Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 28d. 17:59

G.Nausėda lenkiškoje žiniasklaidoje: nepamirštas ir prezidento namas

Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Sekmadienį naujuoju Lietuvos prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda. Lietuvos prezidento rinkimai buvo nušviesti ir Lenkijos žiniasklaidoje. Ką apie išrinktąjį prezidentą ir rinkimus rašo kaimyninės valstybės spauda?

Bankininkas be politinės patirties

„Naujuoju Lietuvos prezidento tapo bankininkas“ („Gazeta Wyborcza“), „Naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: proeuropietiškas, centristinis ekonomistas“ (forsal.pl) – taip ir panašiai atrodo tekstų apie Lietuvos prezidento rinkimus Lenkijos spaudoje antraštės.

Tai, kad G.Nausėda – buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas, yra pagrindinė skaitytojams Lenkijoje pateikiama informacija. Pristatant naująjį prezidentą atkreipiamas dėmesys ir į G.Nausėdos proeuropietiškas pažiūras bei į tai, kad prezidento rinkimus laimėjęs nepriklausomas kandidatas neturi politinės patirties.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Dienraščio „Rzeczpospolita“ portale rp.lt pastebėta, kad G.Nausėda surinko tik šiek tiek mažiau procentų balsų, nei neseniai prezidento rinkimus Ukrainoje laimėjęs Volodymyras Zelenskis bei tai, kad abu naujieji prezidentai neturi jokios politinės patirties.

Apie tai daug rašoma „Nowa Europa Wschodnia“ paskelbtame interviu su Krokuvos Jogailaičių universiteto Lietuvos studijų centro direktore Małgorzata Stefanowicz apie rinkimus Lietuvoje.

Kalbėdama apie G.Nausėdos sėkmės rinkimuose priežastis mokslininkė pažymėjo, kad naujajam prezidentui „niekas neguli ant sąžinės“. Kadangi G.Nausėda nėra dirbęs nei Vyriausybėje, nei Seime, jam dar neteko priimti jokių visuomenėje nepopuliarių sprendimų.

Pastebima, kad Lietuvos valdžia po prezidento rinkimų tapo visiškai vyriška – svarbiausiuose valstybės postuose nebeliko moterų.

M.Stefanowicz pažymi, kad naujojo prezidento poziciją pačiais įvairiausiais klausimais nulems greitu metu paaiškėsiantis artimiausias G.Nausėdos ratas ir tai, kokius bendražygius naujasis prezidentas pasirinks.

Naujojo prezidento pažadai Lenkijai

Naujai išrinktas prezidentas G.Nausėda dar vasario mėnesį pristatydamas savo programą pasakė, kad pirmasis jo oficialus vizitas tapus prezidentu būtų į Varšuvą.

„Pirmasis mano užsienio vizitas, jei aš būčiau išrinktas šalies prezidentu, būtų į Lenkiją, į Varšuvą“, – sakė G.Nausėda.

Šis jo pažadas bei praėjusią savaitę, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seimo frakcijos posėdyje nuskambėjęs pasisakymas apie Lenkiją neliko nepastebėti kaimyninės šalies žiniasklaidoje.

„Turiu pastebėti, kad dėl premjero veiklos santykiai yra žymiai pagerėję su kaimyninėmis šalimis. Šiandien yra mažiau ultimatyvių pasisakymų iš Lenkijos pusės (...) Esu už tai, kad Lietuva bendradarbiautų su pietų kaimynais gynybos srityje“, – šią išrinktojo prezidento frazę linksniuoja ne viena Lenkijos žiniasklaidos priemonė – TVP, „Gazeta Wyborcza“, „Rzeczypospolita“, „Bankier“ ir kt.

„Rzeczypospolitos“ žurnalistas Jerzy Haszczyńskis rašo, kad tikėtina, jog šie naujojo prezidento pažadai turėtų simbolizuoti diplomatinės įtampos pabaigą – Dalios Grybauskaitės kadencijų metu iniciatyvos nebuvo itin daug, o santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos pradėjo taisytis tik Rusijos agresijos Ukrainoje dėka.

„Panašu, kad kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuriam pavyko pagerinti atmosferą tarp Vilniaus ir Varšuvos, naujasis prezidentas pajėgtų užtikrinti, kad tokia atmosfera niekur nedingtų“, – rašo J.Haszczyńskis.

