dalyvavo išvaikant taikius mitingus Chersone. Jis davė įsakymą prieš Ukrainos piliečius naudoti elektrošoko granatas ir ašarines dujas.

Be to, A.Naumenkos nurodymu Rusijos kariškiai pagrobė du ukrainiečius ir kelias savaites juos žiauriai kankino. Iš jų bandyta išgauti informacijos apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir jų dislokaciją, taip pat įtikinti juos bendradarbiauti.

Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotoju, atsakingu už ginkluotųjų pajėgų logistinį aprūpinimą, paskirtas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas, praneša Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ tinkle.

Teigiama, kad M.Mizincevas anksčiau buvo Rusijos Federacijos Nacionalinio valstybinės gynybos kontrolės centro viršininkas.

Pranešime taip pat nurodoma, kad kariuomenės generolas Dmitrijus Bulgakovas, anksčiau buvęs atsakingas už logistine užduotis, atleistas iš Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojo pareigų. Išplatintame pranešime nurodoma, kad atleidimo priežastis – perėjimas į kitą darbą.

„The Guardian“ rašo, kad plačiai paplitusi nuomonė, kad D.Bulgakovo pažeminimas pareigose yra bausmė už nesėkmingas karines operacijas Ukrainoje.

Didžioji Britanija 60 metų M.Mizincevui yra paskelbusi sankcijų dėl jo vaidmens Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kurį rusų pajėgos užėmė gegužę, apsuptyje.

Kai kurie analitikai net mano, kad logistika yra Rusijos kariuomenės silpnoji grandis, dėl kurios sunkumų kilo nuo pat invazijos pradžios.

Dalinė mobilizacija, kurią V.Putinas paskelbė trečiadienį, ginkluotosioms pajėgoms yra dar vienas logistikos iššūkis.

Šimtus tūkstančių rezervistų, kurie atvyks iš visos Rusijos, reikės pašaukti, aprengti, apginkluoti ir apmokyti, prieš siunčiant juos į mūšio lauką.

Kryme pradėta mobilizacijos kampanija pirmiausia paveikė Krymo totorius, rašo pravda.ua.

Skelbiama, kad 90 proc. visų Kryme įteiktų šaukimų į kariuomenę gavo Krymo totorių atstovai.

Dėl nenoro kovoti daug vyrų su šeimomis palieka Krymą. Žmonės vyksta į artimiausias pasienio su Rusija šalis: Sakartvelą, Kazachstaną, Armėniją ir Baltarusiją.

Pastarąsias dienas, palyginti su praėjusia savaite, dvigubai padaugėjo sieną iš Rusijos į Suomiją kertančių asmenų, šeštadienį „BBC News“ sakė Suomijos Pietų Karelijos regiono meras Satu Sikanenas.

Šeštadienio rytą Rusijos kariškiai raketomis apšaudė Marhaneco miestą Dniepropetrovsko sritį, trys vietos gyventojai buvo sužeisti, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Per ataką apgadinti privatūs ir daugiaaukščiai pastatai, kepykla, automobiliai, dujotiekis, elektros linijos.

Pasak JAV pareigūnų, pastarosiomis savaitėmis Vladimiras Putinas ėmėsi labiau tiesiogiai dalyvauti strateginiame karo Ukrainoje planavime, praneša „The New York Times“.

Pasak leidinio, Rusijos prezidentas atmetė vadų prašymus atsitraukti iš pietinio Chersono miesto ir pasitraukti per Dniepro upę. Nors toks pasitraukimas padėtų išsaugoti rusų techniką ir gyvybes, tai būtų dar vienas viešas V.Putino pažeminimas po to, kai anksčiau šį mėnesį Ukraina sėkmingai atgavo didelę dalį teritorijos Charkovo srityje.

Ukrainiečiai pranešė, kad okupuotose šalies dalyse ginkluoti kareiviai vaikšto nuo durų iki durų, kad surinktų balsus už pseudoreferendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. „Privalai atsakyti žodžiu, o kareivis pažymi atsakymą lape ir jį pasilieka“, – BBC pasakojo viena moteris iš Enerhodaro.

Rusijos valstybinė žiniasklaida teigia, kad balsavimas nuo durų iki durų vykdomas dėl „saugumo“.

Kaip skelbė rusų naujienų agentūra „Tass“, asmeninis balsavimas vyks tik rugsėjo 27 dieną. Kitomis dienomis balsavimas bus organizuojamas bendruomenėse ir „nuo durų iki durų“.

