Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.
„Visus paskandinsime liepsnose“: Iranas žino apie slaptą JAV rengiamą sausumos puolimą
13:44
Irano valstybinė žiniasklaida paskelbė Irano parlamento pirmininko Mohammado Baghero Ghalibafo pranešimą, kuris skirtas paminėti 30 praėjusių dienų nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos pradžios.
„Priešas atvirai siunčia žinią apie derybas, o slapta planuoja antžeminį puolimą“, – savo žinutėje, kurią perdavė naujienų agentūra „Tasnim“, rašė M.B.Ghalibafas, nuo 2020 m. einantis parlamento pirmininko pareigas.
„Jungtinės Valstijos savo norus išreiškia 15 punktų sąraše ir siekia to, ko nepasiekė kare“, – pridūrė jis.
„Esame dideliame pasauliniame kare ir turime pasirengti kankinančiam ir sunkiam keliui, kuris mūsų laukia, kol pasieksime viršūnę“, – pabrėžė Irano parlamento pirmininkas.
Pasak jo, Irano pajėgos „laukia amerikiečių pajėgų atvykimo į žemę, kad galėtų jas paskandinti liepsnose ir visiems laikams nubausti savo regioninius partnerius“.
„Mūsų apšaudymas tęsiasi. Mūsų raketos yra vietoje. Mūsų ryžtas ir tikėjimas sustiprėjo“, – tęsė M.B.Ghalibafas.
Parlamento pirmininkas anksčiau buvo Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) vadas, policijos vadas ir Teherano meras. Pranešama, kad Vašingtonas apie jį galvojo kaip apie potencialų partnerį. Anot pranešimų žiniasklaidoje, Donaldas Trumpas jį matytų kaip galimą kandidatą Irano lyderio postui užimti, nes mano, jog galėtų su juo susitarti ir suderinti JAV interesus.
Šie M.B.Ghalibafo komentarai pasirodė tuo metu, kai Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Islamabade ketina prisijungti prie savo kolegų iš Egipto, Pakistano ir Turkijos ir dalyvauti derybose, kuriomis siekiama sumažinti įtampą regione.
Nors Jungtinės Valstijos trimituoja apie derybas, o Irano kaimyninės valstybės bando tarpininkauti galimam susitarimui, amerikiečių laikraštis „The Washington Post“ skelbia, kad Pentagonas ruošiasi kelias savaites truksiančioms „sausumos operacijoms“ Irane ir siunčia į Artimuosius Rytus didesnius pajėgumus, tarp kurių ir jūrų pėstininkus.
Anksčiau pranešta, kad penktadienį į Artimuosius Rytus atvyko JAV karinis laivas „USS Tripoli“, kuriame yra 3500 JAV jūrų pėstininkų ir įgulos.
Teherane po galingų smūgių aktyvuota oro gynyba: miestas liko be elektros
23:40
Šį vakarą Irano sostinėje Teherane buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos, liudininkams pranešus apie galingus smūgius mieste.
Valstybinė žiniasklaida, remdamasi Irano energetikos ministerija, pranešė, kad po atakų prieš elektros infrastruktūros objektus Teherano ir Alborzo provincijose dingo elektra. Energetikos viceministras vėliau informavo agentūrą „Mehr“, kad elektros tiekimas rytinėje Teherano dalyje jau atkurtas.
Grasinimai Izraelio ir JAV universitetams
Sekmadienį Iranas įspėjo apie galimą konflikto eskalaciją po to, kai Izraelio oro pajėgos sudavė smūgius keliems universitetams. Izraelio teigimu, šiose mokslo įstaigose buvo vykdomi branduoliniai tyrimai ir plėtra.
Irano revoliucinė gvardija per valstybinę žiniasklaidą perspėjo, kad Izraelio universitetus bei regione veikiančius JAV universitetų padalinius laikys „teisėtais taikiniais“, nebent bus suteiktos saugumo garantijos Irano mokslo įstaigoms.
