V.Zelenskis: jeigu Rusija pasirinks variantą tęsti karą, tai bus savižudybė

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pareiškė, kad jeigu Rusija pasirinks variantą tęsti karą, tai bus jos savižudybė.

„Panašu, kad Rusijos vadovybė iš tiesų išsigando, jog pasaulio pyktis dėl to, ką pamatė Bučoje, pasikartos dėl to, kas bus pamatyta kituose miestuose, iš kurių mes būtinai išmušime okupantus“, – pareiškė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad Rusijos kariškiai pakeitė taktiką ir mėgina surinkti iš gatvių ir rūsių užgrobtose teritorijose nužudytų ukrainiečių kūnus.

„Tai tik bandymas paslėpti įkalčius ir nieko daugiau. Bet jiems nepavyks, nes nužudyta labai daug. Teks atsakyti. Mes jau žinome apie tūkstančius be žinios dingusių žmonių, kurie gali būti arba deportuoti į Rusiją, arba nužudyti. Kitų jų likimo variantų nėra“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, objektyvūs tyrimai, liudininkai, iš palydovų gaunami duomenys ir kiti instrumentai, leidžiantys nustatyti tiesą, padės išaiškinti visas aplinkybes, kur yra daugelis dingusių piliečių ir kaip buvo įvykdyti daugelis rusų karo nusikaltimų Ukrainos teritorijoje.

„Jeigu pasaulis pradėjo diskusiją apie tai, ar galima genocidu vadinti tai, ką Ukrainos teritorijoje padarė Rusijos kariai, tai tiesos paieškų jau nebegalima sustabdyti. Tai jau niekaip nepasuksi atgal“, – pasakė V.Zelenskis.

Jo nuomone, viskas, ką galima padaryti, tai kuo greičiau atsisakyti tolimesnių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą ir tuo pačiu pamėginti bent kažkaip sumažinti žalą Rusijos valstybingumui ir tiems asmeniškai, kas Rusijoje priima esminius sprendimus.

„Jeigu ne, jeigu niekas nepasikeis, tai yra savižudybė. Savižudybė visiems tiems, kas pasirinks variantą tęsti karą“, – pabrėžė jis.

Trečiadienį Ukrainos kariuomenė tęsė puolimą pietuose, Chersono srityje, ir nuo rusų okupantų išlaisvino Osokorivkos gyvenvietę. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Novovoroncovsko rajone esanti Osokorivka įsikūrusi netoli administracinės ribos su Dnipro sritimi. Tai jau ne pirma išlaisvinta gyvenvietė Chersono srityje. Prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius yra sakęs, kad rusai rengiasi palikti ir patį Chersoną.

„Jie rimtai svarsto tokį variantą – palikti miestą. Bet tai nereiškia, kad Chersonas bus išlaisvintas jau rytoj“, – paaiškino jis.

Įnirtingiausi mūšiai trečiadienį vyko Donbaso regione. Čia veikiančios Jungtinių pajėgų operacijos štabas informuoja, kad per parą ukrainiečiai šiame fronto ruože sunaikino 21 priešo karinės technikos vienetą ir 2 lėktuvus.

Nuotr. iš Ukrainos Jungtinių pajėgų operacijos paskyros/Donbase pamuštas rusų tankas T-72

„Sumanių veiksmų ir meistriškumo dėka Jungtinių pajėgų grupuotės kariai per šią parą sėkmingai atrėmė 9 priešo atakas. Mūsų kariai padarė nuostolių rusų okupantams. Be kita ko, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 tankus, 5 šarvuočius, 6 automobilinės technikos vienetus, 4 priešo artilerijos sistemas“, – skelbiama Jungtinių pajėgų operacijos feisbuko paskyroje.

Ten pat skelbiama, kad priešlėktuvinė gynyba Jungtinių pajėgų operacijos zonoje numušė du lėktuvus, vieną sparnuotąją raketą ir vieną bepilotį rusų orlaivį.

Trečiadienį humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 4892 žmonės, daugelis jų atvyko į Zaporižios, trečiadienio vakarą informavo Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Humanitariniais koridoriais iš Mariupolio ir Berdiansko asmeniniu transportu ir evakuaciniais autobusais šiandien iki Zaporižios atvažiavo 3686 žmonės. 1171 iš jų – iš Mariupolio. 2515 žmonių atvažiavo iš Zaporižios srities mietų: Polohų, Vasylivkos, Berdiansko, Melitopolio ir Huliajpolės“, – sakė I.Vereščuk.

Nuotr. iš Irynos Vereščuk „Facebook“ paskyros/Iryna Vereščuk

Vicepremjerė taip pat informavo, kad 11 autobusų kolona, skirta Melitopolio bei Tokmako gyventojų evakuacijai ir trečiadienį išvažiavusi iš Zaporižios, dabar yra prie vieno rusų blokposto Vasylivkoje, o ketvirtadienio rytą pratęs kelionę numatytu maršrutu. Ketvirtadienio rytą taip pat iš Zaporižios išvyks autobusai paimti Berdiansko gyventojų.

Luhansko srityje iš Lysyčansko, Sjeverodonecko, Rubižnės, Kreminos miestų ir Girskės kaimo trečiadienį pavyko evakuoti 1206 gyventojus.

„Mes kasdien mėginame patekti į Mariupolį, tačiau okupantai ir jų vadovybė Kremliuje blokuoja visas mūsų ir tarptautinių organizacijų pastangas“, – sakė I.Vereščuk.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“.

„Esu tikras, kad matėte nuotraukas iš Bučos, esančios visai netoli Kyjivo: Rusijos kariuomenei pasitraukiant gatvėse palikti kūnai. Kai kurie nušauti į pakaušį, o jų rankos surištos už nugaros“, – sakė J.Bidenas.

„Šaltakraujiškai nužudyti civiliai, kūnai sumesti į masines kapavietes, brutalumo ir nežmoniškumo jausmas paliktas išvysti visam pasauliui“, – tęsė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Vyksta ne kas kita kaip dideli karo nusikaltimai“, – pridūrė prezidentas.

„Atsakingos šalys turi susivienyti ir patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – sakė J.Bidenas.

Pasak JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando, Teisingumo departamentas prisideda prie tarptautinių pastangų „nustatyti ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie yra atsakingi už žiaurumus Ukrainoje“.

Jis sakė, kad Teisingumo departamento vyriausiasis karo nusikaltimų prokuroras susitiko su savo kolega iš Prancūzijos, o baudžiamųjų bylų skyriaus prokurorai susitiko su Europolo atstovais.

„Esame įrodymų rinkimo etape, ir būtent tai ir darome, – sakė M.Garlandas. – Padedame savo partneriams Europoje ir Ukrainoje.“

Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas Ukrainoje būtų sustabdytas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

„Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas iš tikrųjų būtų sustabdytas. Neturi būti jokių abejonių, kad tokia Rusija, šiandienos Rusija, Putino Rusija yra visiškai kitokia šalis“, – žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė G.Landsbergis. 

Todėl, pasak jo, Aljansas turi atspindėti esamą situaciją, imtis veiksmų rytinio flango gynybos atžvilgiu bei iškilus grėsmėms būti pasiruošęs suteikti karinį atsaką.

„NATO turi atspindėti šią realybę tiek politiniu, tiek saugumo požiūriu. Tikimės, kad tai įvyks mūsų pokalbiuose ir diskusijose šį vakarą. Norime, kad mūsų sąjungininkai ir visa NATO organizacija padidintų savo planus iš tikrųjų ginti rytinį flangą, ginti Baltijos šalis, ginti Lietuvą. Ne tik atgrasyti, ne tik pasiųsti politinę žinutę, kad kažkas įvyks užpuolimo atveju. Kiekvienas iš mūsų turi būti ten ir iš tikrųjų turime būti pasiruošę siųsti karinį atsaką, jei kas nors būtų bandoma daryti prie NATO sienų“, – teigė G.Landsbergis.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Jis teigė besitikintis, jog pasikeitęs požiūris į Aljanso rytinio flango gynybą atsispindės susitikimo dokumentuose.

„Atvykstu su viltimis, kad pokalbiai ir diskusijos šį vakarą ir rytoj parodys mūsų strateginio požiūrio į rytinio flango gynybą pasikeitimą. Deja kol kas didelių pasirengimo tam pokyčių nepastebėjome. Manau, kad dabar yra pats laikas, kad tai būtų atspindėta išvadose ir dokumentuose, kuriuos mes galime parengti“, – teigė G.Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras trečiadienį lankosi Briuselyje, kur su NATO kolegomis aptars Rusijos karą Ukrainoje, Aljanso gynybą.

Tikimasi, kad šio susitikimo metu tiek NATO, tiek Europos Sąjungos narės aptars ir papildomų sankcijų Rusijai klausimą.

Holdingo „National Media Group“ (NMG), kuriam Rusijos valstybiniai televizijos kanalai „Pirmasis kanalas“, „5 kanalas“, „REN TV“ ir „STS TV“, interneto svetainėje nebeliko nuorodos į Aliną Kabajevą kaip direktorių tarybos pirmininkę. Į tai dėmesį atkreipė portalas „Agenstvo“.

Prieš kelias dienas NMG interneto svetainės skiltyje „Direktorių taryba“ buvo puslapis su didele A.Kabajevos nuotrauka. Puslapio jau nebėra.

Anksčiau įkalintas opozicijos politikas Aleksejus Navalnas paragino Vakarus įvesti sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai ir jos vadovams, įskaitant Aliną Kabajevą, kurią A.Navalnas pavadino „Vladimiro Putino meiluže“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Alina Kabajeva

2019 m. keli Vakarų leidiniai paskelbė straipsnius, kuriuose buvo teigiama, kad olimpinės meninės gimnastikos čempionės Alinos Kabajevos vaikų tėvas gali būti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius šios informacijos nekomentavo, tačiau 2019 m. gegužės 23 d., praėjus porai savaičių po A.Kabajevos gimdymo datos, V.Putinas akušerei-ginekologei Leylai Adamjan įteikė II laipsnio ordiną „Už nuopelnus Tėvynei“. Žiniasklaidos pranešimais, būtent L.Adamjan priėmė A.Kabajevos gimdymą. Be to, akušerė ginekologė ir jos dukra įsigijo nekilnojamojo turto Maskvos centre už daugiau nei milijardą rublių, o pirkinio datos sutapo su buvusios gimnastės nėštumu ir gimdymu.

