Rusija aprūpina Ukrainą karine technika: atskleisti įspūdingi rusų nuostoliai

Gynybos ministro pavaduotoja Anna Maliar sako, kad Rusija į kovą dėl Bachmuto miesto meta profesionaliausius dalinius.

„Mūšiuose dėl Bachmuto priešas pritraukia profesionaliausius savo dalinius. Tai ne tik „Wagner“, bet ir specialiosios pajėgos bei šturmo daliniai. Kartu jie patiria didelių nuostolių. Bachmute priešas demonstruoja didelį veiksmų intensyvumą. Panaudoja maksimalias pastangas. Tai reikalauja iš mūsų atitinkamų gynybos priemonių ir operatyvinių sprendimų“, – sakė ji „Telegram“ tinkle.

Šią savaitę įvyko daug teigiamų įvykių ir buvo priimta nemažai svarbių sprendimų dėl tarptautinės paramos Ukrainai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo pranešime.

„Malonu šią savaitę baigti gerais rezultatais mūsų valstybei – ginkluotėje, tarptautinėje paramoje, plečiant mūsų ryšius su pasauliu, pereinant į NATO“, – sakė prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, svarbiausias šių dienų įvykis buvo jo vizitas į Lenkiją ir susitarimai su jos vadovais.

„Lenkija įvykdė viską, kas deklaruota dėl tankų: jie jau yra Ukrainoje. Yra naujų susitarimų dėl pėstininkų kovos mašinų – daugiau kaip šimtas mašinų. Dėl šarvuotų transporterių – „Rosomak“ – 200 transporto priemonių. Dabar 100 ir vėliau 100. Taip pat savaeigiai minosvaidžiai, papildomos raketos, „MiG'ai“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Į Ukrainą grąžintas 31 vaikas, kuris buvo neteisėtai išvežtas į Rusiją iš Maskvos okupuotų teritorijų, šeštadienį pranešė labdaros organizacija „Gelbėkite Ukrainą“.

„Šiandien sveikiname grįžus namo dar 31 vaiką. Visus juos rusai neteisėtai išvežė iš okupuotų teritorijų“, – socialiniuose tinkluose parašė organizacijos vadovas Mykola Kuleba.

Pasak organizacijos, kovojančios prieš ukrainiečių vaikų išvežimą, kurį ji vadina neteisėta deportacija, vaikai buvo išvežti iš Charkivo srities provakarietiškos šalies šiaurės-rytuose ir iš pietinės Chersono srities.

Penktadienį organizacija pranešė, kad vaikai ir jų giminės kirto sieną, atvykę į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją.

Penktadienį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vaikai, nešantys lagaminus ir krepšius, pėsčiomis kirto sieną, o vėliau susėdo į jų laukusį autobusą.

M.Kuleba gyrė „motinas didvyres“, kurios vyko susigrąžinti savo vaikų per šią gelbėjimo misiją, kurią jis pavadino „sunkiausia“ organizacijos istorijoje.

Anot jo, viena pagyvenusi moteris, kuri siekė grąžinti namo du anūkus, mirė nuo „streso“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ M.Kuleba parašė, kad išvežtų vaikų giminėms iš Ukrainos teko atlaikyti Rusijos saugumo tarnybos FSB „13 valandų apklausą“.

Kyjivas teigia, kad nuo 2022 metų vasario, kai Kremliaus pajėgos įsiveržė į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis šių vaikų, kaip teigiama, pateko į vaikų namus ar buvo apgyvendinti globėjų namuose.

Rusija šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina gelbėjanti ukrainiečių vaikus nuo „karo baisumų“.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo praeitų metų vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Arešto orderį dėl panašių kaltinimų Hagoje įsikūręs teismas išdavė ir Marijai Lvovai-Belovai, Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei.

Šeštadienį Rusijos kariai tęsė puolimą Limano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis, ypač bandydami galutinai perimti Bachmutą, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Jame taip pat nurodoma, kad per dieną priešas surengė 2 raketinius ir 34 oro smūgius, iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų šaudė daugiau kaip 36 kartus.

Raketų ir oro smūgių tikimybė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Nuo karo pradžios Rusijos Federacija mūšiuose neteko mažiausiai 10 tūkst. karinės technikos vienetų. Ukraina patyrė tris kartus mažesnius technikos nuostolius, teigiama viešais duomenimis pagrįstos žvalgybos svetainės ORYX ataskaitoje.