Pažymėtina, kad tokie JAV universitetai kaip Džordžtauno (Georgetown), Niujorko (New York University) ir Šiaurės vakarų (Northwestern) turi savo filialus Katare bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Dešimtys sunaikintų mokslo centrų
Šeštadienį Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaeis pareiškė, kad iš viso buvo smogta dešimtims universitetų ir tyrimų centrų. Tarp jų – Irano mokslo ir technologijų universitetas bei Isfahano technologijos universitetas.
Sukrečiančios paralelės: analitikas įžvelgia pavojingų panašumų tarp karų Ukrainoje ir Irane
22:38
Tarp 2026 m. JAV karo Irane ir 2022 m. Rusijos pradėtos pilno masto invazijos į Ukrainą esama akivaizdžių panašumų, rašo „Washington Post“ apžvalgininkas Jasonas Willickas.
Autoriaus nuomone, abiem atvejais stipresnė valstybė užpuolė silpnesnę. Abiem atvejais pagrindinis casus belli (formalus pretekstas) buvo baimė, kad silpnesnė valstybė ateityje gali turėti slaptų ginklų, keliančių grėsmę agresoriui.
„Abiem atvejais užpuoliko tikslas, bent jau pradžioje, buvo valdžios pasikeitimas. Jungtinės Valstijos savo tikslus pasiekė greitai, tačiau Rusijai to nepavyko padaryti net ir penktaisiais karo metais“, – rašo J.Willickas.
Asimetrinė strategija: nuo Juodosios jūros iki Persijos įlankos
Analitikas remiasi karinio eksperto Aarono Macleano nuomone, kuris palygino Irano asimetrinę strategiją Persijos įlankoje su Ukrainos strategija Juodojoje jūroje.
Iranui pavyko apriboti laivybą Hormūzo sąsiauryje, nors šalis neturėjo veiksmingo laivyno ar oro pajėgų. Tuo tarpu Ukraina sugebėjo neutralizuoti Rusijos karinio jūrų laivyno pranašumą Juodojoje jūroje.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiosioms valstybėms yra kur kas sunkiau užtikrinti vandens kelių kontrolę, nei mažoms valstybėms kelti jiems grėsmę.
„Rusijos karas Ukrainoje tapo įgaliotiniu (proxy) karu su Vakarais. JAV ir Europa skyrė dešimtis milijardų dolerių ginklams, kad paremtų Ukrainą ir atgrasytų Rusiją, o Kinija ekonomiškai remia Rusijos karinę mašiną.
Amerikos priešininkai neabejotinai žvelgia į karą su Iranu kaip į bendrą galimybę išvarginti JAV – Rusija jau dabar tiekia Iranui tikslinę informaciją ir pažangius dronus“, – rašoma straipsnyje.
JAV arsenalas senka, o Pekinas ir Maskva tuo naudojasi
J.Willickas nurodo, kad karas su Iranu jau dabar stipriai išsekino JAV ugnies galią, o spaudimas šalies oro gynybos sistemoms tampa vis aštresnis.
Tuo tarpu Pekinas ir Maskva yra tiesiogiai suinteresuoti padėti Teheranui, kad dar labiau sumažintų Amerikos karines atsargas.
„Karo Irane šalininkai teigė, kad tai suteiks JAV pranašumą konkurencijoje su Rusija ir Kinija, nes Teherano režimas yra jų sąjungininkas. Rusija panašiai galėjo tikėti, kad jos ataka prieš Ukrainą sugriaus Vakarų aljansą.
Tikrovėje trumpalaikis efektas buvo NATO atgimimas ir žala Rusijos reputacijai svarbiausiose sostinėse“, – teigia autorius.
Pasak jo, diplomatinės JAV karo pasekmės vis dar neaiškios, tačiau Amerikos strategijai Azijoje tikrai nepadeda tai, kad tokios šalys kaip Filipinai ar Vietnamas dėl šio karo susiduria su energetine krize. Tai gali paskatinti jas glaudžiau bendradarbiauti su Pekinu.
Sulaikymas buvo įmanomas
Nors JAV greitai sutriuškino Irano režimą, akivaizdus Amerikos karinis pranašumas tik dar kartą įrodė, kad „Irano režimo sulaikymas, o ne bandymas jį sunaikinti, buvo visiškai įmanomas“. Autoriaus nuomone, Iranas buvo regioninė problema, o ne fundamentali grėsmė JAV saugumui.