Pastaruoju metu būta pranešimų, kad A.Kabajeva su vaikais gyvena Šveicarijoje, Lugano mieste esančioje prabangioje viloje.

Europos Sąjunga pradėjo svarstyti galimybę įvesti sankcijas Rusijos prezidento šeimai. WSJ ir "Bloomberg" duomenimis, į naują apribojimų paketą gali būti įtrauktos prezidento dukterys Marija Voroncova ir Jekaterina Tichonova. V.Putino dukterims sankcijas jau įvedė JAV.

Septynios šalys yra pasirengusios aptarti tarptautinio susitarimo dėl saugumo garantijų Ukrainai turinį. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė interviu Turkijos televizijos kanalui „Habertürk“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„JAV, Jungtinė Karalystė, Turkija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Izraelis – tai dar ne visi garantai, bet aš įvardijau tas šalis, kurios nori atvykti ir aptarti saugumo garantijų sąrašą. Taigi, tai yra pirmas žingsnis. Susitikimas su šiomis garantėmis, tada bendras susitarimas dėl saugumo garantijų, o tada bendravimas su Rusijos puse“, – sakė jis.

Pasak jo, kai kurios šalys yra pasirengusios visapusiškai paremti Ukrainą, o kitos – ne, todėl būtina surengti patarėjų lygio susitikimą ir aptarti galimo dokumento punktus.

Mariupolyje rusų okupantams subombardavus vaikų ligoninę gyvi sudegė beveik 50 žmonių.

Kaip praneša Mariupolio miesto taryba per „Telegram“, apie tai šiandien per apskritojo stalo diskusiją „Politinės ir teisinės Rusijos Federacijos nusikaltimų Ukrainai pasekmės“, kuri vyko vaizdo ryšiu, pareiškė miesto meras Vadimas Bojčenka.

Pasak miesto vadovo, Mariupolis, kuris dar neseniai buvo vystymosi simbolis, dabar yra beveik visiškai sugriautas Rusijos okupantų. Visų pirma buvo sugriauta daugiau kaip 90 proc. miesto infrastruktūros. Iš jų bent 40 proc. nebegalima atstatyti. Tačiau pagrindinis nusikaltimas – tūkstančiai nužudytų Mariupolio civilių.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+1

„Preliminariais skaičiavimais, vien per mėnesį trukusią blokadą Mariupolyje žuvo 5 000 žmonių, iš jų apie 210 vaikų. Rusijos teroristinės pajėgos numetė kelias sunkiasvores bombas ant vaikų ligoninės ir sugriovė vieną iš miesto ligoninės Nr. 1 pastatų. Beveik 50 žmonių sudegė gyvi. Buvo susprogdintas dramos teatras, kuriame tuo metu nuo apšaudymo slėpėsi daugiau kaip 900 žmonių. Tai tik keli tikslingo civilių naikinimo Mariupolyje pavyzdžiai“, – pabrėžė V.Bojčenka.

Iš okupantų išvaduotoje Kyjivo srities teritorijoje kariškiai demaskavo plėšikų grupę ir rado sprogstamųjų įtaisų su šaudmenimis.

Tai savo paskyroje „Facebook“ pranešė Nacionalinės gvardijos spaudos tarnyba.

Pagal vietos gyventojų suteiktą informaciją Bučoje kariškiai rado tris vyrus, kurie šalia namo esančiame angare laikė daug turto, kurio kilmės paaiškinti negalėjo. Visi trys sulaikyti.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius viešėdamas JAV su šios šalies pareigūnais aptarė paramą Ukrainai ir Lietuvos ginkluotės poreikius.

Kaip pranešė ministerija, M.Abukevičius susitiko su JAV Valstybės ir Gynybos departamentų atstovais, atsakingais už JAV karinę paramą bei koordinuojančiais JAV gaminamos ginkluotės įsigijimus.

Su JAV Valstybės departamento regioninio biuro politiniams ir kariniams reikalams sekretoriaus pavaduotoja Mira Resnick bei Gynybos departamento gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros direktoriaus pavaduotoju Jedidiah Royal viceministras aptarė Lietuvos prioritetinės ginkluotės poreikius, pajėgumų vystymų planus ir galimą JAV paramą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margiris Abukevičius

„Lietuva šiemet ėmėsi ryžtingo ir reikalingo sprendimo – didinti biudžetą gynybai iki 2,52 proc. BVP. Tai leidžia mums pildyti Lietuvos kariuomenės atsargas, o tai yra itin svarbu Lietuvai Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Šiuo metu tarp prioritetų, siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus, išskyrėme prieštankinę, oro gynybos ir ilgojo nuotolio salvinės ugnies sistemos ginkluotę“, – akcentavo M.Abukevičius.

Susitikimo metu taip pat aptarta karinė parama Ukrainai ir tolesnės jos galimybės. 

Per parą „Azovo“ pulko kovotojai Mariupolyje apgadino du rusų tankus, sunaikino šaudmenų sandėlį ir daug priešo pėstininkų.

Apie tai pranešta pulko paskyroje „Telegram“.

Pulkas pareiškė, kad okupacinės pajėgos toliau vykdo karo nusikaltimus, ypač naudoja fosforo bombas ir jas mėto ant miesto.

Pulko atstovas pranešė, kad „Azovo“ kariai ne tik kaunasi. Anot jo, per mėnesį trunkantį karą buvo sudarytos penkios santuokos su Mariupolį ginančiais „Azovo“ pulko kovotojais.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą.

Naujausiomis JK priemonėmis, kurios taikomos kartu su papildomomis Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijomis, taip pat uždraustos visos naujos britų investicijos Rusijoje.

„Šiandien stipriname savo kampaniją, skirtą nutraukti siaubingą Vladimiro Putino karą, taikydami iki šiol griežčiausias sankcijas“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Mūsų naujausia priemonių banga nutrauks Rusijos energijos importą į Jungtinę Karalystę ir pritaikys sankcijas dar daugiau asmenų ir įmonių, naikindama [prezidento Vladimiro] Putino karo mašiną“, – pridūrė ji.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Elizabeth Truss

Be kita ko, JK įšaldė didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ ir „Moskovskij kreditnyj bank“ (MKB) turtą užsienyje.

Turto įšaldymas „Sberbank“, kuriam praėjusio mėnesio pradžioje Londonas pritaikė mažesnio masto sankcijas, buvo atliktas koordinuojant veiksmus su Vašingtonu.

Anksčiau Britanija pasižadėjo laipsniškai atsisakyti rusiškos naftos importo.

Dabar šalis planuoja iki metų pabaigos nutraukti visą rusiškų anglių ir naftos importą, o gamtinių dujų pirkimą nutraukti „kaip įmanoma greičiau“.

JK taip pat nusprendė nebeimportuoti rusiškos geležies ir plieno produkcijos, o nuo kitos savaitės uždraus britų įmonėms eksportuoti į Rusiją bet kokią naftos perdirbimo įrangą ir katalizatorius.

Be to, Londonas dar labiau apribojo Maskvai galimybes įsigyti britiškų kvantinių ir pažangiųjų medžiagų technologijų.

Sankcijos paskelbtos ir aštuoniems oligarchams, įskaitant Borisą Rotenbergą – anksčiau sankcijomis nubausto didžiausios Rusijos dujotiekių gamintojos SGM bendraturčio sūnų.

Tokios priemonės abiejose Atlanto pusėse paskelbtos prieš ketvirtadienį vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo metų turėtų būti aptariami tolesni bendri veiksmai prieš Kremlių.

Ministrai taip pat ruošiasi aptarti, kaip paspartinti visų G-7 narių pastangas atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos energijos, sakoma Londono pareiškime.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė pareiškusios kaltinimus Rusijos oligarchui Konstantinui Malofejevui dėl sankcijų pažeidimų.

Pasak JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando, anksčiau buvo nustatyta, kad šis milijardierius finansavo separatizmą Kryme skatinančius rusus, taip pat teikė paramą apsišaukėliškai „Donecko liaudies respublikai“ Rytų Ukrainoje.

„Scanpix“ nuotr./Konstantinas Malofejevas

„Sulaukęs Jungtinių Valstijų sankcijų, K.Malofejevas mėgino jų išvengti, per bendrininkus slapta įsigydamas ir valdydamas žiniasklaidos priemones Europoje“, – žurnalistams sakė M.Garlandas.

Tai pirmas kartas nuo karo Ukrainoje pradžios, kai Rusijos oligarchui iškeliama byla Jungtinėse Valstijose, pranešė generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco.

M.Garlandas taip pat pareiškė, kad Vašingtonui pavyko „išardyti“ Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU kontroliuotą vadinamąjį „botnetą“ – jau užkrėstų kompiuterių tinklą.

„Rusijos vyriausybė pastaruoju metu naudojo panašią infrastruktūrą Ukrainos taikiniams atakuoti, – kalbėjo jis. – Laimei, mums pavyko išardyti šį botnetą, ir nebuvo spėta juo pasinaudoti.“

„Glaudžiai bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, sugebėjome aptikti, kad buvo užkrėsti tūkstančiai tinklo įrenginių“, – sakė generalinis prokuroras.

„Paskui sugebėjome sutrukdyti GRU kontroliuoti šiuos įrenginius prieš tai, kai botnetas galėjo būti panaudotas kaip ginklas“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga dėl Maskvos karo prieš Ukrainą ketina paskelbti sankcijas ir dviem Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Europos diplomatai.

Šis ES diplomatų svarstomas žingsnis yra dalis naujų baudžiamųjų priemonių, kurių Vakarų šalys planuoja imtis, Ukrainos ir Vakarų lyderiams apkaltinus Kremliaus pajėgas masinėmis civilių gyventojų žudynėmis netoli Kyjivo.

Diplomatai AFP sakė, kad ES valstybės narės tikisi patvirtinti naujausią sankcijų paketą vėliau šią savaitę.

Europos Komisija pasiūlė taikyti sankcijas dviem V.Putino dukterims – Marijai ir Katerinai, gimusioms 1985 ir 1986 metais. Jų jis susilaukė su buvusia žmona Liudmila. Apie poros skyrybas paskelbta 2013 metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Katerina Tichonova

Kremlius detales apie V.Putino dukterų asmeninį gyvenimą laiko paslaptyje.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, vyresnioji dukra Marija Voroncova yra endokrinologė ir vienos Rusijos medicinos tyrimų bendrovės bendrasavininkė. Manoma, jog ji ištekėjusi už vieno olandų verslininko.

