-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 12 14 /19:46

Istorinis sprendimas: Europos Sąjungos lyderiai sutarė pradėti narystės derybas su Ukraina

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.

VIDEO: Rusija dronais atakavo Odesos sritį: dešimtis sužeistų, apgadinti du daugiabučiai ir 11 privačių namų

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Europos Vadovų Taryba leido pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES

19:45

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova.

„Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

„Gruzijai suteiktas kandidatės statusas. O su Bosnija ir Hercegovina ES pradės derybas, kai tik bus pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis. Paraginau Komisiją iki kovo mėn. pateikti ataskaitą, kad būtų galima priimti tokį sprendimą. Tai aiškus vilties ženklas jų žmonėms ir mūsų žemynui“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis savo „Twitter“ paskyroje išreiškė džiugesį:

„Tai Ukrainos pergalė. Tai visos Europos pergalė. Pergalė, kuri motyvuoja, įkvepia ir stiprina.“

ES pranešė, kada patvirtins derybų su Ukraina pradžios sąlygas

00:09

Derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą organizacinė sistema bus galutinai patvirtinta įgyvendinus visas Europos Komisijos rekomendacijas. Tai teigiama Europos Vadovų Tarybos išvadose, patvirtintose per ES aukščiausiojo lygio susitikimą.

Visų pirma ES narių valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė pradėti derybas su Ukraina ir Moldova ir šiuo atžvilgiu pataria Europos Komisijai patvirtinti derybų proceso organizacinius aspektus.

„Europos Vadovų Taryba prašo Europos Komisijos patvirtinti atitinkamus derybų mechanizmus, kai bus įgyvendinti 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijose nurodyti būtini veiksmai“, – sakoma išvadose.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos vėliava
„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos vėliava

Vadinasi, Ukraina turi pagaliau įgyvendinti visas septynias Europos Komisijos rekomendacijas, išsakytas po to, kai Ukrainai buvo suteiktas šalies kandidatės į ES statusas.

Iki 2024 m. kovo mėn. Ukraina turi praktiškai įgyvendinti keletą įstatymų ir įrodyti pažangą kovoje su korupcija.

Ukrainos Aukščiausioji Rada jau patvirtino didžiąją daugumą būtinų įstatymų: dėl Specializuotos antikorupcinės prokuratūros nepriklausomumo stiprinimo, dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro institucinių gebėjimų stiprinimo (numatyta padidinti maksimalų NABU darbuotojų skaičių nuo 700 iki 1000 žmonių) ir dėl galimybės Nacionalinei korupcijos prevencijos agentūrai tikrinti pareigūnų turtą, įgytą prieš pradedant dirbti valstybės tarnyboje.

Be to, Aukščiausioji Rada pritarė kai kurių Ukrainos įstatymų pataisoms dėl atsižvelgimo į Europos Tarybos ir jos institucijų ekspertinį vertinimą dėl tautinių mažumų (bendruomenių) teisių tam tikrose srityse (numatyta, kad privačios aukštosios mokyklos turi teisę laisvai pasirinkti dėstomąją kalbą, kuri yra oficialioji ES kalba).

Šiuos keturis įstatymus jau pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dabar juos reikia veiksmingai įgyvendinti praktiškai. Tuo pat metu parlamente jau užregistruotas dar vienas lobizmo įstatymo projektas.

„Teks rinktis“: Pentagonas padarė nuviliantį pareiškimą dėl paramos Ukrainai

23:25

Jungtinės Valstijos turės rinktis tarp savo kovinės parengties ir ginkluotės tiekimo Ukrainai dėl lėšų Kyjivui remti išsekimo.

Apie tai Pentagono sekretorius Patas Ryderis pranešė per spaudos konferenciją. Pasak jo, Pentagonui liko apie 4,4 mlrd. dolerių. Prezidento pagalbos fonde yra apie 1 mlrd. dolerių. 

„Žinoma, turime galimybę išleisti visus 4,4 mlrd. dolerių, tačiau tai sunkus pasirinkimas. Galiausiai turėsime priimti sprendimus, susijusius su mūsų pačių kovine parengtimi ir gebėjimu toliau remti Ukrainą tiek, kiek ji turėtų būti remiama mūšio lauke. „Dėl šios priežasties prašome Kongreso kuo greičiau patvirtinti prašymą dėl papildomo finansavimo“, – sakė jis. 

