Kai kuriuose įrašuose taip pat svarstoma apie neva prasidedančią „dar vieną PGR paremtą baimės kampaniją“. Vis dėlto internete platinama citata nėra autentiška, o be to, klaidinančiai interpretuojamas ir pats PGR metodas bei jo paskirtis virusų diagnostikoje.
Koks tai testas?
Molekulinis testas, nustatantis viruso genetinę medžiagą (RNR), dažniausiai vadinamas PGR tyrimu, atliekamas laboratorijose ir parodo, ar žmogus tyrimo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas.
PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin specifiškas, greitai atliekamas, didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimo metodas. Jo principą dar 1983 metais išrado biochemikas Kary Mullisas.
Svarbu pažymėti, kad K.Mullisas atrado polimerazės grandininės reakcijos procesą, o ne PGR testą, skirtą aptikti COVID-19 virusą.
Mokslininkui priskiria ne jo žodžius
Prasidėjus visuotiniam nerimui dėl hantaviruso, socialiniuose tinkluose pasirodė tvirtinimų, esą „PGR testų kūrėjas sakė, kad jie skirti DNR duomenų surinkimui ir negali tinkamai nustatyti COVID-19 viruso“.
Tai yra dalis melagienos, platintos dar COVID-19 pandemijos metu.
Kai kurios internete plintančios citatos, priskiriamos PGR testo išradėjui, Nobelio premijos laureatui dr. Kary B. Mullisui, iš tiesų nėra jo žodžiai.
Įvairiomis formomis jos pradėjo plisti 2020 m. kovą, jau prasidėjus COVID-19 pandemijai. Tačiau pats amerikiečių biochemikas mirė dar prieš pasirodant SARS-CoV-2 virusui ir prasidedant pandemijai.
Jis mirė 2019 m. rugpjūtį, eidamas 75-uosius metus – likus maždaug keturiems mėnesiams iki pirmųjų pranešimų apie naujojo koronaviruso protrūkį Kinijoje ir pusmečiui iki to, kai Pasaulio sveikatos organizacija suteikė ligai COVID-19 pavadinimą.
Dėl šios priežasties mokslininkas negalėjo komentuoti nei COVID-19 pandemijos, nei su ja susijusių temų.
Taip pat jis niekada nesakė, kad jo PGR testas nėra skirtas užkrečiamųjų ligų aptikimui. Tai nesusipratimas dėl jo komentaro apie PGR testų apribojimus nustatant tikslų viruso kiekį mėginyje.
Socialiniuose tinkluose platinama vaizdo įrašo iškarpa, kurioje K.Mullisas neva teigė, kad PGR testu negalima diagnozuoti ligų.
Plačiai cituojama frazė kilo iš 1997 metų liepą Santa Monikoje vykusio susitikimo, kuriame K.Mullisas kalbėjo apie itin didelį PGR testų jautrumą ir riziką neteisingai interpretuoti jų rezultatus.
Atsakydamas į auditorijos klausimą apie galimą netinkamą PGR testų panaudojimą, K.Mullisas teigė, kad problema slypi ne pačiame tyrime, o jo rezultatų interpretacijoje, nes šis metodas leidžia „iš labai mažo kiekio gauti labai daug informacijos“.
„Jei apskritai įmanoma rasti šį virusą žmogaus organizme, tai naudojant PGR, jei tyrimas atliekamas tinkamai, beveik kiekviename galima aptikti beveik bet ką“, – sakė mokslininkas. „Tai ima priminti savotišką budistinę idėją, kad viskas egzistuoja visur ir yra tarpusavyje susiję.“
Anot K.Mulliso, žmogus, turintis ŽIV, paprastai turės „beveik viską, ką tik galima ištirti“, todėl „labai tikėtina, kad bus aptikta ir daugybė kitų dalykų“.
Taip mokslininkas grindė savo poziciją, kad PGR testai neturėtų būti naudojami AIDS diagnozei nustatyti. Be to, jis ilgą laiką neigė, kad ŽIV yra AIDS sukėlėjas.
