Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 4d. 13:24

„Brexit“ košė: ką svarbi britų deputatų pergalė parlamente reiškia Borisui, Jungtinei Karalystei ir Europai?

Borisas Johnsonas įstumtas į kampą
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Borisas Johnsonas įstumtas į kampą

Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai antradienį žengė precedento neturintį žingsnį ir iš vyriausybės atėmė parlamento darbotvarkės – kartu ir veiksmų dėl „Brexit“ – kontrolę. Toks balsavimo rezultatas, parodęs, kad valdančiųjų gretose yra daug maištininkų, be abejo, svarbus, bet ne tiek atsakantis į klausimus, o iškeliantis jų dar daugiau.

Žinoma, reikia prisiminti ir tai, kad prieš pat antradienio balsavimą valdantieji toriai ir jų premjeras Borisas Johnsonas dar ir neteko darbinės daugumos Bendruomenių Rūmuose – Philipas Lee perbėgo pas proeuropietiškus liberaldemokratus.

B.Johnsonas jau pareiškė, kad sušauks naujus visuotinius rinkimus. Tik dar neaišku, ar jiems pritars deputatai, trečiadienį dalyvaujantys dar viename diskusijų ir balsavimų maratone Bendruomenių Rūmuose.

Kai kurie opozicijos atstovai įtaria, kad vyriausybei gali pavykti nukelti naujus rinkimus po spalio 31-osios.

Tą dieną numatomas Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES su sutartimi ar be jos, tad B.Johnsonas gali gauti progą pasigirti prieš rinkėjus – štai, pažadą trenkti durimis bet kokiu atveju išpildžiau.

Priminkime ir tai, jog parlamentarai žingsnių užblokuoti „Brexit“ be susitarimo imasi norėdami neleisti B.Johnsonui spalio 31-ąją pasielgti būtent taip. Ministras pirmininkas tai padaryti grasino jau ne kartą.

15min nuotr./Kas kontroliuos „Brexit“ procesą?
15min nuotr./Kas kontroliuos „Brexit“ procesą?

Nors situacija, kaip ir pastaruosius pusketvirtų metų, paini, portalas 15min bando paaiškinti, ką antradienio balsavimas reiškia B.Johnsonui, „Brexit“ procesui, Europai ir, žinoma, pačiai Jungtinei Karalystei.

Borisas: itin sudėtinga padėtis

Deputatų pasirinkimas reiškia, kad maištininkų ir aršios opozicijos supamas B.Johnsonas jau netrukus gali tapti trumpiausiai savo pareigas ėjusiu premjeru nuo pat 1721 metų, kai tokia institucija buvo įkurta.

Kaip pastebi „Politico“, Arthuras Wellesley, pirmasis Velingtono kunigaikštis, garsiame Vaterlo mūšyje įveikęs Napoleoną Bonaparte'ą, vyriausybei 1834-aisiais vadovavo tik 23 dienas. Bet tada pareigas jis ėjo laikinai, o B.Johnsonas postą liepos 24 dieną užėmė ilgalaikiam darbui.

Tradiciškai britų premjerai, nebesugebantys laimėti balsavimų parlamente, yra nušalinami balsavimu dėl nepasitikėjimo. Jie taip pat gali sušaukti pirmalaikius rinkimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas įstumtas į kampą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas įstumtas į kampą

Būtent taip B.Johnsonas ir elgiasi – apie rinkimus jis jau paskelbė, tiesa, prieš tai, regis, iš esmės išmetęs iš Konservatorių partijos 21 torį, antradienį paprieštaravusį vyriausybės valiai.

Atrodo, kad B.Johnsonas pirmalaikių rinkimų norėtų spalio 14-ąją. Jis viliasi, kad Konservatorių partija iškovos daugiau vietų Bendruomenių Rūmuose ir galės jaustis dar tvirčiau tęsdama „Brexit“ procesą.

Vis dėlto rinkimai toriams reiškia ir riziką. Mat nauji rinkimai faktiškai viskuo, išskyrus pavadinimą, prilygtų antrajam referendumui dėl „Brexit“, be to, jie būtų ir pirmasis referendumas dėl paties B.Johnsono.

Ankstesnė ministrė pirmininkė Theresa May 2017 metais irgi buvo paskelbusi išankstinius rinkimus, bet ėjimas nepasiteisino – torių dauguma ne padidėjo, o sumažėjo iki minimumo.

Nauji rinkimai faktiškai viskuo, išskyrus pavadinimą, prilygtų antrajam referendumui dėl „Brexit“, be to, jie būtų ir pirmasis referendumas dėl paties B.Johnsono.

