2025-09-10 23:07

Išvežamos su maišais ant galvų: už ką rusai kankina ir įkalina Ukrainos moteris

Nors šiemet Ukraina ir Rusija atnaujino derybas dėl galimos taikos, šimtai civilių ukrainiečių tebėra kalinami Rusijoje – be teismo, be kaltinimų, be vilties. Jie dingsta be žinios, o jų vienintelis nusikaltimas – artimi ryšiai su Ukrainos kariuomene, rašo naujienų portalas „The Insider“ ir dalijasi skausmingomis istorijomis.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / „Reuters“/„Scanpix“

Dvišaliai Ukrainos ir Rusijos apsikeitimai karo belaisviais nesunkiai randa vietą tarp svarbiausių pasaulio naujienų. Tačiau toli nuo kamerų, šimtai civilių ukrainiečių lieka Rusijos kalėjimuose.

Juos išveža su maišais ant galvų, laiko slaptuose kalėjimuose, kankina ir palieka nežinioje. Daugelis jų – moterys, kurių vienintelis „nusikaltimas“ – šeimos ryšiai su Ukrainos kariuomene.

13 metų už „šnipinėjimą“

Julija Kovešnikova, Melitopolyje pagrobta ukrainiečių kario žmona, jau daugiau kaip metus laikoma Rusijos kolonijoje. Moteris pasakoja, kaip pirmaisiais nelaisvės mėnesiais buvo laikoma žemėje iškastoje duobėje – be stogo, be šilumos, be drabužių. Lietui lyjant, vanduo užsemdavo duobę. Už kiekvieną ištartą žodį ukrainietiškai ją talžė kaukėti vyrai. Vėliau ji buvo perkelta į rūsį, kur, kaip rašo laiškuose, girdėjo, kaip kiti kaliniai buvo kankinami. Kartais net iki mirties.

AFP/ „Scanpix“/Karas Ukrainoje
AFP/ „Scanpix“/Karas Ukrainoje

Julija svajoja apie paprastus dalykus. Ji nori dar kartą pamatyti dukrą ir anūkus, pasėdėti prie jūros ir laisvai kalbėti gimtąja kalba. Tačiau vietoje to ji dabar – Samaros srities kolonijoje, kur neturi nei šiltų drabužių, nei reikiamos medicininės pagalbos.

Julijos dukra Anastasija net metus nieko nežinojo apie motinos likimą. Sužinojusi apie jos kalinimą, mergina mėgino siųsti drabužius, kavą, net virdulį. Tačiau padėti – pavojinga: siuntinius pervežančios moterys sulaikomos, tardomos, gąsdinamos kalėjimu.

Anastasija sako, kad jos mama niekada nesikišo į politiką, padėjo kaimynams, augino šunis ir net išmokė papūgą keikti Putiną. Ji buvo nuteista 13 metų už „šnipinėjimą“, nors visi tariami įrodymai – viešai prieinama informacija internete.

„Laukiame kiekvieno kalinių apsikeitimo. Kaskart, kai jis įvyksta, tikimės išgirsti jos balsą“, – prisipažino mergina.

Suimta, nes brolis – kariškis

Luhansko srities gyventoja Vira Birjuk buvo sulaikyta vien dėl to, kad jos brolis – Ukrainos kariškis. Rusijos kariai atėjo naktį: kaukėti vyrai su automatais pažadino ją iš miego, surišo, uždėjo maišą ant galvos ir išsivežė į buvusį Saugumo tarnybos (SBU) pastatą Luhanske, kur dabar įsikūrusi Rusijos federalinė saugumo (FSB) tarnyba.

Ten, rūsyje, prasidėjo kankinimai – elektros šokai už kiekvieną nepatikusį atsakymą, dokumentai, kuriuos pasirašyti liepė su užrištomis akimis, tardymai be paaiškinimų.

V.Birjuk buvo apkaltinta pasikėsinimu nužudyti Luhansko „respublikos“ pareigūną, nors realiai įrodymų prieš ją nebuvo – tik spėjimai. Sulaikyta be teismo sprendimo, ji mėnesius praleido laikino sulaikymo centre be drabužių pasikeitimo ar būtiniausių higienos priemonių. Kiekviena diena tapo išgyvenimo kova.

Serhijaus Kazaniuko nuotr./Kankinimų rūsys, kuriame ukrainiečius kalino rusų kariai
Serhijaus Kazaniuko nuotr./Kankinimų rūsys, kuriame ukrainiečius kalino rusų kariai

Vienas iš skaudžiausių moters epizodų buvo gyvenimas kameroje su vadinamosiomis „Putino bhaktomis“. Tai buvo moterys, kurios beatodairiškai garbino Rusijos diktatorių – jos turėjo jo portretus, kasdien kalbėjo jam maldas, bučiavo jo nuotraukas. Kai paaiškėjo, kad Vira bus iškeista, kameroje kilo priešiška įtampa.