Remiantis paskelbtais 2023 m. balandžio mėnesio duomenimis, Rusijos kariuomenė neteko daugiau kaip 10 tūkst. karinės technikos vienetų , iš kurių 6472 buvo sunaikinti, 304 – sugadinti, 394 – apleisti. 

Tarp šios technikos skaičiuojami 1928 tankai, 2281 pėstininkų kovos mašina ir 12 laivų.

Be to, skaičiuojama, Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė 2834 vienetus Rusijos karinės įrangos.

Ukraina patyrė tris kartus mažesnius technikos nuostolius : 2030 karinės technikos vienetų buvo sunaikinta, 176 – sugadinta, 89 – palikta, ir tik 866 vienetus Rusijos kariuomenė perėmė.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnė nuo sekmadienio lankysis Indijoje – tai bus pirmosios tiesioginės dviejų šalių derybos nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.

Indija importuoja daug karinės įrangos iš Rusijos ir šalis stengiasi išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje su Vakarų šalimis ir priklausomybės nuo Rusijos ginkluotės bei naftos importo srityje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Narendra Modi

Dėl ilgamečių santykių su Rusija saugumo srityje Delis atsidūrė keblioje diplomatinėje padėtyje ir, nors Indija yra paraginusi nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje, šalis atsisako pasmerkti Kremliaus invaziją.

Eminė Džaparova, Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja, su Indijos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnu „pasikeis nuomonėmis apie dabartinę padėtį Ukrainoje“, rašoma Indijos vyriausybės paskelbtame pranešime.

Indiją su Ukraina sieja „šilti ir draugiški santykiai bei įvairiapusis bendradarbiavimas“, rašoma Indijos URM pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad šis vizitas bus proga „dar pagerinti tarpusavio supratimą“.

Ar E. Džaparova susitiks su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, ar jo vyriausybės ministrais, pranešime nenurodoma.

Nors Indija nėra viešai pasmerkusi Kremliaus invazijos į Ukrainą, N.Modi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pernai pareiškė, jog „dabar ne laikas karui“, ir šie jo žodžiai buvo įvertinti kaip priekaištas Maskvai.

Laikraštis „The Hindu“ šeštadienį pranešė, jog E.Džaparova Delyje susitiks su, be kita ko, žiniasklaidos atstovais, siekdama stiprinti paramą Ukrainai.

Leidinio duomenimis, ji taip pat turėtų pakviesti N.Modi atvykti į Kyjivą.

Beje, liepą Indijoje, kur vyks Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimas, gali apsilankyti V.Putinas.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK), siekiantis, kad būtų sugrąžinti į Rusiją deportuoti ukrainiečių vaikai, sako palaikantis kontaktus su Rusijos pareigūne, įtariama karo nusikaltimais.

TRKK kontaktai su vaiko teisių įgaliotine Marija Lvova-Belova, kuri yra ieškoma už karo nusikaltimus dėl vaikų deportavimo iš Ukrainos, yra pirmas aukšto lygio tarptautinio įsikišimo šiuo klausimu patvirtinimas.

TRKK atstovas Jasonas Straziuso ketvirtadienį sakė, kad jo organizacija bendrauja su M.Lvova-Belova „pagal savo mandatą atkurti ryšius tarp išskirtų šeimų ir padėti joms susijungti, kai tai įmanoma“.

Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF taip pat sakė kontaktavusi su Rusijos pareigūnais dėl ukrainiečių vaikų, bet atstovas Kurtisas Cooperis naujienų agentūrai AP sakė, kad UNICEF „negavo grįžtamojo ryšio dėl pasiūlymo padėti [šeimų] susijungimo procesams“.

Tuo metu tarptautinė pabėgėlių organizacija „Refugees International“ paneigė bet kokius kontaktus su rusais, nors M.Lvova-Belova tvirtino, kad ši organizacija su ja susisiekė.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė M.Lvovos-Belovos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderius, kaltindamas juos vaikų grobimu iš Ukrainos.

M.Lvova-Belova trečiadienį neformaliame Jungtinių Tautų posėdyje tvirtino, jog vaikai ne grobiami, o buvo paimti dėl jų saugumo. Tarptautinė bendrija tokius pareiškimus atmeta.

Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo Rusijos sušauktą neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus. Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Albanijos ir Maltos diplomatai išėjo, kai M. Lvova-Belova pradėjo kalbėti posėdyje per vaizdo ryšį.

M.Lvova-Belova sakė, kad su Ukrainos valdžia oficialiai nebuvo bendrauta dėl vaikų, tačiau ji teigė, kad jos biuras susitiko su UNICEF, „Refugees International“ ir Raudonojo Kryžiaus atstovais ir pateikė visą turimą informaciją apie vaikus. Ji tvirtino, kad Rusija koordinuoja su Raudonuoju Kryžiumi vaikų sugrąžinimo jų šeimoms klausimus.

J.Straziuso patvirtino TRKK kontaktus su M. Lvova-Belova ir sakė, kad šeimų susijungimo procesas apima jų narių atsekimą, kontaktų užmezgimą ir palaikymą, reikiamų sutikimų ir dokumentų gavimą. Pasak jo, šeimos pirmiausia turi pateikti TRKK prašymus surasti vaikus ir detales apie juos.

Tikslų į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų skaičių sunku nustatyti. Trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Ukrainos JT ambasadoriaus Serhijaus Kyslycios pareiškime teigiama, kad daugiau kaip 19 500 vaikų buvo paimti iš šeimų ar vaikų namų ir prievarta deportuoti.

M.Lvova-Belova yra sakiusi, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija priėmė daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 000 vaikų – visus su tėvais, giminaičiais ar teisėtais globėjais, išskyrus 2 000 vaikų iš našlaičių namų rytiniame Donbase. 

Anot jos, iki šiol apie 1 300 vaikų buvo grąžinti į vaikų namus, 400 išsiųsti į Rusijos vaikų namus ir 358 apgyvendinti globėjų namuose.

Šeštadienį į Ukrainą buvo grąžintas 31 ukrainiečių vaikas, kurį Rusija pagrobė iš okupuotų teritorijų, paskelbė organizacijos „Gelbėkit Ukrainą“ direktorius Mykola Kuleba.

Padėtis Bachmute dėl nuolatinio rusų apšaudymo ir puolimo yra itin sudėtinga, tačiau ukrainiečių kovotojai laikosi.

Apie tai teletilto eteryje pranešė 109-osios teritorinės gynybos brigados karininkas Aleksandras šaukiniu Krossas, rašo ukrainiečių žiniasklaida.

„Padėtis Donecko srityje yra palyginti kontroliuojama. Padėtis Bachmute yra itin sudėtinga, bet vaikinai laikosi kiek įmanoma“, – sakė jis ir pridūrė, kad įvykių detalių pateikti negali.

Pasak karininko, rusų apšaudymas šia kryptimi nesiliauja, priešas kasdien atakoms naudoja lėktuvus.

Be to, kariškio teigimu, okupantai nesusiduria su „šovinių trūkumu“, kaip praneša kai kurie ekspertai.

Ukraina pirmą kartą per šešis mėnesius gali eksportuoti elektros energiją, rašo BBC.

Pernai spalį Rusija pradėjo ilgą ir apgalvotą Ukrainos energetikos infrastruktūros puolimą.

Dėl to buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, todėl žiemą miestai ir miesteliai skendėjo tamsoje.

Pasak regiono karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, per Rusijos atakas Ukrainos rytiniame Donecko regione žuvo keturi žmonės.

Ukrainiečiai mini vienerių metų sukaktį nuo raketos smūgio į Kramatorsko geležinkelio stotį Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo mažiausiai 58 žmonės, įskaitant kelis vaikus.

Ataka įvykdyta 2022 m. balandžio 8 d., kai stotyje buvo daugybė moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, laukiančių evakuacijos. Valdžios institucijos buvo paraginusios gyventojus palikti regioną prieš numatomą Rusijos karinį puolimą.

Rusija šią savaitę dėl savo karo Ukrainoje pralaimėjo rinkimus į tris Jungtinių Tautų agentūras ir tai rodo, kad nepritarimas daugiau kaip prieš metus pradėtai invazijai į Ukrainą išlieka stiprus.

