Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą tuometis vidaus reikalų ministras priėmė labai svarbų sprendimą: atskleidė daugiau detalių

Europos Sąjungos šalių ambasadoriai pirmą kartą aptarė naują sankcijų Rusijai paketą. Tačiau Vengrija šį klausimą visiškai užblokavo, rašo UNIAN.

Kaip pažymėjo „Radio Liberty“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas, šiandien, lapkričio 17 d., buvo aptartas, ko gero, vienas silpniausių sankcijų paketų.

„Šiandien pirmą kartą tarp ES ambasadorių buvo aptartas naujas ir galbūt silpniausias ES sankcijų Rusijai paketas. Buvo daug pastabų, o Vengrija visiškai blokavo visą paketą“, – rašė R.Jozwiak.

Žurnalistas taip pat suabejojo galimybe Europos Sąjungai iki Naujųjų metų susitarti dėl naujų sankcijų Rusijos Federacijai.

Penktadienio rytą Rusijos Smolenską atakavo bepiločiai orlaiviai. Tai pareiškė Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anochinas.

Savo „Telegram“ kanale jis pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos ir elektroninės kovos sistemos Smolensko Zadneprovskio rajone ir Smolensko rajono teritorijoje sunaikino „ukrainietiškus bepiločius orlaivius“.

„Preliminariais duomenimis, informacijos apie aukas nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – pridūrė V.Anochinas.

Tuo tarpu Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ rašo, kad vienas iš dronų bandė atakuoti Smolensko lėktuvų gamyklą. Pasak jų, apie 8 val. dronas buvo numuštas, jis nukrito ant vieno iš cechų stogo ir sprogo. Kilęs gaisras buvo užgesintas; dėl incidento stoge liko metro ilgio skylė. 

Tolesnį Ukrainos kariuomenės žygį ir okupuotų teritorijų išlaisvinimą stabdo okupantų įrengti minų laukai. Minų laukams kirsti reikalinga specializuota įranga, tačiau tokiomis sąlygomis, kai jos nepakanka, didelę dalį išminavimo darbų dalį tenka atlikti rankomis. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja, kokiomis sąlygomis dirba Ukrainos kariuomenės išminuotojai.

„Kai kovos intensyvumas didelis, negalime dirbti atviroje vietovėje, todėl turime naudoti išminavimo įrangą“, – sako Ukrainos kariuomenės 57-osios motorizuotosios šaulių brigados inžinerinės grupės vado pavaduotojas, kuris su savo daliniu dalyvauja mūšiuose prie Bachmuto.

Erik Prozes/„Postimees“ nuotr./Ukrainos išminuotojas

38-erių metų karys turi seržanto laipsnį. Jo karinis slapyvardis yra „K2“.

Karys sako, kad jo dalinys turi išminavimo mašiną, gautą iš Saudo Arabijos. Ją galima naudoti nuotoliniam minų neutralizavimui, tačiau vien šios technikos nepakanka.

Daugiau skaitykite čia.

Visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje būtent tuometinis vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis nusprendė išduoti ginklus civiliams gyventojams, pasirengusiems ginti savo tėvynę.

Apie tai buvusio pareigūno atstovė spaudai Lesia Červinskaja papasakojo dokumentiniame portretiniame filme „Monastyrskio dienoraštis“, kurio premjera įvyko laidoje „1+1 Ukraina“. „Sprendimas išduoti ginklus civiliams gyventojams, tiems, kurie pasirengę ginti savo šalį, buvo jo sprendimas“, – sakė pašnekovė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas generolas pulkininkas Nikolajus Balanas pažymėjo, kad ginklų dalijimas buvo organizuojamas ne tik Kyjive, bet ir visoje valstybės teritorijoje.