G.Nausėdo pasisakymus apie Lenkiją pastebėjo ir pats kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda bei pakvietė šį atvykti į Lenkiją.

AFP/„Scanpix“ ir 15min nuotr./Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda
AFP/„Scanpix“ ir 15min nuotr./Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda

Tačiau apie A.Dudos kvietimą lenkiška spauda beveik nerašo. Kur kas dažniau minimas Europos Sąjungos Tarybos prezidento Donaldo Tusko sveikinimas naujajam Lietuvos prezidentui, tiesa – Europos Parlamento rinkimų kontekste.

Lietuvos lenkų klausimas

Keliuose tekstuose atkreipiamas dėmesys į tai, kaip rinkimų metu pasiskirstė Lietuvos lenkų balsai.

I.Šimonytė buvo parengusi kur kas patrauklesnius ir geresnius pasiūlymus Lietuvos lenkams, o G.Nausėda pačiai mažumai rinkimų kampanijos metu neskyrė tiek daug dėmesio.

„Rzeczpospolita“ rašoma, kad už G.Nausėdą balsavo tiek gana nacionalistiškų pažiūrų rinkėjai, tiek ir Lietuvos tautinės mažumos, tame tarpe – ir lenkai (G.Nausėdos persvara savivaldybėse, kuriose gyvena dauguma Lietuvos lenkų, buvo itin didelė).

Tai yra gana paradoksalu, nes būtent G.Nausėdos oponentė Ingrida Šimonytė skyrė daugiau dėmesio lenkų kalbos vartojimo Lietuvoje problemai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./LRT debatai. Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./LRT debatai. Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.

„Nowa Europa Wschodnia“ publikuotame interviu M.Stefanowicz taip pat pažymi, kad I.Šimonytė buvo parengusi kur kas patrauklesnius ir geresnius pasiūlymus Lietuvos lenkams, o G.Nausėda pačiai mažumai rinkimų kampanijos metu neskyrė tiek daug dėmesio.

Lenkams svarbus požiūris į santykius su Rusija

Kaimynų žiniasklaidoje aptariami ir naujojo prezidento pasisakymai apie Lietuvos santykius su Rusija bei politiką jos atžvilgiu.

G.Nausėda yra sakęs, kad šiuo metu vykstantys kultūriniai ir ekonominiai mainai su Rusija turi būti puoselėjami, tačiau negalima nematyti to, kas vyksta Rytų Ukrainoje ir neatsižvelgti į Krymo aneksiją.

Šie naujojo prezidento teiginiai taip pat dažnai linksniuojami lenkiškoje žiniasklaidoje, atkreipiant dėmesį į G.Nausėdos proeuropietišką laikyseną.

Lietuvos valdžia be moterų

Radijo TOK FM svetainėje galima rasti 10 minučių trukmės reportažą, kuriame aptariami Lietuvos prezidento rinkimų rezultatai. Reportaže pastebima, kad Lietuvos valdžia po prezidento rinkimų tapo visiškai vyriška – svarbiausiuose valstybės postuose nebeliko moterų.

Kalbama ir apie tai, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki šiol Lietuvoje dar nebuvo susiklosčiusi situacija, kuomet nebūtų nei vienos moters ministrės, ar nei vienos moters viename iš trijų svarbiausių šalies postų.

Nuo praėjusių metų pabaigos, kuomet iš pareigų buvo atleistos buvusi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, vienintele moteris valdžioje liko prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Aplinkos ministerijai likus be ministro, premjeras S.Skvernelis į kėdę siūlė Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą, tačiau prezidentė ją atmetė, o vėliau patvirtino Kęstučio Mažeikos kandidatūrą.

Nuošalyje neliko ir stiklinio namo istorija

Keliose žiniasklaidos priemonėse publikuotame Lenkijos spaudos agentūros (PAP, Polska Agencja Prasowa) pranešime apie naująjį Lietuvos prezidentą aprašytas ir nuo Pūčkorių atodangos matomas Nausėdų šeimos namas.

„Nausėdos gyvena Vilniuje, name, kurį pasistatė prieš daugmaž dešimt metų Pavilnių regioniniame parke, prie Vilnelės. Tas namas sukėlė visuotinį susidomėjimą, kadangi priminė stiklainį ir specialistų nuomone neatitiko aplinkosauginių parko reikalavimų. Po kelių teisminių procesų, 2004 metais nuspręsta, kad stiklinis namas parke gali stovėti ir neprieštarauja įstatymams“, – rašoma pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min