Taip, Konservatorių partija populiariausia šalyje (31–35 proc.), bet varžovai – leiboristai ir liberaldemokratai – atsilieka tik nežymiai, be to, įmanoma pastarųjų koalicija. Dar yra ir kraštutinių dešiniųjų „Brexit“ partija.

Galiausiai B.Johnsonui, jei jis nori sušaukti rinkimus, reikalinga ir Leiboristų partijos parama. Jos lyderis Jeremy Corbynas ilgai muistėsi ir antradienį iškėlė naują sąlygą: su rinkimais jis esą sutiks tik tokiu atveju, jei „Brexit“ be sutarties taps nebeįmanomas.

BBC pabrėžia, kad parlamentas taip pat gali pabandyti nušalinti B.Johnsoną be rinkimų – balsuodamas dėl nepasitikėjimo juo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Tačiau B.Johnsonas praėjusią savaitę gudriai užsitikrino karalienės Elizabeth II leidimą įšaldyti parlamento darbą nuo rugsėjo vidurio iki spalio 14-osios. Tai reiškia, kad premjero oponentams laiko tokiam manevrui gali likti per mažai.

Kas galėtų pakeisti B.Johnsoną?

Jei rinkimų nebus, o B.Johnsonas bus nušalintas ar pats atsistatydins, Jungtinei Karalystei reikės laikino vyriausybės vadovo. Favoritu tapti juo laikomas buvęs iždo sekretorius Kennethas Clarke'as.

K.Clarke'as yra nuosaikus konservatorius, remiantis šalies narystę ES, bet jau tris sykius balsavo už, o ne prieš ES ir britų susitarimą dėl „Brexit“, sakydamas, kad turi gerbti 2016-ųjų referendumo rezultatą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kennethas Clarke'as
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kennethas Clarke'as

Bet jei rinkimai įvyktų ir toriai juos pralaimėtų, premjeru beveik neabejotinai taptų leiboristas J.Corbynas. Jis arba vadovautų mažumos vyriausybei, arba sudarytų koaliciją su kitomis proeuropietiškomis partijomis, realiausia – liberaldemokratais.

„Brexit“: sustabdyti jau sunku

Ar „Brexit“ diena bus nukelta? Tai, vėlgi, priklauso nuo to, ar bus sušaukti nauji rinkimai ir ar B.Johnsonas pasiryžęs dar laisviau interpretuoti Konstituciją. O kadangi ji net nesurašyta į kokį nors dokumentą, neaiškumų labai daug.

Scenarijus „Karalienė prieš Borisą“ tikrai nėra realus. Jei karalienė įsikištų, tai būtų skambiausias monarchijos politinis žingsnis per pastaruosius 200 metų.

B.Johnsonas jau ne kartą pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė paliks ES spalio 31-ąją – kad ir ką nuspręs Bendruomenių Rūmai.

Tad jei jis ir toliau priešinsis parlamento valiai bei sugebės išvengti rinkimų jau spalį, B.Johnsono vyriausybę sustabdyti galės vienintelis asmuo – karalienė Elizabeth II.

Tiesa, scenarijus „Karalienė prieš Borisą“ tikrai nėra realus. Jei karalienė įsikištų, tai būtų skambiausias monarchijos politinis žingsnis per pastaruosius 200 metų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Elizabeth II
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Elizabeth II

Jei rinkimai būtų surengti spalį, Jungtinės Karalystės piliečiai, ateisiantys prie balsadėžių, turės tris pasirinkimus.

Pirmasis – paremti B.Johnsono vykdomą „Brexit“ bet kokia kaina politiką. Antrasis – išrinkti leiboristų vadovaujamą vyriausybę, kuri tęstų „Brexit“ procesą, bet greičiausiai bandytų susitarti dėl tolesnės šalies narystės Bendrojoje rinkoje.

Trečiasis – dar neištyrinėta teritorija. Rinkėjai gali atsisukti į proeuropietišką Liberalų demokratų partiją ir patikėti jai mažumos vyriausybės vairą.

Tiesa, dar yra ir Konservatorių bei „Brexit“ partijų pakto galimybė. Įtakingas euroskeptiškojo torių sparno atstovas Steve'as Bakeris paragino sudaryti tokią sąjungą, o „Brexit“ partijos lyderis Nigelas Farage'as tokią idėją jau spėjo pasveikinti.

Bet ar „Brexit“ dar galima sustabdyti? Beveik neabejotinai ne – apklausos liudija, kad Jungtinės Karalystės rinkėjai narystės ES klausimu vis dar pasidalinęs į dvi panašaus dydžio stovyklas, be to, leiboristas J.Corbynas irgi žada užbaigti „Brexit“ procesą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeremy Corbynas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeremy Corbynas

Savo ruožtu nacionalistinė „Brexit“ partija vis populiarėja, o ir proeuropietiški toriai suvokia, kad rinkėjų valią reikia gerbti, nors jie pasisako už minkštesnį išstojimą su sutartimi bei glaudesnį bendradarbiavimą su ES.