Balsavimai 54 narių JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje (ECOSOC) vyko po to, kai 193 šalių JT Generalinė Asamblėja patvirtino šešias neįpareigojamas rezoliucijas, nukreiptas prieš Rusiją. Naujausioje iš jų, priimtoje vasario 23 dieną – invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, Maskva raginama nutraukti karo veiksmus ir išvesti savo pajėgas. Rezoliucija buvo priimta 141 balsu, septynioms narėms balsavus „prieš“, o 32 susilaikius.

Per ECOSOC balsavimus Rusiją dėl vietos Moterų padėties komisijoje didžiule persvara įveikė Rumunija. Rusija taip pat pralaimėjo Estijai dėl vietos vaikų agentūros UNICEF vykdomojoje valdyboje.

Be to, Rusija pralaimėjo Armėnijai ir Čekijai per slaptus balsavimus dėl narystės Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijoje.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield po trečiadienio balsavimų sakė, kad „tai aiškus ECOSOC narių signalas, kad nė viena šalis neturėtų turėti vietų svarbiose JT institucijose, kai baisiai pažeidžia JT chartiją“.

Per 14 ECOSOC prižiūrimų komisijų ir grupių rinkimus Rusija buvo išrinkta į Socialinio vystymosi komisiją ir Tarptautinių apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų tarpvyriausybinę ekspertų darbo grupę.

JAV Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl Pentagono dokumentų, kuriuose, kaip atrodo, pateikiamos detalės apie JAV ir NATO pagalbą Ukrainai, galimo nutekinimo.

Gali būti, kad šie socialinės žiniasklaidos platformose, tokiose kaip „Twitter“, paskelbti dokumentai buvo pakeisti ar panaudoti vykdant dezinformacijos kampaniją.

Dokumentai yra su slaptumo žymomis ir primena įprastus kasdienius, bet viešai neskelbiamus JAV kariuomenės Štabų vadų komiteto pranešimus. Juose nurodytos datos nuo vasario 23-iosios iki kovo 1-osios, ir pateikiamos detalės apie ginklų ir įrangos tiekimą Ukrainai, Kyjivui rengiantis pavasario puolimui prieš Rusiją. Nurodomi grafikai ir kiekiai atrodo tikslesni, nei JAV paprastai viešina.

Tai nėra karo planai, juose nėra detalių apie Ukrainos planuojamą puolimą. Be to, kai kurie netikslumai – įskaitant žuvusių rusų karių skaičius, kurie yra ženkliai mažesni už JAV pareigūnų skelbiamus – kai kam kelia klausimų dėl dokumentų autentiškumo.

„Labai svarbu prisiminti, kad pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingiausios Rusijos specialiųjų tarnybų operacijos vyko [panaudojant] „Photoshop“, – per Ukrainos televiziją sakė ukrainiečių karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. – Po šios medžiagos preliminarios analizės matome klaidingus, iškraipytus abiejų šalių nuostolių skaičius, [o] dalis informacijos yra surinkta iš atvirų šaltinių.“

Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras penktadienį atskirai paskelbė pranešimą apie jo susitikimą su kariuomenės vadais, kuriame pažymima, kad „susitikimo dalyviai didžiausią dėmesį skyrė tam, kaip užkirsti kelią informacijos apie Ukrainos gynybos pajėgų planus nutekinimui“.

Jei paskelbti dokumentai yra bent iš dalies autentiški, jų nutekinimas kelia nerimą. Taip pat kyla klausimų, ar galėtų būti nutekinta kitos informacijos apie karą Ukrainoje, įskaitant būsimą ukrainiečių puolimą.

JAV pareigūnai penktadienį nepaaiškino paskelbtų dokumentų kilmės, nekomentavo jų autentiškumo ir nenurodė, kas pirmas juos paskelbė internete.

Apie nutekintus dokumentus pirmasis pranešė „The New York Times“. Vėliau penktadienį laikraštis paskelbė, kad socialinėje žiniasklaidoje atsiranda ir daugiau dokumentų, susijusių su Ukraina ir kitomis opiomis nacionalinio saugumo temomis, pavyzdžiui, Kinijos ir Artimųjų Rytų klausimais.

Nutekintuose dokumentuose, be kitų dalykų, yra diagramų ir grafikų apie Rusijos ir Ukrainos statusą mūšio lauke prieš mėnesį.

