Ukraina sudaryta iš dovanotų žemių?
Viena „Facebook“ vartotoja paskelbė tariamai nutekinto žemėlapio, kurį D.Trumpas esą parodė V.Zelenskiui, nuotrauką.
„Žemėlapis prie kurio Trampas mokė Zelya istorijos (kalba netaisyta – red. past.)“, – skelbė ji.
Moteris pasidalijo Ukrainos žemėlapio nuotrauka, kurioje matyti į skirtingas teritorijas padalyta šalis.
Jame nurodoma, esą:
- Krymas buvo tuomečio Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo dovana;
- Odesos, Mykolajivo, Chersono, Zaporižios, Donecko, Luhansko ir Charkivo sritys – Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino dovana;
- Lvivo, Voluinės, Ternopilio, Rivnės, Užkarpatės, Ivano Frankivsko, Černivcų sritys – buvusio SSRS vadovo Josifo Stalino dovana;
- Chmelnyckio, Žytomyro, Vinycios, Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Poltavos, Sumų sritys – Rusijos carų dovana.
Tačiau tokio Ukrainos žemėlapio D.Trumpas V.Zelenskiui nerodė.
Jiems susitikus Baltuosiuose rūmuose, Ovaliajame kabinete iš tiesų stovėjo Ukrainos žemėlapis, tačiau jame buvo pavaizduotos Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos. Tai – Krymas, Chersonas, Zaporižia, Doneckas ir Luhanskas. Nurodyta ir kiek procentų teritorijos šiuose regionuose užėmė Rusija, nes ne visos sritys buvo visiškai okupuotos.
Nuotrauka, kurioje matyti prezidentai, stovintys prieš žemėlapį, pasidalino ir Baltųjų rūmų personalo vadovo pavaduotojas Danas Scavino.
Kuo rėmėsi pirmasis žemėlapis?
Žemėlapis, kuriuo pasidalijo minėta internautė, 2022 m. vasario 23 d. buvo parodytas per rusų propagandinį kanalą „Rossija 24“ laidoje „Tipičnaja Ukraina“.
„Rossija 24“ teigimu, tikrąja Ukrainos valstybe galima laikyti tą, kurią įkūrė Ukrainos kazokų kariuomenės vadas Bohdanas Chmelnyckis, o likusią dabartinės šalies teritoriją esą padovanojo Rusijos carai ir SSRS vadovybė.
Laidos vedėja pažymėjo, kad dabartinės Ukrainos teritorijos buvo prijungtos „istorinių Rusijos teritorijų sąskaita“.
„Leninas pridėjo Odesą, Mykolajivą, Chersoną, Donecką, Luhanską, Charkivą ir didžiąją dalį Zaporižios srities. Stalinas jai atidavė Vakarus, o Chruščiovas – Krymą, kuris tik 2014 metais sugrįžo į Rusiją“, – pakomentavo ji.
Kelios dienos prieš tai V.Putinas kreipėsi į gyventojus ir pateikė kelis „istorinius“ argumentus apie Ukrainą. Jis teigė, kad šalis esą niekada neturėjo tikro valstybingumo, o iš tikrųjų buvo sukurta Rusijos.
„Šiuolaikinę Ukrainą visiškai sukūrė Rusija, tiksliau, bolševikinė, komunistinė Rusija“, – teigė V.Putinas.
„Šis procesas prasidėjo beveik iš karto po 1917 m. revoliucijos, o Leninas su savo bendražygiais tai darė labai grubiai pačios Rusijos atžvilgiu – atskirdami, atplėšdami nuo jos dalį jos pačios istorinių teritorijų“, – aiškino V.Putinas.
Rusijos prezidentas taip pat užsiminė, kad ukrainiečių tauta istoriškai neegzistavo, o Ukraina turėtų „nešti Lenino vardą, nes jis yra šalies architektas“. Pagal jo istorijos supratimą, Ukraina savo tautinės valstybės statusą yra skolinga V.Leninui, o didžiąją dalį savo teritorijos – J.Stalinui ir N.Chruščiovui.
Tądien Rusijos vadovas taip pat pripažino separatistines grupuotes Donecko Liaudies Respubliką (DNR) ir Luhansko Liaudies Respubliką (LNR). V.Putinas įsakė įvesti dalį reguliariųjų pajėgų į okupuotus Donecko ir Luhansko regionus.
V.Putinas savo kalboje pabrėžė, kad Ukraina Rusijai yra ne tik kaimyninė šalis, bet ir istorijos dalis, o ukrainiečiai – rusų bendražygiai.
Buvo nukrypta ir į kitas sritis – buvo pateikta klaidinančių teiginių apie NATO plėtrą Europoje, Ukrainos politinę sistemą, šalies požiūrį į rusus, religiją, jos branduolinius pajėgumus.