Tuo tarpu Ukraina Rusijai yra gyvybiškai svarbi. Autorius cituoja Zbigniewą Brzezinskį: „Be Ukrainos Rusija nustoja būti Eurazijos imperija“.
Izraelio draudimą Lotynų patriarchui pasmerkė Ispanijos premjeras
21:16
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pasmerkė Izraelio sprendimą neleisti Jeruzalės Lotynų patriarchui aukoti Verbų sekmadienio mišių Kristaus Kapo bažnyčioje, tai pavadindamas išpuoliu prieš religijos laisvę.
„Netanyahu neleido katalikams švęsti Verbų sekmadienio šventose Jeruzalės vietose“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis, turėdamas omenyje Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu.
„Be jokio paaiškinimo. Be jokių priežasčių ar pateisinimo“, – pridūrė ispanas.
„Smerkiame šį nepateisinamą išpuolį prieš religijos laisvę ir reikalaujame, kad Izraelis gerbtų tikėjimų įvairovę bei tarptautinę teisę. Nes be tolerancijos sambūvis yra neįmanomas“, – teigė Ispanijos premjeras.
Izraelio pareigūnai neleido Jeruzalės Lotynų patriarchui kardinolui Pierbattistai Pizzaballai patekti į bažnyčią. Premjero biuras teigė, kad tai buvo padaryta „dėl susirūpinimo jo saugumu“.
Europos lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni, jau pasmerkė Izraelį dėl šio incidento.
B.Netanyahu tikino, kad nebuvo „jokių piktų kėslų“, o tik susirūpinimas patriarcho saugumu.
„Bloomberg“: beveik niekas Europoje nebetiki Trumpu – JAV praranda svarbesnį ginklą nei raketos
21:00
Jungtinės Valstijos praranda ginklą, kuris yra kur kas svarbesnis už bet kokias raketas, teigia „Bloomberg“ skiltininkas Maxas Hastingsas.
Kol pranešama apie senkančias Irano ir JAV raketų atsargas Vidurio Rytuose, Vašingtonas susiduria su kur kas pavojingesniu deficitu – pasitikėjimo krize.
Svarbiausias ginklas – ne technologijos
Pasak britų žurnalisto M.Hastingso, abi konflikto pusės šiuo metu jaučia amunicijos trūkumą. Tačiau jis pabrėžia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekina svarbesnį Amerikos arsenalą nei karinė technika – pasaulio tikėjimą tuo, ką Baltųjų rūmų vadovas sako apie karą, taiką ir viską tarp jų.
Apžvalgininkas pastebi paradoksalią situaciją: D.Trumpas tikina, kad jo administracija derasi su Iranu, tuo tarpu Teheranas tai griežtai neigia.
Pasaulis atsidūrė nežinioje, kuria versija tikėti. M.Hastingsas pabrėžia, kad karo įkarštyje neįmanoma pasakyti visos tiesos, tačiau gyvybiškai svarbu atrodyti patikimesniam už priešininką.
Jo teigimu, beveik nė vienas sąjungininkas Europoje nebetiki D.Trumpo teiginiais, kad Irano branduolinės ambicijos kelia tiesioginę grėsmę Izraeliui ar Vakarams.
Melas ir karas prieš žiniasklaidą
M.Hastingsas atkreipia dėmesį į sistemingas dezinformacijos kampanijas. Pavyzdžiui, po to, kai „Tomahawk“ raketa pataikė į mergaičių mokyklą Minabe, prezidentas pareiškė, kad raketa buvo iraniečių, nors faktai rodė ką kita.
Prezidento puolimas prieš žiniasklaidą taip pat pasiekė neregėtą lygį:
- Siekiama uždaryti „Amerikos balsą“ (Voice of America).
- Floridos teisme iš BBC reikalaujama milijardinių kompensacijų.