Spalio antroje pusėje JAV prezidentas Joe Bidenas pateikė JAV Kongresui prašymą skirti papildomą 106 mlrd. dolerių finansavimą, iš kurių 61 mlrd. dolerių numatyta skirti Ukrainai paremti.

Kelias savaites respublikonai visaip blokavo jo pažangą, faktiškai paversdami klausimą dėl pagalbos Ukrainai įkaitu. Respublikonų partijos atstovai reikalauja sugriežtinti JAV imigracijos politiką, atsižvelgiant į padėtį pietiniame pasienyje, ir atsisako svarstyti pagalbos Ukrainai klausimą be pažangos šiuo klausimu. Visų pirma visi Senato respublikonai balsavo prieš šio įstatymo projekto svarstymą.

Gruodžio 14 d. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad respublikonų įstatymų leidėjai išėjo atostogų pertraukos, nesusitarę dėl prezidento J.Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą, į kurį buvo įtraukta pagalba Ukrainai. Atstovų Rūmai, kaip ir Senatas, prie darbo grįš tik 2024 m. sausio 9 d. 

Vladimiro Putino rinkimų kampanija pastatyta ant trijų pamatų, kurie gali greitai sugriūti

23:21

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, pašalinęs paskutines kliūtis savo kelyje, žada per ateinančius šešerius metus išlaikyti dabartinį Rusijos kursą. Toks pažadas gerokai padidina ekonominės krizės riziką.

Gruodžio 8 d. V.Putinas paskelbė, kad kandidatuos prezidento rinkimuose ir sieks penktos kadencijos Kremliuje. Rinkimai numatyti kitų metų kovą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Nors, kaip įprasta, ankstesniais mėnesiais V.Putinas vis apsimetė nežinantis, ar kandidatuos. Tačiau toks laiko tempimas pasaulio nenustebino.

71 metų V.Putinas Rusijoje valdžioje yra nuo 2000 metų. Prognozuojama, kad kovo mėnesį vyksiančiuose rinkimuose V.Putinui nereikės tikėtis jokių kliūčių – šalyje faktiškai buvo įvesta karo cenzūra, taip pat griežtai slopinama opozicija.

Visą tekstą skaitykite čia.

V. Zelenskis dėkoja G. Nausėdai, vadina jį vienu iš labiausiai atsidavusių Ukrainos rėmėjų

23:08

Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienio vakarą sutarus dėl Kyjivo narystės derybų Bendrijoje pradžios, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą pavadino vienu iš labiausiai atsidavusių jo šalies rėmėjų.

„Telefonu kalbėjausi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Pone Gitanai, ačiū už sveikinimus, ačiū, kad visą laiką buvote vienas iš labiausiai atsidavusių Ukrainos rėmėjų ES“, – ketvirtadienį „Telegram“ įraše teigė Ukrainos vadovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Respublikonų įstatymų leidėjai išėjo atostogų taip ir nesusitarę dėl pagalbos Ukrainai

22:12

Jungtinėse Valstijose respublikonų įstatymų leidėjai išėjo į atostogų pertrauką nesusitarę dėl prezidento J.Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą, į kurį įeina ir pagalba Ukrainai. 

„Šiandien V. Putinas pareiškė, kad jo agresija Ukrainoje tęsis ir taika bus tik tada, „kai bus pasiekti mūsų tikslai“. Visi žinome, ką tai reiškia. Tikiuosi, kad respublikonai, kurie kelis mėnesius laikė svarbią pagalbą Ukrainai įkaite, aiškiai išgirdo jo žinią. Vietoj to jie eina atostogų, o ukrainiečiai stoja į mūšį“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby per spaudos konferenciją.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos žmonės patirs „daugiau apšaudymų, daugiau oro atakų, daugiau šaltų, tamsių naktų“. J.Kirby pabrėžė, kad vien per pastarąsias 24-48 valandas rusai smogė kritinei infrastruktūrai.