Jaunesnioji V.Putino dukra Katerina Tichonova yra mechanikos mokslų specialistė ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Dirbtinio intelekto institutui, skelbia vietos žiniasklaida.

27 valstybių blokas jau įšaldė V.Putino turtą dėl invazijos į Ukrainą, besistengdamas didinti spaudimą Rusijos prezidentui ir jo artimiausiai aplinkai dėl invazijos į Ukrainą.

Naujausiu ES sankcijų paketu taip pat ketinama uždrausti Rusijos anglių eksportą ir neleisti šalies laivams įplaukti į Europos uostus.

Dėl sankcijų Latvijoje įšaldyto Rusijos piliečiams priklausančio nekilnojamojo turto vertė šiuo metu viršija 100 mln. eurų, tačiau manoma, kad ši suma padidės, pareiškė žurnalistams Latvijos teisingumo ministras Janis Bordanas.

Ministras nurodė, kad buvo įšaldyta ir transporto priemonių, kurių bendra vertė siekia kelis milijonus eurų.

Pasak J.Bordano, dar nebuvo gauta informacijos apie įšaldytą juridinių asmenų turtą, kurio vertė gali būti dar didesnė. Tarp tokio turto, kaip manoma, gali būti ir įvairių pavojingų medžiagų krovinių Latvijos uostuose, kuriais Latvijos valstybė „turi tinkamai pasirūpinti“.

Latvijos vyriausybė antradienį įvykusiame posėdyje svarstė galimybę valstybei perimti sankcionuotas Rusijos bendroves, įskaitant minėtus pavojingus krovinius.

Teisingumo ministras per spaudos konferenciją pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu tai bus padaryta, procesas turi būti kuo ekonomiškesnis, neatleidžiant darbuotojų ir, jei įmanoma, neprarandant turto vertės.

Sankcijos tam tikriems Rusijos piliečiams ir juridiniams asmenims buvo paskelbtos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Raudonojo Kryžiaus vilkstinė atvyko į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Į Zaporižią atvažiavo septyni autobusai, lydimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) ir mažiausiai 40 privačių automobilių.

TRKK trečiadienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad per šią operaciją į Zaporižią iš viso buvo palydėta daugiau kaip 500 evakuojamų asmenų, įskaitant žmones, kurie buvo Mariupolyje.

Pirmadienį Raudonasis Kryžius pranešė, kad komanda, kurią jis prieš kelias dienas išsiuntė padėti evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, buvo sulaikyta policijos Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Organizacija tviteryje trečiadienį pranešė, kad penkias dienas bandė pasiekti miestą, kurį Rusija nuolat bombarduoja nuo vasario pabaigos, kai Maskva pradėjo invaziją.

„Tačiau dėl saugumo sąlygų tai buvo neįmanoma“, – sakoma pranešime.

„Tūkstančiai žmonių vis dar įstrigę mieste. Jiems skubiai reikia saugaus kelio išvykti ir pagalbos“, – priduriama jame.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Mariupolis

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus objektui Mariupolyje, kur prieš karą gyveno pusė milijono žmonių ir kurio pareigūnai įspėjo apie humanitarinę katastrofą.

Daugkartiniai bandymai evakuoti gyventojus žlugo, nors kai kurie gyventojai rizikavo bėgti iš miesto vieni.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka anksčiau šią savaitę žurnalistams sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai.

J.Stoltenbergo teigimu, šis konfliktas pasiekė „kritinį etapą“, Maskvai perkeliant aplamdytas savo pajėgas iš šiaurinės Ukrainos dalies ir jas perginkluojant, ruošiantis dideliam puolimui šalies rytinėje dalyje.

„Nematome jokių ženklų, kad prezidentas Putinas būtų atsisakęs savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą ir perrašyti tarptautinę tvarką“, – prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė NATO vadovas.

„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų. Dėl šios priežasties mes taip pat turime būti pasiruošę ilgai kovai – ir kai kalbama apie paramą Ukrainai, sankcijų palaikymą, ir (kalbant apie) gynybos stiprinimą“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.

NATO sąjungininkės tiekia Ukrainai svarbiausią ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas, kurios padeda jos pajėgoms atstumti Maskvos karius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Ruošdamasis sustiprintam puolimui šalies rytinėje dalyje Kyjivas prašo Vakarų sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, orlaivius, oro gynybos sistemas ir artileriją.

„Ukrainai skubiai reikia karinės paramos“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Štai kodėl taip svarbu, kad NATO sąjungininkės susitartų toliau remti Ukrainą įvairia karine technika – ne tik sunkesne technika, bet ir lengvosios ginkluotės sistemomis“, – kalbėjo jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba turėtų dalyvauti dviejų dienų užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.

NATO atmeta galimybę tiesiogiai dalyvauti kare Ukrainoje, kuri nėra Aljanso narė, bijodama stoti į tiesioginę ir gal net branduolinę konfrontaciją su Rusija.

Tačiau į rytinį Aljanso flangą NATO papildomai pasiuntė dešimtis tūkstančių karių ir planuoja dar gerokai stiprinti savo pajėgas, kad galėtų atremti bet kokias Rusijos grėsmes.

„Kada bepasibaigtų šis karas, jis turi ilgalaikių pasekmių mūsų saugumui, nes matome jo žiaurumą“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Matome prezidento Putino norą panaudoti karinę jėgą savo tikslams pasiekti“, – nurodė jis.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su civilių gyventojų žūtimis Ukrainos Bučos mieste.

Kaip žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, Berlynas, atlikęs „palydovinių vaizdų vertinimą“, priėjo išvadą, kad Maskvos teiginiai, jog negyvų civilių gyventojų vaizdai „buvo surežisuotos scenos arba kad ji nėra atsakinga už žudynes, mūsų nuomone, yra neįtikinami“.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šimtai civilių gyventojų buvo rasti negyvi Rusijos karių paliktose teritorijose. Gatvėse gulinčių kūnų vaizdai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis žudynes pavadino „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.

Kremlius neigia savo atsakomybę, teigdamas, kad šie vaizdai yra suklastoti Ukrainos pajėgų arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, su kuriomis susipažino Vokietijos pareigūnai, buvo gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S.Hebestreitas atsakė: „Tai mūsų išvados, bet, kaip žinote, mes nekomentuojame žvalgybos duomenų kilmės ar jų vertinimo.“

Anot jo, Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 dienos ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių vaizdus visi matėme, gulėjo ten bent nuo kovo 10-osios“.

„Remiantis patikimais įrodymais, Rusijos kovinės ir saugumo pajėgos šioje teritorijoje buvo dislokuotos nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – pridūrė vyriausybės atstovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Buča

„Jos dalyvavo tardant belaisvius, kuriems vėliau buvo įvykdytos egzekucijos. Turime tokios informacijos“, – nurodė S.Hebestreitas.

Anot jo, „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytos tikslinės žudynės yra įrodymas, kad Rusijos prezidentas ir vyriausiasis kariuomenės vadas [Vladimiras] Putinas mažų mažiausiai tyliai pritarė žmogaus teisių pažeidimams ir karo nusikaltimams“.

Anksčiau kalbėdamas parlamente Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat kritikavo Kremlių, kurio pareiškimus pavadino „cinišku melu“.

„Nusikaltėliai ir jų viršininkai turi būti patraukti atsakomybėn – remiame visas pastangas smulkiai dokumentuoti tokius žiaurumus ir nepaliaujamai juos tirti“, – kalbėjo kancleris.

CNN skelbia, kad Rusijos pajėgų pasiektas progresas Charkivo apylinkėse gali sudaryti prielaidas Rytų Ukrainos Slovjansko miestui tapti kitu Rusijos puolimo taikiniu, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje, kurią parengė Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (Institute for the Study of War), stebinčio šį konfliktą, kariniai ekspertai. 

„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Slovjanskas

Ataskaitoje teigiama, kad „Rusijos pajėgų pastangos užimti Slovjanską greičiausiai taps kitu lemiamu mūšiu kare Ukrainoje“. Šio miesto užėmimas gali atverti Rusijos pajėgoms potencialius kelius atkirsti Ukrainos pajėgas rytuose ir žengti toliau į Luhansko ir Donecko regionus. 

„Jei Rusijos pajėgoms apskritai nepavyks užimti Slovjansko, mažai tikėtina, kad Rusijos puolimas Donbase pralauš Ukrainos gynybą, o Rusijos kampanija, kuria siekiama užimti visą Luhansko ir Donecko sričių teritoriją, greičiausiai žlugs“, – teigiama ataskaitoje. 

2014 metais Rusijos remiami separatistai buvo užėmę Slovjanską, tačiau vėliau Ukrainos pajėgos juos išvijo.

Kyjivas trečiadienį paragino rytinių šalies regionų gyventojus evakuotis „dabar“ arba „rizikuoti mirtimi“, būgštaujant dėl Rusijos puolimo.

„Charkivo, Luhansko ir Donecko sričių gubernatoriai ragina gyventojus palikti šias teritorijas ir daro viską, kad evakuacija vyktų organizuotai“, – platformoje „Telegram“ nurodė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Raginimas skubiai evakuotis paskelbtas Ukrainai pareiškus, kad Rusijos pajėgos, atsitraukusios iš Kyjivo regiono, persigrupuoja ir rengiasi naujam puolimui šalies rytuose.

I. Vereščuk paprašė gyventojų bendradarbiauti su valdžios institucijomis, sakydama, kad po išpuolio Kyjivas „negalės jiems padėti“.

„Tai reikia padaryti dabar, nes vėliau žmonės bus apšaudomi ir jiems grės mirtis. Jie nieko negalės padaryti, ir mes negalėsime jiems padėti“, – sakė ji.

„Evakuotis būtina, kol egzistuoja tokia galimybė. Kol kas ji vis dar egzistuoja“, – pridūrė vicepremjerė.

Kremlius pareiškė, kad Donbasas dabar yra Rusijos kariuomenės prioritetas.

NATO mano, kad Maskva siekia perimti viso Donbaso regiono kontrolę ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte.

„Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V.Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu.

„Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V.Orbanas, bet nedetalizavo.

