Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Kiek milijonų kainuoja laivui su nafta praplaukti Hormūzu ir išlikti sveikam
16:09 Atnaujinta 16:47
Iranas pradėjo rinkti tranzito mokesčius iš kai kurių komercinių laivų už tai, kad galėtų plaukti Hormūzo sąsiauriu. Taip Teheranas pabrėžia išaugusią savo įtaką vienam svarbiausių pasaulinės laivybos maršrutui, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Šaltinių teigimu, ad hoc pagrindu prašoma sumokėti iki 2 mln. JAV dolerių už reisą, taip iš esmės nustatant neoficialią rinkliavą.
Kai kurie laivai, kaip manoma, jau sumokėjo, tačiau procesas ir valiuta lieka neaiškūs, o sistema neatrodo nuosekli.
Irano ambasada Indijoje griežtai paneigė šiuos teiginius.
„Atsakydama į tam tikrus teiginius dėl tariamai Irano Islamo Respublikos gautos 2 mln. dolerių sumos iš Hormūzo sąsiauriu plaukiojančių laivų, pabrėžiame, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti.
Šiuo klausimu pateikti pareiškimai atspindi tik asmeninę asmenų nuomonę ir jokiu būdu neatspindi oficialios Irano Islamo Respublikos pozicijos“, – rašoma diplomatinės atstovybės paskyroje socialiniame tinkle „X“.
Ši naujausia informacija pasirodė praėjus savaitei po pranešimų, kad Iranas įgyvendina planą, pagal kurį šalys „privalės mokėti muitus ir mokesčius Iranui, jei jos naudosis Hormūzo sąsiauriu kaip saugiu maršrutu“.
Remiantis „Lloyd's List Intelligence“ atlikta analize, Irano režimo teritoriniais vandenimis šiuo metu Irano patvirtintu maršrutu plaukė mažiausiai 20 laivų.
Kelias, kuris driekiasi per Iranui priklausančias Kešmo ir Larako salas ir apglėbia pietinę pakrantę, buvo pramintas „Teherano rinkliavos punktu“.
Sumokėjo mažiausiai 20 laivų
Kaip rašo britų leidinys „The Telegraph“, mažiausiai 20 laivų jau sumokėjo už „saugų“ praplaukimą laivybos koridoriumi.
Teigiama, kad Kinijai priklausantis konteinerinis laivas buvo pirmasis, savaitgalį sumokėjęs už galimybę saugiai praplaukti sąsiauriu.
„Lloyd's List Intelligence“ taip pat pranešė, kad du „zombiai“ tanklaiviai, prisidengiantys į metalo laužą priduotų arba iš eksploatacijos išvestų laivų tapatybėmis, praplaukė šiuo vandens keliu.
Analizuojant svetainės duomenis nustatyta, kad nuo penktadienio sąsiaurį kirto mažiausiai 16 laivų: 13 iš jų iš Persijos įlankos plaukė į rytus, o trys – į vakarus.
Indijos laivybos ministerija pati pranešė, kad du laivai, gabenantys daugiau kaip 92 600 tonų suskystintų naftos dujų, kirto sąsiaurį ir kovo 26-28 d. turėtų pasiekti šalies uostus.
Tikėtina, kad intensyvesnis eismas šiuo maršrutu yra susijęs su Irano ir kitų šalių diplomatiniais susitarimais, pastebėjo „The Telegraph“.
Pirmadienį JAV žvalgybos pareigūnai nurodė, kad Iranas sąsiauryje padėjo mažiausiai dešimt minų, įskaitant „Maham 3“ ir „Maham 7 Limpets“, kurias reikės kruopščiai ištraukti, kad būtų galima atnaujinti saugų maršrutą visiems laivams.
Per sąsiaurį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų, taip pat didelis kiekis kitų prekių, o bet koks kontrolės pasikeitimas atidžiai stebimas ir atsiliepia pasaulio rinkoms.
JAV parengė 15 punktų planą karui su Iranu užbaigti
00:23
Remiantis keliais pranešimais, JAV parengė 15 punktų dokumentą, siekdamos užbaigti karą su Iranu.
Cituodama tris su detalėmis susipažinusius šaltinius, Izraelio „Channel 12“ televizija pranešė, kad planas savo struktūra panašus į tuos, kuriuos JAV taikė Gazos Ruože ir Libane.
JAV laikraštis „The New York Times“ skelbia, kad planas buvo perduotas per Pakistaną, tačiau neaišku, ar Izraelis jam pritaria.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi vienu šaltiniu, taip pat pranešė apie šį planą. Štai 15 punktų, kuriuos, pasak „Channel 12“, jis apima:
- Iranas išmontuoja savo branduolinius pajėgumus;
- Iranas įsipareigoja nebesiekti branduolinio ginklo;
- Iranas nutraukia bet kokį branduolinės medžiagos sodrinimą;
- Visa jau prisodrinta medžiaga bus perduota Sabai pagal grafiką, kurį nustatys JAV, Izraelis ir Iranas;
- Natanz, Isfahano ir Fordo branduoliniai objektai bus uždaryti;
- Tarptautinė atominės energijos agentūra gaus prieigą prie visos informacijos apie Irano programą;
- Iranas atsisako savo „proxy“ (įgaliotinių) modelio;
- Iranas nutraukia finansavimą ir ginkluotės tiekimą savo sąjungininkams regione;
- Hormūzo sąsiauris išliks atviras kaip laisva jūrų zona ir ateityje nebus blokuojamas;
- Iranas apribos savo raketų skaičių ir jų veikimo nuotolį;
- Bet koks raketų naudojimas bus tik savigynai;
- Visos sankcijos Iranui bus panaikintos;
- Iranui bus padedama plėtoti civilinę branduolinę programą Bušehre;
- Bus panaikinta grėsmė automatiškai atnaujinti sankcijas („snapback“ mechanizmas);
- JAV ir Izraelis padės Iranui plėtoti civilinę branduolinę programą Bušehre (elektros gamybai).
Popiežius ragina skelbti paliaubas Artimuosiuose Rytuose
23:00
Popiežius Leonas XIV antradienį paragino nutraukti ugnį Artimųjų Rytų kare, teigdamas, kad daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus, ir ragindamas kariaujančias šalis sėsti prie derybų stalo.
„Noriu atnaujinti savo raginimą nutraukti ugnį, siekti taikos ne ginklais, o dialogu“, – sakė popiežius žurnalistams, išvykdamas iš savo rezidencijos Kastel Gandolfe, netoli Romos, į Vatikaną.
„Neapykanta auga, smurtas stiprėja, o daugiau nei milijonas žmonių buvo perkelti, daug žuvusiųjų“, – sakė jis.
„Norime melstis už taiką, bet kviečiu visas valdžios institucijas iš tiesų siekti dialogo“, – teigė popiežius.
Leonas XIV, pirmasis popiežius iš JAV, ne kartą pasmerkė karą ir ragino megzti dialogą.
Tačiau 70-metis pontifikas buvo atsargus savo pareiškimuose nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui pradėjo karą, susilaikydamas nuo bet kokios šalies įvardijimo savo pasmerkimuose ir taikos raginimuose.
Trumpas užsiminė apie „paslaptingą dovaną“ iš Irano: „Ji verta milžiniškos sumos“
21:37
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie geros valios gestą iš Irano, kurį pavadino paslaptinga „dovana“, teigdamas, kad ši padėjo diplomatiniams bandymams užbaigti karą.
„Jie mums davė dovaną, ir ji atvyko šiandien. Tai buvo labai didelė dovana, verta milžiniškos sumos, ir aš nesakysiu, kas tai per dovana, bet tai buvo labai reikšmingas prizas“, – antradienį Ovaliajame kabinete sakė Trumpas žurnalistams.
Pasak Trumpo, ši dovana buvo susijusi su „nafta ir dujomis“.
„Tai buvo susiję su srautais, su sąsiauriu“, – sakė prezidentas, turėdamas omenyje Hormūzo sąsiaurį – svarbų naftos transportavimo kelią, kuris faktiškai buvo užblokuotas.
Jis teigė, kad ši dovana rodo, jog Irano derybininkai, kalbantys su jo administracija, yra pasirengę laikytis savo pažadų.
„Jie mums ją davė ir sakė, kad duos, todėl man tai reiškė vieną dalyką: mes turime reikalą su tinkamais žmonėmis“, – sakė Trumpas, vėliau pridurdamas: „Tik jie vieni galėjo tai padaryti.“
Jis taip pat apibūdino situaciją Irane kaip „režimo pasikeitimą“.
„Mes iš esmės turime režimo pasikeitimą. Tai yra valdžios pasikeitimas, nes dabartiniai lyderiai yra visiškai kitokie nei tie, su kuriais viskas prasidėjo ir kurie sukėlė tas problemas“, – teigė jis.
Vokietija įspėja: karas Irane kelia grėsmę ekonomikos atsigavimui
21:01
Vokietijos ekonomikos trapiam atsigavimui gresia pavojus dėl Artimųjų Rytų karo padarinių, antradienį pareiškė ekonomikos ministrė, įspėdama, kad šalyje per kelias savaites gali pritrūkti degalų.
Katherina Reiche rėmėsi ekonomikos institutų vertinimais, kad didžiausiai Europos ekonomikai bus padaryta apie 34,5 mlrd. eurų žala „dėl aukštų energijos kainų ir, žinoma, infliacijos“, jei karas tęsis.
Kalbėdama energetikos pramonės konferencijoje „CERAWeek“ Hiustone, Teksaso valstijoje, K. Reiche sakė, kad „trapus Vokietijos ekonomikos atsigavimas šiuo metu patiria įtampą“.
Trumpas: Iranas sutiko niekada neturėti branduolinio ginklo
20:27 Atnaujinta 20:54
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trumpai pasisakė apie karą su Iranu antradienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose.
Jis JAV operaciją šalyje apibūdino kaip „milžinišką sėkmę“ ir išvardijo įprastus teiginius apie Irano lyderių, kariuomenės ir karinio laivyno sunaikinimą.
Pasak Trumpo, viceprezidentas JD Vance’as, valstybės sekretorius Marco Rubio ir kiti vadovauja deryboms su Iranu, jis taip pat išreiškė optimizmą, jog susitarimas jau arti.
„Šiuo metu vyksta derybos. Jie jas veda – kartu su Marco, JD ir dar keli žmonės tuo užsiima“, – sakė Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete.
„Kita pusė, galiu pasakyti, labai norėtų sudaryti susitarimą – ir kas gi nenorėtų? Jei būtum jų vietoje – jų karinis laivynas sunaikintas, oro pajėgos sunaikintos, ryšiai sugriauti – tai didžiausia problema.“
Paklaustas, kodėl pakeitė savo poziciją po to, kai penktadienį Baltuosiuose rūmuose sakė „nenorintis paliaubų“, prezidentas antradienį atsakė: „Faktas tas, kad jie su mumis kalbasi ir kalba protingai.“
„Ir prisiminkite – viskas prasideda nuo to, kad jie negali turėti branduolinio ginklo, kaip sakiau vakar“, – teigė Trumpas. „Sakiau: pirmas, antras ir trečias dalykas – jie negali turėti branduolinio ginklo. Ir jie jo neturės. Apie tai mes kalbamės. Nenoriu iš anksto visko atskleisti, bet jie sutiko, kad niekada neturės branduolinio ginklo.“
Žiniasklaida: JAV į Artimuosius Rytus siunčia dar 3 tūkst. karių
20:11
JAV Pentagonas nurodys dislokuoti dar 3 000 karių Artimuosiuose Rytuose, praneša „The Wall Street Journal“ ir „Reuters“.
Pasak WSJ, per artimiausias valandas turėtų būti paskelbtas rašytinis įsakymas dėl karių, kurie, kaip teigiama, priklauso JAV armijos 82-ajai oro desanto divizijai, siuntimo. Tai leidiniui patvirtino du JAV pareigūnai.
Tą pačią informaciją, remdamasi dviem šaltiniais, skelbia ir naujienų agentūra „Reuters“.
Kol kas neaišku, kur tiksliai šie kariai bus dislokuoti, priduria „Reuters“.
Oro desanto daliniai – tai sausumos kovai skirti kariai, kurie į mūšio zonas atgabenami orlaiviais ir dažniausiai desantuojami parašiutais.
Naujienų agentūra kreipėsi į Baltuosius rūmus dėl komentaro, tačiau atsakymo iš karto negavo.
Tai įvyksta po kovo 13 d. pranešimų, kad į regioną jau siunčiama 5 000 JAV jūrų pėstininkų ir jūreivių kartu su desantiniu šturmo laivu.
Donaldas Trumpas ne kartą pabrėžė nenorintis dislokuoti JAV sausumos pajėgų Irane konflikto metu.
Penktadienį JAV prezidentas pareiškė, kad svarsto galimybę „mažinti“ karines operacijas Artimuosiuose Rytuose.
Dar vakar jis teigė, kad su Teheranu vyko „produktyvios“ derybos dėl konflikto, todėl jis penkioms dienoms sustabdė planuotus smūgius Irano elektrinėms.
Vis dėlto ekspertai toliau svarsto, ar JAV vis dėlto gali panaudoti dalį sausumos pajėgų – galbūt siekdamos užtikrinti strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio saugumą arba perimti Irano naftos tiekimą per Khargo salos eksporto centrą.
JAV anksčiau bombardavo šią salą, tačiau Trumpas pabrėžė, kad energetikos infrastruktūra nebuvo taikiniu.
Grasina pasauliui: žemėlapyje – šalys, kurias galimai greičiausiai pasiektų Irano raketos
18:56
Iranas perspėjo apie galimas atakas visame pasaulyje, įskaitant turistines vietas, o žemėlapis atskleidžia, kurios teritorijos gali būti lengvai pasiekiamos, rašo „Daily Star“.
Irano kariuomenės atstovas generolas Abolfazlas Shekarchis penktadienį perspėjo, kad po JAV ir Izraelio karinės kampanijos prieš Teheraną „parkai, poilsio zonos ir turistinės vietos“ visame pasaulyje šalies priešininkams nebus saugios.
Irano raketų veikimo nuotolis įprastai yra maždaug 2000–3000 km, o Izraelio vertinimai rodo, kad jos gali pasiekti 4000 km, rašo BBC.
Žemėlapyje parodytos šalys, esančios apie 1930 km (1200 mylių) spinduliu nuo Irano, praneša „Express“ ir „Mirror“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iranas pripažino: vienas dalykas su Amerika visgi vyksta
18:49
Antradienį vienas Irano šaltinis CNN pranešė, kad tarp Jungtinių Valstijų ir Teherano vyko „kontaktų užmezgimas“ ir kad Iranas yra pasirengęs išklausyti „tvaraus“ karo pabaigos pasiūlymus.
„Pastarosiomis dienomis Vašingtonas inicijavo Jungtinių Valstijų ir Irano bendravimą, tačiau jis nepasiekė visaverčių derybų lygio, – sakė šaltinis. – Per įvairius tarpininkus buvo gauta pranešimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar galima pasiekti susitarimą dėl karo nutraukimo.“
„Nagrinėjamais pasiūlymais siekiama ne tik paliaubų, bet ir konkretaus susitarimo dėl JAV ir Irano konflikto užbaigimo“, – pridūrė šaltinis, nesileisdamas į išsamesnes detales.
Šaltinis atsisakė komentuoti JAV prezidento Donaldo Trumpo viešus pareiškimus dėl derybų ir pabrėžė, kad Irano pozicija visada buvo aiški, jog Teheranas yra pasirengęs svarstyti bet kokį perspektyvų pasiūlymą.
„Iranas neprašo susitikimo ar tiesioginių derybų su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau yra pasirengęs išklausyti, jei atsirastų galimybė pasiekti tvarią sutartį, kuri užtikrintų Irano Islamo Respublikos nacionalinius interesus“, – teigė šaltinis.
„Iranas yra pasirengęs suteikti visas būtinas garantijas, kad niekada nekurs branduolinių ginklų, tačiau turi teisę taikiems branduolinės technologijos tikslams“, – sakė pašnekovas. Šaltinis pabrėžė, kad bet koks pasiūlymas taip pat turi numatyti visų Iranui taikomų sankcijų panaikinimą.
Kinija – Iranui: derybos geriau nei karas
18:44
Kinijos diplomatijos vadovas antradienį telefonu Irano kolegai pareiškė, kad „kalbėtis visada yra geriau nei toliau kariauti“, Teheranui paneigus JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, jog vyko derybos.
„Tikimasi, kad visos šalys pasinaudos kiekviena taikos galimybe ir kuo greičiau pradės taikos derybų procesą“, – Abbasui Araghchi sakė Wangas Yi (Vangas I), teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Indijos premjeras aptarė karą Artimuosiuose Rytuose su Trumpu
18:44
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį pranešė, kad jam paskambino JAV prezidentas Donaldas Trumpa ir aptarė karą Artimuosiuose Rytuose bei Hormūzo sąsiaurio svarbą.
N. Modi socialiniuose tinkluose parašė, kad tai buvo „naudingas pasikeitimas nuomonėmis“, ir pridūrė, jog Indija „palaiko deeskalaciją ir kuo greitesnį taikos atkūrimą“.
Jūrų eismas per šį Persijos įlankos strateginį tašką, kuriuo paprastai gabenamas penktadalis pasaulio jūromis transportuojamos naftos, beveik sustojo po praėjusį mėnesį įvykdytų JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sukėlusių regioninį konfliktą ir sukrėtusių pasaulines energijos tiekimo grandines.
„Užtikrinti, kad Hormūzo sąsiauris liktų atviras, saugus ir prieinamas, yra gyvybiškai svarbu visam pasauliui“, – sakė N. Modi.
JAV ambasadorius Sergio Goras socialiniuose tinkluose taip pat nurodė, kad lyderiai aptarė karą, „įskaitant būtinybę išlaikyti Hormūzo sąsiaurį atvirą“.
Indija yra antra pagal dydį pasaulyje suskystintų naftos dujų (SND), naudojamų maisto ruošimui ir daugiausia tiekiamų iš Artimųjų Rytų, pirkėja, o tiekimas per Hormūzo sąsiaurį dėl konflikto yra smarkiai apribotas.
N. Modi paragino valstijas pažaboti juodąją rinką ir vengti panikos, pabrėždamas, kad Indijos energijos tiekimas išlieka stabilus.
N. Modi palaiko glaudžius ryšius su Izraelio kolega Benjaminu Netanyahu, tačiau Naujasis Delis kare stengiasi išlaikyti neutralumą.