„Jiems reikia mūsų pagalbos. Ir jiems jos reikia dabar. Jei to nepakanka, kad pakeistumėte savo nuomonę, pagalvokite apie mūsų pačių interesus. Mes žinome, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, turi įtakos ne tik Ukrainai. Tai nėra kieno nors kito karas, Putinas meta iššūkį pasaulio tvarkai, kurią mes padėjome sukurti“, – pabrėžė J.Kirby. 

Paskutinė Senato darbo diena yra gruodžio 14 d. Abeji JAV Kongreso rūmai į darbą grįš 2024 m. sausio 9 d.

Oro gynybos pajėgos Kyjivo regione numušė raketą „Kinžal“

21:13

Rusijos okupantų į Ukrainą paleista raketa „Kinžal“ šiandien buvo numušta Kyjivo srityje. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Nikolajus Oleščukas.

„Vienas „dagtis“ Kyjivo srityje! Be komentarų...“, – pažymėjo jis žinutėje, kurioje patikslino, kad kalbama apie raketą Kh-47M2 „Dagger“.

Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos savo „Telegram“ kanale pažymėjo, kad šiandien, gruodžio 14 d., užpuolikai atakavo raketomis „Kinžal“.

„Dėl lėktuvo MiG-31K pakilimo iš Savasleyka-RF aerodromo 14:09 val. visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Apie 14:15 val. buvo paleistos raketos. Atskrido į Starokonstantinovo rajoną jau 14:20!“ – rašoma pranešime.

Ginkluotosios pajėgos pažymėjo, kad nuo oro pavojaus signalo paskelbimo iki atvykimo į centrinę Ukrainą praėjo tik 10 minučių.

„Apskritai priešas iš trijų lėktuvų „MiG-31K“ iš Tulos srities oro erdvės Kyjivo ir Starokonstantinovo miestų kryptimi panaudojo tris iš oro paleistas raketas „Kh-47M2 Kinzhal“, – nurodė karinės oro pajėgos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinių raketų dalinys sunaikino vieną raketą „Kinžal“ Kyjivo srityje.

„Žinoma, nekomentuojame priešo raketų pataikymo/nepataikymo pasekmių Chmelnickio srityje“, – pažymėjo vadovybė.

G. Nausėda: ES narystės derybų su Ukraina pradžia – naujas istorijos puslapis

20:19

Europos lyderių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį priimtą sprendimą pradėti narystės derybas su Ukraina vadina nauju istorijos puslapiu.

„Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Ir, be abejo, bloga žinia Kremliaus šeimininkui, kuris turbūt tikėjosi, kad tas sprendimas nebus priimtas. Mes jį nuvylėme“, – pridūrė jis.

VIDEO: G.Nausėda: istorinis ES sprendimas - gera žinia Ukrainai ir bloga žinia Kremliui

Visą tekstą skaitykite čia.

V.Orbanas balsavime nedalyvavo

20:18 Atnaujinta 20:45

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išėjo iš patalpos, vadovams priimant sprendimą dėl stojimo derybų su Ukraina, dienraščiui „Guardian“ sakė trys ES diplomatai.

Vėliau savo „Facebook“ paskyroje V.Orbanas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nurodė, kad Vengrija nenori dalyvauti priimant sprendimą ir pakartojo savo poziciją, kad Ukraina nepasirengusi pradėti derybų dėl narystės ES.

„Vengrija nenori dalyvauti priimant šį blogą sprendimą ir nekeičia savo pozicijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad kitos 26 valstybės narės primygtinai reikalavo žengti žingsnį ir pradėti derybas su Kyjivu, todėl Vengrija priėmė sprendimą, kad 26 valstybės narės gali eiti savo keliu, o Vengrija laikosi atokiau nuo šio sprendimo.

Europos Vadovų Taryba leido pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES

19:45

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova.

„Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

„Gruzijai suteiktas kandidatės statusas. O su Bosnija ir Hercegovina ES pradės derybas, kai tik bus pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis. Paraginau Komisiją iki kovo mėn. pateikti ataskaitą, kad būtų galima priimti tokį sprendimą. Tai aiškus vilties ženklas jų žmonėms ir mūsų žemynui“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis savo „Twitter“ paskyroje išreiškė džiugesį:

„Tai Ukrainos pergalė. Tai visos Europos pergalė. Pergalė, kuri motyvuoja, įkvepia ir stiprina.“

NATO sureagavo į Rusijos bepiločio orlaivio nukritimą Rumunijoje

19:38

Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad ketvirtadienį anksti ryte per Rusijos puolimą prieš Ukrainos uosto infrastruktūrą Dunojaus upėje numuštas dronas nukrito Rumunijos teritorijoje ir paliko pusantro metro gylio kraterį kaime, esančiame maždaug už 8 km nuo Ukrainos Reni uosto, rašo Laisvosios Europos radijas.

NATO atstovas spaudai Dylanas White'as sakė, kad jie neturi informacijos, jog Rusijos bepiločio orlaivio numušimas Rumunijoje buvo tyčinė Rusijos Federacijos ataka. 

„Griežtai smerkiame Rusijos išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje ir palei Dunojų. NATO neturi informacijos, rodančios, kad Rusija būtų sąmoningai vykdžiusi atakas prieš sąjungininkus. Toliau stebime padėtį ir palaikome glaudžius ryšius su Rumunijos valdžios institucijomis“, – rašoma pareiškime.

Rumunijos NATO ambasadorius Danas Nequalesco sakė, kad Rumunijos oro pajėgos ir sąjungininkų naikintuvai tą naktį buvo pasitelkti stebėjimo misijoms vykdyti.

„Informavome sąjungininkus ir generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir toliau glaudžiai koordinuojame veiksmus. Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl šių vykstančių veiksmų, kurie akivaizdžiai prieštarauja tarptautinei teisei ir yra neatsakinga eskalacija“, – pridūrė jis socialiniame tinkle „Twitter“ .

Tai jau ne pirmas kartas, kai bepiločiai orlaiviai nukrenta į Rumunijos teritoriją per Rusijos atakas Odesos regione.

V.Zelenskis su netikėtu vizitu lankosi Vokietijoje

18:31

Kyjivui siekiant užsitikrinti tolesnę Vakarų paramą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį su netikėtu vizitu atvyko į Vokietiją, pranešė policija.

Frankfurto policijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskio susitikimai vyks Reino ir Maino srityje. Tačiau daugiau informacijos jis nepateikė.

„Ukrainos prezidentas atvyko į Heseno regioną. Dėl sustiprintų saugumo priemonių vizito metu visoje teritorijoje bus trumpam uždarytas eismas ir sutrikdytas transportas“, – pranešė vietos policija.

Pranešama, kad atvykęs Volodymyras Zelenskis iš Frankfurto prie Maino oro uosto išskrido į Vysbadeną. Kaip žinia, šiame mieste yra įsikūrusi Amerikos karinės pagalbos Ukrainai būstinė.

Gruodžio 11-12 d. V.Zelenskis su dviejų dienų vizitu lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur surengė bendrą spaudos konferenciją su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Gruodžio 13 d. jis dalyvavo antrajame Ukrainos ir Šiaurės Europos aukščiausiojo lygio susitikime.

Taip pat pranešta, kad gruodžio 14 d. per ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje V. Zelenskis gali susitikti su naujai išrinktu Lenkijos Ministru Pirmininku Donaldu Tusku. Tačiau šiandien V. Zelenskis aukščiausiojo lygio susitikime nedalyvavo, o kreipėsi į dalyvius per vaizdo konferenciją.

Rusija spjovė į Ženevos konvenciją ir išbandė naują taktiką mūšio lauke

16:59

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotis orlaivis užfiksavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai puolimo operacijoms pasitelkė į nelaisvę paimtus Ukrainos karius kaip gyvuosius skydus, skelbia Laisvosios Europos radijas, kurio žurnalistai vieni pirmųjų pamatė šį įrašą.

Teigiama, kad įraše matyti, kaip Rusijos kariai vedėsi tris belaisvius, kurie mūšio lauke ėjo pirmi, tuomet už jų nugaros pradėjo šaudyti. Rusai ėmė trauktis, o neginkluoti belaisviai siunčiami atgal, kol į vieną iš jų pasipylė šūviai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Anot straipsnio, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Ukrainos Zaporižios srityje, netoli Robotynės kaimo. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe esantis laikmatis rodo, kad medžiaga buvo užfiksuota lapkričio 29 d. tarp 15.09 ir 15.15 val. vietos laiku.