„Denisas Monastyrskis  į mus kreipėsi net ne kaip ministras, o daugiau kaip civilis ir kūrybingas žmogus, kuris galvojo, ką mums reikia daryti, kad apsigintume – o kad apsigintume, mums reikia ginklų...“ – dalijosi mintimis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Monastyrskis

Pats D.Monastyrskis 2022 m. vasario 27 d. rytą vaizdo dienoraščiui komentavo ginklų išdavimą ukrainiečiams: „Mes dirbame, organizuojame gynybą, apsaugą nuo DRG (sabotažo ir žvalgybos grupių – red.), išduodame ginklus. Daugiau kaip 25 tūkst. vienetų automatinių ginklų ir apie 10 mln. šovinių, RPG (prieštankiniai rankiniai granatsvaidžiai – Red.), granatos.“

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo, kad Rusijos visiškos invazijos pradžioje Denisas Monastyrskis buvo vienas iš tų, kurie priklausė siauram ratui žmonių, pasilikusių Kyjive, Bankovoje.

Ukrainos vadovas pasakojo, kad jo kabinete yra kėdė, kurioje tuometinis Vidaus reikalų ministerijos vadovas visada sėdėjo iki pat savo mirties. Pasak prezidento, dabar, kai kas nors atsisėda į tą kėdę, jis jaučia, kad „kažkas negerai“.

Priminsime, kad sausio 18 d. Brovarų mieste, esančiame netoli Kyjivo, sudužus sraigtasparniui prie vaikų darželio, žuvo 14 žmonių, tarp jų Denisas Monastyrskis, taip pat jo pirmasis pavaduotojas Jevgenijus Eninas.

Dabartinė pusiausvyra Rusijos kare prieš Ukrainą yra laikina ir nestabili ir ji gali greitai pasikeisti vienos ar kitos pusės naudai dėl sprendimų, kurie bus priimti Vakaruose, teigia JAV karo studijų instituto analitikas Frederickas Kaganas, parašęs išsamią ataskaitą, kas nutiktų, jei Vakarų karinė parama Ukrainai smarkiai sumažėtų.

Pozicinis karas Ukrainoje nėra aklavietė ar realijų, kurias gali pakeisti tik technologinė ar taktinė revoliucija, pasekmė, kaip buvo Pirmojo pasaulinio karo metu. Jis taip pat nėra pagrįstas nuolatiniu Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgumų paritetu, kuris egzistuos ilgai, nepaisant Vakarų paramos Kyjivui. Toks paritetas veikiau yra technologijų, kurias Vakarai pasirengę suteikti Ukrainai, apribojimų ir Rusijos gynybos pramonės bazės silpnumo rezultatas, kurį daugiausia lemia prezidento Vladimiro Putino nenoras Rusiją visiškai pastatyti ant karo bėgių, rašo F.Kaganas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Dniepro

Anot jo, dabartinė pusiausvyra iš tikrųjų yra labai nestabili ir dėl Vakaruose priimtų sprendimų gali būti lengvai pakeista bet kuria kryptimi.

Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas neseniai išdėstė pagrindinius veiksnius, dėl kurių prasidėjo pozicinis karas, o manevrai tapo sudėtingi arba visai neįmanomi. Naujausios Rusijos ofenzyvos Donecko srities Avdijivkos rajone, be kita ko, parodė, kad rusai taip pat susiduria su šiomis problemomis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Lapkričio 17 d. Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 10 smūgių į personalo koncentracijos rajonus ir du smūgius į Rusijos kariuomenės priešlėktuvinių raketų sistemas.

Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų daliniai atakavo tris rajonus, kuriuose buvo sutelktas personalas, ginkluotė ir karinė technika, šešias artilerijos priemones, vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą, vieną kontrolės punktą ir vieną Rusijos amunicijos traukinį.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos per dieną surengė vieną raketinį ir 24 oro smūgius, o iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) atliko 18 atakų prieš Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

Nauja JAV pagalba Ukrainai gali būti patvirtinta tik gruodžio viduryje, o galbūt ir vėliau. Tai verčia abejoti Vašingtono galimybėmis išlaikyti ginklų, kurie yra gyvybiškai svarbūs Ukrainos gynybai, tiekimą.