- JAV Federalinės ryšių komisijos pirmininkas Brendanas Carras, artimas D.Trumpo sąjungininkas, grasina atimti licencijas iš tų žiniasklaidos priemonių, kurios netransliuoja administracijai palankios karo versijos.
Kodėl tai yra didžiulė problema JAV?
Žurnalistas įsitikinęs, kad JAV autoriteto praradimas turės ilgalaikių pasekmių, siekiančių toliau nei D.Trumpo kadencijos pabaiga. Jei JAV savo moraline elgsena taps neatskiriama nuo konkuruojančių supervalstybių, kitos šalys kaip partneres gali pradėti rinktis Kiniją ar Rusiją.
M.Hastingsas pabrėžia, kad JAV šiuo metu, ypač Europoje, nebėra suvokiamos kaip pasitikėjimo verta šalis. Net ir supervalstybėms reikia draugų, tačiau Vašingtonui liko tik saujelė sąjungininkų, pasirengusių nuoširdžiai paramai.
„Tiesa nėra tik dorybė. Tai ginklas, kurį dabartinė administracija neapgalvotai sulaužė savo rankomis, net ir kariaudama karą, kuriame, be pačių izraeliečių, beveik niekas nemato prasmės ar pateisinimo“, – daro išvadą žurnalistas.
PSO vadovo perspėjimas dėl Libano: sunaikintas medicinos sandėlis, žūsta vis daugiau medikų
20:52
Pietų Libane per besitęsiančią Izraelio karinę operaciją buvo sunaikintas medicinos priemonių sandėlis, pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Savo socialinių tinklų paskyroje jis pabrėžė, kad plečiantis Izraelio veiksmams regione, šiandien žuvo „dar vienas sveikatos priežiūros darbuotojas“.
„Bint Džbeilo mieste per smūgį greitosios pagalbos automobiliui žuvo paramedikas. Tame pačiame mieste per ataką buvo sunaikintas ir medicinos sandėlis“, – teigė PSO vadovas.
T.A.Ghebreyesuso pateiktais duomenimis, PSO patvirtino, kad nuo kovo 2 dienos Libane iš viso žuvo jau 51 sveikatos priežiūros darbuotojas, iš jų devyni paramedikai – vien per vakarykštę dieną.
PSO vadovas paragino nutraukti smurtą prieš medicinos personalą:
„Tai negali tapti norma. Sveikatos priežiūros darbuotojai yra saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir jie neturi tapti taikiniais. Taika yra geriausias vaistas.“
Tik 50 litrų per parą: pirmoji ES valstybė apribojo degalų pardavimą
20:18
Slovėnija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, oficialiai apribojusia degalų pardavimą: gyventojai per dieną gali įsigyti iki 50 litrų, o įmonės – iki 200 litrų degalų.
Tokių drastiškų priemonių imtasi dėl karo Irane sukelto tiekimo trūkumo, kainų šuolio ir vyriausybės įvestų kainų lubų.
Praėjusį savaitgalį paskelbti apribojimai numato, kad privatūs asmenys savo automobilius gali papildyti ne daugiau kaip 50 litrų degalų per parą. Verslo subjektams ir prioritetiniams naudotojams, pavyzdžiui, ūkininkams, taikomas 200 litrų dienos limitas, praneša „Reuters“.
Krizę malšina kariai
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Karas plečiasi: Netanyahu davė nurodymą dėl didesnės invazijos Pietų Libane
19:22
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pranešė apie plečiamą invaziją Pietų Libane, šalies pajėgoms tęsiant operacijas prieš Irano remiamą „Hezbollah“ grupuotę.
Vyriausybės vadovas nurodė kariuomenei dar labiau išplėsti tai, ką jis vadina „egzistuojančia saugumo buferine zona“, ir pažadėjo iš esmės pakeisti saugumo situaciją šiame regione.
„Ką tik daviau nurodymą toliau plėsti esamą saugumo buferinę zoną. Esame pasiryžę iš esmės pakeisti padėtį šiaurėje“, – lankydamasis šiauriniame Izraelyje pareiškė B.Netanyahu.
