Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
BBC atskleidė, kaip Kyjivas pakreipė karo Irane eigą savo naudai
18:26
Artimųjų Rytų konflikto pradžioje atrodė, kad tai turės itin neigiamą poveikį Ukrainai, tačiau jai pavyko pakeisti situaciją. Apie tai rašo BBC.
Pažymima, kad iš pradžių baimintasi, jog karas Artimuosiuose Rytuose atitrauks Donaldo Trumpo dėmesį nuo taikos derybų dėl Ukrainos ir gana greitai užpildys Rusijos biudžetą – ypač dėl kylančių naftos kainų bei JAV panaikintų sankcijų.
„Tačiau Kyjivas nuo pat Rusijos invazijos 2022 m. vasarį nuolat viršija tarptautinius lūkesčius. Tai jis padarė ir vėl: sumaniai bandydamas karo su Iranu įtaką pakreipti savo naudai“, – rašo BBC.
Publikacijoje pabrėžiama, kad Ukraina pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Artimųjų Rytų šalimis, siūlydama palyginti pigius būdus kovai su iranietiškais „Shahed“ dronais. Į tai dėmesį atkreipė ir Europa, kuri balandį su Ukraina pasirašė du reikšmingus susitarimus dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Be to, Ukraina sustiprino smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai. Pažymima, kad dėl naftos kainų kilimo ir JAV sankcijų panaikinimo Rusijos pajamos šiame sektoriuje buvo išaugusios 2,3 karto. Tačiau jau ketvirtąją Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių savaitę Rusijos pajamos susitraukė 1 mlrd. dolerių, o tai faktiškai sunaikino apie du trečdalius ankstesnės savaitės pelno.
Taip pat leidinys nurodo, kad karas Artimuosiuose Rytuose padėjo Ukrainai atblokuoti 90 mlrd. eurų ES paskolą. Iki tol šią paskolą blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, artimas D.Trumpo draugas. Balsavimo Vengrijoje metu daugelis rinkėjų buvo pasipiktinę karu Irane ir kylančiomis energijos kainomis, o tai dar labiau paspartino V.Orbano reitingų kritimą.
BBC pažymi, kad šių pergalių fone, taip pat Ukrainai padidinus fronte nukautų rusų skaičių iki 30 tūkstančių per mėnesį, prezidentas Volodymyras Zelenskis nebejaučia spaudimo ir gali atsidurti geresnėje pozicijoje sudarant taikos susitarimą su Rusija.
JAV iždo sekretorius: blokada smaugia Iraną
23:51
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „smaugia“ Irano vadovybę per ekonominę blokadą, pradėtą kartu su JAV kariniu puolimu.
„Mes smaugiame režimą, ir jie negali sumokėti savo kariams. Tai yra tikra ekonominė blokada, ir ji apima visas vyriausybės dalis – visi dirba išvien“, – programai „Sunday Morning Futures“ sakė jis.
Tiek Iranas, tiek Jungtinės Valstijos įvedė apribojimus laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį – itin svarbų praėjimą energetikos pramonei, eksportuojančiai angliavandenilius iš Persijos įlankos.
Nors Iranas užblokavo didžiąją dalį laivybos šiame sąsiauryje, JAV karinis jūrų laivynas teigia blokuojantis visus laivus, plaukiančius į Irano uostus arba iš jų. Teigiama, kad abi pusės derasi, kol galioja trapios paliaubos.
S.Bessentas teigė, kad jo departamentas taiko ekonomines priemones „visiems, bandantiems pervesti pinigus į Iraną, siekiant padėti IRGC“ – elitinėms Irano karinėms pajėgoms.
„Jie yra korumpuota institucija. Jie daugelį metų vogė iš Irano žmonių. (...) Mes tai susekėme. Mes ir toliau tai sekame, ir ketiname išsaugoti šį turtą Irano žmonėms kitoje šio konflikto pusėje“, – sakė jis.
Šeštadienį Irano vadovybę pavadinęs „žiurkėmis kanalizacijos vamzdyje“, S.Bessentas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „BLOKADA tęsis tol, kol sąsiauryje bus atkurta iki vasario 27 dienos buvusi laivybos laisvė“.
Tame pačiame įraše jis nurodė, kad Irane „įvestas maisto ir benzino dozavimas“.
Tuo metu CBS laidoje „Face the Nation“ Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassettas sekmadienį antrino S.Bessentui, sakydamas, kad Irano „ekonomika iš tiesų atsidūrė ant didžiulės nelaimės slenksčio“.