Pasak Laisvosios Europos radijo, išpuoliuose dalyvavę Rusijos kariai priklauso 234-ajam oro desanto pulkui.

Pranešama, kad buvo pradėtas tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.

Medžiaga parengta remiantis Zaporižios srities prokuratūros, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Stratkomo ir Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubincevo pareiškimais.

Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubincevas patvirtino, kad žiniasklaidoje buvo platinamas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusai, grasindami ginklu, veda į nelaisvę paimtus (neginkluotus) ukrainiečių karius ukrainiečių pozicijų link ir už jų slepiasi.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

„Vaizdo įraše matyti akimirka, kai šalia grupės rusų karių ir neginkluotų ukrainiečių belaisvių sprogsta granata“, – sakoma pareiškime.

Medžiagoje taip pat užfiksuota akimirka, kuomet Rusijos karys paleidžia šūvį į beginklius žmones, bėgančius priešinga kryptimi nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų. Po kelių sekundžių, kai drono operatorius vėl priartina vaizdą, ant žemės matomas jau ant žemės gulinčio, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformą vilkinčio, kario kūnas.

D.Lubinecas pažymėjo, kad, jei vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai bus nustatyti kaip oficialūs ir teisingi, tai parodys, kad Rusija pažeidė dar vieną Trečiosios Ženevos konvencijos straipsnį.

„Būtent 23 straipsnį, kuriame teigiama, kad joks karo belaisvis niekada negali būti siunčiamas į teritoriją, kurioje jam grėstų ugnis iš mūšio zonos. Karo belaisviai taip pat negali būti naudojami siekiant apsaugoti kokius nors punktus ar teritorijas nuo karinių operacijų“, – paaiškino ombudsmenas.

Zaporižios srities prokuratūra pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo. Šiuo metu atliekami prioritetiniai tyrimo veiksmai.

Kyjive ir Chmelnyckio mieste griaudėja sprogimai

16:33 Atnaujinta 17:02

Ketvirtadienio popietę Rusijos pajėgos trečią karą per dieną pasitelkė raketas ir bepiločius atakos orlaivius smūgiams prieš Ukraina. Žiniasklaida skelbia, kad sprogimai buvo girdėti Chemlnyckio srityje ir du nuskambėjo Kyjive.

Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, trys raketos skriejo Starokostiantyniovo link.

SAMEER AL-DOUMY / AFP/ Kyjivas
SAMEER AL-DOUMY / AFP/ Kyjivas

Vėliau kariškiai pridūrė, kad pavojus iškilo Rivnei ir Luckui.

Anksčiau ketvirtadienį visoje Ukrainoje jau trečią kartą per tą pačią parą buvo paskelbtas oro pavojus dėl Rusijoje pakilusio orlaivio, galimai nešančio sparnuotąsias raketas „Kinžal“.

Pastaruoju metu Rusija Kyjivą apšaudydavo tik naktimis, tad šis kartas yra kitoks.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai apie du sprogimus Kyjive pranešė netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje užbaigė savo metų pabaigos spaudos konferenciją, joje pažadėjęs tęsti jau beveik dvejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ukrainos žvalgyba atskleidė tikrąjį Rusijos pajėgų skaičių Ukrainoje

16:20

Per ketvirtadienį surengtą metinę spaudos konferenciją tiesioginės transliaicjos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad prieš Ukrainą fronte kovoja 617 tūkst. Rusijos karių. Ukrainos karinė žvalgyba, pasibaigus transliacijai, nurodė, kad jo įvardintas skaičius yra gerokai perdėtas.

Pasak V.Putino, kasdien norą vykti į frontą pareiškia apie 1 500 „savanorių“, o iš viso per pastaruosius metus į Rusijos kariuomenę esą užsirašė 486 tūkst. rusų.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas komentare LIGA.net paneigė V.Putino pareiškimą. Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusijos karių skaičius laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje šiuo metu viršija 450 tūkst.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad per pastarąją parą rusai bandė pulti šešiose fronto linijos sektoriuose. Skaičiuojama, kad išš viso įvyko 120 kovinių susirėmimų. Karščiausi taškai buvo Kupjansko, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos sektoriuose.