Pasak „Bloomberg“, Ukrainos rėmėjai Kongrese kovoja sunkią kovą dėl plataus masto pagalbos paketo, kurio likimą dabar drumsčia partijų kovos dėl JAV sienų politikos ir kuris atskirtas nuo būtinų įstatymų projektų, reikalaujančių skubių veiksmų.

Anksčiausiai Kongresas galėtų užbaigti derybas ir patvirtinti naują pagalbą Ukrainai gruodžio viduryje, praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai Prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą paprašė 61 mlrd.

Joe Bidenas kreipėsi iš Ovaliojo kabineto

Pasak Gynybos departamento atstovo spaudai, dėl laukimo Jungtinės Valstijos pradėjo riboti karinės pagalbos srautą.

Abiejų partijų senatoriai artimiausiomis dienomis planuoja siekti susitarimo dėl pagalbos paketo kartu su sienų politika, dėl kurio galės balsuoti grįžę į Vašingtoną po Padėkos dienos atostogų vėliau šį mėnesį.

„Turime priversti save pradėti derybas kitą savaitę. Ukrainiečiams trūksta degalų, ginklų ir amunicijos“, – ketvirtadienį sakė Chrisas Coonsas, Delavero demokratas, palaikantis artimus ryšius su J.Bidenu. Kongresas turi veikti „per svarbius terminus“.

Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad kadaise buvusi plati parama Ukrainai silpsta, nes kovos stringa ir užsitęsia jau trečius metus, o Kremlius stato lažybų, kad gali pergudrauti Kyjivo šalininkus JAV ir Europoje.

Įtakingi Ukrainos rėmėjai Kongrese teigė, kad jie ir toliau tiki didesne Jungtinių Valstijų pagalba. Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas teigė, kad „nėra jokios tikimybės“, jog pagalba nebus patvirtinta. „Tai pernelyg svarbu“.

Senate daugumos lyderis Chuckas Schumeris pažadėjo demokratams, tokiems kaip Ch.Coonsas, kad dėl Ukrainos įstatymo projekto bus balsuojama po Padėkos dienos pertraukos. 

Senato Asignavimų komiteto pirmininko pavaduotoja Susan Collins vėlai trečiadienį pareiškė, kad už uždarų durų vykstančios derybos dėl sienų politikos vyksta ir ji tikisi, kad susitarimas bus pasiektas kitą savaitę. „Man buvo pasakyta, kad nors savaitgalį viskas atrodė labai niūriai, šiandien yra naujų gyvybės ženklų“, – sakė ji.

„Jei iki metų pabaigos nesuteiksime papildomos pagalbos Ukrainai, tai bus istorinio masto klaida“, – sakė Senato žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris.

Rusijos prezidento administracija atsakė į kolektyvinį mobilizuotų rusų žmonų, kurios bandė pasiekti, kad jų vyrai būtų grąžinti namo, kreipimąsi. Apie tai pranešė aktyvistė Olga Katz vienoje iš grupių, vienijančių į frontą pasiųstų asmenų artimuosius.

Atsakyme teigiama, kad karinė tarnyba gali būti nutraukta tik pasibaigus kovinėms operacijoms. Dokumente taip pat nurodoma, kad mobilizuoti kariai turi teisę į atostogas ir gali būti rotuojami „atsižvelgiant į situaciją“, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Anksčiau aktyvistai savo grupėse rašė, kad surinko 100 000 parašų po peticija dėl mobilizuotų žmonių tarnybos trukmės ir pateikė juos prezidento priimamajam.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidento administracija atsakė į kolektyvinį mobilizuotų rusų žmonų kreipimąsi

Lietuva perdavė Ukrainai elektros generatorių, lauko lovų ir sauso maisto davinių, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, šias priemones Lietuva nupirko reaguodama į skubius Ukrainos poreikius.

