Lietus – pagal karinį grafiką?
Netrumpą įrašą apie tai paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas. „Kas pavogė mūsų dangų? Kodėl lietus grįžo į Iraną iškart po smūgių į Emyratus?“ – retoriškai klausė jis ir pats pateikė paaiškinimą.
„Kol oficialūs meteorologai su išlygintais marškinėliais murmteli apie „El Niño ciklą“ ir „visuotinį atšilimą“, Artimuosiuose Rytuose vyksta scenarijus, neįsivaizduojamas net Holivude, – rašė jis. – Scenarijus, kai vanduo yra ne išteklius, o ginklas.
Septynerius metus Iraną dusino sausra. Septyneri metai dulkių audrų, išdžiūvusių ežerų ir tuščių rezervuarų. O dabar – 2026-ųjų pavasaris. Kai tik Irano „dovanos“ nusileido ant kritinės infrastruktūros kitoje Persijos įlankos pusėje, dangus virš Irano sprogo.“
Taip pat skaitykite: Artėja El Niño: kas laukia pasaulio ir ar pajus Lietuva?
Internautas suabejojo, kad tai gali būti sutapimas, ir spėjo, esą lietus vagiamas iš kaimynų: „JAE jau daugelį metų giriasi savo debesų sėjimo programa. Jie tiesiogine prasme „sėja“ dangų, versdami kiekvieną debesį, atkeliaujantį iš Indijos vandenyno, išspausti ant jų dykumų.
<…> Oro masės, kurios turėjo nešti drėgmę į Irano plynaukštę, ten atvyko jau „tuščios“, naudodamos patikrintas ir patikimas savo kaimynų technologijas.“
Jis priminė, kad kovą ir balandį Irano raketos bei dronai taikėsi į objektus JAE – karinę infrastruktūrą, bet esą neoficialiai kalbama apie radarų sistemų ir centrų, kurie neva galėjo koordinuoti „klimato manipuliavimą“ regione, sunaikinimą.
Ekspertai esą tyli, „nes pripažinti klimato ginklų egzistavimą reiškia pripažinti, kad pasaulinės konvencijos yra nevertesnės už popierių, ant kurio jos atspausdintos. Lengviau visuomenei papasakoti pasaką apie „nepastovią gamtą“, nei paaiškinti, kodėl lietus lyja griežtai pagal karinių operacijų grafiką (kalba netaisyta – red. past.)“.
„Facebook“ vartotojas, remdamasis realiais faktais, ėmėsi klaidingų interpretacijų – ilgai lauktam lietui mokslininkai pateikė argumentuotų paaiškinimų, o kritulių buvo laukiama dar prieš karinį konfliktą.
Kaltino pats prezidentas
Iranas neseniai išties apkaltino kaimynines šalis poveikiu jo kritulių kiekiui, apie tai rašė ir portalas 15min. Panašūs kaltinimai skambėjo ir prieš keliolika metų – 2012-aisiais tuometis prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas aiškino, neva priešai specialiai išvaiko debesis, kad sukeltų sausrą šalyje. Irano meteorologijos tarnyba aukštų pareigūnų prielaidas paneigė.
Taip pat skaitykite: Internautai stojo į Irano pusę: šis priešus kaltina lietaus ir sniego „vagyste“
Debesų sėja (angl. cloud seeding) yra šiuolaikinė technologija, dėl kurios iš jau susidariusių debesų gali iškristi daugiau lietaus ar sniego. Tam dažniausiai lėktuvais į debesis įterpiama tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, sidabro jodido. Dėl to vandens garai gali lengviau kondensuotis ir virsti krituliais.
Šis metodas naudojamas jau kelis dešimtmečius. Pastaraisiais metais JAE, kaip ir kitos Artimųjų Rytų šalys, net pats Iranas, jį taikė siekdami kovoti su lietaus stoka. Technologija yra įkvėpusi ir ne vieną melagieną.
Taip pat skaitykite: Dubajuje per dieną prilijo lyg per metus – ar teisūs internautai kaltindami debesų sėją?
Taip pat skaitykite: Prieš potvynius Teksase vykdyta debesų sėja: kodėl tai neįrodo, kad stichija sukelta dirbtinai
Taip pat skaitykite: Katastrofines liūtis laiko žmogaus darbu, bet kaltina ne tuos, kurie išties yra atsakingi
Pačioje vasario pabaigoje, reaguodamas į JAV ir Izraelio atakas, Iranas atsakė tuo pačiu, nusitaikydamas į Persijos įlankos valstybes.
Nukentėjo įvairūs objektai JAE: uostai, oro uostai, naftos infrastruktūra, viešbučiai, JAV bazės įvairiuose emyratuose (Dubajuje, Abu Dabyje, Fudžeiroje). Vien per pirmuosius apšaudymus buvo panaudotos 137 raketos ir 209 dronai.