Sekmadienį perrinktas Vengrijos premjeras pridūrė, kad pakvietė V.Putiną surengti derybas Budapešte su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Maskvoje

V.Orbanas anksčiau palaikė artimiausius santykius su V.Putinu iš visų Europos Sąjungos šalių lyderių, o trečiadienį dar kartą pareiškė nepritariantis, kad Vengrija siųstų ginklus Ukrainai ir kad ES įvestų embargą Rusijos energijos, nuo kurios Vengrija yra labai priklausoma, importui.

Paklaustas apie civilius gyventojus, rastus negyvus Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės Kyjivo po Rusijos kariuomenės pasitraukimo, V.Orbanas atsakė: „Turime ištirti visus žiaurumus, nors gyvename masinių manipuliacijų epochoje, kai negalime būti tikri, ar galime pasitikėti savo akimis.“

Jis paragino „bet kokia kaina“ apsaugoti civilius gyventojus ir pridūrė: „Mes norime nepriklausomo ir sąžiningo tyrimo.“

Šimtai rastų negyvų civilių gyventojų Ukrainos teritorijose, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o ukrainiečių prezidentas V.Zelenskis apkaltino Maskvą „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

V.Orbanas taip pat patikino, kad Vengrija yra pasirengusi mokėti už rusiškas dujas rubliais, tapdama pirmąja tai daryti sutinkančia ES nare.

V.Putinas perspėjo ES nares, kad joms teks atsidaryti sąskaitas rubliais, kad galėtų mokėti už rusiškas dujas. Atsakydamas V.Orbanas pareiškė, kad Vengrijai bus „nesunku mokėti rubliais“, jeigu Maskva to paprašys.

Anksčiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad dujų tiekimas yra „reguliuojamas dvišale sutartimi“, todėl ES neturi jam jokios įtakos.

„Europos Komisijos noras, kad importuotojai duotų bendrą atsaką, mums neatrodo būtinas“, – nurodė P.Szijjarto. Pasak jo, bus rastas „techninis sprendimas“, užtikrinantis, kad gegužės pabaigoje galėtų būti įvykdytas mokėjimas „Gazprom“.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė Asamblėjos pirmininko atstovė.

Balsavimas „patvirtintas 10 valandai“ Niujorko (17 val. Lietuvos) laiku, trečiadienį sakė pirmininko atstovė Paulina Kubiak.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinių Tautų Organizacijos pastatas Niujorke

„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“

„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų  klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Norint sustabdyti Rusijos narystę Taryboje, už tai turėtų balsuoti du trečdaliai JT Generalinės Asamblėjos narių. Anksčiau tokių veiksmų buvo imtasi prieš Libiją.

Indijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ dėl civilių gyventojų žūčių Ukrainos Bučos mieste, bet susilaikė nuo kaltinimų Rusijai ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.

Naujasis Delis nuo seno palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir vengia smerkti pastarosios invaziją į kaimyninę šalį. Indija susilaikė per kelis Jungtinių Tautų balsavimus šiuo klausimu, o praėjusią savaitę priėmė rusų užsienio reikalų ministrą deryboms.

Šimtai rastų negyvų civilių gyventojų Ukrainos teritorijose, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+16

Užsienio reikalų ministras S.Jaishankaras trečiadienį parlamente sakė, kad Indija yra „labai sunerimusi“ ir „griežtai smerkia žudynes“.

„Tai labai rimtas klausimas ir mes palaikome raginimą atlikti nepriklausomą tyrimą“, – pridūrė jis.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Indija, didžiausia pasaulyje demokratija, smarkiai spaudžiama Vakarų šalių laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, o JAV prezidentas Joe Bidenas yra pavadinęs Naujojo Delio požiūrį „šiek tiek abejotinu“.

Praėjusią savaitę Indijoje apsilankė virtinė diplomatų delegacijų. Šalyje, be kita ko, viešėjo Vašingtono vyriausiasis sankcijų strategas ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė.

Antradienį S.Jaishankaras telefonu kalbėjosi su amerikiečių valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį Naujajame Delyje lankėsi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, gyręs Indiją už tai, kad ji nesilaiko „vienpusiško“ požiūrio.

Pranešama, kad dėl Vakarų finansinių sankcijų, skirtų izoliuoti Rusiją, Indijai tapo sudėtinga mokėti už rusiškos produkcijos importą, todėl abi šalys dirba prie rupijos ir rublio mechanizmo, galinčio palengvinti dvišalę prekybą.

Naujajame Delyje dirbantis analitikas Harshas V.Pantas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Indijos pozicija dėl invazijos „palaipsniui keičiasi“.

„Anksčiau Indija kalbėjo tik apie diplomatinį sprendimą, o dabar prašo priskirti atsakomybę už konkrečius veiksmus“, – pažymėjo jis.

Pasak Manojo Joshi iš Naujajame Delyje įsikūrusio analitinio centro „Observer Research Foundation“, naujausius vyriausybės pareiškimus „galima interpretuoti kaip nedidelį Indijos pozicijos pasikeitimą“.

„Tačiau, atsižvelgiant į humanitarinę padėtį Ukrainoje, tai buvo logiškiausia reakcija. Jie negalėjo viešai pasakyti nieko kito“, – AFP sakė M.Joshi.

Vis tik Indija atsidūrė keblioje padėtyje, nes Ukrainos krizė pastūmėjo Rusiją arčiau Kinijos.

Naujasis Delis, kaip ir Vakarų šalys, yra sunerimęs dėl augančio Kinijos ryžto Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Dėl šios priežasties Indija yra sudariusi kartu su JAV, Japonija ir Australija vadinamąjį Ketverto (Quad) aljansą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad įtariamas Rusijos karių vykdytos ukrainiečių civilių žudymas Bučos mieste „man mažai kuo skiriasi nuo genocido“.

„Net neabejoju, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Didžiąją Britaniją priešakyje, vėl vieningai imsis veiksmų, kad įvestų daugiau sankcijų ir bausmių Vladimiro Putino režimui“, – sakė jis žurnalistams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją naudojant badą kaip karo ginklą ir sąmoningai nusitaikius į būtiniausias Ukrainos maisto atsargas.

Kreipdamasis į Airijos įstatymų leidėjus V.Zelenskis sakė, jog Rusijos pajėgos „naikina dalykus, kurie palaiko gyvenimus“, įskaitant maisto saugyklas, jos blokuoja uostus, kad Ukraina negalėtų eksportuoti maisto, ir „deda laukuose minas“.

„Jiems badas taip pat yra ginklas, ginklas prieš mus, eilinius žmones“, – nurodė jis, kaltindamas Rusiją „tyčia provokuojant maisto krizę“ Ukrainoje, vienoje pagrindinių pasaulio maisto produktų žaliavų, tokių kaip kviečiai ar saulėgrąžų aliejus, tiekėjų.

Borodianka po rusų karių pasitraukimo

Pasak Ukrainos prezidento, tai turės tarptautinių pasekmių, kadangi „trūks maisto, kils kainos“, ir su tokia realybe susidurs milijonai alkstančių žmonių, kuriems bus „dar sunkiau išmaitinti savo šeimas“.

V.Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Airijos parlamento narius per bendrą abiejų parlamento rūmų sesiją. Tai buvo naujausias Ukrainos prezidento tarptautinis kreipimasis iš daugybės kitų, siekiant tarptautinės bendruomenės paramos Kyjivui. 

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+16

Kinija trečiadienį pavadino pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste „keliančiais didelį nerimą“, tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu.

Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.

Vis tik komentuodama pranešimus, kad savaitgalį Bučoje buvo rasti masinėse kapavietėse palaidoti dešimtys kūnų, Kinija pabrėžė, kad „pranešimai apie civilių gyventojų žūtį Bučoje ir atitinkami vaizdai kelia didelį nerimą“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas taip pat pareiškė, kad bet kokie „kaltinimai turėtų būti pagrįsti faktais“. Be to, bet kokia humanitarinė situacija neturėtų būti „politizuojama“, pridūrė pareigūnas.

„Kol nėra tyrimo rezultatų, visos šalys turėtų elgtis santūriai ir vengti nepagrįstų kaltinimų“, – per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Zhao Lijianas.

Ukrainos kariuomenė vos prieš kelias dienas susigrąžino netoli Kyjivo esančios Bučos kontrolę ir pareiškė ten radusi dešimtis lavonų, iš šio strategiškai svarbaus miesto pasitraukus Rusijos pajėgoms.

Pranešimai apie įvykius Bučoje sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje. Tarp pasmerkusiųjų įtariamus žiaurumus – popiežius ir Jungtinės Valstijos, paraginusios surengti „teismą dėl karo nusikaltimų“.

Kremlius neigia, kad buvo įvykdytos žudynės, o Ukrainą kaltina sufabrikavus vaizdus Bučoje.

Zhao Lijianas trečiadienį nurodė, kad Pekinas „labai atidžiai stebi civilių gyventojų patiriamą žalą“ ir yra „pasirengęs toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų išvengta bet kokios žalos civiliams gyventojams“.

Toks pareiškimas atkartojo ankstesnį Kinijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų Zhang Juno pareiškimą, padarytą per antradienį vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį.

Per tą pačią sesiją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė žudynes iš Rusijos kariuomenės atkovotame mieste kaip „genocidą“, taip pat paragino JT Saugumo Tarybą pašalinti Rusiją iš nuolatinių narių grupės.

Pasak Ukrainos prezidento, 15 narių taryba, kuriai pavesta užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, turėtų pašalinti Maskvą, „kad ši negalėtų blokuoti sprendimų dėl savo pačios agresijos, savo pačios karo“.

„Jei nėra jokios alternatyvos ir pasirinkimo, tuomet kitas variantas būtų apskritai išsiformuoti“, – pridūrė V.Zelenskis.

Kinija lig šiol suteikė Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 2,3 mln. dolerių (2,1 mln. eurų) – gerokai mažiau nei daugelis kitų valstybių.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų apsvarstyti, kaip pasiūlyti prieglobstį rusų kariams, norintiems pasitraukti iš mūšio lauko Ukrainoje.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Ch.Michelis išreiškė „pasipiktinimą nusikaltimais žmoniškumui, (įvykdytais) prieš nekaltus civilius Bučoje ir daugelyje kitų miestų“, o tada paragino Rusijos karius nepaklusti įsakymams.

Ch.Michelis kalbėjo apie Kyjivo priemiestį, iš kur po Rusijos karių atsitraukimo buvo gauta daugybė įrodymų apie karių vykdytus kankinimus ir žudynes. Pasak Ch.Michelio, jis norėtų perduoti žinutę Rusijos kariams, dalyvaujantiems vasario 24 dieną Rusijos pradėtoje invazijoje į kaimyninę valstybę.

„Jei nenorite dalyvauti žudant jūsų ukrainiečius brolius ir seseris, jei nenorite būti nusikaltėliu, sudėkite ginklus, nustokite kovoti, palikite mūšio lauką“, – sakė bloko vyriausybėms atstovaujantis Ch.Michelis.

Pritardamas anksčiau kai kurių ES įstatymų leidėjų išsakytai minčiai jis pridūrė, kad prieglobsčio rusų dezertyrams suteikimas yra „vertinga idėja, kurią reikėtų įgyvendinti“.

Praėjus dienai po to, kai Europos Komisija – ES vykdomoji institucija – pasiūlė uždrausti importuoti anglis iš Rusijos, įvedant jai penktą sankcijų paketą, Ch.Michelis pareiškė, kad blokas turėtų išlaikyti spaudimą Kremliui.

„Į naują paketą įtrauktas anglių importo draudimas, – sakė Ch.Michelis. – Aš manau, kad anksčiau ar vėliau prireiks tokių priemonių naftai ir net dujoms.“ 

Europos Komisija nurodė, kad anglių importo draudimo vertė yra 4 mlrd. eurų per metus ir kad ES jau pradėjo rengti papildomas sankcijas, taip pat ir naftos importui.

27 ES narių bendrą sutarimą dėl sankcijų gamtinėms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti, užsitikrinti sunkiau. Šiam žingsniui nepritaria tokios nuo rusiškų dujų priklausomos šalys kaip didžiausia bloko ekonomika Vokietija. 

Tarp kitų EK pasiūlytų priemonių yra asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo išplėtimas ir sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.  Nauju sankcijų paketu taip pat būtų uždrausta Rusijos laivams ir Rusijos eksploatuojamiems laivams įplaukti į ES uostus, išskyrus atvejus, kai gabenami būtiniausi dalykai, tokie kaip žemės ūkio ir maisto produktai, humanitarinė pagalba, energija. Be to, pasiūlyta daugiau tikslinių eksporto draudimų kvantinių kompiuterių, pažangių puslaidininkių, jautrios technikos ir transporto įrangos srityse. Šių draudimų vertė – 10 mlrd. eurų.

Siūlomam naujam sankcijų paketui turi vienbalsiai pritarti visos 27 ES valstybės.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis trečiadienį pasmerkė Europos šalių neryžtingumą svarstant galimybę uždrausti energijos išteklių importą iš Rusijos, argumentuodamas, kad kai kuriuos lyderius labiau neramina verslo nuostoliai negu karo nusikaltimai.

Kreipdamasis į Airijos parlamentą vaizdo ryšiu V.Zelenskis sakė, kad išryškėjo nauja sankcijų „retorika“, bet „negaliu pakęsti jokio neryžtingumo po visko, ką mes išgyvenome Ukrainoje ir visko, ką padarė Rusijos pajėgos“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mums vis dar reikia įtikinėti Europą, kad rusiška nafta negali maitinti Rusijos karinės mašinos naujais finansavimo šaltiniais, – pridūrė V.Zelenskis. Jis taip pat ragino visiškai atriboti Rusijos bankus nuo Vakarų finansų sistemos.

„Vienintelis dalykas, ko mums stinga – principingas kai kurių lyderių požiūris. Jie tebegalvoja, kad karas ir karo nusikaltimai nėra tokie siaubingi kaip finansiniai nuostoliai“, – kalbėjo V.Zelenskis, kurio kalbą vertė vertėjas.

ES svarsto galimybę paskelbti penktąjį sankcijų paketą, turintį nutraukti anglių importą iš Rusijos. Tuo metu NATO ir G-7 užsienio reikalų ministrai susirinks Briuselyje aptarti tolesnių žingsnių dėl koordinuoto atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA. 

Vengrija trečiadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių, kaltindama Kyjivą „įžeidimais“, susijusiais su Budapešto pozicija dėl Rusijos invazijos.

Tokį žingsnį vengrų vyriausybė žengė premjerui Viktorui Orbanui savaitgalį laimėjus visuotinius rinkimus.

„Atėjo laikas Ukrainos lyderiams atsisakyti Vengrijos įžeidimų ir pripažinti Vengrijos žmonių valią“, – sakoma užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pareiškime, paskelbtame jo „Facebook“ puslapyje.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ir kiti Kyjivo pareigūnai ne kartą kritikavo V.Orbaną dėl neutralaus, o kartais ir antiukrainietiško, Budapešto tono nuo vasario 24 dienos, kai Rusija inicijavo plataus masto invaziją į Ukrainą.

V.Orbanas, jau ilgą laiką laikomas artimiausiu Rusijos prezidento V.Putino sąjungininku ES, kaltina Vengrijos opoziciją per šį konfliktą stojant Kyjivo pusėn.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Viktoras Orbanas

Premjeras taip pat atsisakė siųsti ginklus Ukrainai ar paremti sankcijas Rusijos energijos išteklių eksportui.

V.Zelenskio teigimu, V.Orbanas „prarado garbę“ dėl ryšių su V.Putinu.

Sakydamas pergalės kalbą po rinkimų, V.Orbanas kaip vieną iš savo ir Vengrijos valdančiosios partijos „Fidesz“ oponentų paminėjo V.Zelenskį.

„Vyriausybė atsisako kelti pavojų Vengrijos žmonių taikai ir saugumui, todėl netiekiame ginklų ir nebalsuojame už energetines sankcijas“, – „Facebook“ parašė P.Szijjarto.

Vengrija taip pat priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių ir išsiuntė Ukrainai „iki šiol didžiausią“ humanitarinės pagalbos paketą, pridūrė ministras.

V.Orbano požiūrį į karą taip pat kritikuoja ES kaimynės Vidurio Europoje, įskaitant Čekiją ir Lenkiją.

Graikija trečiadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 12 Rusijos diplomatų, prisijungdama prie virtinės kitų Europos Sąjungos valstybių, jau žengusių tokį žingsnį didėjant pykčiui dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. 

„Graikijos valdžios institucijos paskelbė 12 Graikijoje akredituotų Rusijos Federacijos diplomatinių ir konsulinių misijų narių... personae non gratae", – nurodė Užsienio reikalų ministerija.  

Anksčiau šią savaitę kitos valstybės per dvi paras koordinuotai išsiuntė namo daugiau kaip 200 rusų diplomatų ir diplomatinių atstovybių darbuotojų. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos vėliava

Vokietija ir Prancūzija pirmadienį drauge išsiuntė maždaug 75 rusus. Jų pavyzdžiu antradienį pasekė ir kitos šalys, įskaitant Italiją, Ispaniją bei Slovėniją, o pati ES paskelbė personae non gratae grupę jos institucijose dirbančių rusų pareigūnų. 

Atėnai konkrečiai nepaminėjo karo Ukrainoje. Jie nurodė, kad trečiadienio sprendimas priimtas vadovaujantis 1961 ir 1963 metų Vienos konvencijomis dėl diplomatinių ir konsulinių santykių. 

Anot Užsienio reikalų ministerijos, Rusijos ambasadorius jau informuotas apie šį sprendimą. Ji nenurodė diplomatų išvykimo termino.   

Nors Graikija yra tradicinė Rusijos sąjungininkė ir šalis sieja seni istoriniai ryšiai bei bendras ortodoksų tikėjimas, Atėnai nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. 

Graikija nusiuntė Kyjivui humanitarinės pagalbos ir karinės įrangos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas ketvirtadienį kreiptis į graikų parlamentą. 

Atėnai taip pat kaltina Rusiją dėl keliolikos etninių graikų nužudymo Ukrainoje. Etninių graikų bendruomenė Ukrainos pietrytiniame Mariupolio regione gyvena nuo XVIII amžiaus.    

Vugledare rusų okupantai iš reaktyvinės artilerijos apšaudė humanitarinės pagalbos teikimo vietą, žuvo du žmonės.

Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, Rusijos fašistai apšaudė iš reaktyvinės artilerijos“, – sakė jis.

Pareigūnas pridūrė, kad du žmonės žuvo, dar penki buvo sužeisti.

Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas pranešė, kad po ilgos ligos mirė Vladimiras Žirinovskis. Toks pranešimas kartą jau buvo paneigtas, tačiau šįkart informaciją patvirtina ir V.Žirinovskio partijos atstovai.

Kaip „Telegram“ skelbia gazeta.ru, V.Volodinas pranešė, kad „po ilgos ir sunkios ligos iš gyvenimo išėjo Vladimiras Žirinovskis“.

Rusijos Dūmos pirmininkas V.Žirinovskį apibūdino kaip „ryškų ir talentingą politiką“, be kurio esą sunku įsivaizduoti Rusijos politinės sistemos istorijos eigą.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Žirinovskis

V.Žirinovskis dar vasario pradžioje atsidūrė ligoninėje dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų.

Keli Rusijos žiniasklaidos kanalai jau kovo 25 d. ryte paskelbė, kad mirė Rusijos Valstybės Dūmos narys Vladimiras Žirinovskis. Tačiau tuomet parlamento žemųjų rūmų pirmininkas V.Volodinas ir Rusijos sveikatos apsaugos ministerija tai paneigė.

Taip pat skaitykite ČIA. 

ES lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste.

Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.

ES taip pat turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch.Michelis.

Jis ragino imtis priemonių prieš svarbiausius Rusijos eksportuojamus produktus ir pareiškė, kad civilių žudymai kai kuriose rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose yra „karo nusikaltimai“ bei „dar vienas įrodymas, kad Rusijos žiaurumas prieš Ukrainos žmones neturi ribų“.

„Mes, ES, neatsuksime nugaros. Žvelgsime tiesiai į akis tikrovei. Privalo būti ir bus sunkių pasekmių visiems atsakingiesiems“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

Panašiai kalbėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Patrauksime atsakomybėn karo nusikaltimų kaltininkus. Po Bučos kaltininkai labiau nei bet kada privalo sumokėti“, – sakė ji.