Generalinio štabo duomenimis, Rusijos kariuomenės gyvosios jėgos nuostoliai per pastarąją parą siekė 1 300 žmonių. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynėjai likvidavo maždaug 342 800 Rusijos kovotojų.

V.Putinas tiesioginėje transliacijoje gyrė V.Orbaną ir R.Fico

15:48

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios rusams pareiškė, kad taika su Ukraina bus sudaryta tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus.

Savo kalboje Rusijos vadovas, kaip įprasta, kritikavo Vakarus, bet nepamiršo pagirti Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir Slovakijos ministro pirmininko populisto Roberto Fico.

Kaip pranešta anksčiau, V.Orbanas jau kurį laiką daro didelį spaudimą Briuseliui, reikalaudamas atlaisvinti milijardus eurų paramos, kuri buvo sustabdyta dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais. O prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą griežtai pareiškė, kad Europos Sąjunga negali aptarinėti Ukrainos narystės klausimo, nes ji neva neįvykdė narystės sąlygų.

„Jie nėra Rusijai palankūs politikai, – V.Putinas įvertino Europos lyderius. – Jie yra pronacionalistai“.

Smerkdamas Jungtinių Valstijų neva „imperialistinį“ elgesį, jis aiškino, kad Maskva yra pasiruošusi užmegzti su jomis užmegzti santykius.

„Manome, kad JAV yra svarbi ir reikalinga šalis pasaulyje. Tačiau jų imperinė politika joms trukdo“.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

 

Buvusiam Rytų Ukrainos separatistų vadui Maskvoje pateikti kaltinimai ekstremizmu

15:46

Buvęs Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje vadas Igoris Girkinas ketvirtadienį Maskvoje pradėtas teisti dėl kaltinimų ekstremizmu, nes kritikavo Kremliaus karinę strategiją Kyjivo atžvilgiu.

52 metų nacionalistas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, 2014 metais padėjo išprovokuoti kovas tarp Ukrainos prorusiškų separatistų ir nacionalinės kariuomenės. 

Tačiau po to, kai birželį karinė samdinių bendrovė „Wagner“ – viena pagrindinių Ukrainoje kovojančių Rusijos jėgų – pabandė nuversti Rusijos karinę vadovybę, I. Girkinas pateko į Maskvos nemalonę.

Liepą, po to, kai socialiniuose tinkluose paskelbė keletą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojančių pranešimų, kuriuos išplatino šimtai tūkstančių jo sekėjų, I. Girkinas buvo sulaikytas.

Tinklaraštininku tapusio I. Girkino byla parodė, kad bet kokia kariuomenės kritika yra neleistina net ir aršiems, karą palaikantiems Rusijos nacionalistams.

Plačiau skaitykite ČIA.

Alexander Zemlianichenko / AP
Alexander Zemlianichenko / AP

 

Rusija vėl paleido raketas į Ukrainą

14:53

Ketvirtadienį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, apie kurį gyventojus informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.

Teigiama, jog 14.09 val. kariškiai pranešė, kad iš Savaslekos aerodromo (Žemutinio Naugardo) pakilo Rusijos karinių oro ir kosmoso pajėgų naikintuvas MiG-31K. Vėliau paskelbta apie galimus raketų paleidimus iš Lipecko srities.

Tuo tarpu 14.21 val. karinės oro pajėgos nurodė, kad rusai paleido raketas netoli Starokostiantyniovo (Chmelnyckio sritis).

„Visai Ukrainai gresia raketos! Neignoruokite perspėjimų apie oro antskrydžius!“ – raginti ukrainiečiai.

Trečiadienio naktį Rusijos pajėgos paleido balistines raketas į Kyjivą. Buvo pranešta apie gaisrus ir griuvėsius tose vietose, kur nukrito raketų nuolaužos, 53 žmonės buvo sužeisti, 20 iš jų paguldyti į ligoninę.

