Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba išplatino pranešimą pavadinimu „Mindičiaus – Zelenskio byla griauna Ukrainą“, kuriame teigiama:
„Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos spaudos biuras praneša, kad pagal į SVR gaunamą informaciją Vakarų šalių diplomatinės atstovybės Kyjive fiksuoja augančias neigiamas pasekmes Ukrainai, susijusias su „Mindičiaus – Zelenskio byla“, į kurią įklimpo visa Ukrainos viršūnė, įskaitant patį V.Zelenskį.
Kartu pažymimas staigus šalies gyventojų nuovargio nuo užsitęsusio ginkluoto konflikto didėjimas. Ukrainos gyventojai, kurių daugelis susidūrė su artimųjų ir draugų žūtimi ar sužeidimais, pradeda suvokti, kad Ukrainos chuntos lyderiams karas jau seniai virto įrankiu nevaržomai grobstyti Vakarų dosniai teikiamą finansinę pagalbą.
Šioje situacijoje pripažinti Rusijos suverenitetą jos užimtose teritorijose vardan ugnies nutraukimo jau pasirengę daugiau nei pusė ukrainiečių, ir jų skaičius nuolat auga.“
Neaišku, iš kur traukė duomenis
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba, skelbdama pareiškimus apie tariamas Ukrainos visuomenės nuostatas teritorinių nuolaidų klausimu, nepateikia jokių duomenų apie informacijos rinkimo metodus.
Prielaida, kad Rusijos žvalgai profesionaliai ir patikimai vykdo viešosios nuomonės apklausas Ukrainos teritorijoje, atrodo mažai tikėtina ir kelia pagrįstų abejonių.
Iš tiesų, nepriklausomų Ukrainos sociologinių tyrimų duomenys atspindi visai kitokias visuomenės nuotaikas. Šalies sociologų atliktos apklausos rodo, kad parama teritorinėms nuolaidoms Rusijai nėra tokia plačiai paplitusi, kaip teigiama SVR pareiškimuose.
Kokios nuotaikos vyrauja Ukrainoje?
Kaip BBC Ukrainos padaliniui komentavo sociologas Oleksijus Antipovyčius, taiką bet kokia kaina palaiko, geriausiu atveju, vienas procentas ukrainiečių.
Ukrainiečių pasirengimas daryti nuolaidas siekiant užbaigti karą, ypač kalbant apie galimus teritorinius praradimus, skiriasi priklausomai nuo regiono, rodo sociologinių tyrimų grupės „Rating“ atliktas tyrimas.
Anot sociologo, griežta pozicija arba noras ieškoti kompromiso tiesiogiai susiję su tuo, kiek arti konkretus regionas yra fronto linijos.
Sociologijos portalui society.comments.ua O.Antipovyčius aiškino, kad gyventojams tų regionų, kuriuose karas nejaučiamas kasdien, yra gerokai lengviau palaikyti idėją kovoti iki pergalės. Tuo metu žmonės, kurie tiesiogiai susiduria su pavojumi, yra labiau linkę palaikyti derybas. Jis pabrėžė, kad šie geografinių nuotaikų skirtumai nėra kritiniai, tačiau bendra tendencija išlieka akivaizdi.
Visos šalies mastu dauguma ukrainiečių palaiko karo užbaigimą diplomatiniu keliu. Sociologo teigimu, beveik 67 proc. Ukrainos gyventojų mano, kad konfliktą galima nutraukti tik derybomis.
Vis dėlto maždaug trečdalis apklaustųjų pasisako už griežtesnę poziciją – 1991 metų sienų atkūrimą arba bent jau sienų, buvusių karo pradžioje 2022 metais, sugrąžinimą.
Kalbėdamas apie realistišką karo pabaigos scenarijų, O.Antipovyčius pažymėjo, kad apie 80 proc. piliečių mano, jog derybų procesas apskritai yra įmanomas. Iš jų 60 proc. palaiko tarptautinių tarpininkų dalyvavimą derybose, o apie 20 proc. neatmeta tiesioginių derybų su Rusija galimybės.
Tuo pačiu daugiau nei 10 proc. ukrainiečių pasisako už kovos tęsimą iki visiško visų okupuotų teritorijų išlaisvinimo.
