Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 27, 23:03

Europa skaičiuoja ir baiminasi, kad Kremlius užsuks dujas

Rusijos ir JAV pareigūnai šią savaitę ne tik toliau bandė ieškoti diplomatinės išeities iš krizės, susijusios su rusų pajėgų telkimu prie Ukrainos sienos. Maskvai jau atvirai grasinant į potencialias Vakarų sankcijas atsakyti užsukant dujų čiaupus, amerikiečiai ramina – padėsime. Vis dėlto analitikai pripažįsta, kad dujos yra išties pavojingas Kremliaus ginklas, galintis suskaldyti transatlantinį aljansą, rašo „The Washington Post“.
Dujų skirstymo stotis Ukrainoje, prie sienos su Lenkija
Dujų skirstymo stotis Ukrainoje, prie sienos su Lenkija / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Siųsdama tankus ir kitą karinę techniką prie Rusijos sienos su Ukraina, Maskva tuo pačiu sumažino į Europą siunčiamų dujų kiekį. Atgabenama tiek, kad veiktų elektrinės, gamyklos ir tiesiog šildymas šią šaltą žiemą – bet kainos muša rekordus.

Dujos iš SSRS, vėliau – iš Rusijos, į Senąjį žemyną keliauja jau daug dešimtmečių – nesutrukdė net Sovietų Sąjungos subyrėjimas.

Tačiau dabar Rusija grasina nutraukti dujų tiekimą, jei sulauks didelių ekonominių sankcijų – Vakarai tvirtina, kad jos bus skelbiamos naujo agresijos prieš Ukrainą etapo atveju. O JAV su sąjungininkėms jau ieško būdų užkirsti kelią šiam smūgiui.

„Ar Europa priklausoma nuo rusiškų dujų? Trumpas atsakymas būtų toks: taip, labai“, – sako tarptautinės rinkų tyrimų bendrovės „S&P Global Platts“ analitikas Jamesas Hucksteppas.

123RF.com nuotr./Dujos
123RF.com nuotr./Dujos

JAV derasi su tiekėjais

Europos šalių lyderiai ir taip baiminasi dėl itin didelių dujų bei elektros kainų, tad JAV prezidento Joe Bideno administracija jau įspėjo Kremlių, kad tolesni smūgiai dujų rinkoms tik pakenks pačiai Rusijai.

Vašingtonas jau kalbasi su stambiais dujų tiekėjais Šiaurės Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir Azijoje apie jų pajėgumus ir norą „laikinai smarkiai padidinti“ tiekimą klientams Europoje.

J.Bidenas pirmadienį taip pat Baltuosiuose Rūmuose priims Kataro emyrą Tamimą bin Hamadą al-Thani. Abu lyderiai aptars galimybę pasiųsti Kataro dujas į Europą.

„Jei Rusija nuspręs dujų ar naftos tiekimą paversti ginklu, Rusijos ekonomikos laukia pasekmės. Prisiminkite, kad tai vienos dimensijos ekonomika. Rusijai pajamų iš prekybos dujomis ir nafta reikia taip, kaip Europai reikia dujų ir naftos“, – „The Washington Post“ teigė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Bet Maskva atsako, kad jei, pavyzdžiui, Vakarai nuspręs atsieti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dujos į Europą nebetekės.

Vašingtonas jau kalbasi su stambiais dujų tiekėjais Šiaurės Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir Azijoje apie jų pajėgumus ir norą „laikinai smarkiai padidinti“ tiekimą klientams Europoje.

„Jei Rusija bus atjungta nuo SWIFT, mes nebegausime valiutos. Tačiau pirkėjai, visų pirma – Europos šalys, nebegaus mūsų prekių – naftos, dujų, metalų ir kitų reikalingų komponentų“, – antradienį „TASS“ teigė Rusijos Federacijos Tarybos vicepirmininkas Nikolajus Žuravliovas.

Analitikų teigimu, įtampa iliustruoja, kokia pavojinga Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų. Situacija taip pat esą parodo, kaip sunku subalansuoti tiekimą siunčiant į žemyną suskystintas dujas iš, pavyzdžiui, JAV ir Kataro.

Pažeidžiama vieta

Be to, kenčia ir tikslas kovoti su klimato kaita – juk Europos šalys, kurioms Rusija tiekia apie 40 proc. dujų, kritinėje situacijoje beveik neabejotinai atsisuks į anglį ar net naftą. Posūkis jau vyksta, nes dujų kainos Europoje išaugo 6–7 kartus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Turovo šiluminė elektrinė Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Turovo šiluminė elektrinė Lenkijoje

Dujų rezervai Europoje susitraukę ir yra mažiausi nuo pat 2011 metų. Jei Rusija tikrai užsuktų čiaupus, atsargų užtektų porai savaičių – bet net jei sutrikimų nebūtų, likę žiemos mėnesiai ir taip bus sunkūs.

O kadangi Europos lyderiai ir taip kažin ar sutaria dėl to, kiek turėtų aukotis dėl Ukrainos, Kremlius tikrai gali pasinaudoti pažeidžiamomis žemyno vietomis.

Rusija 2006 metais ir 2009-aisiais jau buvo trumpam nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai, o sutrikimų sulaukė ir Europa. Tiesa, tais kartais embargas nebuvo ilgalaikis, bet dabar padėtis jau kitokia.

Olafas Scholzas ryžosi puse lūpų užsiminti, kad gali visiškai sustabdyti prieštaringai vertinamo rusiško dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, jei Rusija įsiverš į Ukrainą.