160 kW galios stacionarūs dyzelinį kurą naudojantys elektros generatoriai yra skirti gaminti elektros energiją ir užtikrinti jos tiekimą įrenginiams, esantiems vietovėse, kur elektros tiekimo linijų nėra arba jos tiekimas nutrūkęs.

Elektros generatoriai sukomplektuoti įranga, kuri automatiškai įjungia elektros generatoriaus variklį dingus elektros tiekimui iš stacionarių elektros tiekimo tinklų ir jį išjungia, kai elektros tiekimas atsistato.

Plačiau skaitykite ČIA.

BNS/Generatoriai Ukrainai

Penktadienį Suomija patvirtino 20-ojo karinės pagalbos Ukrainai paketo skyrimą, skelbia šalies vyriausybė.

„Respublikos Prezidentas priėmė sprendimą šiuo klausimu 2023 m. lapkričio 17 d. vyriausybės siūlymu“, – sakoma pranešime.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas teigė, kad kartu su Ukrainos gynybine kova „ant kortos“ pastatytos Europos ir Suomijos saugumo perspektyvos šiame dešimtmetyje.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Sauli Niinisto

„Kartu su savo sąjungininkais mes ir toliau esame tvirtai įsipareigoję remti ukrainiečius“, – pridūrė pareigūnas.

Šiame pakete esančios gynybos įrangos pakeitimas Suomijai kainuos apie 100 mln. eurų.

„Bendra 20 Suomijos gynybos įrangos paketų kompensacinė vertė dabar siekia 1,5 mlrd. eurų“, – sakė gynybos ministras.

Operatyviniais sumetimais ir siekiant užtikrinti, kad pagalba be jokių problemų pasiektų paskirties vietą, daugiau informacijos apie pagalbos turinį, pristatymo būdą ar grafiką nebus teikiama.

Suomija teikia gynybinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo pat Rusijos plataus masto karinės agresijos pradžios.

Anksčiau Suomijos vyriausybė nurodė parengti šalies dalyvavimo Ukrainos atkūrimo procese planą.

Spalio mėnesį Suomija paskelbė apie 19-ojo karinės pagalbos Ukrainai paketo skyrimą. Jo vertė – 95 mln. eurų.

 Rusija penktadienį paprašė savo Aukščiausiojo Teismo uždrausti „Tarptautinį LGBT visuomeninį judėjimą“, nenurodydama, ar draudimas būtų taikomas LGBTIQ bendruomenei apskritai, ar konkrečioms teisių organizacijoms.

„Rusijos teisingumo ministerija Aukščiausiajam Teismui pateikė administracinį teisinį ieškinį pripažinti Tarptautinį LGBT visuomeninį judėjimą ekstremistiniu ir uždrausti jo veiklą Rusijoje“, – sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad teismo posėdis numatytas lapkričio 30 dieną.

Tai naujausias smūgis šalies LGBTIQ bendruomenei, kuri ir taip jau yra engiama vis labiau konservatyvėjančioje šalyje, o prezidentas Vladimiras Putinas yra nekart sakęs, kad savo valdymo kertiniu akmeniu laiko „tradicines šeimos vertybes“.

Teisingumo ministerija teigė, kad valdžios institucijos nustatė „ekstremistinio pobūdžio požymių ir apraiškų“ Rusijoje veikiančio LGBTIQ judėjimo veikloje, įskaitant „socialinės ir religinės nesantaikos kurstymą“.

Plačiau skaitykite ČIA.

REUTERS-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad vengrų kalbos ir švietimo padėtis Užkarpatėje buvo geresnė SSRS laikais nei dabar nepriklausomoje Ukrainoje.

Tai jis pasakė penktadienį vykusiame Vengrijos nuolatinės konferencijos (MÁÉRT) posėdyje, jo žodžius cituoja RTL.hu.