Komentuodamas Ukrainos istoriją, V.Putinas praleido kai kurias jos dalis, ypač žiaurų Rusijos elgesį su Ukraina sovietmečiu. Be to, plačiai neigdamas Ukrainos valstybingumą, prezidentas akivaizdžiai ignoravo Rusijos ankstesnes sutartis ir susitarimus, kurie rėmė Ukrainos politinį nepriklausomumą ir teritorinį vientisumą.
V.Putinas nepaminėjo Ukrainos kovos už nepriklausomybę istorijos. Jis taip pat ignoravo faktą, kad daugiau nei 93 proc. ukrainiečių 1991 m. balsavo už nepriklausomybę nuo Rusijos, kai Ukraina kartu su Baltarusija ir Rusija pasirašė Belovežo susitarimą, kuriuo buvo deklaruota, kad „SSRS nebeegzistuoja kaip tarptautinės teisės subjektas ir kaip geopolitinė realybė“. Pagal tą sutartį buvusios sovietų respublikos įsipareigojo gerbti viena kitos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Taip pat skaitykite: Sovietų Sąjunga: šalis, pirmoji kosmose, bet milijonus numarinusi badu
Vietoje to V.Putinas įsipareigojo „ištaisyti“ V.Lenino ir J.Stalino klaidas. Plačiau apie tai, kodėl V.Putino kalba neatitiko tikros Ukrainos istorijos, skaitykite čia.
Pripažinus DNR ir LNR, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (ST) sušaukė skubų posėdį ir pareiškė, kad, remiantis V.Putino žodžiais, jis turįs pretenzijų į visas Rusijos imperijos teritorijas.
„Tai apima visą Ukrainą, tai apima Suomiją, tai apima Baltarusiją, Gruziją, Moldovą, Kazachstaną, Kirgiziją ir Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tai apima dalis Lenkijos ir Turkijos. Iš esmės, Putinas nori, kad pasaulis sugrįžtų į laikus, kai nebuvo Jungtinių Tautų, į laikus, kai pasaulį valdė imperijos“, – sakė ST atstovė.
Pats V.Putinas į tai atsakė teigdamas, kad Rusija neketina atkurti imperijos, ir užtikrino, kad po SSRS žlugimo Rusija pripažino „naująsias geopolitines realijas“ bei aktyviai stengiasi stiprinti ryšius su visomis nepriklausomomis šalimis. Tačiau kelios dienos po to pradėjo invaziją į Ukrainą.
Putino istorinė propaganda
V.Putinas visada karą Ukrainoje iš esmės pateisino remdamasis Rusijos istorija ir savotiška jos interpretacija.
Kremlius invaziją taip pat yra pristatęs kaip „denacifikaciją“ arba veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią rusų genocidui Ukrainoje. Tokie propagandiniai teiginiai buvo naudojami ir 2014 m. kuomet aneksuotas Krymas. Tuomet panašūs žemėlapiai buvo pateikti likus vos kelioms valandoms iki aneksijos, kalbėta, neva Krymas buvo N.Chruščiovo dovana.
Tokią istorijos interpretaciją aštriai kritikuoja daugelis ekspertų. Vokietijos ir Ukrainos istorijos komisija atkreipė dėmesį, kad „istorijos instrumentalizavimas vaidina svarbų vaidmenį V.Putino karinėje retorikoje, lydinčioje išpuolį“.
Kaip pastebi žymūs Rytų Europos istorikai, Ukraina yra viena iš Europos tautų, kurias sieja persipynusi bendro valdymo istorija, siekianti viduramžius. Kaip palyginimas minimos Vokietija ir Austrija. V.Putinas naudojasi Rusijos ir Ukrainos istorijos persipynimu, kad pateisintų imperinę politiką pastarosios atžvilgiu, pastebi jie.
Jo istorinė argumentacija yra mėgėjiška ir neatlaiko akademinės kritikos. Ekspertai taip pat pažymi, kad nėra jokių sutarčių, ribojančių Ukrainos ir kitų Rytų Europos valstybių galimybę rinktis aljansus. Todėl V.Putino pareiškimai šiame kontekste neatitinka istorinių faktų.
Leidinys „Worldcrunch“ analizuoja, kaip Kremlius savo propagandai dažnai pasitelkia netikslius žemėlapius, tokią taktiką vadindamas „Mapaganda“. Rusija pasinaudoja savo galia, kad darytų įtaką kartografijos bendrovėms, o šios savo ruožtu spausdina propagandinį požiūrį atitinkančius produktus.