„Kodėl mes meldžiamės Putinui, kai ji išeina?“ – šnabždėjosi jos. Viena jų, vardu Uljana, pasišaipė: „Eik ir pabučiuok dėdę Vovą, kad tave paleido.“

Jos nuomone, tokie komentarai atspindi visišką realybės praradimą ir parodo, kaip giliai propaganda paveikė dalį kalinių. Vira į tai atsakė ramiai: „Aš grįšiu namo ir ten pabučiuosiu savo dėdę Vovą.“

Kai FSB pareigūnai ją vedė į poligrafo testą, jie sakė: „Jei meluosi – kasdien tave mušim.“ Kai testo rezultatai parodė tiesą, apkaltino ją tuo, kad ją neva „apmokė NATO instruktoriai“. Galiausiai, dar prieš teismo nuosprendį, buvo aišku: ją iškeis.

Sūnus kareivis? Šeši mėnesiai rūsyje

Nonna Galka gyveno Dniprorudnėje, Zaporižios srityje. 2022 m. miestui patekus į Rusijos okupaciją, ji liko – su dviem nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu, kuris draudė jai išvykti. Netrukus šeimos ryšys su ja nutrūko. 2023-ųjų birželį Nonna dingo – kartu su seserimi Natalija ir sūnėnu. Iš pradžių buvo tik tyla. Jos krikštamotė ištisus mėnesius rašė visoms įmanomoms institucijoms, ieškojo, siuntinėjo užklausas net į Krymo siuvyklas, kur esą ji dirbo – bet atsakymas visur tas pats: „Nežinome“.

Serhijaus Kazaniuko nuotr./Kankinimų rūsys, kuriame ukrainiečius kalino rusų kariai
Serhijaus Kazaniuko nuotr./Kankinimų rūsys, kuriame ukrainiečius kalino rusų kariai

Po keturių mėnesių, rūsyje rastas Natalijos kūnas. Sumušta, išsekusi, pražilusi – jos kūnas buvo taip suniokotas, kad laidoti teko uždarytame karste. Mirties priežastis? „Širdies nepakankamumas“.

Apie Nonną šeima vėl sužinojo tik po aštuonių mėnesių. Ji buvo sulaikyta ir išvežta į Rostovą, kur jos laukė teismas. Iki tol ji pusmetį praleido vadinamajame „rūsyje“ – tai požeminiai kankinimų centrai, kur žmonės laikomi be ryšio su pasauliu. Tikėtina, kad jai teko išgyventi tą patį siaubą kaip ir seseriai: mušimą, badą, spaudimą prisipažinti, jog „nukreipia ugnį“ ar perduoda rusų karių pozicijas.

Visi „įrodymai“ – tai faktas, kad jos sūnus, kaip ir sesers, tarnavo Ukrainos kariuomenėje. Net tai, kad Nonna turėjo Rusijos pilietybę, jos neišgelbėjo – priešingai, galbūt net padėjo įforminti apkaltinimą šnipinėjimu.

Nonna dabar keliauja nežinomos kolonijos link. Ji sveria vos 30 kilogramų, iškentusi dvi skrandžio operacijas. Kalėjime negauna vaistų – net tų, kuriuos pavyksta atsiųsti. Laiškuose negali daug rašyti – viskas cenzūruojama. Apie motinos mirtį sužinojo tik po trijų mėnesių. Vaikai – liko su buvusiu sugyventiniu, kuris ignoruoja visus bandymus susisiekti. Jie – be motinos, be močiutės, be tetos.

Serhijaus Kazaniuko nuotr./Kankinimų rūsys, kuriame ukrainiečius kalino rusų kariai
Serhijaus Kazaniuko nuotr./Kankinimų rūsys, kuriame ukrainiečius kalino rusų kariai

Paslėptas karas prieš civilius

Teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai, kaip Nikolajus Polozovas ir Jevgenijus Smirnovas, teigia: Rusija laiko apie 16 tūkst. civilių ukrainiečių be teismo, dažnai – slaptuose kalėjimuose. Jie kaltinami priešinimusi "specialiajai karinei operacijai“ – tai naujas terminas, užmaskuojantis kankinimus, kalinimus, išvežimus su maišais ant galvų.

Žmones verčiami prisipažinti perduodant informaciją vien todėl, kad kažkada siuntė žinutę artimajam: „Pas mus buvo sprogimas“. Jie mušami, kankinami elektros šokais, kartais net prievartaujami – o šeimos verčiamos tai stebėti. Vienintelė reali jų viltis – apsikeitimas kaliniais. Bet Rusija tai daro ypač nenoriai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą