- Iš Trumpo – svarbus pareiškimas dėl smūgių Irano energetikos objektams
- Per Hormūzą perplaukęs laivo kapitonas: galėjai matyti lekiančias raketas
- Izraelis nužudė Irano laivyno vadą, atsakingą už Hormūzo blokadą
- Trumpas pratrūko ant sąjungininkų: „JAV nieko nebereikia iš NATO“
- Pentagonas rodo špygą NATO ir Kongresui: jokių dokumentų
Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Pentagonas rodo špygą NATO ir Kongresui: jokių dokumentų
10:49
Pirmą kartą per kelis dešimtmečius Pentagonas neplanuoja paskelbti ilgai lauktos karių dislokavimo užsienyje apžvalgos, o tai užkliuvo įstatymų leidėjams ir JAV sąjungininkams, kurie šia analize naudojasi nustatydami biudžetą ir vertindami Amerikos karinę politiką, skelbia leidinys „Politico“.
Pasak keturių amerikiečių ir NATO gynybos pareigūnų bei trijų Europos diplomatų, JAV administracija verčiau renkasi neformalius pokalbius, nes mano, kad jau pateikė pakankamai informacijos strateginiuose dokumentuose, kuriuose aiškiai nurodoma, jog dėmesys perkeliamas į Vakarų pusrutulį.
Visuotinėje padėties apžvalgoje, kurią administracijos paprastai rengdavo kadencijos pradžioje, nurodomi kariniai prioritetai ir tai, kur Gynybos departamentas planuoja dislokuoti pajėgas. Tačiau departamento sprendimas nesilaikyti precedento, apie kurį anksčiau nebuvo pranešta, pabrėžia šios Baltųjų rūmų administracijos norą išlaikyti savarankiškumą.
Kongresas pasipiktinęs
„Jei jo neturime, tai tikrai nepadeda mūsų darbui. Būčiau nusivylęs tokiu sprendimu“, – pareiškė Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Jimas Banksas.
Senatorius Jackas Reedas buvo dar griežtesnis, laikydamas tai įspėjamuoju ženklu.
„Apžvalgos atmetimas rodo, kad ši administracija neturi jokių planų“, – pabrėžė jis.
Senatorė Jeanne Shaheen aštriai sukritikavo Baltųjų rūmų politiką: „Ši administracija elgiasi taip neskaidriai, kad komitetui sunku vykdyti savo priežiūros pareigas. Mums reikia gauti šią informaciją... nes jų strategija yra neaiški.“
Įstatymų leidėjai pažymi, kad jiems net nebuvo oficialiai pranešta apie sprendimą nepateikti dokumento, nors jis yra labai svarbus formuojant gynybos biudžetą.
Ką sako NATO
Europos sąjungininkai taip pat išreiškė susirūpinimą. Vienas iš NATO karinių atstovų nurodė: „Esame pasirengę prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, tačiau mums reikia nuspėjamumo.“
Diplomatai įspėjo, kad aiškios strategijos nebuvimas gali sukelti „nepageidaujamų staigmenų“ iš Vašingtono pusės, ypač po jau priimtų netikėtų sprendimų, tokių kaip karinio kontingento Rumunijoje mažinimas.
Sprendimo pasekmės
JAV karo departamentas patikino, kad bendradarbiavimas su Kongresu vyksta: „Mes ir toliau būsime kiek įmanoma atviresni ir bendradarbiausime su Kongresu šiuo klausimu“.
Tuo pat metu Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas leido suprasti, kad situacija keičiasi: „Mūsų pozicija ateityje pirmiausia bus grindžiama mūsų pačių galios projekcija... bet, be abejo, bendradarbiausime su savo partneriais.“
Europos šalių vyriausybės jau pajuto tokio neužtikrintumo poveikį.
Tai kelia įtampą tarp vyriausybių ir karinių planuotojų.
Ypatingas dėmesys skiriamas Vokietijai, kurioje dislokuotas didžiausias JAV karių kontingentas Europoje.
„Šalys primygtinai reikalauja, kad bet koks karių mažinimas būtų laipsniškas ir koordinuotas“, – „Politico“ pripažino vienas NATO diplomatas.
Paskutinėje 2021 m. paskelbtoje Joe Bideno administracijos apžvalgoje buvo numatyta, kad daugiau dėmesio bus skiriama Ramiojo vandenyno regionui. Joje taip pat buvo nubrėžtas tolesnis kelias po pasitraukimo iš Afganistano, kai iššūkiai, susiję su Kinija ir Rusija, kėlė didesnę grėsmę nei kovos su terorizmu operacijos.
Tokie didelės apimties strateginiai dokumentai, kaip padėties apžvalga, visuomet rizikuoja, kad juos užgoš įvykiai realiu laiku. J.Bideno administracijos apžvalga buvo paskelbta 2021 m. lapkritį, likus vos trims mėnesiams iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri visam laikui pakeitė saugumo situaciją visoje Europoje ir iš karto pavertė dalį ataskaitos neaktualia.
Invazija paskatino JAV pasiųsti į Europą tūkstančius karių naujoms rotacijoms ir lėmė spartų NATO išlaidų gynybai išaugimą.
Trumpas: Iranas paprašė 7 dienų, o aš daviau 10
23:56
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį „Fox News“ teigė, kad Iranas iš pradžių paprašė jį septynioms dienoms sustabdyti JAV smūgius prieš šalies energetikos objektus, tačiau jis nusprendė suteikti jiems 10 dienų.
„Jie per mano žmones manęs labai mandagiai paklausė: „Ar galėtume gauti daugiau laiko?“ Nes kalbame apie rytojaus naktį, o tai yra gana greitai, ir jei jie nepadarys to, ką turi padaryti, aš sunaikinsiu jų elektrines“, – sakė D.Trumpas.
„Jie paprašė septynių dienų, o aš pasakiau: „Aš jums duosiu 10“, nes jie man davė laivus“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, Irano pareigūnai už tai buvo „labai dėkingi“.
Iš Trumpo – svarbus pareiškimas dėl smūgių Irano energetikos objektams
22:59
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriuo pratęsė terminą ir atidėjo karinius smūgius Irano energetikos objektams dar 10 dienų.
Jis taip pat teigė, kad derybos tarp JAV ir Irano vyksta toliau.
„Atsižvelgdamas į Irano vyriausybės prašymą, šiuo pareiškimu norėčiau pranešti, kad atidedu energetikos objektų naikinimo laikotarpį 10 dienų – iki 2026 m. balandžio 6 d., pirmadienio, 20 val. Derybos tęsiasi ir, nepaisant „netikrų naujienų žiniasklaidos“ pranešimų, jos vyksta labai sėkmingai.
Dėkoju už dėmesį šiam klausimui!“, – rašė jis.
Įspėja dėl smūgių, kurie galėtų sukelti „didžiulę radiacinę avariją“
22:15
Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucijos vadovas ketvirtadienį išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl neseniai įvykusių karinių smūgių, kurie, kaip pranešama, buvo surengti netoli Irano Bušero atominės elektrinės, ir įspėjo, kad bet kokia žala veikiančiam objektui galėtų sukelti „didžiulę radiacinę avariją“.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad paskutiniai smūgiai buvo surengti antradienio vakarą.
Rubio prabilo apie derybas su Iranu
21:43
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad derybose su Iranu „pasiekta pažanga“, tačiau atsisakė atskleisti, su kuo konkrečiai jis vedė derybas, rašo CNN.
„Yra tarpininkaujančios šalys, kurios perduoda žinutes, ir pažanga pasiekta – pasiekta tam tikra konkreti pažanga“, – sakė M.Rubio prieš išvykdamas į G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzijoje.
Derybos, pridūrė jis, yra „nuolatinis ir kintantis procesas“.
Specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas anksčiau JAV prezidento Donaldo Trumpo kabineto posėdyje patvirtino, kad JAV derasi su Iranu diplomatiniais kanalais per Pakistaną.
Paklaustas, ar ketina paprašyti kitų G7 šalių padėti atidaryti Hormūzo sąsiaurį, M.Rubio atsakė: „Jų interesas – padėti.“
„Kitos šalys iš ten gauna kur kas daugiau degalų nei mes“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar nerimauja dėl to, kaip jis bus priimtas karo sąlygomis, Rubio atsakė: „Aš dėl to nesijaudinu.“
„Aš ten nesu tam, kad juos pradžiuginčiau. Aš su visais jais gerai sutariu asmeniškai, ir mes labai atsargiai dirbame su tomis vyriausybėmis, bet žmonės, kuriuos noriu pradžiuginti, yra Jungtinių Valstijų gyventojai“, – pridūrė jis.
Pasaulio bankas pasirengęs didelio masto pagalbai dėl karo Artimuosiuose Rytuose padarinių
21:31
Pasaulio bankas ketvirtadienį pareiškė esantis pasirengęs suteikti skubią finansinę pagalbą besivystančių rinkų šalims, kovojančioms su ekonominiais konflikto Artimuosiuose Rytuose padariniais.
„Esame pasirengę reaguoti dideliu mastu – derindami neatidėliotiną finansinę paramą su politine patirtimi ir privataus sektoriaus parama darbo vietų atkūrimui bei augimui“, – teigiama pirmajame Pasaulio banko grupės pareiškime dėl šios krizės.
Daugiašalė donorystės ir plėtros agentūra nurodė, kad į ją kreipėsi nemažai klientų iš paveiktų šalių.
Tai įvyko krizei pradėjus daryti įtaką žaliavų kainoms ir logistikai.
Vasario 28 dieną prasidėjęs JAV ir Izraelio karas prieš Iraną įstūmė regioną į konfliktą, o Irano atsakomieji smūgiai kliudė JAV sąjungininkus Persijos įlankoje ir kitur.
Naftos kainos smarkiai pakilo, Iranui faktiškai blokavus svarbų Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama beveik penktadalis pasaulio energijos išteklių.
Sustabdytas laivybos eismas taip pat sutrikdė kelių pagrindinių prekių, įskaitant trąšas, tiekimo grandines, o tai gali turėti neigiamų pasekmių maisto saugumui.
Pasaulio bankas nurodė, kad padėdamas šalims naudos platų priemonių spektrą, įskaitant „reagavimo į krizes rinkinį ir iš anksto sutartas finansavimo priemones“.
„Akivaizdu, kad situacija keičiasi, todėl negalime numatyti viso poveikio masto“, – rašoma pareiškime.
„Kaip visi pastebi, kuo ilgiau tai tęsis ir kuo daugiau žalos bus padaryta svarbiai infrastruktūrai, tuo sudėtingiau bus mūsų klientams“, - tvirtiname jame.
Ketvirtadienį „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pakilusi daugiau nei 50 proc. nuo karo pradžios.
Naftos tiekimo sukrėtimai sukelia infliaciją ir gali sulėtinti ekonomikos augimą stabdydami gamybą.
Dauguma energijos išteklių iš Persijos įlankos yra skirti Azijos šalims, kurios sudaro didelę dalį Pasaulio banko klientų.
Witkoffas užsiminė, jog Iranas esą yra pasirengęs priimti JAV sąlygas
20:14
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas teigė, kad Iranas esą yra pasirengęs priimti Jungtinių Valstijų jam keliamas sąlygas, socialiniame tinkle „X" rašė „Axios“ korespondentas.
„Steve'as Witkoffas sako, kad JAV mato „aiškius požymius“, jog Iraną galima įtikinti, kad jam nėra geresnės alternatyvos nei priimti JAV sąlygas karui užbaigti“, – rašė žurnalistas.
Pasak jo, S.Witkoffas pažymėjo: „Jie ieško išeities... Mes pasakėme Iranui, kad jie neturėtų vėl klysti“, turėdamas omenyje derybų procesą ir sąlygas, kurias Vašingtonas pateikė Teheranui.
Šiek tiek vėliau pats S.Witkoffas kreipėsi į žiniasklaidą ir patvirtino, kad jis ir JAV užsienio politikos komanda pateikė Iranui 15 punktų sąrašą su Amerikos reikalavimais.
Karo Artimuosiuose Rytuose poveikiui švelninti Ispanija patvirtino priemonių paketą
19:26
Ispanijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino platų 5 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, skirtą sušvelninti ekonominį karo Artimuosiuose Rytuose poveikį.
Šis planas apima ir ženklų energitoks mokesčių mažinimą.
Priemonės priimtos 175 nariams balsavus už, 33 – prieš ir 141 susilaikius.
„Šios priemonės skirtos apsaugoti mūsų gamybos sektorius ir pažeidžiamiausius žmones“, – praėjusią savaitę pristatydamas planą sakė socialistų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
Priemonės apima pridėtinės vertės mokesčio lengvatas dujoms ir degalams. Tikimasi, kad tai sumažins kainas degalinėse iki 0,3 euro už litrą, o tai vidutiniam automobiliui sudarytų apie 20 eurų už pilną baką.
Papildoma parama apima tiesioginę 0,2 euro subsidiją už litrą degalų transporto operatoriams, ūkininkams, gyvulių augintojams ir žvejams, taip pat mažesnius elektros mokesčius.
Benzino kainos Ispanijoje šoktelėjo nuo 1,5 euro už litrą vasario 28 dieną, kai prasidėjo JAV ir Izraelio bombardavimai prieš Iraną, iki 1,8 euro už litrą praėjusį savaitgalį.
Konflikto pradžioje P.Sanchezas ryžtingai atsisakė leisti JAV kariams naudotis šalies bazėmis puolant Iraną – šis žingsnis sulaukė griežtos JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos.
„Kiekviena Artimuosiuose Rytuose nukritusi bomba galiausiai kerta, kaip jau matome, per mūsų šeimų pinigines“, – trečiadienį parlamentui sakė P. Sanchezas.
Ketvirtoji pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomika pastaraisiais metais fiksavo gerokai didesnius augimo tempus nei jos partnerės, ypač dėl vidaus vartojimo, turizmo ir eksporto.
Tačiau pareigūnai baiminasi, kad konfliktas gali nuslopinti šį augimą.
Donaldas Trumpas: vienas iš pasirinkimų būtų perimti Irano naftą
18:55
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Irano naftos kontrolės perėmimas yra vienas iš pasirinkimų.
D. Trumpas šį scenarijų palygino su Vašingtono susitarimu dėl Venesuelos po to, kai buvo nuverstas Nicolas Maduro.
„Tai yra vienas iš pasirinkimų“, – žurnalistams per kabineto posėdį sakė D. Trumpas, paklaustas, ar jis siekia perimti Irano naftos kontrolę.
Jis pridūrė, kad JAV „labai gerai“ susitvarkė su Venesuelos atsargomis.
Trumpas: man nerūpi susitarimas su Iranu
18:30
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam nerūpi, ar bus pasiektas susitarimas su Iranu, taip pabrėždamas griežtą poziciją tuo metu, kai JAV signalizuoja esančios pasirengusios tęsti karines operacijas.
„Šiandien perskaičiau straipsnį, kad aš beviltiškai noriu sudaryti susitarimą. Taip nėra, – sakė D.Trumpas per kabineto posėdį Baltuosiuose rūmuose. – Aš esu priešingai nei desperatiškas. Man tai nerūpi.“
„Tiesą sakant, turime kitų tikslų (angl. targets), kuriuos norime pasiekti (angl. to hit) prieš išvykdami“, – sakė D.Trumpas.
D.Trumpas taip pasisakė, teigdamas, kad būtent Irano vadovai turi jį įtikinti nutraukti karą, ir įspėdamas, kad JAV tęs veiksmus, jei Teheranas galutinai neatsisakys savo branduolinių ambicijų.