„Pas juos hiperinfliacija. Jie pradeda badauti“, – pridūrė jis.
Trumpas atmetė naują Irano taikos planą: „Man tai nepriimtina“
22:07
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susipažino su nauju Irano taikos pasiūlymu, tačiau jį atmetė. Tokį pareiškimą jis išsakė komentuodamas situaciją Izraelio leidinio „Kan News“ žurnalistui Natanui Guttmanui.
„Man jis nepriimtinas. Aš jį išnagrinėjau, išnagrinėjau viską – jis nepriimtinas“, – žurnalistui sakė D.Trumpas.
Kaip rašo CNN, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghai pranešė, kad JAV į Irano pasiūlymą atsakė per Pakistaną. Pasak jo, Teheranas šiuo metu analizuoja Vašingtono atsakymą.
„Mūsų 14 punktų planas yra skirtas išskirtinai karo nutraukimui ir jame nėra klausimų, susijusių su branduoline sritimi. Šiame etape esame susitelkę į konkrečias priemones karui regione, įskaitant Libaną, užbaigti“, – teigė E.Baghai.
Irano URM atstovas patikino, kad Teherano pasiūlymas neliečia branduolinės problemos. Taip pat jis pažymėjo, kad JAV reikalavimas dėl Hormuzo sąsiaurio išminavimo į Irano planą neįtrauktas.
Anksčiau „Al Jazeera“, remdamasi šaltiniais, rašė, kad Iranas per Pakistaną pasiūlė JAV trijų etapų karo nutraukimo planą. Irano planu siekiama per 30 dienų laikinas paliaubas paversti karo pabaiga.
Leidinio šaltinių teigimu, pirmasis plano etapas – laipsniškas Hormuzo sąsiaurio atvėrimas ir JAV vykdomos Irano uostų blokados panaikinimas. Antrasis etapas numato, kad Iranas atnaujins urano sodrinimą po to, kai pasibaigs nustatytas 3,6 proc. limitas pagal vadinamąjį „nulinio atsargų kiekio principą“.
Trečiasis Irano plano etapas, leidinio duomenimis, yra strateginio dialogo su kaimyninėmis arabų šalimis pradžia ir saugumo sistemos, apimančios visus Artimuosius Rytus, sukūrimas.
Žiniasklaida sužinojo Irano taikos pasiūlymų turinį
19:24
Atnaujintas Irano pasiūlymas dėl karo su JAV nutraukimo numato 30 dienų terminą deryboms dėl Hormuzo sąsiaurio atblokavimo bei JAV vykdomos Irano uostų blokados nutraukimo.
Apie tai platformoje "X" pranešė leidinio „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas.
Remiantis dviem šaltiniais, susipažinusiais su Irano planu, Teheranas siūlo nustatyti mėnesio terminą deryboms dėl susitarimo atidaryti Hormuzo sąsiaurį, nutraukti JAV karinio jūrų laivyno vykdomą blokadą ir galutinai užbaigti karą Irane bei Libane.
Pagal šį pasiūlymą, tik pasiekus tokius susitarimus turėtų prasidėti dar vienas mėnuo deryboms, per kurį šalys bandytų susitarti dėl Irano branduolinės programos.
Kaip žinoma, ketvirtadienį Iranas per Pakistano tarpininkus perdavė Jungtinėms Valstijoms atnaujintus pasiūlymus dėl susitarimo užbaigti karą.
Ankstesnis Irano taikos planas taip pat numatė tarpinį susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo mainais į Vašingtono vykdomos Irano uostų blokados nutraukimą. Tuo metu sudėtingesnes derybas dėl branduolinės programos buvo siūloma atidėti vėlesniam laikui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė laukiantis tikslių Irano pasiūlymų dėl karo nutraukimo formuluočių, tačiau nemano, kad jie bus priimtini.
Palestiniečiai: per Izraelio reidą Vakarų Krante žuvo vienas žmogus
18:59
Palestiniečių sveikatos apsaugos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per Izraelio reidą Vakarų Kranto Nabluso mieste žuvo palestinietis.
Izraelio kariuomenė teigė, kad jos kariai šaudė į „teroristus“.
Okupuotame Vakarų Krante nuo karo Gazos Ruože pradžios 2023-iųjų spalį beveik kasdien vyksta smurtas, kuriame dalyvauja ir Izraelio kariai, ir naujakuriai.
Ramaloje įsikūrusi palestiniečių Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad auka – 26-erių Najefas Firasas Ziadas Samaro.