Vėlgi, ar tai reiškia, kad „Brexit“ greičiausiai bus lydimas susitarimo su ES? Bent parlamentas jau kurį laiką vyriausybei bando pasakyti būtent tai, o aiškumo nori ir Bendrijos pareigūnai – juk jie dokumentą drauge su Th.May kabinetu rengė dvejus metus.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May

Kita vertus, ES atstovams gali tekti sutikti pakoreguoti dabartinio susitarimo kontūrus, o iki šiol tai daryti atsisakoma.

Ką visgi galvoja ES?

Bendrijos šalių lyderiai ir Europos Komisija į įvykius Londone žvelgia ir su liūdesiu, ir su baime. ES nėra nusiteikusi keisti pagrindinių „Brexit“ susitarimo dalių, nes Bendroji rinka jai – svarbiausia.

Be to, Briuselis, nors ir pabrėžia nesantis nė kiek kaltas dėl tebesitęsiančio chaoso, tikrai nepyks, jei Jungtinė Karalystė taps blogu pavyzdžiu, kuriuo pasekti kitos ES narės tikrai nebenorės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./ES vėliava Londone
AFP/„Scanpix“ nuotr./ES vėliava Londone

Tokios dedamosios lemia faktą, kad ES jau laiko „Brexit“ be susitarimo realistiškiausia įvykių eiga ir imasi veiksmų dėl Bendrosios rinkos apsaugojimo.

Pareigūnai Briuselyje trečiadienį pasiūlys du biudžetinius projektus, pagal kuriuos bus skiriama finansinė pagalba kompanijoms ir darbuotojams, labiausiai nukentėsiantiems dėl „Brexit“ be sutarties.

Pačios Jungtinės Karalystės vyriausybė veiksmų, kurių būtų imamasi tokiu atveju, neviešina. Beveik neabejojama, kad taip elgiamasi, nes tokiuose planuose detaliai nusakoma didžiulė „Brexit“ be susitarimo žala šalies ekonomikai.

Jungtinė Karalystė: vienybės link neartėjama

Ilgalaikės šios savaitės debatų Bendruomenių Rūmuose pasekmės šaliai gali būti didelės. Juk dabar akivaizdu, kad B.Johnsonas nesugebės sutelkti visuomenės, net jei išsilaikys poste ir užbaigs „Brexit“.

B.Johnsono kabinetas dabar gali nuspręsti ignoruoti parlamento nuomonę ir dar labiau įkaitinti konstitucinę krizę. Tiesa, tikėtinas ir atsargesnis elgesys, nes parlamentas trečiadienį gali užblokuoti „Brexit“ be susitarimo.

Visai realu, kad pati svarbiausia „Brexit“ pasekmė bus Jungtinės Karalystės iširimas.

Politinis ir kultūrinis susiskaldymas Jungtinėje Karalystėje labai gilus.

Nuosaiki leiboristė Liz Kendall antradienį pareiškė, kad niekada nebuvo mačiusi „tokio šalto ir didelio pykčio“, kai įsiutę nuosaikūs toriai šūksniais reagavo į arogantišką kietojo „Brexit“ šalininko Jacobo-Resso Moggo kalbą parlamente. Jis kitus papiktino ir chamiškai išsidrėbdamas ant suolo vykstant debatams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Įžūlus Jacobo Reeso-Moggo elgesys papiktino kitus deputatus
AFP/„Scanpix“ nuotr./Įžūlus Jacobo Reeso-Moggo elgesys papiktino kitus deputatus

Karalienė politikoje privalo būti neutrali, bet triukšmas tikrai prie jos artėja. Kaip jau minėta, praėjusią savaitę ji buvo priversta sutikti su parlamento darbo įšaldymu ir net dalyvauti priimant sprendimą.

Be to, nors protestuotojai kažin ar pagrįstai kalba apie „perversmą“, yra ir kitų pavojų Londonui. Sostinė vis labiau proeuropietiška, kiti regionai – vis euroskeptiškesni.

O kur dar Škotija, galinti surengti dar vieną referendumą dėl nepriklausomybės? Jei nepavyks išvengti vadinamojo „kietojo pasienio“ tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, kils grėsmė ir svarbiam taikos susitarimui, pasiektam prieš daugiau nei 20 metų.

Kitaip tariant, visai realu, kad pati svarbiausia „Brexit“ pasekmė bus Jungtinės Karalystės iširimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min