Sociologas pabrėžė, kad parama deryboms nereiškia automatinio pasirengimo teritorinėms nuolaidoms. Požiūriai skiriasi priklausomai nuo konkrečių klausimų – NATO, kalbos politikos, religijos ar Donbaso ateities. Tačiau, pasak jo, jautriausios išlieka būtent teritorinės problemos. „Niekas nėra pasirengęs pripažinti okupuotų teritorijų Rusijos dalimi ir niekas nenori atsisakyti teritorijų, kurias šiuo metu kontroliuoja Ukrainos kariuomenė“, – teigė O.Antipovyčius.
Kalbėdamas su BBC žurnalistu, sociologas plačiau komentavo nuostatas dėl galimų teritorinių nuolaidų.
„Yra supratimas, kad šiose teritorijose yra įrengtos mūsų gynybinės pozicijos, kurios sulaiko rusus. Taigi, jeigu iš ten pasitrauktume, mums tektų tokias pačias pozicijas įrengti Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Charkivo srityse.
Tai reiškia, kad ši „pilkoji zona“, kurią apšaudo priešas, išsiplėstų, ir tam niekas nepritaria“, – pabrėžė ekspertas.
Atiduoti žemes tolygu valstybės išdavystei
Paklaustas, ar Donecko srities praradimą būtų galima „parduoti“ Ukrainos visuomenei kaip tam tikrą kompromisą, pavyzdžiui, sukuriant demilitarizuotą zoną arba dislokuojant ten tarptautinį kontingentą, sociologas akcentavo, kad svarstant tokią galimybę svarbu atsižvelgti į kai kurias detales.
„Žinoma, jei į vietą, kur šiuo metu dislokuota Ukrainos kariuomenė, būtų įvestas tarptautinis kontingentas, tikimės, kad jis išlaikytų šias teritorijas ir „pilkoji zona“ nepasistumtų toliau į Ukrainos teritorijos gilumą.
Tačiau apskritai mes kovojame ne dėl teritorijos, o dėl laisvės, dėl mūsų vaikų ateities. Todėl pats mūsų teritorijos okupacijos faktas ukrainiečiui gali būti laikinai priimtinas, kaip jis iš esmės priima ir dabartinę fronto liniją. Jei kalbame apie tolesnį atsitraukimą, tada kyla klausimas: kodėl turėtume trauktis, jei rusai ten veržiasi jau daugelį metų ir vis tiek negali pasiekti tikslo.
Be to, ukrainiečiai apskritai yra labai prisirišę prie žemės. Visi didieji rašytojai, kuriuos studijuojame ukrainiečių literatūroje, daug rašė apie žemę – ji kažkur giliai įsišaknijusi mūsų sąmonėje. Ir, žinoma, net ir šiame lygmenyje žemės praradimas, savo teritorijos, kurią dabar kontroliuojame, praradimas bus suvoktas labai skausmingai.
Žinoma, jei tektų rinktis tarp taikos įtvirtinimo ir teritorijos praradimo, taikos įtvirtinimas sulauktų didesnio palaikymo. Tačiau vienas dalykas – prarasti teritoriją karinėmis priemonėmis: gerai, nesugebėjome atsilaikyti, taip nutinka. Visai kas kita – tiesiog pasitraukti iš vietų, kuriose buvome įsitvirtinę daugelį metų. Ukrainietis to tiesiog nesupras – jis tai vertins kaip sąmoningą Ukrainos interesų išdavimą, kaip valstybės išdavystę“, – komentavo sociologas.
-
Aktyvistai atskleidžia neįtikėtiną Rusijos planą: ką daro su žmonėmis iš okupuotų teritorijų
-
„Jam reikia ne teritorijų“: analitikas prakalbo apie tikruosius Putino tikslus
-
Volodymyras Zelenskis: Kyjivas neturi teisės atiduoti Rusijai teritorijų
-
Volodymyras Zelenskis: Ukraina ir JAV laikosi „skirtingų pozicijų“ dėl teritorijų atidavimo
-
Prancūzija: Ukraina turi gauti tvirtas saugumo garantijas prieš bet kokias diskusijas dėl teritorijų
Kitos apklausos rodo panašius duomenis
Gruodžio 11 dieną Ukrainos „Razumkovo“ sociologijos centras paskelbė tyrimo „Ukrainos piliečių požiūris į sąlygas, kuriomis turėtų būti vykdomas taikus sureguliavimas, ir jų matymas saugumo garantijų“ rezultatus. Apklausa buvo atlikta rugsėjo 12–17 dienomis.