„Jis žuvo, o dar keturi buvo sužeisti koviniais šaudmenimis per Izraelio pajėgų įsiveržimą į Nabluso miestą“, – nurodė ministerija.
Rafidijos ligoninė Ramaloje patvirtino N.F.Z.Samaro mirtį.
„Jis buvo atvežtas kritinės būklės, o gydytojų bandymai išgelbėti jo gyvybę buvo nesėkmingi“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rafidijos ligoninės direktorius Fuadas Nafa.
Liudininkai pasakojo, kad kariai įžengė į kelis miesto centro rajonus ir pradėjo apieškoti parduotuves, tada trumpam išvyko ir vėl grįžo.
Susirėmimai kilo, kai saujelė jaunuolių pradėjo mėtyti akmenis į kariuomenės automobilius, o kariai atsakė ašarinėmis dujomis ir kovinėmis kulkomis, sakė jie.
Palestinos Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad dar 40 žmonių buvo suteikta pagalba dėl ašarinių dujų įkvėpimo.
Kariuomenė teigė, kad per kovos su terorizmu operaciją Nabluse kilo smurtinis susirėmimas.
„Keli teroristai į karius mėtė akmenis, keldami jiems grėsmę“, – nurodė kariuomenė.
„Kariai atsakė riaušių malšinimo priemonėmis, o vėliau – ugnimi į teroristus, siekdami pašalinti grėsmę ir išsklaidyti susirinkusiuosius. Nustatyti keli pataikymai“, – teigiama pranešime.
Nuo karo Gazos Ruože pradžios po „Hamas“ 2023-iųjų spalio išpuolio Izraelio kariai arba naujakuriai nužudė mažiausiai 1069 palestiniečius, įskaitant kovotojus ir civilius, rodo AFP skaičiavimai, pagrįsti Palestinos savivaldos duomenimis.
Oficialiais Izraelio duomenimis, per tą patį laikotarpį per palestiniečių išpuolius arba Izraelio karines operacijas žuvo mažiausiai 46 izraeliečiai, įskaitant karius ir civilius.
Vokietijos diplomatijos vadovas reikalauja Irano atidaryti Hormuzo sąsiaurį
18:30
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis sekmadienį per pokalbį telefonu su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pareikalavo, kad Iranas atidarytų Hormuzo sąsiaurį ir atsisakytų savo branduolinių ginklų programos.
„Pabrėžiau, kad Vokietija palaiko derybomis pasiektą sprendimą“, – socialiniame tinkle „X“ apie pokalbį rašė J.Wadephulis.
„Kaip artimi JAV sąjungininkai, mes turime tą patį tikslą: Iranas privalo visiškai ir patikrinamai atsisakyti branduolinių ginklų ir nedelsiant atidaryti Hormuzo sąsiaurį, kaip to reikalauja ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio“, – teigė J.Wadephulis.
Pastarosiomis dienomis J.Wadephulis ir kiti Vokietijos pareigūnai bandė sušvelninti ginčą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo.
Balandžio 27 dieną F.Merzas pareiškė, kad Iranas prie derybų stalo „žemina“ Vašingtoną, o tai išprovokavo virtinę piktų Vašingtono reakcijų.
JAV paskelbė, kad iš JAV karinių bazių Vokietijoje bus perkelta 5 tūkst. karių, o D.Trumpas taip pat pranešė, kad JAV muitai automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos (ES) artimiausiomis dienomis padidės nuo 15 iki 25 procentų.
D.Trumpas apkaltino visą bloką nesilaikant praėjusią vasarą pasirašyto prekybos susitarimo, nors paktas ir perėjo bloko teisėkūros procesą.
Paskelbti nauji muitai ypač smarkiai paveiktų didelę Vokietijos automobilių pramonę.
Pastangos užbaigti JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, regis, nedavė didelių rezultatų nuo tada, kai balandžio pradžioje įsigaliojo paliaubos, ir didėja susirūpinimas dėl atsinaujinusios eskalacijos.
JAV prezidentas D.Trumpas sakė, kad peržiūrės naują Teherano pateiktą planą, tačiau pareiškė, kad „neįsivaizduoja, jog jis būtų priimtinas“. Jis pridūrė, kad, jo nuomone, Iranas „dar nesumokėjo pakankamai didelės kainos“.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime Irano revoliucinė gvardija teigė, kad Jungtinės Valstijos turi rinktis tarp „neįmanomos operacijos arba blogo susitarimo su Irano Islamo Respublika“.