Jis pridūrė, kad „Hezbollah“ vis dar turi likutinių pajėgumų apšaudyti šalį raketomis, todėl šiuo sprendimu siekiama sustiprinti Izraelio pozicijas palei šiaurinę sieną.
Šis žingsnis žengtas tebeaugant įtampai pasienyje, kur nuolatiniai susirėmimai kelia baimę dėl platesnio regioninio konflikto eskalacijos. Libano pareigūnų teigimu, nuo karo su Iranu pradžios per susirėmimus žuvo jau daugiau nei 1 100 žmonių.
Izraelio premjero biuras: lotynų patriarchui įžengti į Šventojo Kapo bažnyčią neleista be piktų kėslų
19:05
Izraelio ministro pirmininko biuras pranešė, kad policija neleido Jeruzalės lotynų patriarchui patekti į Šventojo Kapo bažnyčią švęsti Verbų sekmadienio mišių dėl „susirūpinimo jo saugumu“.
„Šį rytą Jeruzalės policija, rodydama ypatingą susirūpinimą jo saugumu, neleido lotynų patriarchui kardinolui Pizzaballai aukoti mišių Šventojo Kapo bažnyčioje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė premjero Benjamino Netanyahu biuras, turėdamas omenyje kardinolą Pierbattistą Pizaballą.
„Vėlgi, nebuvo jokių piktų kėslų, tik susirūpinimas jo ir jo palydos saugumu“, – teigiama pranešime.
Visgi B.Netanyahu biuras nurodė, kad rengiamas planas, užtikrinsiantis krikščionių maldininkams galimybę atlikti apeigas Didžiosios savaitės metu.
„Atsižvelgiant į viso pasaulio krikščionims svarbios savaitės prieš Velykas šventumą, Izraelio saugumo pajėgos rengia planą, kuris artimiausiomis dienomis leis bažnyčios vadovams melstis šventojoje vietoje“, – rašoma pranešime.
Prancūzija smerkia husius dėl įsitraukimo į karą Artimuosiuose Rytuose
18:34
Prancūzija sekmadienį pasmerkė dvi Jemeno husių sukilėlių atakas prieš Izraelio taikinius.
Paryžius apkaltino grupuotę įsitraukus į regioninį karą ir taip eskaluojant įtampą Artimuosiuose Rytuose. Husių atstovas šeštadienį pareiškė, kad Irano remiama grupuotė paleido raketas ir dronus į „kelis gyvybiškai svarbius ir karinius objektus“ Izraelyje. Tą pačią dieną Izraelis pranešė suintensyvinęs atakas prieš Irano karinę pramonę.
Eskalacija prasidėjo po daugiau nei mėnesį trukusio Izraelio ir JAV vykdyto Irano bombardavimo. Iranas į tai atsakė puldamas su JAV susijusius interesus turtingose Persijos įlankos valstybėse.
„Husiai turėtų susilaikyti nuo bet kokių atakų“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascalis Confavreux. Jis apkaltino juos „neatsakingumu“.
P.Confavreux teigė, kad reikia daryti viską, „kad būtų išvengta dar didesnės konflikto eskalacijos“. Šis karas regione jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė sumaištį energetikos rinkose.
Karas sutrikdė pasaulinę laivybą per Hormūzo sąsiaurį – pagrindinį Persijos įlankos vandens kelią, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos atsargų, taip pat dideli kiekiai dujų ir trąšų.
Vieninteliai alternatyvūs maršrutai yra plaukti per Raudonąją jūrą kitoje Arabijos pusiasalio pusėje arba rinktis kur kas ilgesnę kelionę aplink Pietų Afrikos kyšulį.
Iš Jemeno husiai galėtų sutrikdyti laivybą Raudonojoje jūroje, kaip jie tai darė per patį Izraelio karo Gazos Ruože įkarštį.
Europos Sąjunga (ES) kovo 16 dieną pareiškė, kad nepratęs bloke esančios karinės jūrų laivyno misijos Raudonojoje jūroje, kuri turėjo padėti vėl atverti Hormūzo sąsiaurį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė ES ir NATO šalis dėl to, kad šios nesutiko lydėti laivų per sąsiaurį.