Kalbėdamas apie vengrų padėtį užsienyje, V.Orbanas sakė, kad blogiausioje padėtyje šiuo metu yra Užkarpatės vengrai Ukrainoje, kur, pasak jo, politinė vadovybė eina niekur nevedančiu keliu, kurio Budapeštas negali remti.

„Neperdedu sakydamas, kad vengrų kalbos ir švietimo padėtis Sovietų Sąjungos laikais buvo geresnė nei dabar Ukrainos valstybėje“, – sakė V. Orbanas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas V.Orbanas ir Rusijos lyderis V.Putinas

Ukraina penktadienį pranešė, kad tūkstančiai žmonių, gyvenančių netoli fronto linijos esančiuose miestuose ir kaimuose, liko be elektros dėl naujausių Rusijos smūgių energetikos objektams.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę žurnalistams sakė, kad prieš žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Energetikos ministerija pareiškime nurodė, kad pastaruoju metu nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų labiausiai nukentėjo prie fronto esančios rytinės Charkivo ir Donecko sritys bei pietinė Chersono sritis.

„Dėl apšaudymo Chersone elektros energija buvo atjungta daugiau kaip 28 tūkst. vartotojų“, – teigiama pranešime, kuriame nenurodoma, kada buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas mieste, kurį nuolat apšaudo Rusijos pajėgos.

„Per pastarąją dieną dėl apšaudymo regione be elektros liko beveik 3 tūkst. vartotojų“, – priduriama jame.

Rytinėje Donecko srityje, kurią Kremlius teigė aneksavęs praėjusiais metais kartu su trimis kitomis sritimis, įskaitant Chersono sritį, Energetikos ministerija pranešė, kad dėl kovų dešimtys vietovių liko be elektros energijos.

„Dėl apšaudymo buvo sugadinta kontaktinė linija, o Kostiantynivkoje buvo nutrauktas elektros tiekimas. Iš viso srityje be elektros energijos liko 122 gyvenvietės“, – teigiama pranešime.

Energetikos ministerija pranešė, kad Charkivo srityje, kuri ribojasi su Rusija, per apšaudymą nukentėjo privataus energijos skirstytojo pastatas ir 17,6 tūkst. vartotojų neteko elektros energijos.

Pernai dėl sistemingų Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos tinklus milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo elektros ir šildymo, todėl Kyjivas paprašė Vakarų sąjungininkių daugiau oro gynybos sistemų.

Šią savaitę V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, šalis turi geresnę oro gynybos sistemą, tačiau įspėjo, kad Ukraina neturi šimtaprocentinės apsaugos nuo Rusijos oro atakų.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Rusija išsiuntė pirmąją iš žadėtų nemokamų grūdų siuntų Afrikai, penktadienį valstybinės naujienų agentūros citavo šalies žemės ūkio ministrą.

„Pirmieji du laivai, gabenantys po 25 tūkst. tonų, jau išplaukė iš Rusijos uostų į Somalį ir Burkina Fasą. Tikimės, kad jie atvyks lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos žemės ūkio ministrą Dmitrijų Patruševą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grūdai

Penktadienį Rusijos pajėgos vėl atakavo Chersono sritį. Jie apšaudė gyvenamąjį namą Veletynsko kaime. Išpuolio metu žuvo žmogus, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Rusijos kariuomenė apšaudė namą Veletenske, Bilozerskos bendruomenėje“, – teigė karinės administracijos vadovas.

Pasak jo, apie 11.20 val. 60 metų vyras savo namuose patyrė gyvybei pavojingus sužalojimus.

Išlaisvinus Chersono srities dešinįjį krantą, dalį regiono nuolat apšaudo Rusijos pajėgos. Rusai atakuoja civilius gyventojus iš sunkiųjų ginklų, artilerijos ir lėktuvų.