U.von der Leyen teigimu, ES ketina toliau griežtinti „išmanias“ sankcijas, kurios labiau pakenktų Rusijai, o ne Europai.

Naujausias priemonių paketas „nebus paskutinės mūsų sankcijos“, pažymėjo ji ir sakė: „Taip, dabar uždraudėme anglis. Tačiau dabar turime svarstyti naftos [uždraudimą] ir turėsime tirti Rusijos už iškastinį kurą gaunamas pajamas.“

Naftos, gamtinių dujų ir anglių eksportas yra labai svarbus Rusijos užsienio pajamų šaltinis, o pagrindinė jos klientė yra ES.

Kai kurios ES šalys, tarp jų Vokietija, nenorėjo taikytis į Rusijos energijos eksportą dėl poveikio jų pačių ekonomikoms.

Tačiau spaudimas tai daryti didėja po pranešimų apie civilių žudynes Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, kurias anksčiau buvo užėmusios rusų pajėgos.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

ES užsienio politikos vadovas J.Borrellis kalbėdamas Europos Parlamentui pabrėžė, kad iš bloko pinigų, mokamų už rusišką iškastinį kurą, finansuojamas Vladimiro Putino karas Ukrainoje.

„Nuo karo pradžios [vasario 24-ąją] Putinui mokėjome po milijardą eurų per dieną už energiją, kurią jis mums tiekia. Davėme jam 35 milijardus eurų“, – sakė J.Borrellis.

„Palyginkite tai su vienu milijardu [eurų], kuriuos davėme Ukrainai ginklų [pavidalu]. Šis milžiniškas skirtumas turi pabrėžti, kaip svarbu... įgyvendinti tai, ko prašė [Europos] Vadovų Taryba – turime mažinti energetinę priklausomybę“, – sakė jis.

Popiežius Pranciškus trečiadienį pasmerkė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių.

„Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane.

„Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu. Tai aukos, kurių nekaltas kraujas šaukiasi dangaus ir meldžia pasigailėjimo“, – sakė jis.

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+16

Tuomet 85 metų Pranciškus atsistojo ir parodė vėliavą, „atneštą iš karo, iš to daug iškentėjusio Bučos miesto“. Vėliau pontifikas sulankstė vėliavą ir ją pabučiavo.

Paminėjęs audiencijoje dalyvavusius ukrainiečius vaikus – karo pabėgėlius, Pranciškus prašė neužmiršti Ukrainos tautos.

Šiurpūs vaizdai iš netoli Kyjivo esančios Bučos, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių, kai kurie – surištomis rankomis, išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.    

AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

Ukrainos armija Bučą – svarbų Kyjivo srities miestelį – atkovojo prieš kelias dienas ir paskelbė po rusų pajėgų atsitraukimo bendruose kapuose ar tiesiog gatvėse radusi dešimtis lavonų.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis šias žudynes pavadino karo nusikaltimais ir genocidu, o Vakarų šalys reaguodamos griežtina sankcijas Rusijai.

Kremlius atmeta kaltinimus, kad rusų kariai žudė civilius netoli Kyjivo, ir tvirtino, kad šiurpios nuotraukos bei vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.

Per donorų konferenciją antradienį buvo pažadėta skirti šimtus milijonų eurų padėti Moldovai, vienai skurdžiausių Europos valstybių, susidūrusiai su didžiuliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad per 30 šalių ir tarptautinių organizacijų Berlyno organizuotoje konferencijoje susitarė skirti iš viso 659,5 mln. eurų tiesioginę finansinę paramą. 

Į šią sumą įeina 108,2 mln. eurų tiesioginių dotacijų ir maždaug 530 mln. eurų paskolų, nurodė ji.    

Taip pat sutarta padėti perkelti iš Moldovos maždaug 12 tūkst. ukrainiečių. Pasak A. Baerbock, tai bus „preliminarus žingsnis“ siekiant padėti Moldovai tvarkytis su krize. 

R.Tracevičiūtės nuotr./Karo pabėgėliai Lvive

Vokietijos diplomatijos vadovė pabrėžė, kad 2,6 mln. gyventojų turinčiai Moldovai teko „nepaprastai didelė užduotis“. Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Moldovą jau atvyko apie 400 tūkst. karo pabėgėlių.     

„Žinome, kad galiausiai tai susiję ne tik su Moldova ar Ukraina – tai susiję su Europa ir mūsų bendra laisve“, – žurnalistams sakė A.Baerbock.

„Viskas rodo, kad ši krizė, šis baisus karas dar tik prasideda ir kad mes kartu turime ruoštis, jog tai tęsis ilgai“, – kalbėjo ji. 

A.Baerbock sakė, kad ši pagalba yra „ilgalaikės paramos Moldovai platformos pradžia“ ir kad vėliau šaliai bus teikiama pagalba kitose srityse, tokiose kaip elektros energijos tiekimas, sienų valdymas ir politinės reformos.

Ši maža, neturtinga šalis yra labai priklausoma nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos.

Berlyno konferencijoje, kurią kartu su Vokietija organizavo Prancūzija ir Rumunija, dalyvavo Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita. Ji nurodė, kad šiuo metu šalyje yra 100 tūkst. pabėgėlių, pusė iš jų – vaikai.  

„Rengiame tikslines priemones, kad iš tikrųjų padėtume pažeidžiamiems asmenims – tiek pabėgėliams, tiek moldavų šeimoms“, – sakė premjerė. 

„Esu tikra, kad ši vienybė ir solidarumas, kuriuos šiandien matėme konferencijoje, padės mums tai įveikti“, – pridūrė ji. 

Rusija yra dislokavusi karių Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione, kurį remia. Po trumpo pilietinio karo, kilusio 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, atsiskyrusios Uždniestrės tarptautinė bendrija nepripažįsta.

A.Baerbock pabrėžė donorų įsipareigojimą užtikrinti Moldovos nepriklausomybę.

„Niekas nėra Rusijos kiemas. Niekas nėra pasmerktas gyventi amžinoje nelaisvėje dėl to, kad to nori Rusijos vyriausybė savo nacionalistinėse iliuzijose“, – sakė ji.

Rusijos kariai raketomis apšaudė Vinycios rajoną. Apie tai paskelbė Vinycios regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas.

„Vinycios srityje suduoti raketų smūgiai. Kreipiuosi į visus: nepadėkite priešui. Neviešinkite socialiniuose tinkluose – kur raketa nukrito, nesidalinkite nuotraukomis ir vaizdo įrašais“, – sakė jis.

S.Borzovas pridūrė, kad informacija apie aukas ir infrastruktūros sunaikinimą tikslinama. Gelbėjimo tarnybos dirba vietoje.

Turkija sugrąžino į Kyjivą savo ambasadą Ukrainoje, kurios darbuotojus saugumo sumetimais praėjusį mėnesį buvo evakavusi, vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasada.

Rusijos pajėgoms puolant Kyjivą Turkija praeitą mėnesį ambasadą perkėlė į Černivcius netoli Rumunijos sienos.

„Laikinai buvome perkėlę savo veiklą į Černivcių miestą, tapusį mūsų logistikos centru, – tviteryje parašė ambasada. – Nuo šiandien (antradienio) esame grįžę į Kyjivą, savo namus.“

A.Daukševič nuotr./Kyjivas

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos „sparčiai atsitraukia“ iš šiaurinių rajonų aplink sostinę ir Černihivo miestą, Raudonajam Kryžiui pradėjus naują bandymą evakuoti žmones iš apgulto pietinio Mariupolio uostamiesčio.

Per Rusijos invaziją iš Ukrainos pasitraukė kone 4,25 mln. ukrainiečių pabėgėlių, o dar 7,1 mln. pabėgėlių yra Ukrainos teritorijoje, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Vakarams dėl invazijos į Ukrainą taikant sankcijas Maskvai, Nyderlandų muitinė areštavo 14 laivų statyklose esančių jachtų, kurių 12 dar yra statomos, trečiadienį paskelbė olandų užsienio reikalų ministras.

„Atsižvelgiant į dabartines priemones, šių laivų kol kas negalima pristatyti, perkelti ar eksportuoti“, – laiške Nyderlandų parlamentui rašė Wopke Hoekstra.

12 „gavėjams rusams“ skirtų jachtų, įskaitant prabangius, daugiau kaip 35 m ilgio laivus, dar statomos penkiose skirtingose laivų statyklose, nurodė vyriausybė.

Likusiose dviejose jachtose šiuo metu atliekami priežiūros darbai.

„Šie žmonės nefigūruoja Europos sankcijų sąrašuose“, – nurodė W.Hoekstra.

Pasak jo, tęsiamas tyrimas dėl to, kam priklauso šios jachtos, taip pat dėl to, ar vienas savininkų yra susijęs su asmeniu, įtrauktu į Europos sankcijų sąrašą.

„Vyriausybė mano, kad labai svarbu gerbti ir įgyvendinti sankcijas“, – nurodė ministras.

Jis pridūrė, kad Nyderlandai taip pat įšaldė 516 mln. eurų vertės turto ir 155 mln. eurų transakcijų.

Žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje galima vadinti genocidu, kaltininkai turi sulaukti atsakomybės, teigia užsienio reikalų ministras G.Landsbergis.

Jis tai antradienį sakė Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“.

„Manau, kad galime rasti drąsos ir tai vadinti genocidu, nes yra labai daug panašumų su XX amžiaus įvykiais, kurie, manėme, liko istorijos vadovėliuose“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Mes turime prisiminti šiuos įvykius, palyginti juos ir rasti tinkamus žodžius, kaip tai pavadinti“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, svarbu ir tai, kad kaltininkai sulauktų atsakomybės.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA. 

ES turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Jis ragino imtis priemonių prieš svarbiausius Rusijos eksportuojamus produktus ir pareiškė, kad civilių žudymai kai kuriose rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose yra „karo nusikaltimai“ bei „dar vienas įrodymas, kad Rusijos žiaurumas prieš Ukrainos žmones neturi ribų“.

Turkija trečiadienį prisidėjo prie pasaulinio pasmerkimo dėl Rusijos pajėgų vykdytų civilių žudynių Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose bei paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.