Tačiau yra ir klaidų. Viename iš dokumentų sakoma, kad rusai neteko 16–17,5 tūkst. karių, o ukrainiečiai – iki 71 tūkstančio. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis) pernai lapkritį viešai paskelbė, kad Rusija neteko „gerokai daugiau“ kaip 100 tūkst. karių, o Ukraina – irgi maždaug tiek pat.

 Be to, pastaraisiais mėnesiais aukų daugėjo, nors pareigūnai liovėsi skelbę tikslesnius skaičius.

Pentagono atstovės Sabrinos Singh penktadienio pranešime sakoma, jog Gynybos departamentas oficialiai perdavė šį reikalą Teisingumo departamentui, kad būtų atliktas tyrimas.

Teisingumo departamentas atskirame penktadienio pareiškime nurodė: „Bendraujame su Gynybos departamentu dėl šio reikalo ir pradėjome tyrimą“.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad slaptų JAV karinių dokumentų, kuriuose pateikiama dalinė informacija apie karą Ukrainoje, nutekinimo tikslas – „nukreipti dėmesį, sukelti abejonių ir abipusių įtarimų, pasėti nesantaiką“.

„Twitter“ A.Podoliakas sakė, kad už dokumentų, kurie buvo paskelbti keliose socialinės žiniasklaidos svetainėse ir galėjo būti pakeisti vykdant dezinformacijos kampaniją, paviešinimo stovi Rusijos slaptosios tarnybos.

Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Ukraina „išnyks, nes ji niekam nereikalinga“, skelbia TASS.

Paskelbtame įraše jis „įrodinėja“, kad Ukrainai „nereikia Rusijos“, kuri jau daugiau kaip metus vykdo plataus masto karą.

Toliau jis teigia, kad Europai, Jungtinėms Valstijoms, Afrikai ir Lotynų Amerikai, Azijai ir Rusijai „nereikia“ Ukrainos.

Galiausiai Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas pareiškė, kad „Ukraina nereikalinga ukrainiečiams“, kurie jau daugiau kaip 400 dienų ginasi nuo Rusijos kariuomenės.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Ukrainos kariuomenė pernai spalį mėgino atkovoti Zaporižios atominę elektrinę (AE) iš Rusijos pajėgų, tačiau patyrė nesėkmę. Apie tai, remdamasis britų dienraščio „The Times“ informacija, šeštadienį rašo portalas „Ukrainska pravda“.

Apie operacijos detales skaitykite čia.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas atmetė Ukrainos ir Rusijos dialogo dėl paliaubų Ukrainos fronte galimybę. Apie tai anksčiau kalbėjo ir Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby . 

A.Blinkenas sakė, kad deryboms dar neatėjo laikas, nors tokia idėja ir vilioja, cituoja jį ukrainiečių žiniasklaida.

„Kai kam paliaubų idėja gali būti viliojanti – ir aš tai suprantu. Tačiau jei tai reiškia faktinį Rusijos įvykdyto reikšmingų Ukrainos teritorijų užgrobimo ratifikavimą, tai nebus teisinga ir ilgalaikė taika“, – sakė A.Blinkenas.

Jis paaiškino, kad Rusijos Federacija galėtų pasinaudoti sąlygine pertrauka fronte, kad galėtų pergrupuoti karius ir vėl pradėti puolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį surengęs pirmą oficialų iftarą – musulmonų šventojo Ramadano mėnesio dienos pasninko nutraukimą, kritikavo Rusijos elgesį su totorių mažuma Kremliaus kontroliuojamame Kryme ir pažadėjo atkovoti šį pusiasalį.

Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais.

„Rusijos bandymas pavergti Ukrainą... prasidėjo kaip tik nuo Krymo okupacijos, kaip tik nuo represijų prieš Krymo, Ukrainos ir Krymo totorių, Krymo musulmonų laisvę“, – sakė jis Ukrainos musulmonų lyderiams ir ambasadoriams iš musulmoniškų šalių.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Totorių bendruomenė, kuri sudarė maždaug 12–15 proc. iš dviejų milijonų Krymo gyventojų, daugiausia boikotavo 2014 metais Maskvos surežisuotą „referendumą“ dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos.