Ketvirtadienį Chersonas taip pat patyrė masinį apšaudymą. Iš pradžių pranešta apie vieną auką – pagyvenusią moterį, kuri atakos metu buvo savo bute. Taip pat pranešta apie 8 sužeistuosius, tarp jų – 15 metų mergaitę. Teigiama, kad dėl Rusijos apšaudymo Chersonas buvo iš dalies be elektros energijos.

Apšaudytas ir Korabelnyj rajonas, kur Rusijos smūgiai pasiglemžė vieną gyvybę ir sužeidė dar vieną žmogų.

Praėjusią dieną Rusijos pajėgos masiškai atakavo Bilozerką Chersono srityje. Per smūgius žuvo vienas žmogus.

Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas interviu 15min sako, kad Avdijivką nuožmiai puolantys rusai patiria milžiniškus nuostolius.

VIDEO: Mūšyje dėl Avdijivkos – didžiuliai nuostoliai

Mūšyje dėl Avdijivkos – didžiuliai nuostoliai

Visa laida apie karo eigą „Kas naujo fronte“ portale 15min ir jutubo paskyroje bus skelbiama 13 val. 30 min. 

Partizanai surengė reidą į Rusijos karinę bazę laikinai okupuotoje Novooleksijivkoje, Chersono srityje. Rusai ją naudoja kaip laikiną dislokacijos vietą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia partizaninis judėjimas „Atesh“.

„Mūsų agentai žvalgė okupantų bazę Novooleksijivkoje, Chersono srityje, kuri jau daugiau nei mėnesį įvardijama kaip laikinas dislokacijos punktas“, – sakoma pranešime.

Pasak partizanų, jie rado daug karinių automobilių KrAZ-257, vieną naujausių šarvuočių „Atlet“, sunkvežimių GAZ ir kitų transporto priemonių su personalu.

„Jais personalas vyksta pietauti ir vakarieniauti ir grįžta į savo pozicijas“, – pažymėjo partizanai.

Penktadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad surengė kelias sėkmingas operacijas kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje, kuri nuo 2022 m. vasario mėn. tebėra okupuota Rusijos. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko įsitvirtinti keliuose atramos punktuose.

Naujame vaizdo įraše matyti sudaužytos Rusijos karinių transporto priemonių liekanos netoli Avdijivkos, kur Rusija surengė didžiausią pastarųjų mėnesių puolimą prieš Ukrainą.

Iš oro filmuotoje medžiagoje, kuria pirmadienį pasidalijo Ukrainos operatyvinės strateginės grupės „Taurija“ vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, matyti, kaip laukuose netoli Avdijivkos riogso sunaikintos ir rūkstančios rusų transporto priemonės bei, atrodo, žuvę rusų kariai.

Įraše, kurį nufilmavo Ukrainos 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, taip pat yra iš drono nufilmuotų kadrų, kaip jis priartėja prie rusų šarvuotos transporto priemonės, o paskui į ją atsitrenkia, taip pat iš kai kurių tankų liekanų kylantys dūmai. 

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Užfiksuota: Rusijos karinės technikos kapinynas prie Avdijivkos

Užfiksuota: Rusijos karinės technikos kapinynas prie Avdijivkos

Oleksandras Tarnavskis/ „Telegram“

Ne visos šiuolaikinės technologijos, naudojamos kariniuose veiksmuose, yra sukurtos visiškai naujai. Socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti informacija, kad karo Ukrainoje metu keiksmažodžiu tapęs žudikiško iranietiško drono „Shahed-136“ prototipas buvo sukurtas daugiau nei prieš keturis dešimtmečius Vokietijoje ir vadinosi DAR (Die Drohne Antiradar), skelbia naujienų portalas „Defence Express“.