Viena moteris Melitopolyje BBC pasakojo, kad į jos tėvų butą atvyko du vietiniai kolaborantai su dviem rusų kareiviais ir davė jiems pasirašyti balsavimo biuletenį.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos šeštadienį pradėjo naujus smūgius, nukreiptus į infrastruktūros objektus, per „Telegram“ kanalą pranešė Zaporižios miesto administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

Viena raketa pataikė į gyvenamąjį namą, sukeldama gaisrą, per kurį žuvo vienas žmogus ir dar septyni buvo sužeisti.

Tarp kuklių Estijos Lohusalu vietovėje esančių sodybų į akis krinta didelis pilkas namas, kuris priklauso Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo Antono Vaino motinai. Aukšto rango V.Putino pareigūnas yra įtrauktas į ES sankcijų sąrašą. Estijos leidinys „Postimees“ aiškinasi, kaip A.Vaino įgijo nuosavybės teisę į šį namą, ar jo motina yra oficiali savininkė ir ar bus taikomos sankcijos?

Anksčiau Estijos žiniasklaida rašė apie kažkokią Lohusalu vietovėje esančią sodybą, tariamai priklausančią Antono Vaino tetai Tatjanai Ježevskajai. Tuo metu buvo padaryta nedovanotina klaida, nes iš tiesų T.Ježevskaja yra Kremliuje dirbančio esto motina. Tai patvirtina ir nepriklausomi Rusijos žurnalistai, ir genealogijos svetainė „Geni“. Galbūt painiava kilo dėl Tatjanos antrosios santuokos, po kurios ji pakeitė pavardę.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 447 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės netoli rytinio Iziumo miesto, šį mėnesį atkovoto iš Rusijos pajėgų.

„Iziume baigta visų kūnų ekshumacija masinio laidojimo vietoje“, – socialiniuose tinkluose pranešė Charkivo srities prokurorai.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ką paliko iš Charkivo regiono pabėgę rusai

„Rugsėjo 16–23 dienomis iš šios vietos buvo ekshumuoti 447 žuvusiųjų kūnai“, – sakoma jų pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Prokurorai pridūrė, kad tarp jų buvo 425 civilių, įskaitant penkis vaikus, ir 22 Ukrainos kariškių kūnai.

Jie teigė, kad bus imtasi visų būtinų priemonių „nustatyti mirčių aplinkybes ir nubausti Rusijos kariuomenę“.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas anksčiau penktadienį pranešė, kad ekshumuoti 436 kūnai.

„Dauguma jų turi smurtinės mirties požymių, o 30 – kankinimo požymių. Yra kūnų su virve ant kaklo, surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir su šautinėmis žaizdomis“, – socialiniuose tinkluose paskelbė jis.

„Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai liudija, kad okupantai žiauriai kankino Iziumo gyventojus“, – pareiškė O.Synjehubovas.

Šį mėnesį ukrainiečių pajėgos susigrąžino Iziumo ir kai kurių kitų rytinių miestų kontrolę. Šie laimėjimai paralyžiavo Kremliaus pajėgų aprūpinimo grandines, o Rusija sulaukė naujų kaltinimų dėl žiaurumų, kai tose vietose buvo rasta šimtai kapų. Kai kuriuose iš jų buvo aptikta daugybė kūnų.

Maskva neigia, kad jos pajėgos yra atsakingos už masines žudynes Rytų Ukrainoje, taip pat kaltina Kyjivą sufabrikavus masinių kapaviečių radinius.

Rusijos pajėgos tikriausiai bando pulti užtvankas Ukrainoje, kad užtvindytų ukrainiečių karių persikėlimo per upes punktus, Rusijai nerimaujant dėl nesėkmių mūšio lauke, teigia Jungtinės Karalystės žvalgyba.

Gynybos ministerija savo kasdienėje ataskaitoje teigė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį ir ketvirtadienį balistinėmis raketomis ar panašiais ginklais smogė Pečeniho užtvankai prie Šiaurinio Doneco upės, po to, kai praėjusią savaitę smogė užtvankai netoli Kryvyj Riho centrinėje Ukrainoje.

Kyjivas penktadienį pranešė, kad nusprendė sumažinti Irano diplomatinį atstovavimą Ukrainoje dėl ginklų siuntimo Rusijai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl šio klausimo „buvo iškviestas Irano Islamo Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje“.