JAE debesų sėją vykdo jų Nacionalinis meteorologijos centras (NCM). Priešingai nei tvirtina cituotas „Facebook“ vartotojas, iki šiol nėra duomenų, kad jis ar kitas tyrimų centras būtų buvęs apšaudytas.
Debesų sėja orų nepakeičia
Panašių įrašų apie tariamai kontroliuotus Irano orus ir prasidėjusį lietų po smūgių JAE pasirodė ir kitur internete, kai kurie sulaukė net 7 mln. peržiūrų. Lietus su atakomis buvo susietas net Irano ambasados Jungtinėje Karalystėje paskyroje „X“.
Iranas iš tiesų šį pavasarį po ilgos pertraukos sulaukė lietaus. Sąmokslo teorijų ieškotojai suskubo šį įvykį susieti su atakomis prieš JAE, visų pirma – prieš klimato tyrimų centrą.
Vokietijos portalo dw.com faktų tikrintojų teigimu, šios prielaidos gimė greičiausiai iš vėliau ištrinto Irano ambasados Afganistane įrašo. Archyvinės jo versijos nėra, tačiau įrašą pacitavo vienas didelis Irano laikraštis: „Iranui sunaikinus slaptą JAE klimato kaitos centrą, regiono orai visiškai pasikeitė. Irake ir Irane dabar kas savaitę smarkiai lyja, o temperatūra nukrito 5 laipsniais.“
Nėra jokio priežastinio ryšio tarp šių įvykių. Be kita ko, melagienos platintojai greičiausiai nesupranta debesų sėjos technologijos. Ji negali pakeisti oro sąlygų visame regione.
„Net jei tai veiktų, mastas vis tiek būtų labai mažas, – dw.com sakė Londono imperatoriškojo koledžo atmosferos fizikos profesorius Edwardas Gryspeerdtas. – Technologijos nėra tokio masto, kad galėtų, pavyzdžiui, pakeisti atmosferos cirkuliacijos modelius ar perkelti lietų dideliais atstumais.“
Esama mokslinė literatūra rodo, kad debesų sėja gali padidinti kritulių kiekį 5-20 proc. vietiniu mastu. „Galbūt tie krituliai gali tęstis ilgiau ir iškristi kitur, tačiau mastas, apie kurį kalbame – orų sistemų pokyčiai ir padidėjęs kritulių kiekis Irane – yra gerokai didesnis nei tai, ką galima pasiekti naudojant kritulių sėjimo technologiją“, – portalui nurodė Arizonos universiteto mokslininkas Arminas Sozrooshianas.
Snigo jau žiemą
Sausra yra susijusi su ilgalaikėmis orų sistemomis, ne pavieniais bandymais padaryti įtaką orams. Nėra technologijos, kuri leistų sukelti sausrą regione arba vogti debesis. „Tokie teiginiai nėra nei moksliniai, nei logiški“, – BBC neseniai sakė Irako meteorologijos tarnybos atstovas Ameras al-Jabri.
Irane vyrauja vienas iš sausiausių klimatų pasaulyje. Jis jau daugelį metų kenčia nuo nuolatinių sausrų ir karščio bangų, kurios, kaip tikimasi, dėl klimato kaitos vis stiprės.
Meteorologijos organizacijos duomenimis, pernai kritulių kiekis sumažėjo apie 89 proc., palyginti su ilgamečiu vidurkiu.
Vietos pareigūnų teigimu, sostinėje Teherane praėjusiais metais iškrito mažiausiai lietaus per šimtmetį. O vandens lygis daugelyje provincijų aprūpinančių vandens telkinių nukrito iki rekordiškai žemo lygio.
Anot mokslininkų, kritulių kiekio pokytį lemia keletas veiksnių. Pavyzdžiui ne vienus metus trukusi sausra, miškų kirtimas ir pelkių džiūvimas gali mažinti atmosferos drėgnumą. Šią problemą dar labiau gilina kylanti pasaulinė temperatūra.
Beje, Irane snigo dar prieš prasidedant konfliktui. Teherane sniegas iškrito ir šių metų sausį, o karinės operacijos, kuomet pradėti atakuoti ir JAE, prasidėjo vasario pabaigoje.
Pernai rugsėjį darytos projekcijos rodė, kad 2026-ieji Irakui bus lietingi metai – tai buvo žinoma likus keliems mėnesiams iki karinių veiksmų suintensyvėjimo vasario 28 d.
15min verdiktas: melas. Iranas ilgą laiką kaltina priešiškas valstybes sąmokslu išsklaidant debesis virš šalies ir taip sukuriant sausrą. Mokslininkų teigimu, jokios technologijos negali pakeisti orų tokioje didelėje teritorijoje, kaip visa šalis. Dėl tokių orų tendencijų kaltas ne vienas veiksnys.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