Tačiau internete dažniausiai dalijamasi tik trumpu fragmentu, išimtu iš platesnio konteksto, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad PGR metodo kūrėjas abejojo pačiu tyrimu ar teigė, jog juo negalima aptikti virusų.
Mokslininkas pabrėžė, kad šis metodas yra itin jautrus ir gali aptikti labai mažus DNR ar RNR kiekius, tačiau taip pat įspėjo, jog vien virusinės medžiagos pėdsakų nustatymas dar nebūtinai reiškia, kad žmogus serga ar gali užkrėsti kitus.
Kitaip tariant, K.Mullisas kritikavo ne PGR technologijos tikslumą, o galimą pernelyg platų ar netikslų tyrimų rezultatų interpretavimą.
Kaip atliekamas testas?
PGR testavimo metodą mokslininkai naudoja, kai turi tik nedidelį DNR kiekį, o tyrimams reikia didesnio kiekio. Taikant šį metodą tam tikra DNR dalis kopijuojama vėl ir vėl, naudojant aparatą, kuris cikliškai keičia temperatūrą.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusologas dr. Gytis Dudas jau anksčiau išsamiai15min paaiškino, kaip atliekamas PGR testas.
„PGR testo užduotis yra aptikti (žinomą) genetinę medžiagą mėginyje.
Tam išskirta DNR yra įkaitinama (kad viena nuo kitos atsiskirtų abi DNR spiralės), prie kiekvienos spiralės prisitvirtina pradmenys (angl. primers) ir nuo prisitvirtinusių pradmenų atkopijuojama likusi DNR.
Jei mėginyje yra ieškomos DNR, prie kurios gali prisitvirtinti turimi pradmenys, tuomet kiekvieno ciklo metu teoriškai padvigubėja ieškomos DNR kiekis. Tą ir reiškia ciklų slenkstis (cycle threshold) – kiek užtrunka tokių dvigubėjimo ciklų, kol aptinkama norimas kiekis DNR“, – teigė G.Dudas.
„Jei pirminiame ėminyje genetinės medžiagos nedaug, reikia daugiau ciklų ją aptikti ir, atvirkščiai, mažesnis ciklų skaičius, reikalingas genetinei medžiagai aptikti, reiškia, kad jos ėminyje buvo daug“, – išsamiai testavimo procesą nupasakojo mokslininkas.
„Sumažinus ciklų slenkstį, automatiškai atkrenta daug ėminių su mažesniu genetinės medžiagos kiekiu“, – pridūrė G.Dudas.
Testo nesukūrė – tik principą
Nors K.Mullisas sukūrė patį polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodą, jis nedalyvavo kuriant COVID-19 diagnostikai skirtų testų.
Pirmąjį standartizuotą COVID-19 PGR testą 2020 metų sausį sukūrė Berlyno „Charité“ ligoninės virusologo Christiano Drosteno komanda. Netrukus šį protokolą kaip vieną pirmųjų standartizuotų COVID-19 diagnostikos metodų perėmė ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Specialistai PGR tyrimus laiko vienu tiksliausių virusinių infekcijų nustatymo metodų, nes jie geba aptikti net labai mažus viruso genetinės medžiagos kiekius.
Tiesa, rezultatų tikslumui įtakos gali turėti netinkamai parinktas testavimo laikas, mėginio užterštumas ar laboratorinės klaidos, tačiau tokie atvejai pasitaiko labai retai.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinami Kary Mulliso pasisakymai ištraukiami iš konteksto ir pateikiami kaip įrodymas, esą PGR testai apskritai yra nepatikimi ar neveiksmingi.
Tačiau Nobelio premijos laureatas kalbėjo apie itin didelį metodo jautrumą ir galimą rezultatų interpretavimo problemą, o ne apie tai, kad pats PGR metodas neveikia. Nėra pagrindo teigti, kad PGR testai negali būti naudojami virusinėms infekcijoms nustatyti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