Ministerijos pareiškime sakoma, kad tam diplomatui buvo pasakyta, jog Irano ginklų tiekimas Rusijai „tiesiogiai prieštarauja neutralumo pozicijai, pagarbai Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“ ir yra „nedraugiškas veiksmas, kuris suduoda rimtą smūgį Ukrainos ir Irano santykiams“.

„Atsakydama į tokį nedraugišką poelgį, Ukrainos pusė nusprendė atimti iš Irano ambasadoriaus Ukrainoje akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados Kyjive diplomatinio personalo skaičių“, – teigė URM.

Anksčiau penktadienį Kyjivas pranešė, kad per Rusijos dronų ataką prieš pietinį Odesos uostamiestį žuvo vienas civilis, o Ukrainos pajėgos numušė vieną Irano sukurtą bepilotę skraidyklę.

Prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai pareiškė, kad „Irano gamybos ginklų panaudojimas Rusijos kariuomenėje... yra veiksmai, kurių Iranas ėmėsi prieš mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

Vėliau penktadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad per dieną šalies pietuose buvo numušti keturi Irane pagaminti bepiločiai orlaiviai.

Penktadienį okupuotame Donecko regione vykusiame „referendume“ dalyvavo 23,6 proc. rinkėjų, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, cituodama vietos pareigūną.

Okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje penktadienį esą balsavo daugiau kaip 20,5 proc. rinkėjų, o Chersono srityje – 15 proc. rinkėjų, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi vietos rinkimų pareigūnais.

„Mūsų nuomone, pirmai balsavimo dienai to pakanka“, – cituojama Rusijos įvestos Chersono rinkimų komisijos vadovė Marina Zacharova.

Okupuotame Melitopolyje „kadyrovcai“ užgrobė prekiautojo žemės ūkio technika sandėlį ir bando išparduoti turtą.

Apie tai savo apžvalgoje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos okupacinių pajėgų kariškiai toliau vykdo neteisėtus veiksmus prieš civilius gyventojus ir užsiima plėšikavimu.

Lietuvius ir baltarusius vienijančio Konstantino Kalinausko pulko vado pavaduotojas Vadimas Kabančiukas interviu 15min atvirai kalba apie tai, kodėl Aliaksandrui Lukašenkai suteikus galimybę Rusijos pajėgoms judėti Baltarusijos teritorija, jis išvyko kovoti už Ukrainą – sprendimą lėmė noras pamatyti savo šalį laisvą ir nepriklausomą nuo Rusijos.

„Mes, baltarusiai ir ukrainiečiai, kovojame prieš vieną priešą – Rusijos Federaciją. Manau, nesuklysiu pasakęs, kad Rusija okupavo ir Baltarusiją.

Taip, karo veiksmai vyksta Ukrainos teritorijoje, tačiau kovodami prieš Rusijos pajėgas Ukrainos teritorijoje mes kartu silpniname jas ir taip užkertame kelią veiksmams Baltarusijoje.

Mes visi, kiekvienas pulko kovotojas, žinome, kad pagrindinis Lukašenkos režimo palaikymas vykdomas iš Rusijos, todėl susidarius palankioms sąlygoms tikimės laisvės kovą perkelti ir į mūsų šalį ir atsikratyti Rusijos jungo“, – įsitikinęs karys.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino pasaulį pasmerkti Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose prasidėjusius pseudoreferendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Pasaulis visiškai teisingai reaguos į pseudoreferendumus – jie bus nedviprasmiškai pasmerkti“, – savo kasdieniame kreipimesi į tautą sakė V.Zelenskis.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Balsavimas keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos iš dalies ar visiškai kontroliuoja Rusijos kariuomenė, prasidėjo penktadienio rytą ir turi baigtis antradienį, pranešė rusų naujienų agentūros.

Kyjivo sąjungininkės Vakaruose pseudoreferendumus rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, taip pat pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose laiko fiktyviais ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį perspėjo Rusiją, kad jei Maskva pasinaudos „fiktyviais“ referendumais, siekdama aneksuoti didesnę Ukrainos dalį, ji „greitai ir skaudžiai“ nukentės.

„Rusijos rengiami referendumai yra fiktyvūs – tai melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę“, – pareiškime sakė J.Bidenas.