Tuo tarpu praėjusią naktį rusai bepiločiais orlaiviais atakavo Ukrainos miestus iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos. Ukraina tvirtino, jog jos gynėjams pavyko numuštis visus dešimt bepiločių orlaivių ir dešimt taikinių, skridusių balistine trajektorija.

Estija skiria Ukrainai naują 80 mln. eurų vertės pagalbos paketą

14:48

Estija suteikia Ukrainai naują 80 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą, į kurį įtrauktos ir prieštankinės raketos „Javelin“, laivai bei kita būtina įranga, socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) paskelbė Estijos gynybos ministerija.

„Estija nusprendė nusiųsti Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“. Ukrainos kova už laisvę gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei sąjungininkai ir toliau padės ukrainiečiams“, – sakoma pranešime.

Šalies gynybos ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad vyriausybė pritarė Estijos gynybos ministro Hanno Pevkuro pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai skyrimo.

Naujausią paketą taip pat sudaro kulkosvaidžiai, šaulių ginklų šaudmenys, įvairios transporto priemonės, laivai bei nardymo įranga. Tikslios sumos saugumo sumetimais neatskleidžiamos. Tačiau paketo atkuriamoji vertė yra beveik 80 mln. eurų.

„Šis pagalbos paketas buvo sudarytas siekiant kuo didesnės naudos Ukrainai, nepakenkiant pačios Estijos gynybos pajėgumams. Mes pakeičiame būtinas atsargas“, – paaiškino ministras H.Pevkuras.

Per ateinančius ketverius metus Estija karinei pagalbai Ukrainai yra pasirengusi skirti 0,25 proc. savo BVP ir šiai pagalbai finansuoti naudos gynybos biudžeto lėšas.

V.Zelenskis: V.Putinas išnaudotų Ukrainos derybų dėl narystės ES vetavimą

14:31 Atnaujinta 17:04

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžios.

„Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

 

Šaltiniai: naktinę dronų ataką prieš Rusiją suorganizavo Ukrainos žvalgyba

14:30

Praėjusią naktį Rusijoje įvykdyta dronų ataka buvo speciali Ukrainos karinės žvalgybos operacija, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pranešė šaltiniai specialiosiose tarnybose.

Jie tvirtino, kad žvalgybos taikiniais tapo kariniai objektai Maskvos ir Kalugos srityse.

„Po pastarųjų smūgių, kuriuos rusai sudavė Ukrainoje, tai buvo geras priminimas jiems, kad ir jų laukia ne ramios naktys“, – sakė šaltinis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos karys

Ketvirtadienį Rusija pranešė apie devynis dronus, kurie, kaip įtariama, buvo numušti virš Maskvos ir Kalugos regionų.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas pranešė, jog rusų pajėgos atrėmė Maskvos link skridusio drono ataką. Jis teigė, kad bepilotis orlaivis nusileido kiek daugiau nei 80 km atstumu nuo Rusijos sostinės.

Beveik po dviejų valandų, pridūrė meras, buvo užfiksuotas "dar vienas bandymas dronu pasiekti Maskvą, bet jis buvo aptiktas ir neutralizuotas oro gynybos pajėgų“.

Vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad per naktį virš Maskvos ir Kalugos regionų esą buvo „numušti arba perimti“ devyni bepiločiai orlaiviai.

Britų žvalgyba: naujos Rusijos divizijos operacijos prie Dniepro patyrė fiasko

14:25

Naujai sukurtai Rusijos pajėgų divizijai nepavyko užimti Ukrainos priešakinio placdarmo kairiajame Chersono srities krante, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pasak britų žvalgybos, tikėtina, kad gruodžio pradžioje naujai suformuota 104-oji gvardijos oro desanto divizija patyrė itin didelių nuostolių ir per savo kovinį debiutą Chersono srityje nepasiekė užsibrėžtų tikslų.

Kostiantyn Liberov, Vlada Liberova/Ukrainos kariai keliasi per Dnieprą
Kostiantyn Liberov, Vlada Liberova/Ukrainos kariai keliasi per Dnieprą

Teigiama, kad operacija vyko po to, kai ši divizija prisijungė prie Rusijos „Dniepro“ grupės pajėgų ir bandė užimti Ukrainos priešakinį placdarmą netoli Krynkų kaimo kairiajame upės krante.

