„Žurnalistė iš Ukrainos padovanojo Azerbaidžano prezidentui kolekciją Ukrainos nacionalistinių batalionų antsiuvų. Atsakydamas Alijevas jai padėkojo ir pasakė: „Toliau tęskite taip pat.“ Iš esmės tiesiai šviesiai pareiškė: tęskite rusų žudymą“, – tvirtinama prokremliško naujienų portalo „Cargrad“ publikacijoje.
Akivaizdu, kad kalbama apie trumpą dialogą, kuris įvyko Šušos pasauliniame medijų forume tarp I.Alijevo ir Ukrainos žurnalistės Olenos Kurbanovos.
Pastaroji padovanojo Azerbaidžano prezidentui ukrainiečių karių antsiuvų, o šis savo ruožtu atsakė: „Ačiū jums už tai, ką darote! Taip ir toliau!“.
Čia ypač svarbu įvertinti vietą ir bendrą kontekstą, kuriame vyko šis trumpas pokalbis.
Forumą Azerbaidžano vyriausybė surengė Šušoje – mieste Kalnų Karabache, kuris iki neseniai buvo kontroliuojamas armėnų Kalnų Karabacho Respublikos (KKR, dar vadinamos Arcachu) sukilėlių. Pažymėtina, kad KKR niekada nebuvo pripažinta tarptautiniu mastu – net Armėnija taip ir nepasiryžo oficialiai pripažinti jos suvereniteto.
Todėl KKR teritorijos, įskaitant ir Šušą, oficialiai buvo laikomos Azerbaidžano dalimi ir laikinai okupuotomis.
Tikėtina, kad Azerbaidžano prezidentas įžvelgė paralelių tarp armėnų ir azerbaidžaniečių konflikto ir karo Ukrainoje.
Plačiau skaitykite: Kodėl Armėnijai ir Azerbaidžanui toks svarbus Kalnų Karabachas?
Užsitęsęs konfliktas
2023 metais Azerbaidžano kariuomenė paskelbė apie karinę operaciją Kalnų Karabacho respublikoje. Buvo tvirtinama, kad jos tikslas – „konstitucinės tvarkos atkūrimas“.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad vienintelis kelias į taiką regione yra visiškas Armėnijos kariuomenės išvedimas iš Kalnų Karabacho ir Stepanakerto režimo panaikinimas.
Regione karas kilo dar prieš tai, kai 1991 metais Sovietų Sąjunga galutinai subyrėjo, o jos respublikos tapo nepriklausomomis valstybėmis. Ugnį įžiebė Kalnų Karabacho parlamento sprendimas prisijungti prie Armėnijos.
Per mūšius žuvo apie 30 tūkst. žmonių, o Kalnų Karabache įsigalėjo etniniai armėnai. Jie taip pat užėmė Azerbaidžano teritorijų už Kalnų Karabacho ribų, taip sukurdami buferinę zoną, jungiančią Armėniją ir Kalnų Karabachą.
1994-aisiais pasirašius paliaubas, kurioms tarpininkavo Rusija, Kalnų Karabachas tapo de facto nepriklausomas, o Azerbaidžano ir Armėnijos kariai stojo vieni prieš kitus ties kontaktine linija.
Absoliuti dauguma etninių azerbaidžaniečių per karą paliko Kalnų Karabachą. Savo ruožtu etniniai armėnai spruko iš Azerbaidžano.
Per šešias savaites trukusį karą 2020 metais Azerbaidžanas susigrąžino kai kurių Kalnų Karabacho dalių kontrolę, o kovos baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytu taikos susitarimu.
Konfliktas kurį laiką buvo laikomas „šaltuoju“, tačiau 2023 m. mažiau nei per dvi savaites azerbaidžaniečių pajėgos sutriuškino Karabacho armėnų pozicijas.
Po 30 metų trukusių nesėkmingų derybų ir pertraukiamų kovų paskutinis viską nulėmęs mūšis truko vos vieną dieną. Po jo visi 100 tūkst. šio regiono gyventojų paprasčiausiai pabėgo.
Kalnų Karabacho prezidentas paskelbė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. jo valdoma respublika nebeegzistuos.
Rusų žudyti neragino
Azerbaidžano prezidento pokalbyje su ukrainiečių žurnaliste nei rusai, nei karas Ukrainoje apskritai nebuvo minimi.
Iš konteksto galima spręsti tik tiek, kad I.Alijevas palaiko Ukrainos pastangas atgauti savo teisėtas teritorijas ir ragino šią kovą tęsti.
Vis dėlto teritorinio vientisumo gynimas nėra tas pats, kas raginimas kariauti prieš rusus kaip etninę grupę. Juolab kad rusai – tai daugelyje šalių gyvenanti tauta, o ne tik Rusijos gyventojai.
Kova su Rusijos okupacinėmis pajėgomis jokiu būdu nėra tapatinama su raginimais žudyti rusus, tai yra – iš esmės naikinti kokią nors etninę grupę. Tokiems įtarimams juo labiau nėra pagrindo, nes būtent Ukraina, o ne Rusija, yra agresijos auka – tai patvirtinta atitinkama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija.
Nėra jokio pagrindo teigti, kad I.Alijevas iš tikrųjų ragino žudyti rusus. Publikacijoje ne tik tendencingai interpretuojami įvykiai ir pareiškimai, bet ir sąmoningai iškraipomi faktai, pridedant Azerbaidžano vadovui žodžius, kurių jis nesakė.
Tikėtina, kad tokia publikacija atsirado dėl paaštrėjusių Azerbaidžano ir Rusijos santykių. Kremliaus propagandos kanalai skubiai keičia naratyvą, vaizduodami Baku nebe kaip seną ir patikimą „partnerį“, o kaip klastingą priešą, palaikantį Ukrainą.
Plačiau skaitykite: Baku liovėsi bijojęs Putino: ką iš Azerbaidžano ir Rusijos konflikto laimi Vakarai
15min verdiktas: manipuliacija. I.Alijevas neragino žudyti rusų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