Kaip rašo „Business Insider“, 2023 m. V.Putinas aiškino, esą 400 metų senumo žemėlapis įrodė, kad Ukraina nėra tikra šalis. Šį teiginį jis naudojo siekdamas pateisinti Rusijos invaziją. Tačiau žemėlapyje dalis teritorijos buvo aiškiai pažymėta kaip Ukraina.
Pripažinti pasaulio leidiniai taip pat ne kartą analizavo V.Putino istorinius teiginius, padarydami išvadą, kad jie yra klaidinantys ir neatitinka istorijos.
15min jau anksčiau rašė apie Kremliaus iškraipomus istorinius teiginius:
Taip pat skaitykite: Lavrovo teiginiai dėl Ukrainos suvereniteto: iškraipė net SSRS įstatymus
Taip pat skaitykite: Medinskis vėl apsimelavo: istorijos „žinovas“ stumia Kremliaus naratyvus ir tai nėra juokinga
Taip pat skaitykite: Nepriklausomybė, bet yra papildomų sąlygų: naujas V.Putino melas
Taip pat skaitykite: Rusijos propagandininkai vėl ieško „rusų genocido“ Ukrainoje
Žemėlapis Baltuosiuose rūmuose
D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimo Baltuosiuose rūmuose metu iš tiesų buvo Ukrainos žemėlapis, kuriame matyti, kad Rusija yra okupavusi apie penktadalį Ukrainos teritorijos. Kaip skelbė BBC, plakatas buvo padėtas priešais prezidentus, kuomet jie kalbėjosi su žurnalistais.
„Manau, kad visi matėte žemėlapį. Didelė dalis teritorijos yra užimta“, – po susitikimo su V.Zelenskiu „Fox News“ sakė D.Trumpas.
BBC pastebi, kad tokia Baltųjų rūmų žinutė Ukrainai yra nedviprasmiška – tos žemės jau nebėra, todėl laikas svarstyti teritorinį kompromisą arba „apsikeitimą žemėmis“, kaip tai vadino D.Trumpo administracija.
Svečias užginčijo pateiktą teritorinį žemėlapį, teigdamas, kad parodytas 20 proc. Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos rodiklis yra klaidinantis. Jis tvirtino, kad per pirmąsias 1 000 karo dienų Rusijos pajėgos iš tikrųjų užėmė tik apie 1 proc. Ukrainos teritorijos.
V.Zelenskis teigė, kad JAV parengtame žemėlapyje pervertinami Rusijos laimėjimai ir iškreipiamas suvokimas apie Ukrainos karinę galią.
„Žmonės galvoja, kad 20 ar 18 proc., bet tai buvo iki 1 proc.“, – sakė jis ir paaiškino, kad „tai šiek tiek keičia pusiausvyrą tarp to, kokia stipri yra Rusijos kariuomenė ir kokia stipri yra Ukrainos kariuomenė“. Jis pabrėžė, kad Ukrainos prioritetu išlieka „tiesa ir tikrovė“.
Pasak BBC, Ukrainos delegacija į susitikimą atsinešė ir savo žemėlapį. V.Zelenskis nurodė, kad ilgai diskutavo su D.Trumpu dėl šio žemėlapio, ir turėjo „menką nesutarimą“.
„Ginčijausi dėl žemėlapyje nurodyto procento, nes šį procentą žinau labai gerai, – teigė jis. – Negalima teigti, kad per šį laikotarpį buvo užimta tiek daug teritorijos. Šie dalykai yra svarbūs.“
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad 2014 m. Krymo ir dalies Rytų Ukrainos teritorijų okupaciją lėmė ne įprasti kariniai susirėmimai.
„Nebuvo jokių karinių operacijų, pavyzdžiui, Kryme – jokių didelio masto operacijų. Taigi negalima sakyti, kad per tą laikotarpį buvo okupuota tokia didelė dalis, nes Rusija turėjo stiprią kariuomenę“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad paaiškinti, kada ir kaip buvo užimta kiekviena Ukrainos teritorijos dalis, yra labai svarbu, norint padėti sąjungininkams suprasti mūšio lauko pokyčius. Tokios diskusijos ilgos, tačiau esą būtinos siekiant tikslaus bendro supratimo.
Ukrainos prezidentas sakė, kad jautėsi padaręs šiokią tokią pažangą taisydamas klaidingą suvokimą, tačiau antradienį D.Trumpas toliau kalbėjo tą patį. Pasak jo, buvo aišku, kad Rusijos pajėgos yra „akivaizdžiai daug galingesnės, ir, žinote, nėra taip, kad jos būtų sustojusios“.
V.Zelenskis padėkojo D.Trumpui už žemėlapį. „Tai geras žemėlapis“, – pasakė pastarasis.
