Kodėl politikas nusprendė ignoruoti aukščiausiojo lygio susitikimą, kaip į jį žvelgs renginio šeimininkas ir ką su tuo turi bendro Maskva, apie tai rašo portalas „Belsat“.
Pasak apžvalgininko Jurijaus Drakachrusto, tokiu būdu Rusijos valdžia gali brėžti raudonąją liniją Baltarusijai, nes jai nepatinka pernelyg glaudūs jos ryšiai su „egzistenciniu Rusijos Federacijos priešu“.
J.Drakachrustas mano, kad Vladimiras Putinas vargu ar baiminasi, jog Aliaksandras Lukašenka pereis į Jungtinių Valstijų pusę, – „taip neatsitiks“. Tačiau jis gali baimintis, kad jo „artimiausias sąjungininkas užmezga tam tikrus santykius su strateginiu priešininku“.
Pavyzdžiui, A.Lukašenka, sekdamas Vidurio Azijos šalių lyderiais, kurie jau lankėsi Vašingtone praėjusiais metais, gali mėginti labiau atsiriboti nuo Maskvos, „tapti, vaizdžiai tariant, [Kazachstano prezidentu Kasimu-Žomartu] Tokajevu“. Ir todėl V.Putinui kuo mažiau tokių kontaktų tarp Minsko ir Vašingtono, tuo geriau, ramiau ir lengviau.
Kartu J.Drakachrustas pažymėjo, kad šis atsisakymas nėra kažkas beprecedenčio. Pavyzdžiui, per visą Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvos laikotarpį A.Lukašenka nė karto nedalyvavo jos susitikimuose. Taip, iš pradžių Europos politikai nenorėjo jo ten matyti, bet po to, regis, jis jau nebevažiavo savo noru. Politikos apžvalgininko nuomone, to priežastis buvo Rusijos nedalyvavimas Rytų partnerystės iniciatyvoje. Ir tai net tuo metu, kai Minskas buvo mažiau priklausomas nuo Maskvos, nes „jau tada Rusija nubrėžė savo raudonąsias linijas“.