ES pareigūnai neslepia, kad Rusijos užmačios gali supjudyti Bendrijos šalis nares. Pavyzdžiui, Vokietija labiau priklausoma nuo rusiškų dujų nei kitos Vakarų Europos šalys, o naujajai valdančiajai koalicijai diriguoja socialdemokratai, istoriškai palaikę gana draugiškus ryšius su Kremliumi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kancleris Olafas Scholzas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Tik dabar kancleris Olafas Scholzas ryžosi puse lūpų užsiminti, kad gali visiškai sustabdyti prieštaringai vertinamo rusiško dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, jei Rusija įsiverš į Ukrainą. Daug kitų ES šalių šiam projektui priešinasi.

Kita vertus, yra nuomonių, kad Maskvos apsisprendimas sustabdyti dujų tiekimą Europai tik pažadintų žemyną ir paskatintų europiečius visam laikui nusipurtyti priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių.

Pavojaus lygis nevienodas

Kol kas Europa skuba kamšyti skyles – tiek vėl užkurdama anglimi kūrenamas šilumines elektrines, tiek plėsdama suskystintų dujų importo apimtis.

Suskystintos dujos gali būti gabenamos laivais iš JAV ir Vidurinių Rytų – vamzdžių iš Rusijos ar Šiaurės Afrikos nereikia. Bet tai sunku ir brangu, sako analitikai, taip pat atkreipiantys dėmesį ir į kitas su transportavimu susijusias kliūtis.

„Nematau, kaip sumažinti didžiulę Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Vienintelė alternatyva rusiškoms dujoms ir naftai būtų Europos dujos, nafta ir anglis kartu su importu iš draugiškų pasaulio vietų“, – mano konsultavimo kompanijos „Rapidan Energy Group“ įkūrėjas Robertas McNally.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV suskystintų dujų tanklaivis Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV suskystintų dujų tanklaivis Lenkijoje

Tyrimų centro „Bruegel“, veikiančio Briuselyje, ekspertas Georgas Zachmannas, tiesa, skaičiuoja, kad šią žiemą Europa dar atsilaikytų. Tačiau ilgesnio embargo atveju dujų kitai žiemai tikrai neužtektų.

„Europai ši grėsmė kelia nerimą. Jei dujų tiekimo krizė užsitęstų dvi žiemas, apsirūpinti ištekliais ateičiai iš pasaulinių rinkų būtų sudėtinga“, – tvirtino G.Zachmannas.

Toks scenarijus esą primintų kone karo laikus. Energijos kainos šoktų taip aukštai, kad neabejotinai prireiktų milžiniškų subsidijų, be to, reikėtų surasti ir politinį kompromisą dėl to, kaip pasidalinti kaštus.

G.Zachmannas: Europai ši grėsmė kelia nerimą. Jei dujų tiekimo krizė užsitęstų dvi žiemas, apsirūpinti ištekliais ateičiai iš pasaulinių rinkų būtų sudėtinga.

O tai irgi būtų nelengva, nes pavojų Europos valstybės jaučia nevienodai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia daug atominių elektrinių ir suskystintų dujų terminalų, o Vokietijoje pastarųjų nėra, be to, šalis atsisako atominės energetikos.

Prieštaravimų girdėti ir JAV

Beje, vos prieš kelerius metus daug dujų ir naftos pramonės lyderių ragino greičiau išduoti eksporto leidimus JAV suskystintų dujų terminalams. Kalbėta apie „laisvės dujas“, kurios būtent ir padėtų Europai panašių į dabartinę krizių atveju.

Iki šiol didžioji dalis amerikietiškų dujų keliavo į Aziją – paskui didesnes kainas. Bet gruodį į Europą iš JAV išplaukė net 95 tanklaiviai, o eksportas per metus padidėjo 15 proc. Dabar jau daugiau nei pusė visų JAV eksportuojamų suskystintų dujų plaukia į Europą.

„Mums tikrai reikia daugiau dujų, kad susidorotume su kainų pakilimu visame pasaulyje. Eksportas iš JAV turėtų nuimti bent dalį įtampos pasaulinėje rinkoje“, – teigė buvusi suskystintų dujų eksportuotojos „Tellurian“ vadovė Meg Gentle.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Suskystintas gamtines dujas gabenantis laivas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Suskystintas gamtines dujas gabenantis laivas

Vis dėlto amerikiečių pajėgumai irgi riboti, o tai nepadeda Europai, kurios terminalai veikia maždaug 70 proc. užimtumu.

„Manau, kad gaudami suskystintų dujų iš JAV ir kitų šaltinių europiečiai gali prasmukti. Bet reikia pradėti planuoti ateitį, kai būtų galima apsieiti be priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – pareiškė Angela Stent, buvusi JAV prezidentų Billo Clintono ir George'o W.Busho patarėja Rusijos klausimais.

Galiausiai prieštaravimų girdėti ir JAV. Čia gamtinių dujų eksportui nepritariantiems dideliems pramoniniams energijos vartotojams ir gamintojams atstovaujanti grupė „Industrial Energy Consumers of America“ neseniai paprašė energetikos sekretorės Jennifer Granholm apriboti suskystintų gamtinių dujų eksportą.

Augantis JAV eksportas prisidėjo prie gamtinių dujų kainų kilimo, teigia grupė. Tiesa, jos prezidentas Paulas Cicio leido suprasti, kad organizacija yra pasirengusi svarstyti išimtį dėl pagalbos europiečiams, nors dar ir neapsisprendė.

„Mano asmenine nuomone, jei Europai reikės dujų, JAV turėtų tiekti savo sąjungininkėms“, – sakė jis ir pažymėjo, kad daugiausiai amerikietiškų gamtinių dujų tiekiama Kinijai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min