Vokietijos kancleris F. Merzas kritiškai vertina šį karą.
F.Merzas ir kiti Europos lyderiai išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl ekonominių pasekmių, kurias sukels Hormuzo sąsiaurio uždarymas.
Prieš prasidedant karui per šį svarbų vandens kelią buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos atsargų.
Dėl savanorio nužudymo per protestus Iranas pakorė vyrą
18:09
Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sekmadienį Iranas pakorė vyrą, nuteistą už dalyvavimą nužudant saugumo pajėgų savanorį per antivyriausybinius protestus 2022 metais.
Valstybinės televizijos teigimu, Mehrabas Abdollahzadehas buvo įkalintas dėl kelis mėnesius trukusių demonstracijų, kurios kilo tų metų rugsėjį po Mahsos Amini mirties areštinėje.
22 metų Irano kurdė M.Amini buvo sulaikyta Irano moralės policijos dėl įtariamo moterims skirto aprangos kodo pažeidimo Islamo respublikoje.
„M.Abdollahzadeho mirties nuosprendis buvo įvykdytas šį rytą, atlikus teisinius formalumus“, – skelbė Irano teismų sistemos interneto svetainė „Mizan Online“.
Jis buvo nuteistas už sunkiausią nusikaltimą – „korupciją žemėje“, o kiti du jaunesni nei 18 metų bylos kaltinamieji buvo nuteisti kalėti nenurodytam laikui, pridūrė „Mizan“.
Teismų sistemos teigimu, M.Abdollahzadehas kartu su kitais buvo sulaikytas gatvės protestų vietoje šiaurės vakariniame Urmijos mieste, kur ūkininkas „buvo žiauriai sumuštas riaušininkų ir tragiškai žuvo kaip kankinys“.
„Mizan“ duomenimis, ūkininkas dalyvavo protestuose „kaip savanorių pajėgų narys, siekiantis užtikrinti žmonių saugumą“.
Svetainė paskelbė, jos teigimu, dalį M.Abdollahzadeho prisipažinimo, kuriame jis pripažino „kelis kartus smogęs pareigūnui į veidą“.
Kelis mėnesius trukę protestai po M.Amini mirties sukrėtė Iraną: žuvo šimtai žmonių, įskaitant dešimtis saugumo darbuotojų, o tūkstančiai demonstrantų buvo įkalinti.
Irano institucijos šiuos protestus pavadino „užsienio kurstomomis riaušėmis“.
Pastarosiomis savaitėmis vyriausybė įvykdė kelias mirties bausmes asmenims, susijusiems su atskira masinių protestų banga šių metų pradžioje, kuri pasiekė piką sausį, prieš vasario 28 dieną prasidedant karui su JAV ir Izraeliu.
Šios demonstracijos prasidėjo gruodžio pabaigoje dėl kylančių pragyvenimo išlaidų, o vėliau išplito visoje šalyje ir peraugo į didžiulius antivyriausybinius protestus, kurie pasiekė piką sausio 8 ir 9 dienomis.
Irano institucijos šiuos mitingus taip pat pavadino „užsienio kurstomomis riaušėmis“, teigdamos, kad jų metu buvo vykdomos žmogžudystės ir vandalizmas.
Izraelis smogė pietų Libanui: žuvo vienas žmogus, sužeisti gelbėtojai
16:41
Per Izraelio smūgius pietų Libane sekmadienį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir buvo sužeisti keturi gelbėtojai, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija.
Izraelis tęsia atakas šalyje, nepaisant trapių paliaubų kare su islamistų grupuote „Hezbollah“.
Atskiruose pareiškimuose ministerija nurodė, kad per smūgį Arabsalimui žuvo mažiausiai vienas žmogus ir trys buvo sužeisti, įskaitant vaiką, o per kitą smūgį Srifai buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant keturis su „Hezbollah“ susijusio Islamo sveikatos komiteto gelbėtojus, nes smūgis pataikė netoli vieno iš jų centrų.
„Ministerija pakartoja smerkianti šiuos pasikartojančius išpuolius ir primena, kas numatyta Ženevos konvencijos 19 straipsnyje dėl būtinybės užtikrinti, kad medicinos įstaigos būtų apsaugotos nuo bet kokio pavojaus, kurį kelia išpuoliai konfliktų zonose, o tai, kas vyksta, yra visiškai priešinga“, – teigė libaniečiai.