„Galvoju, kaip jį parsivežti“, – sureagavo svečias. D.Trumpas nusijuokė ir atsakė, kad jie tai galėtų išspręsti.
Ką dėl teritorijų sako analitikai?
JAV veikiančio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenys daugiau ar mažiau sutampa su D.Trumpo pateiktu žemėlapiu, o atsiradę skirtumai gali būti susiję su skirtinga metodologija, ypač vertinant Rusijos kontrolės mastą tam tikroje teritorijoje. Dalis teritorijų gali būti iš dalies kontroliuojamos arba Maskvos įvardijamos kaip užimtos, pastebi BBC.
Tose vietovėse, kuriose Baltieji rūmai nurodė 1 proc. regiono esant Rusijos kontrolėje, gali reikšti tik ribotą okupaciją, pavyzdžiui, Mykolajivo pietuose. Taip pat gali reikšti vietoves, iš kurių rusų pajėgos buvo išstumtos, kaip Sumų šiaurėje.
Kad ir koks būtų tikrasis Rusijos okupacijos mastas Donecke, kai kuriuose miestuose vis dar gyvena didelės ukrainiečių bendruomenės. Pasak vietos pareigūnų, apie 240 tūkst. žmonių gyvena Ukrainos kontroliuojamose Donecko srities teritorijose.
Nors pastaraisiais mėnesiai Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį, ISW vertinimu, užimti likusią Donecko sritį, „labai tikėtina, užtruktų kelerius metus ir pareikalautų kelių sudėtingų kampanijų“.
Nors Rusija pasiekė operacinių laimėjimų pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais, „DeepState“ pažymi, kad didelė dalis užimtos teritorijos vėliau buvo išlaisvinta.
Vis dėlto Rusija per pastaruosius du tris mėnesius padarė neabejotinų laimėjimų, nors apskritai fronto linija nuo pirmųjų karo mėnesių pakito ne tiek ir daug, pastebi BBC.
Gynybos analitikas Konradas Muzyka leidiniui teigė, kad Rusijos pažanga aiškiai paspartėjo kai kuriose rytinėse zonose Charkivo srityje ir Luhansko srityje.
„Matome daug daugiau gaisrų, o ukrainiečiai negali dislokuoti pakankamai ugniagesių, kad juos užgesintų“, – sakė jis BBC.
K.Muzyka nurodė, kad Ukrainai trūksta pajėgų ginti fronto liniją, tačiau taip pat svarbus Rusijos padidintas dronų naudojimas, nukreiptas į karius, jų įrangą ir ypač artileriją.
Tuo tarpu, pasak jo, Rusija neseniai sugebėjo kas mėnesį mobilizuoti 30-35 tūkst. karių, ir net patirdama didelius nuostolius ji sugebėjo sukaupti dideles operacines ir strategines rezervo pajėgas.
Tačiau spartūs pasiekimai kai kuriose rytinėse teritorijose kol kas nebuvo pakartoti kitur.
Pasak Ukrainos karinių vadovų, vienas Rusijos mėginimas užimti 10-15 km giliau į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją netoli Dobropilijos Donecko srityje praėjusią savaitę buvo sėkmingai atremtas Ukrainos pajėgų.
Nors Rusija valdo kai kurias teritorijas Sumų ir Charkivo srityse, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 6 600 km Donecko ir Luhansko regione.
V.Putinas ne tik pareiškė pretenzijas Ukrainos teritorijoms, bet jau aneksavo keturias sritis ir Krymą, nors daugelis teritorijų jam išlieka nepasiekiamos, pastebi BBC.
Jungtinės Karalystės gynybos žvalgybos naujausias vertinimas rodo, kad, remiantis tik Rusijos „laipsnišku fronto linijos pažangumu 2025 m.“, keturių sričių – Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono – užėmimui prireiktų dar 4,4 metų.
Pasak BBC, vien tai paaiškina skirtingus D.Trumpo ir V.Zelenskio požiūrius į žemėlapius, kuriuose pavaizduota 1 200 km ilgio fronto linija Ukrainoje.
15min verdiktas: melas. D.Trumpas V.Zelenskiui pristatė žemėlapį, kuriame vaizduojamos Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos, o ne propagandinį žemėlapį, kuris rodo, kurias žemes Ukrainai tariamai padovanojo Rusija. Šis žemėlapis, daugelio ekspertų ir analitikų vertinimu, yra neteisingas. Prezidentų aptartas žemėlapis daugiau ar mažiau sutampa su karinių ekspertų vertinimais, nors V.Zelenskis jį iš dalies užginčijo. Iš esmės jis yra skirtas pavaizduoti, kad Ukraina prarado dalį savo teritorijų Rusijos invazijos metu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