Tuomet Maskva uždraudė Krymo totorių tradicinį parlamentą Medžlisą, paskelbdama jį ekstremistine organizacija, ir įkalino daug šios bendruomenės narių.

„Ukrainai ar pasauliui nėra alternatyvos Krymo deokupacijai. Mes sugrįšime į Krymą“, – sakė V.Zelenskis prieš išdalydamas apdovanojimus keliems Ukrainos kariams musulmonams.

Kalbėdamas prie vienos mečetės netoli sostinės Kyjivo centro V.Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pradeda naują tradiciją rengti oficialų iftarą.

„Ukraina yra dėkinga mūsų šalies musulmonams ir visiems tiems pasaulio musulmonų bendrijoje, kas, kaip ir mes, trokšta taikos ir apsaugos nuo blogio“, – pridūrė jis.

Kelios musulmoniškos valstybės, įskaitant Turkiją ir Saudo Arabiją, deklaruoja norą tarpininkauti dėl konflikto Ukrainoje ir jau yra tarpininkavusios sudarant Kyjivo ir Maskvos susitarimus dėl grūdų eksporto ar apsikeitimo belaisviais.

Rusijos pietiniuose regionuose, įskaitant Čečėniją ir Dagestaną, gyvena didelė musulmonų mažuma ir daug jos narių kovoja Maskvos pajėgų Ukrainoje gretose.

Labai tikėtina, kad Rusijos kampanija smarkiai susilpninti Ukrainos energetikos sistemą per 2022–2023 m. žiemą žlugo. Rusija nuo 2022 m. spalio vykdė tolimojo nuotolio smūgius, tačiau nuo 2023 m. kovo pradžios didelio masto atakos tapo retos, naujausioje apžvalgoje sako Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.

„Mažesnio masto smūgiai tęsiasi, tačiau labai tikėtina, kad jie daro daug mažesnį poveikį.

Ukrainos tinklo eksploatavimo įmonės toliau apsirūpina pakaitiniais transformatoriais ir kitais svarbiais komponentais. Šių komponentų, ypač aukštos įtampos transformatorių, kurie sveria mažiausiai 100 tonų, transportavimas ir montavimas yra didelis logistinis iššūkis.

Tikėtina, kad Ukrainos energetikos padėtis pagerės atėjus šiltesniems orams. Tikėtina, kad planavimas ir pasirengimas kitai žiemai jau prasidėjo“, – sakoma ataskaitoje.

Socialiniuose tinkluose atgimė jau paneigta melagiena – esą Ukrainoje veikė laboratorijos, kurias finansavo amerikiečiai ir kuriose neva buvo kuriamas biologinis ginklas. Esą paviešintas tai patvirtinantis dokumentas, bet jame nė žodžiu neužsimenama apie tokio ginklo kūrimą, o pats raštas apskritai netikras.

JAV dar pernai pripažino skirdavusios paramą biolaboratorijoms, bet ne bioginklams kurti, o ligų protrūkiams nustatyti.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos opozicijos žurnalistai patvirtino beveik 20 000 Rusijos karių, dalyvavusių kare prieš Ukrainą, žūtį.

Opozicinių žiniasklaidos priemonių „Mediazone“ ir BBC naujienų tarnybos rusų kalba žurnalistai daugelį mėnesių vykdė bendrą projektą, kurio metu skaičiavo rusų aukas. Jie rinko nekrologus ir kitus pranešimus atviruose šaltiniuose, kuriuose minima konkretaus asmens (nurodant vardą ir pavardę) mirtis kare Ukrainoje.

Balandžio 7 d. tokia aukų apskaita jau įrodė, kad Ukrainoje žuvo 19 688 Rusijos kariai. Per pastarąsias dvi savaites šis sąrašas papildytas dar 1 665 pavardėmis, o tai yra naujas viso karo rekordas.

Žurnalistai pabrėžia, kad jų skaičiavimai neatspindi tikrojo Rusijos kariuomenės nuostolių lygio. Kariai, apie kurių žūtį nebuvo viešai pranešta, o tokių yra dauguma, neskaičiuojami. Taip pat neatsižvelgiama į dingusius be žinios, kurie dažniausiai iš tiesų žuvo. Tačiau žurnalistai turi nekrologą ar kitą mirties įrodymą apie kiekvieną iš šių 19 600 žuvusiųjų.