Izraelio kariuomenė sekmadienį paskelbė naujus įspėjimus dėl evakuacijos pietų Libane kaimams, esantiems už jos okupuotos teritorijos ribų.
Įspėjimas apima daugiau nei 10 kaimų ir miestelių, įskaitant kelis Nabatijos rajone, esančiame į šiaurę nuo Litanio upės, į pietus nuo kurios Izraelis yra dislokavęs karius.
Arabsalimas ir Srifa buvo įtraukti į įspėjimą.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra pranešė apie virtinę Izraelio smūgių visame pietų Libane, įskaitant miestelius, nepaminėtus įspėjime dėl evakuacijos.
Izraelio teismas pratęsė dviejų į Gazos Ruožą plaukusios flotilės aktyvistų sulaikymą
16:40
Izraelio teismas sekmadienį dviem dienoms pratęsė dviejų užsienio aktyvistų iš į Gazos Ruožą plaukusios flotilės įkalinimą, naujienų agentūrai AFP pranešė jiems atstovaujanti žmogaus teisių grupė. Jie buvo atgabenti į Izraelį apklausai.
Daugiau nei 50 laivų flotilė išplaukė iš Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos, siekdama pralaužti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą ir atgabenti atsargų į nuniokotą palestiniečių teritoriją.
Ketvirtadienio rytą tarptautiniuose vandenyse netoli Graikijos juos perėmė Izraelio pajėgos, o Izraelis pareiškė, kad pašalino apie 175 aktyvistus, iš kurių du buvo išvežti į Izraelį apklausai.
Ispanijos pilietis Saifas Abu Keshekas ir brazilas Thiago Avila sekmadienį stojo prieš teismą Aškelone.
„Teismas pratęsė jų įkalinimą dviem dienoms“, – AFP sakė žmogaus teisių grupės „Adalah“ tarptautinio atstovavimo koordinatorė Miriam Azem.
Izraelio pareigūnai prašė pratęsti jų įkalinimą keturioms dienoms, sakė M.Azem.
Atskirame pareiškime „Adalah“ nurodė, kad valstybės prokuroras pateikė įtariamų šios poros padarytų nusikaltimų sąrašą, įskaitant „pagalbą priešui karo metu“ ir „narystę teroristinėje organizacijoje bei paslaugų jai teikimą“.
„Adalah“ užginčijo valstybės jurisdikciją, teigdama, kad aktyvistai buvo sulaikyti tarptautiniuose vandenyse.
Grupės advokatai teismui sakė, kad T.Avila ir S.Abu Keshekas liudijo apie „sunkų fizinį smurtą, prilygstantį kankinimui, įskaitant mušimą, laikymą izoliacijoje ir užrištomis akimis kelias dienas jūroje“.
Oficialūs kaltinimai jiems nebuvo pateikti, nurodė grupė.
„Abu aktyvistai tęsia bado streiką, protestuodami prieš neteisėtą įkalinimą ir netinkamą elgesį“, – pridūrė grupė.
„Hezbollah“ atstovas: grupuotė gali sužlugdyti Libano ir Izraelio derybų tikslus
14:20
Islamistų grupuotei „Hezbollah“ atstovaujantis įstatymų leidėjas sekmadienį pareiškė, kad grupuotė sugebės sužlugdyti tiesioginių Libano ir Izraelio derybų tikslus.
Kalbėdamas žuvusiems „Hezbollah“ kovotojams pagerbti skirtame renginyje, Hassanas Fadlallah sakė, kad „šios derybos su visais jų rezultatais mūsų nedomina ir mes jų neįgyvendinsime“.
Kovo 2 dieną „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose, kai, palaikydama savo rėmėją Iraną, paleido raketas į Izraelį.
Nuo to laiko per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau nei 2,6 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus.
„Turime laisvą tautą ir tvirtą pasipriešinimą, galintį sužlugdyti visus šių derybų, kurios didina aštrų susiskaldymą šalyje tarp mūsų žmonių frakcijų ir pačioje valstybėje, tikslus“, – sakė H.Fadlallah.
Pastarosiomis savaitėmis Libano ir Izraelio ambasadoriai JAV Vašingtone surengė du susitikimus – pirmuosius tokius per kelis dešimtmečius.
Po pirmojo susitikimo buvo sustabdytos Izraelio ir „Hezbollah“ kovos, o Libanas ir Izraelis, spaudžiami Jungtinių Valstijų, susitarė dėl tiesioginių derybų.
Abi šalys oficialiai kariauja nuo 1948 metų.
