Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 20d. 18:14

ES narėms nesutariant, blokas Izraelio ir „Hamas“ konflikte – tik stebėtojas

Europos Sąjunga (ES) turi labai mažai įtakos Izraelio ir palestiniečių grupių Gazos Ruože konfliktui, nes per ilgus metus pati save marginalizavo, be to, išsiskiria šalių narių požiūris. Blokas daugiau svertų galėtų įgyti kalbėdamasis su „Hamas“, kurią laiko teroristine organizacija, mano analitikas Hugh Lovattas. Vis dėlto Užsienio reikalų ministerija tikina, kad kalbėsis tik su teisėtais palestiniečių atstovais.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, dalyvavęs ES Užsienio reikalų tarybos neeiliniame nuotoliniame posėdyje, surengtame būtent dėl neramumų Izraelyje ir Gazos Ruože, 15min teigė, kad svarbiausia šiuo metu deeskaluoti padėtį ir užkirsti kelią žmonių žūtims.

„Lietuvos pozicija buvo labai aiški: smerkiant civilių mirtis buvo kalbama apie tai, kad Izraelis turi neabejotiną teisę į savigyną, bet privalo laikytis humanitarinių įstatymų ir vengti civilių mirčių.

Pasmerkus „Hamas“ kaip teroristinės organizacijos išpuolius, (Izraelis) buvo kviečiamas į paliaubas ir į taikų sureguliavimą“, – 15min laidai apie užsienio politiką „Kompasas“ kalbėjo M.Adomėnas.

Jis pabrėžė, kad vienintelė išeitis iš krizės yra „permanentinis sprendimas dviejų valstybių pagrindu“: „Tokia buvo Lietuvos pozicija, kuri atspindėjo absoliučios daugumos ES šalių poziciją.“

Tiesa, M.Adomėnas pripažino, kad, nors ES visada siekia vieningos pozicijos, tai, deja, nepavyko – po susitikimo nebuvo išplatintas pranešimas raštu. Vėliau paaiškėjo, kad 26 Bendrijos narių atstovai sutiko pasirašyti po raginimu skelbti paliaubas, bet tam pasipriešino Vengrija – Izraelio sąjungininkė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Adomėnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Adomėnas

„Reuters“ teigimu, mažiausiai aštuonios mažesnės ES narės – Liuksemburgas, Belgija, Malta, Suomija – norėtų, kad Bendrija aktyviau remtų palestiniečius jų kovoje už valstybingumą. Kitos narės – Vengrija, Čekija, Austrija, Graikija, Kipras, Lenkija – energingai gina Izraelio interesus.

Pastarosios valstybės, regis, linkusios laikyti būtent „Hamas“ leidžiamas raketas dabartinio konflikto pradiniu tašku, nors kritiškesnės šalys mini palestiniečių šeimų iškeldinimus, Izraelio policijos veiksmus Al Aksos mečetėje.

27 dienos prieš pirmąją Izraelio link atskriejusią raketą iš Gazos Ruožo Izraelio policija įžengė į Al Aksos mečetę Jeruzalėje, išvaikė palestiniečius ir išjungė garsiakalbius, transliavusius maldas iš keturių senovinių minaretų.

Kai kurių stebėtojų manymu, tai turbūt negalėjo neįsiutinti palestiniečių, net jei „Hamas“ situacija pasinaudojo neproporcingai.

Kiti analitikai pastebi, kad palestiniečių prezidentui Mahmoudui Abbasui vėl nutarus nesurengti rinkimų „Hamas“ bando sustiprinti įtaką Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje.

„Buvo minimos ir nausėdijos, ir šventų vietų apsauga, status quo. Visgi labai svarbu tai, kad kalbama apie „Hamas“ ir kitų teroro grupių ataką kaip apie patį brutaliausią konflikto tašką. Tokia yra ir Lietuvos pozicija – dėl to nėra jokio nesutarimo. Izraelis turi teisę į savigyną“, – teigė M.Adomėnas.

Trūksta vienybės

Europos užsienių reikalų tarybos analitikas Hugh Lovattas sako, kad ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio pareiškimas po užsienio reikalų ministrų susitikimo „buvo toks geras, kokio buvo galima tikėtis“, ir pakankamai geras palyginus su kitomis tarptautinėmis pozicijomis.

Pasak H.Lovatto, svarbu paminėti, kad buvo raginama ne tik nedelsiant nutraukti kovos veiksmus, bet ir atkurti status quo Šventyklos kalne bei nutraukti priverstinį palestiniečių iškeldinimą iš Rytų Jeruzalės.