Dar aštuntojo dešimtmečio viduryje Vokietija ir Jungtinės Valstijos pradėjo bendrą projektą, kurio tikslas buvo sukurti specializuotą vienkartinį bepilotį orlaivį, galintį aptikti ir taikytis į sovietų radarus, veikti kaip „vilioklis“ ir naikinti Varšuvos pakto šalių priešlėktuvinės gynybos sistemas principu „šaudyk ir pamiršk“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Naujausioje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymėjo, jog yra tikėtina, kad Rusija pirmą kartą pradėjo naudoti ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės orlaivį A-50 MAINSTAY D, kad atpažintų taikinius virš Ukrainos, skirtus jos ilgojo nuotolio antžeminės oro gynybos raketų sistemai SA-21.

Britų žvalgybos teigimu, tai papildo pagrindinę MAINSTAY užduotį – koordinuoti naikintuvų skrydžius.

Palyginti su įprastu antžeminiu SA-21 radaru, MAINSTAY savo radaru gali pastebėti priešininko orlaivius didesniu atstumu, nes jo aukštis leidžia matyti toliau, aiškinama apžvalgoje.

Spėjama, kad Rusija paspartino MAINSTAY ir SA-21 integravimą iš dalies dėl to, kad yra susirūpinusi dėl perspektyvos, jog Ukraina dislokuos Vakarų šalių perduotus kovinius orlaivius.

„Yra reali galimybė, kad Rusija prisiims didesnę riziką skraidindama MAINSTAY arčiau fronto linijos, kad galėtų efektyviai atlikti savo naująjį vaidmenį“, – teigia britų žvalgyba.

„Karo sąlygomis supranti, kad nieko daug tau ir nereikia ir todėl imi mėgautis paprastais dalykais – kavos puodeliu iš ryto, susitikimu su bičiuliais... Visi stengiamės būti geros nuotaikos – nevengiame pasijuokti ir iš gyvenimo, ir iš mirties: ašaros ir dejonės mažai kuo gali padėti“, – sako į Vilnių atvykęs Ukrainos dokumentalistas Jevhenas Titarenka.

Kino festivalyje „Scanorama“ šiomis dienomis jis pristato drauge su Vitalijumi Manskiu sukurtą dokumentinį filmą „Rytų frontas“, kuriame pasakojama apie pirmosios pagalbos bataliono savanorius, iš mūšio lauko gelbstinčius sužeistuosius Ukrainos karius.

Filmo centre – keturių paramedikų istorija, kurią vaizdo registratoriais ir mobiliuoju telefonu nufilmavo vienas jų – nuo 2014 m. kovų po Donbaso ir Krymo aneksijos prie medicinos bataliono prisijungęs režisierius J.Titarenka, neatsitiktinai būryje gavęs ir „Režisieriaus“ pravardę.

Plačiau skaitykite ČIA.

Režisierius Jevhenas Titarenka. Kadras iš filmo „Rytų frontas“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1140 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos patyrė daugiau nei 316,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 27 tankai, 11 šarvuotųjų kovos mašinų, 29 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 17 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, 2 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 20 rusų bepiločių orlaivių.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį numušti devyni rusų paleisti dronai.

Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusų pajėgos praėjusią naktį paleido 10 dronų „Shahed“, devynis iš jų – virš Mykolajivo, Odesos, Žytomyro ir Chmelnyckio sričių – pavyko numušti.

Rusai taip pat atakavo rytinę Donecko sritį keliomis raketomis S-300. Preliminariais duomenimis, didesnės žalos jos nepadarė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Rusijos pajėgos tikriausiai kaupia raketas smūgiams į jo šalies energetikos objektus ateinančiais žiemos mėnesiais.

V.Zelenskis anksčiau perspėjo, kad prieš žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Mano vertinimu, jie kaupia [raketas], bet neturi daug daugiau raketų nei anksčiau“, – sakė V.Zelenskis, turėdamas omenyje praėjusių metų išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Į tai atsižvelgdamas Kyjivas paragino savo sąjungininkus užsienyje sustiprinti Ukrainos oro gynybą, kad nepasikartotų praėjusių metų smūgiai, dėl kurių milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo šildymo ir elektros.