„Spaudoje paskelbti žudynių vaizdai iš įvairių regionų, įskaitant Bučą bei Irpinę netoli Kyjivo, yra pasibaisėtini ir liūdni žmonijai“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Neskaitant tviteryje pirmadienį paskelbtos turkų ambasados Ukrainoje žinutės, tai pirma oficiali Ankaros reakcija į praėjusio savaitgalio pranešimus apie dešimtis lavonų bendruose kapuose ar tiesiog gulėjusių gatvėse netoli Ukrainos sostinės.

Kremlius atmeta kaltinimus, kad rusų kariai žudė civilius netoli Kyjivo, ir tvirtino, kad šiurpios nuotraukos bei vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.

Ukrainos armija Bučą – svarbų Kyjivo srities miestelį – atkovojo prieš kelias dienas ir paskelbė po rusų pajėgų atsitraukimo radusi dešimtis lavonų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šias žudynes pavadino karo nusikaltimais ir genocidu, o Vakarų šalys reaguodamos griežtina sankcijas Rusijai.

„Taikymasis į nekaltus civilius yra nepriimtinas, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija. – Pirmiausia tikėtumėmės, kad dėl šio reikalo bus atliktas nepriklausomas tyrimas ir kad atsakingieji bus nustatyti bei patraukti atsakomybėn.“

Turkija ir toliau „žmonijos vardan“ stengsis užkirsti kelią „tokioms gėdingoms scenoms“, priduriama ministerijos pareiškime.

NATO narė Turkija, palaikanti stiprius ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina, tarpininkauja dėl konflikto užbaigimo.

Didžiausia pasaulyje puslaidininkinių komponentų ir įrenginių gamintoja „Intel“ pranešė nutraukianti visas verslo operacijas Rusijoje Maskvos karinės invazijos į Ukrainą fone.

„Intel“ ir toliau prisijungia prie pasaulinės bendruomenės, smerkdama Rusijos karą prieš Ukrainą ir ragindama kuo greičiau atkurti taiką. Nedelsdami stabdome visas verslo operacijas Rusijoje. Jau anksčiau esame priėmę spendimą stabdyti visas siuntas klientams Rusijoje ir Baltarusijoje“, – sakoma bendrovės pranešime.

Bendrovė taip pat išreiškė paramą Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Intel“

„Mūsų mintys yra su visais, nukentėjusiais nuo šio karo, ypač su Ukrainos ir kaimyninių šalių žmonėmis, taip pat su visais žmonėmis visame pasaulyje, kurie šiame regione turi šeimas, draugus ir artimuosius. Stengiamės padėti visiems savo sudėtingoje padėtyje atsidūrusiems darbuotojams, įskaitant mūsų 1,2 tūkst. darbuotojų Rusijoje. Taip pat įgyvendinome veiklos tęstinumo priemones, siekdami sumažinti trikdžių poveikį mūsų pasaulinei veiklai“, – pareiškė bendrovė.

Lenkija antradienį paskelbė pagal pernai paviešintą sprendimą užsakiusi 4,74 mlrd. JAV dolerių (4,32 mlrd. eurų) vertės tankų „Abrams“ ir kitų amerikietiškų sunkiųjų kovos mašinų.

„Susitarime kalbama apie 250 tankų „Abrams“, šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas, šturmo tiltus, mokymo ir logistikos sistemas, nemažą šaudmenų kiekį“, – per televizijos transliuotą pasirašymo ceremoniją sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Susitarimo vertė – 4,74 mlrd. dolerių (4,32 mlrd. eurų)", – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./JAV tankas „M1A2 Abrams“ Lietuvoje

Lenkų žiniasklaida pranešė, kad Varšuva užsakė 250 tankų „Abrams M1A2 SEPv3“, gaminamų JAV grupės „General Dynamics“, 26 šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas „Hercules M88A2“ ir 17 šturmo tiltų M1074.

Pasak M.Blaszczako, pirmieji 26 tankai į Lenkiją bus pristatyti šiemet, jie bus dislokuoti į rytus nuo Vyslos upės, kad „įtikintų apsigalvoti bet kokį potencialų agresorių“.

„Visi žino, kas vyksta už mūsų rytinės sienos“, – sakė ministras, turėdamas galvoje Rusijos invaziją Ukrainoje.

Visa užsakyta sunkioji technika turi būti pristatyta iki 2026 metų.

Lietuvoje registruota beveik 40,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 17,2 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Remiantis departamento duomenimis, pabėgėlių srautas į Lietuvą slopsta – jis mažėja nuo kovo 17-osios piko, kai buvo sulaukta 2234 karo pabėgėlių.

Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 531 asmuo, iš jų – 169 nepilnamečiai, 46 vaikai buvo nesulaukę šešerių.

Septynių dienų atvykstančiųjų iš Ukrainos vidurkis šiuo metu siekia 516 asmenų – šis rodiklis mažėja kiek daugiau nei dvi savaites, nuo kovo 21-osios. 

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ukrainiečių registracijos centras Kaune

Maždaug trečdalis visų atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. 

4,6 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12,6 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų. Per 1,7 tūkst. yra asmenys, vyresni nei 65-erių.

Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Didžioji dalis jų – moterys ir vaikai.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš daugiau nei mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šalies dėl karo išvyko 4,2 mln. gyventojų, dar per 7,1 mln. asmenų buvo priversti palikti savo namus.

Jungtinė Karalystė  įšaldė maždaug 350 mlrd. JAV dolerių (321 mlrd. eurų) iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“, antradienį lankydamasi Varšuvoje pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žlugdantį poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau kaip 350 mlrd. JAV dolerių iš V. Putino karo skrynios“, – sakė ji. 

L.Truss sakė, kad šis žingsnis reiškia, jog „daugiau kaip 60 proc. režimo 604 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutos atsargų“ dabar yra „neprieinamos“ Rusijos vyriausybei.

Pasak užsienio reikalų sekretorės, „koordinuotos sankcijos stumia Rusijos ekonomiką atgal į sovietinius laikus“.

„Tačiau galime ir turime padaryti daugiau“, – pabrėžė ji. 

L.Truss paragino uždrausti Rusijos laivams švartuotis Vakarų šalių uostuose ir „susitarti dėl aiškaus tvarkaraščio, pagal kurį būtų nutrauktas rusiškos naftos, anglių ir dujų importas“.

Ji taip pat paragino Britanijos partneres NATO ir Didžiajame septynete (G-7) įvesti apribojimus „pramonės šakoms, pildančioms Putino karo skrynią, pavyzdžiui, aukso, sektoriui“.

L.Truss sakė, kad ją sukrėtė šiurpūs vaizdai iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. 

„Tai siaubingi poelgiai, kuriuos manėme palikę XX amžiuje. Mes reikalausime, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už tai, ką jie padarė“, – sakė užsienio reikalų sekretorė.

Remiantis naujausia Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacija, Mariupolio uostamiestyje tęsiasi smarkūs mūšiai ir Rusijos aviacijos smūgiai.

JK žvalgyba nurodo, kad humanitarinė padėtis mieste ir toliau blogėja.

„Daugelis iš 160 tūkst. miesto gyventojų neturi elektros, ryšio, vaistų, šilumos ar vandens. Rusai užkirto kelią humanitarinei pagalbai patekti, greičiausiai taip siekdami paspausti gynėjus pasiduoti“, – sakoma naujausiame pranešime.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

Dnipropetrovsko srityje Rusijos raketos naktį sunaikino naftos sandėlį ir padegė gamyklą.

„Praeita naktis buvo nerami ir sunki. Priešas atakavo mūsų sritį iš oro ir smogė naftos saugyklai ir vienai įmonei. Naftos bazė ir joje buvę degalai buvo sunaikinti“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus Valentyno Rezničenkos pranešime.

Jis pridūrė, kad per ataką žmonės nenukentėjo, bet ugniagesiai suvaldė liepsnas tik po aštuonių valandų.

Srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas sakė, kad Rusijos pajėgos vėlai antradienį smogė Novomoskovsko miestui, esančiam maždaug už 25 km nuo Dnipro. Jis pažymėjo, kad šiomis „ciniškomis“ atakomis buvo taikomasi į regioną, kuriame nėra „jokių Ukrainos karių“.

Dnipras yra pramonės miestas Ukrainos viduryje, į pietus nuo sostinės Kyjivo. Jis išliko beveik nepaveiktas, kai per įnirtingas kautynes buvo smarkiai sugriauti tokie miestai kaip Charkivas šalies šiaurės rytuose arba Mariupolis pietryčiuose.

Tačiau Dnipro oro uostas buvo nuniokotas per Rusijos smūgius praeitą mėnesį.

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai.

„Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas. 

Prokuratūra nurodė, kad šiuo metu nė vienas asmuo nėra įtariamas nusikaltimo padarymu.

„Mūsų tikslas – kuo anksčiau gauti įrodymų, kuriuos būtų galima surinkti Švedijoje, kad ateityje juos būtų galima panaudoti per teismo procesą Švedijoje, kitos šalies teisme arba tarptautiniame teisme, pavyzdžiui, Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT)“, – rašoma pareiškime. 

Pašnekovo pateiktos nuotr. /Lietuvio kario matyti vaizdai išlaisvinant Bučą

Praėjusį mėnesį TBT pradėjo savo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje. 

„Prieš kelias akimirkas informavau TBT prezidiumą apie savo sprendimą nedelsiant pradėti aktyvų situacijos [Ukrainoje] tyrimą“, – kovo pradžioje informavo TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.

Hagoje įsikūrusio  teismo prokuroras sakė, kad, jo nuomone, esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog buvo įvykdyti TBT jurisdikcijai priskiriami nusikaltimai. 

Švedijos prokurorai antradienį paragino žmones, nukentėjusius nuo „smurto prieš civilius Ukrainoje“ arba tapusius jo liudininkais, kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Karo nusikaltimams Švedija taiko universaliosios jurisdikcijos principą, kuris reiškia, kad jos teismai gali teisti asmenį dėl sunkių kaltinimų, pavyzdžiui, žmogžudystės ar karo nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, kur buvo įvykdyti įtariami nusikaltimai.

Raginimus tirti karo nusikaltimus ir rengti teismo procesus dėl Ukrainos sustiprino šiurpūs vaizdai iš netoli Kyjivo esančios Bučos, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse. 

Tie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.    

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.   

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.    

Vakarų valstybės didina karinę paramą Ukrainai, pamažu pereina prie sunkiosios technikos siuntimo, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras.