„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais sieksime, kad Rusijai būtų paskelbta papildomų greitų ir griežtų ekonominių“ sankcijų, pridūrė JAV lyderis.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.

Sostinės Užupio mikrorajone esančioje Šv. Baltramiejaus bažnyčioje šeštadienį vyks paramos renginys, skirtas Ukrainoje šios šalies pajėgose kovojantiems baltarusiams.

Renginį organizuoja Užupio bendruomenė ir baltarusių paramos organizacija „Dapamoga“ ir rusakalbiams skirtas naujienų portalas „Pogulianka“. 

Organizatoriai skelbia, kad paramos renginys-koncertas bus skirtas paremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) Kosto Kalinausko vardo gudų tautinio pulko kariams.

Pasak organizatorių, vasarį prasidėjusią Rusijos karinę agresiją Ukrainoje sąmoningų europiečių vertinama kaip „agresija ir tragedija visai laisvojo pasaulio Europai“, o baltarusiai ir lietuviai šį puolimą išgyvena itin jautriai, turint omeny bendrą istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.

„Visi stebime su kokia drąsa kovoja Ukrainos kariai ir prie jų prisijungę kitų šalių savanoriai, su kokiu pasiaukojimu siekia mūsų bendros pergalės! Jų pastangos ir aukos priartina mus prie pagrindinės šiandieninės užduoties – išvyti Rusijos karius iš Ukrainos žemės – sprendimo, nes būtent šio karo mūšio laukuose sprendžiamas ne vien Ukrainos, bet gudų tautos ateities ir Baltarusijos valstybingumo likimas“, – skelbia renginio organizatoriai.

Šv. Baltramiejaus apaštalo vardo bažnyčios šventorius Užupyje yra vienintelė gudiška katalikiška parapija Lietuvoje, pamaldos čia vyksta tik baltarusių kalba.

Sovietinės okupacijos metu ji buvo uždaryta, paversta dirbtuvėmis, kuriose buvo iškaltas ir Lukiškių aikštėje stovėjęs paminklas sovietiniam diktatoriui Vladimirui Leninui. Bažnyčia iš naujo pašventinta, perduota Lietuvos baltarusių katalikų bendruomenei ir savo veiklą atkūrė 1997-aisiais.

JAV Prezidentas Joe Bidenas teigia, kad Rusijos referendumai, kuriais siekiama aneksuoti keturis okupuotus Ukrainos regionus, yra apsimestiniai.

J.Bidenas sakė, kad jo administracija „niekada nepripažins Ukrainos teritorijos kaip nieko kito, kaip tik Ukrainos dalį“.

Jis pridūrė, kad JAV „bendradarbiaus su mūsų sąjungininkais ir partneriais, kad Rusija patirtų papildomų greitų ir didelių ekonominių išlaidų“.

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Lietuvos Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai.

Tarybai pirmininkaujančio prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad per posėdį bus aptarta „saugumo situacija regione, paramos Ukrainai priemonės“.

Apie VGT posėdį šalies vadovas praėjusią savaitę paskelbė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešus apie dalinę mobilizaciją jo šalyje.

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose jau kelias dienas tęsiasi pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos, jie baigsis antradienį.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas naujausioje karo apžvalgoje teigia, kad Rusijos dalinės mobilizacijos pastangos jau pirmosiomis dienomis susiduria su rimtomis  sisteminėmis problemomis. Teigiama, kad gyventojai nepasitiki mobilizacija.

Per pirmąsias 48 valandas nuo dalinės mobilizacijos paskelbimo visoje Rusijoje vyko protestai, išpuoliai prieš verbavimo centrus ir vandalizmas.

Rusijos pajėgos tęsė nesėkmingus puolimus netoli Bachmuto ir į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos numušė Irano gamybos droną „Mohajer-6“ nenurodytame Juodosios jūros rajone, greičiausiai netoli Odesos.

Penktadienį Rusijos okupacinė valdžia pradėjo balsavimo už savo fiktyvius aneksijos referendumus laikotarpį, naudodama atvirą prievartą ir klastodama rinkėjų aktyvumo skaičius.

Rusijos okupacinė valdžia ir toliau laikėsi padidintos parengties, kad užkirstų kelią partizanų išpuoliams prieš fiktyvių rinkimų darbuotojus, rinkimų apylinkes ir vyriausybinius objektus.