Respondentams buvo užduotas klausimas: „Jeigu tai priklausytų nuo jūsų, ko jūs būtumėte pasirengę atsisakyti derybų su Rusija metu?“ Atsakymų variantai buvo tokie: atsisakyti Ukrainos teritorijų, atsisakyti proeuropinės ir provakarietiškos Ukrainos laisvos raidos krypties, neatsisakyti nieko iš išvardytų dalykų ir paskutinis variantas – nurodyti, kad sunku atsakyti.
Apklausa parodė, kad paaukoti teritorijas būtų pasirengę tik 8,1 proc. respondentų, o atsisakyti provakarietiškos vystymosi krypties (kas, akivaizdu, reiškia kursą į narystę ES ir NATO) – 10,1 proc.
Be to, palyginti su birželio mėnesio apklausa, pasirengimas teritorinėms nuolaidoms padidėjo 0,5 procentinio punkto, o pasirengimas atsisakyti provakarietiško kurso sumažėjo beveik 4 procentiniais punktais.
Tik 6,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad neatmeta galimybės visiškai išvesti Ukrainos kariuomenę iš visos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių teritorijos jų administracinių ribų ribose.
Nuotaikos keitėsi nežymiai
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa buvo vykdoma 2025 m. rugsėjo 19 d. – spalio 5 d. Jos duomenys rodo, kad Ukrainos visuomenėje vyrauja tvirta nuostata atmesti bet kokius teritorinius kompromisus agresorei.
Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) nuolat vykdomas stebėsenos klausimas, reguliariai pateikiamas nuo 2022 m. gegužės, parodė, kad daugiau nei pusė Ukrainos gyventojų išliko kategoriški. 54 proc. respondentų visiškai nepritarė bet kokių teritorijų atsisakymui, net jei tai reikštų ilgesnį karo laikotarpį.
Kalbant apie oficialų tam tikrų teritorijų pripažinimą Rusijos dalimi, didžioji dauguma – 67 proc. respondentų tam prieštaravo. 24 proc. buvo pasirengę tai priimti. Palyginti su gegužės–birželio laikotarpiu, situacija beveik nepakito. Tai rodo, kad Ukrainos visuomenės nuostatos šiuo klausimu išlieka stabilios.
Taip pat didžioji dauguma – 71 proc. – atmetė Ukrainos kontroliuojamų teritorijų perdavimą Rusijai. Tik 19 proc. buvo pasirengę tai priimti.
Gegužės–birželio mėnesiais 78 proc. kategoriškai atmetė tokį variantą, o 15 proc. buvo pasirengę tokiai baigčiai.
Tuo atveju, jei būtų pasirinktas fronto linijos „įšaldymo“ variantas, oficialiai nepripažįstant jokių okupuotų teritorijų Rusijos dalimi, 56 proc. šią galimybę kategoriškai atmetė, o 35 proc. buvo pasirengę priimti.
Pasirengimas priimti šį variantą, palyginti su gegužės–birželio laikotarpiu, sumažėjo: galinčių su tuo sutikti dalis sumažėjo nuo 43 proc. iki 35 proc., o kategoriškai prieštaraujančių dalis padidėjo nuo 48 proc. iki 56 proc.
15min verdiktas: melas. Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos teiginiai, esą daugiau nei pusė ukrainiečių yra pasirengę pripažinti Rusijos suverenitetą okupuotose teritorijose, nėra pagrįsti jokiais patikrinamais šaltiniais ar metodologija ir prieštarauja nepriklausomų sociologinių tyrimų duomenims.
Nepriklausomų sociologijos centrų apklausos nuosekliai rodo, kad didžioji dauguma Ukrainos gyventojų atmeta teritorines nuolaidas ir okupuotų teritorijų pripažinimą Rusijai, o parama deryboms dėl karo pabaigos nereiškia pasirengimo atsisakyti valstybės teritorijos. Todėl šie SVR pareiškimai laikytini dezinformacija, iškraipančia realias Ukrainos visuomenės nuotaikas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