„Hezbollah“ griežtai atmetė derybas, o jos lyderis Naimas Qassemas jas pavadino „nuodėme“.
Ginkluotos grupuotės šalininkai dėl derybų pradėjo kampanijas prieš Libano prezidentą ir ministrą pirmininką.
Izraelis tęsia mirtinus smūgius Libanui nepaisant balandžio 17 dienos paliaubų, kuriomis siekta sustabdyti daugiau nei šešias savaites trukusį karą tarp jo kariuomenės ir „Hezbollah“.
Izraelio kariuomenė sekmadienį paskelbė naujus įspėjimus dėl evakuacijos virtinėje Pietų Libano kaimų, įskaitant teritorijas, esančias už zonos, į kurią karo metu įsiveržė Izraelio kariai.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra vėliau pranešė apie virtinę Izraelio smūgių pietuose, įskaitant miestus, nepaminėtus įspėjime dėl evakuacijos.
Paliaubų tekstas suteikia Izraeliui teisę veikti prieš „planuojamus, neišvengiamus ar vykstančius išpuolius“.
Libano prezidentas Josephas Aounas trečiadienį paragino Izraelį visiškai įgyvendinti paliaubas prieš pradedant derybas.
Anksčiau jis yra sakęs, kad derybomis siekiama sustabdyti karą, užtikrinti Izraelio pasitraukimą iš pietų, demarkuoti sieną ir užbaigti „priešiškumo būseną“ su Izraeliu.
H.Fadlallah sakė, kad „bet koks naujas susitarimas, kuris bus sudarytas Libane, turi garantuoti, jog mūsų šalis jokiu būdu nebus puolama“.
Izraelis patvirtino susitarimą dėl naikintuvų pirkimo iš JAV
13:46
Izraelis sekmadienį pranešė patvirtinęs kelių mlrd. dolerių vertės susitarimą iš JAV įsigyti dvi naikintuvų eskadriles.
Gynybos ministerija nurodė, kad pirkinį sudaro viena „Lockheed Martin“ daugiafunkcių sunkiai susekamų naikintuvų F-35 ir viena „Boeing“ karo lėktuvų F-15IA eskadrilė.
Šiuo planu siekiama „užtikrinti Izraelio pranašumą ore ateinantiems dešimtmečiams“, išplatintame pranešime teigė gynybos ministras Israelis Katzas.
„F-35 ir F-15IA įsigijimai yra pagrindinė „Izraelio skydo“ plano, skirto suteikti IDF (Izraelio kariuomenei) ilgalaikį kokybinį pranašumą, dalis. Mūsų misija aiški: užtikrinti, kad IDF turėtų įrankių, pajėgumų ir jėgų veikti bet kur ir bet kada“, – pridūrė I.Katzas.
F-35, bendras JAV ir virtinės sąjungininkių projektas, yra vienas pažangiausių karinių orlaivių pasaulyje. Izraelis jau naudoja kelias dešimtis šių lėktuvų.
Izraelio oro pajėgos atliko pagrindinį vaidmenį kare Gazos Ruože, vykdydamos vieną intensyviausių bombardavimo iš oro kampanijų šių laikų istorijoje.
Tūkstančiai smūgių buvo nukreipti į, Izraelio teigimu, „Hamas“ pozicijas, įskaitant tunelius, vadavietes ir raketų paleidimo aikšteles, tačiau buvo nuniokoti didžiuliai tankiai apgyvendintos teritorijos plotai, įskaitant namus, ligonines ir mokyklas.
Izraelis per mažiau nei metus taip pat kariavo du karus prieš Iraną, per kuriuos jo oro pajėgos buvo naudojamos tolimojo nuotolio smūgiams giliai Irano teritorijoje.
Izraelio pareigūnai šiuos smūgius apibūdino kaip tikslius ir skirtus susilpninti Irano strateginius pajėgumus, o Irano pareigūnai pranešė apie pasikartojančias oro atakų bangas prieš svarbiausius miestus ir pramonės rajonus.
Neseniai Izraelis patvirtino savo 2026 metų biudžetą, kuriame numatyta ženkliai padidinti išlaidas gynybai.
Izraelio karinės išlaidos nuolat augo nuo karo Gazos Ruože pradžios po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.
Be naujausio kelias savaites trukusio karo su Iranu, kuriame kovojo kartu su savo sąjungininke JAV, Izraelis toliau kovoja su Irano remiamu islamistų judėjimu „Hezbollah“ pietų Libane.