„Manau, kad gali padidinti (karinę paramą – BNS) ir didina, nes pastarąją dieną pasirodė informacija apie Čekijos siunčiamus tankus. Tokius pat tankus, kuriuos naudoja Ukrainos kariuomenė, iki šiol naudojo ir Čekijos kariuomenė. Tankai sovietinės gamybos, bet jie yra modernizuoti“, – trečiadienį LRT sakė Arvydas Anušauskas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Manau, kad ir kitos valstybės pamažu pereina prie sunkiosios technikos, artilerijos siuntimo“, – tvirtino jis.

Ministro teigimo, tai geri sprendimai, jie stiprina Ukrainos kariuomenę.

Tęsiantis Rusijos karinei agresijai, kovo pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus „Telegram“ kanale pranešė, kad Luhansko srities Rubižnės miestelyje per Rusijos pajėgų apšaudymus žuvo žmogus, dar penki – sužeisti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

„Tokie yra vakarykščio Rusijos kariuomenės vykdomo Rubižnės, Lysičansko, Popasnos, Severodonecko ir Toškovkos gyvenamųjų rajonų apšaudymo padariniai. Per Rusijos apšaudymą buvo apgadinti du daugiaaukščiai pastatai ir devyni privatūs namai. Severodonecko senamiestyje užsidegė garažai, o Rubižnėje – cisterna su azoto rūgštimi, preliminariai be pasekmių. Popasnoje esančiame name vienu metu sudegė trys aukštai“, – sakė jis.

Trečiadienį JAV ir ES ketina įvesti papildomas sankcijas Rusijai, reaguodamos į Rusijos įvykdytus karo nusikaltimų Bučos mieste.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad JAV uždraus naujas investicijas Rusijoje ir taikys papildomas sankcijas Rusijos finansų įstaigoms, taip pat Kremliaus pareigūnams ir jų šeimoms, rašo BBC.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtonas svarsto galimybę taikyti papildomas sankcijas dviem V.Putino dukterims ir didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“.

ES ambasadoriai trečiadienį svarstys planus dėl penktojo sankcijų paketo, kuriame numatoma uždrausti importuoti rusišką anglį ir neleisti daugumai Rusijai priklausančių ar jos valdomų laivų naudotis ES uostais.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praneša, kad išanalizavus kovo 21 dieną darytas palydovines nuotraukas matyti, kad vienoje iš Bučos gatvių guli mažiausiai 8 asmenų kūnai. Iki kovo 31 dienos šį Kyjivo srities miestą buvo okupavusios Rusijos pajėgos. 

JK gynybos pateikta informacija – dar vienas Rusijos karo nusikaltimų įrodymas. 

Plačiau apie šia tema skaitykite: Bučą laisvinęs lietuvis karys: civiliai žudyti taikantis į galvą ir iš labai arti

Hostomelio karinės administracijos vadovas Tarasas Dumenko interviu „Hromadske Radio“ teigė, kad per 35 okupacijos dienas Kyjivo srities Hostomelio mieste dingo keturi šimtai žmonių.

„Mes žinome apie nužudytus žmones, turime patvirtinimų, nuotraukų ir vaizdo įrašų, tačiau vis dar negalime jų rasti. Kai dar buvo ryšys, liudininkai galėjo mums perduoti šią informaciją, tačiau dabar jų vis dar nerandame. Informacijos šaltiniui pavyko pabėgti“, – pasakojo jis.

Ukrainos atkovotų Irpinės, Hostomelio ir Bučos vaizdai

Jis priminė, kad Hostomelyje Rusijos kariai nužudė kaimo vadovą Jurijų Prilipką, taip pat buvo nužudyti savanoriai Ruslanas Karpenka ir Ivanas Zarja.

„Turime gydytoją, kuri 35 dienas pati teikė medicininę pagalbą Hostomelyje, būdama okupuota ir apšaudoma. Prieš 12 dienų iš jos buvo atimti vyras ir sūnus. Vis dar jų ieškome. Be to, ieškome Hostomelio oro uosto priešgaisrinės tarnybos vadovo kūno, tačiau jo taip pat nerandame“, – pridūrė pareigūnas.

Ministrų kabinetas trečiadienį spręs dėl lietuvių kilmės asmenų perkėlimo iš Ukrainos. 

Pirminiais duomenimis, iš šiuo metu karo niokojamos šalies į Lietuvą gali būti perkelti per 500 lietuvių kilmės žmonių.

„Tikslų perkeliamųjų asmenų skaičių sunku nustatyti, nes tai priklauso nuo besikeičiančios situacijos Ukrainoje, taip pat ar humanitarinės krizės paliesti asmenys planuoja nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, perkeliamųjų asmenų skaičius galėtų tiek didėti, tiek mažėti“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos teikime.

Pagal nutarimo projektą, tokie žmonės prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo galės pateikti iki šių metų pabaigos.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Lietuvos užsienio reikalų ministras G.Landsbergis trečiadienį lankosi Briuselyje, kur su NATO kolegomis aptars Rusijos karą Ukrainoje, Aljanso gynybą. Tikimasi, kad šio susitikimo metu tiek NATO, tiek ES narės aptars ir papildomų sankcijų Rusijai klausimą.

Dvi dienas vyksiančiame susitikime taip pat dalyvaus Aljansui nepriklausančių Suomijos, Švedijos, Sakartvelo, Ukrainos, Europos Sąjungos atstovai bei bloko partnerės Australija, Japonija, Naujoji Zelandija ir Pietų Korėja.

„Sąjungininkai yra pasiryžę toliau teikti paramą Ukrainai. Įskaitant prieštankinius ginklus, oro gynybos sistemas ir kitą įrangą. Sąjungininkai taip pat padidino humanitarinę pagalbą ir finansinę paramą“, – prieš susitikimą sakė Aljanso vadovas J.Stoltenbergas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„NATO taip pat sieks teikti pagalbą kibernetinio saugumo srityje. Ir įrangos, padėsiančios Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių ir biologinių grėsmių“, – pridūrė jis.

Aljanso vadovas taip pat pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

ES ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, nors kai kurios šalys nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių.

Lig šiol nuo Rusijos energijos išteklių labai priklausomos šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija ir Italija, priešinosi, kad ribojamosios priemonės paliestų ir dujas ar naftą. Pasiryžti tokiam žingsniui ragina Lenkija ir Baltijos šalys, taip pat Jungtinės Valstijos.

ES užsienio reikalų ministrai galėtų priimti naujausią paketą arba per trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančius NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) susitikimus, arba per eilinį susitikimą ateinančios savaitės pradžioje.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios Ukrainai dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės prieštankinės ginkluotės.

„Vadovaudamasis anksčiau šiandien pateiktu prezidento pavedimu leidau nedelsiant išskirti iki 100 mln. JAV dolerių vertės saugumo paramą, kad būtų patenkintas Ukrainos skubus poreikis papildomoms prieštankinėms sistemoms“, – sakomą valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešime.

Jis pridūrė, kad „pasaulis buvo sukrėstas ir pritrenktas žiaurumų, įvykdytų Rusijos pajėgų Bučoje ir visoje Ukrainoje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Javelin“

Pentagono atstovas Johnas Kirby atskiru pranešimu informavo, jog papildomos lėšos bus skirtos „patenkinti skubiam Ukrainos poreikiui gauti papildomų prieštankinių sistemų „Javelin“.“

Ukrainiečiai šias nešiojamąsias valdomų raketų sistemas naudoja „itin veiksmingai savo šaliai ginti“, pabrėžė jis.

Balandžio 1-ąją Pentagonas paskelbė skirsiantis Ukrainai papildomą 300 mln. dolerių (272 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą.

J.Kirby nurodė, kad naujausias paketas bendrą JAV karinės pagalbos Ukrainai sumą padidins iki „daugiau kaip 1,7 mlrd. dolerių (1,54 mlrd. eurų) nuo Rusijos tyčinės ir neišprovokuotos invazijos vasario 24 dieną“, taip pat iki daugiau kaip 2,4 mlrd. dolerių (2,18 mlrd. eurų) nuo prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios.

Pranešama, kad Čekija tapo pirmąja ES šalimi, tiesiogiai tieksiančia Ukrainai puolamųjų ginklų.

Aukšto rango Čekijos pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad šalis išsiuntė Ukrainai sovietų gamybos tankus T-72 ir pėstininkų kovos mašinas BVP-1, patvirtindami vietos žiniasklaidos pranešimus, kuriuose matyti traukinys su penkiais tankais ir penkiomis kovos mašinomis.

Gynybos ministrė Jana Černochova sakė parlamentui, kad nepatvirtins ir nepaneigs detalių apie Čekijos pagalbą Ukrainai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas T-72 prie Donecko oro uosto

„Tik patikinsiu, kad Čekija... padeda Ukrainai, kiek gali, ir toliau padės (tiekdama) karinę įrangą, tiek lengvąją, tiek sunkiąją“, – sakė ji.

Ji taip pat pranešė, kad Vokietijos vyriausybė šios savaitės pradžioje panaikino prieštaravimus privačiam Čekijos ginklų pardavėjui, eksportuojančiam į Ukrainą 56 buvusius Rytų Vokietijos karinius transporterius.

Bučos miesto meras Anatolijus Fedorukas BBC teigė, kad miestą užėmę Rusijos kariai nušovė apie 320 civilių gyventojų.

Kalbėdamas laidoje „Word Tonight“ jis pasakojo, kad asmeniškai matė, kaip Maskvos pajėgos įvykdė kelių žmonių egzekucijas.

„Mačiau keletą epizodų, – sakė A.Fedorukas. Buvo trys civiliai automobiliai, kurie bandė evakuotis Kyjivo link ir buvo žiauriai sušaudyti. Buvo nėščia moteris, kurios vyras šaukė prašydamas jos nešaudyti, bet jie ją tiesiog žiauriai nušovė.“

Nuotr. iš M.Podoliako „Telegram“ kanalo/Rusijos karių nužudyti žmonės Ukrainos Bučos mieste

A.Fedorukas taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos okupacijos metu medžiojo vietos politikus.

Jis paragino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuris neigia kaltinimus dėl Maskvos kariuomenės karo nusikaltimų, „atvykti į Bučos miestą ir pamatyti žuvusiųjų kūnus, pažvelgti į akis jų šeimoms, motinoms, vyrams, vaikams, kurie tapo našlaičiais“.