Vis dėlto pareiškimas, pasak analitiko, atskleidžia, kaip sunku visoms ES narėms pasiekti sutarimą.

„Šis susiskaldymas egzistuoja jau ilgą laiką ir jį lemia įvairios priežastys. Ne visos jos yra susijusios su Izraeliu. Kai kuriose šalyse pozicija dėl Izraelio ir palestiniečių yra nulemta santykių su Vašingtonu.

Bet yra ir ideologija. Vengrija Izraelyje mato savo ideologijos ir identiteto atspindį. Kaip sakė pats Orbanas – judėjiškas-krikščioniškas vertybes, ką aš pavadinčiau etnonacionalistine politika“, – 15min sakė H.Lovattas.

ECFR nuotr./Hugh Lovattas
ECFR nuotr./Hugh Lovattas

Pasak H.Lovatto, Gazos Ruože ES turi labai mažai įtakos, nes per ilgus metus „pati save marginalizavo“, atsisakė ar vengė prisiimti politinį vaidmenį – apsiribojo finansavimu ir techninės paramos teikimu.

Todėl ES šiame konflikte atrodo kaip stebėtoja.

Analitiko teigimu, įmanoma kalbėtis su ginkluotomis grupuotėmis nesuteikiant joms legitimumo. Pavyzdžiui, Egiptas, Jungtinės Tautos (JT) kalba su „Hamas“, Izraelis irgi, tik netiesiogiai. O tai jau davė rezultatų.

„ES atsisakė kalbėtis su „Hamas“, todėl ji negali derėtis ir paveikti „Hamas“ dėl paliaubų. ES taip pat atsisako naudotis svertais, kuriuos turi prieš Izraelį – daryti spaudimą Izraeliui pasiekti paliaubas

Tačiau esminis klausimas yra tas, kaip įtraukti „Hamas“ į diplomatinį procesą, kur prioritetas teikiamas diplomatiniam įsitraukimui, o ne ginkluotam smurtui. Akivaizdu, kad ES politika nepalaikyti kontaktų per daugiau nei pastarąjį dešimtmetį visiškai žlugo. Ir patys diplomatai tai pripažintų“, – teigė jis.

Palestinos atstovybės neplanuoja

Savo ruožtu užsienio reikalų viceministras M.Adomėnas atmeta galimybę kalbėtis su „Hamas“.

„Mes pasisakome už tai, kad Palestinos autonomijoje įvyktų rinkimai, kurie vėl buvo atidėti. Jie galbūt padėtų išspręsti tam tikrą legitimumo krizę. Esame už tai, kad reikėtų kalbėtis su teisėtais valdžios atstovais – šiuo metu toks yra prezidentas Mahmoudas Abbasas.

Turime ieškoti sąjungininkų, kurie galėtų per savo poveikio tinklus, kaip kad arabų valstybės, siekti susitarimo, kad prasidėjusi eskalacija ir prievartos banga būtų nutraukta“, – aiškino M.Adomėnas.

Palestiniečiai jau kuris laikas Lietuvoje siekia atidaryti atstovybę Vilniuje. Apie tai 2019 metais kalbėjo mūsų šalyje viešėjusi Palestinos užsienio reikalų viceministrė Amal Jadou ir teigė, kad biuras galėtų būti atidarytas per artimiausius dvejus metus.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada ir tikriausiai vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru. Lietuva nuo 2013 metų yra įsteigusi biurą Ramaloje.

Kokia šiuo metu situacija? M.Adomėnas neslėpė: „Šiuo metu tokių procesų nematome. Galbūt tai reikėtų sieti ir su rinkimais Palestinos autonomijoje bei tuomet žiūrėti, kaip susiklostys situacija.“

„Iš tiesų klausimas nepaprastai jautrus. Nors mes turime atstovą ir biurą Ramaloje, atsakomojo biuro atidarymas – reikėtų didesnio aiškumo dėl Palestinos autonomijos dabartinės vadovybės demokratinių kredencialų“, – kalbėjo viceministras.

Nuo Izraelio kariuomenės smūgių Gazos Ruože žuvo 230 palestiniečių, įskaitant 65 vaikus, skelbia palestiniečių sveikatos apsaugos ministerija.

Izraelyje nuo raketų žuvo 12 žmonių, įskaitant vieną vaiką. Tarp žuvusiųjų yra vienas Indijos ir du Tailando piliečiai, nurodė policija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min