„Priešlėktuvinės gynybos srityje esame geresni nei praėjusią žiemą“, – sakė V.Zelenskis per susitikimą su žurnalistais sostinėje.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį optimistiškai įvertino neseniai įvykusį JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Kinijos Xi Jinpingo susitikimą.

„Suprantame, kad šis faktas, t. y. jų susitikimas, yra mums naudingas“, – Kyjive  žurnalistams sakė V.Zelenskis po JAV ir Kinijos vadovų derybų Kalifornijoje, kuriose jie susitarė atkurti karinius ryšius.

Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą ir nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius su Maskva.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

Tuo metu Jungtinės Valstijos, teikdamos daugybę finansinės ir karinės paramos paketų, vadovavo Vakarų paramai Ukrainai mūšio lauke.

V.Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas anksčiau ketvirtadienį išreiškė atsargų optimizmą dėl Xi Jinpingo ir J.Bideno susitikimo, kurį aptemdė JAV prezidento žodžiai, kad Kinijos lyderis yra diktatorius.

Šis susitikimas „yra puikus signalas pasauliui – dialogas, o ne konfrontacija, nauja pasaulinė tvarka, būtinai reikalingos taisyklės, stabilumas ir nuspėjamumas“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė M.Podoliakas.

V.Zelenskis sakė negalįs patvirtinti, kad J.Bidenas ir Xi Jinpingas aptarė konfliktą Ukrainoje, tačiau žurnalistams sakė, kad kažkokiu būdu klausimas apie beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją buvo iškeltas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį prasidėjus kovoms tarp Izraelio ir „Hamas“, sumažėjo pagrindinių artilerijos sviedinių tiekimas į jo šalį.

JAV karinę paramą gaunantis Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą nuo tada, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė išpuolį, per kurį, Izraelio duomenimis, žydų valstybėje žuvo 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir buvo paimta apie 240 įkaitų.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mūsų tiekimai sumažėjo“, – žurnalistams sakė V.Zelenskis, konkrečiai kalbėdamas apie 155 milimetrų sviedinius, plačiai naudojamus Ukrainos rytinėje ir pietinėje fronto linijoje, sakydamas, kad „jie tikrai sulėtėjo“.

„Taip nėra, kad JAV pasakė: mes neduodame Ukrainai. Ne! Tiesiog kiekvienas pats kovoja už savo atsargas“, – sakė jis žurnalistams.

„Tai yra gyvenimas. Nesakau, kad tai teigiamas dalykas, bet toks yra gyvenimas, ir mes turime ginti tai, kas mums priklauso“, – pridūrė jis.

Po beveik dvejus metus trukusių intensyvių kovų tiek Rusija, tiek Ukraina stengiasi išlaikyti ir apsaugoti artilerijos sviedinių atsargas.

Pietų Korėja pareiškė, kad Rusijos sąjungininkė Šiaurės Korėja suteikė Rusijai daugiau nei milijoną artilerijos sviedinių karui su Ukraina, mainais Pchenjanas gauna patarimų dėl palydovinių technologijų.

Tuo metu Vokietija šią savaitę pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasieks savo tikslo per vienerius metus išsiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, Bendrijai susiduriant su sunkumais užtikrinti ginkluotės tiekimą Kyjivui.

„Dabar sandėliai yra tušti arba yra nustatytas teisinis minimumas, kurio konkreti valstybė negali jums suteikti“, – žurnalistams Kyjive sakė V.Zelenskis.

„Ir to nepakanka“, – pridūrė jis.

Tačiau V.Zelenskis gyrė pastangas Jungtinėse Valstijose didinti gamybą.

Jau beveik metus nei Rusija, nei Ukraina nepasiekė reikšmingų teritorinių laimėjimų, o ukrainiečių kariuomenės aukšto rango vadas neseniai pareiškė, kad kovos atsidūrė aklavietėje