Rusijos karinių tinklaraščių autoriai su nerimu reagavo į, kaip pranešama, nutekintus (ir galbūt pakeistus) slaptus JAV karinius dokumentus apie karą Ukrainoje, rodydami baimę dėl būsimų Ukrainos kontrpuolimų, sako Karo studijų instituto analitikai.

„Balandžio 6 d. laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose plinta penkių savaičių senumo įslaptinti JAV kariniai dokumentai, kuriuose, kaip pranešama, vaizduojamos operatyvinės ataskaitos ir Ukrainos kariuomenės pajėgumų vertinimai. „Bellingcat“ analitikas Aricas Toleris pažymėjo, kad šie dokumentai internete išplito dar kovo 4 d., ir lieka neaišku, kodėl šie dokumentai pagrindinę Vakarų žiniasklaidą pasiekė daugiau nei po mėnesio. Akivaizdžiai suklastotos dokumentų versijos, kuriose sumažinami pranešami Rusijos nuostoliai ir išpučiami ukrainiečių aukų skaičiai, papildomai plinta Rusijos „Telegram“ kanaluose.

Nepriklausomai nuo tariamai nutekintų dokumentų tikrumo, kuriuo ISW nespekuliuoja, Rusijos karinių tinklaraščių autorių reakcija į „New York Times“ straipsnį rodo, kad Rusijos prokarinėje informacinėje erdvėje vyrauja baimė dėl galimų Ukrainos kontrpuolimų. Nors keli žinomi Rusijos kariniai tinklaraštininkai iš karto atmetė dokumentų pagrįstumą ir teigė, kad jie yra klastotės, jie atkreipė dėmesį į galimybę, kad paviešinti dokumentai yra dezinformacija, kuria siekiama supainioti ir suklaidinti Rusijos karinę vadovybę.

Vienas karinis tinklaraštininkas teigė, kad dokumentų nutekinimas gali būti didesnės Ukrainos kampanijos, kuria siekiama suklaidinti Rusijos pajėgas prieš kontrpuolimą, dalis. Kitas Rusijos karinis tinklaraštininkas pažymėjo, kad yra istorinių precedentų, kai kariuomenės prieš pradėdamos netikėtus puolimus platina klaidingą planavimo informaciją. Dar kitas tinklaraštininkas ragino savo auditoriją atsargiai aptarinėti, kur dėl dokumentų nutekėjimo gali vykti Ukrainos kontrpuolimai.

Taigi „New York Times“ istorija atskleidė reikšmingą tašką Rusijos informacinėje erdvėje, o reakcijos į dokumentus rodo, kad Rusijos tinklaraštininkai gali vis dažniau persvarstyti savo vertinimų ir spėliojimų dėl galimų Ukrainos kontrpuolimų pagrįstumą ir gebėjimą prognozuoti Ukrainos operacijas“, - sako ISW analitikai.

Pagrindiniai ataskaitos akcentai:

• Rusijos karinių tinklaraščių autoriai su spekuliatyviu nerimu reagavo į, kaip pranešama, nutekintus (ir galbūt pakeistus) slaptus JAV karinius dokumentus apie karą Ukrainoje, rodydami nuolatinę baimę dėl būsimų Ukrainos kontrpuolimų
• Ukrainos pareigūnas pranešė, kad Rusijos aviacijos daliniai keičia taktiką, galbūt dėl aviacijos nuostolių ir išsekusių didelio tikslumo ginklų atsargų
• Pranešama, kad aukšto rango Rusijos pareigūnai gali išvykti iš Rusijos tik gavę Rusijos ministro pirmininko leidimą
• Balandžio 7 d. buvęs Rusijos karininkas ir žymus kritiškai nusiteikęs karinis tinklaraštininkas Igoris Girkinas atskleidė, kad savanorių batalionas, kurį jis anksčiau propagavo, iš esmės yra fiktyvus
• Rusijos pajėgos surengė ribotas sausumos atakas palei Svatovės-Kreminos liniją
• Rusijos pajėgos toliau žengė į priekį Bachmute ir jo apylinkėse ir tęsė antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto fronto linijoje
• Rusijos pajėgos toliau stiprina gynybą okupuotose Zaporožės ir Chersono srityse