Remiantis žvalgybos duomenimis, pranešta, kad divizija buvo menkai remiama artilerijos ir oro pajėgų. Taip pat yra didelė tikimybė, kad dauguma karių buvo nepatyrę.

Po šios nesekmės Rusijos kariniai tinklaraštininkai paragino atsistatydinti generolą pulkininką ir „Dniepro“ grupės pajėgų vadą Michailą Teplynskį.

„Tai smūgis M.Teplynskio, kaip vieno pajėgiausių Rusijos karo lauko vadų, reputacijai: įprastai jis taip pat yra generolas, vadovaujantis oro desantininkams“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos pietinių gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk anksčiau pareiškė, kad Ukrainos gynėjai ir toliau laiko pozicijas kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje.

Anot jos, nepaisant rusų puolimų, nė viena pozicija nepasidavė.

„Ukrainos kariškiai dalyvauja kontratakoje. Tuo pat metu artilerija teikia rimtą paramą gynėjams, laikantiems pozicijas kairiajame krante. Taip pat veiksmingai naudojama oro žvalgyba ir atakos dronai, nors pastarosiomis dienomis oro sąlygos tapo sudėtingesnės“, – kalbėjo N.Humeniuk.

V.Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į ES vadovus

14:12

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per aukščiausiojo lygio susitikimą į Europos Sąjungos vadovus kreipsis vaizdo ryšiu, skelbia leidinys „Politico“.

Anot su žurnalistais kalbėjusio ES pareigūno, V.Zelenskis prisijungs nuotoliniu būdu, nes yra sprendžiami Ukrainai svarbūs klausimai.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje išvakarėse sklandė gandai, kad Ukrainos vadovas asmeniškai dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau teigiama, kad trečiadienį šis planas buvo pakeistas, nes vis dar neaiški būsimo Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą baigtis.

Gruodžio 14-15 d. vyks Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas. Susitikime bus aptariamos Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo integracijos į bloką perspektyvos.

Numuštas Rusijos bepilotis orlaivis nukrito NATO teritorijoje

13:55

Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad ketvirtadienį anksti ryte per Rusijos puolimą prieš Ukrainos uosto infrastruktūrą Dunojaus upėje numuštas dronas nukrito Rumunijos teritorijoje ir paliko pusantro metro gylio kraterį kaime, esančiame maždaug už 8 km nuo Ukrainos Reni uosto, rašo Laisvosios Europos radijas.

Rumunijos naikintuvai F-17 ir NATO sąjungininkei Vokietijai priklausantys „Eurofighter“ pasitelkti Rumunijos oro erdvės stebėjimo misijai, sakoma ministerijos pareiškime ir priduriama, kad avarijos vietoje pradėtas tyrimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Eurofighter“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Eurofighter“

Rumunija griežtai smerkia Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai, pridūrė ministerija.

Rusijos dronų ataka prieš Pietų Ukrainą truko šešias valandas ir per ją buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių, įskaitant tris vaikus, padaryta didelė žala civilinei ir uosto infrastruktūrai Odesos regione ir Dunojaus srityje netoli Rumunijos sienos, pranešė Ukrainos pietų gynybos pajėgos.

NATO vadovas: yra reali rizika, kad V.Putino agresija nesibaigs ties Ukraina

13:14

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį perspėjo, kad yra realus pavojus, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje, jei jam pavyks pasiekti pergalę šioje šalyje.

J.Stoltenbergas pabrėžė, kad dėl šios perspektyvos Ukrainos NATO sąjungininkės turi toliau karinėmis priemonėmis remti Kyjivą.

„Jei Putinas laimės Ukrainoje, bus reali rizika, kad jo agresija tuo nesibaigs. Mūsų parama nėra labdara – tai investicija į mūsų saugumą“, – sakė jis.

„DPA“/„Picture Alliance“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas
„DPA“/„Picture Alliance“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

 

V.Zelenskis pakvietė D.Tuską kuo greičiau apsilankyti Ukrainoje

12:39

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į savo šalį pakvietė naująjį Lenkijos premjerą Donaldą Tuską, kurį lenkų prezidentas Andrzejus Duda prisaikdino trečiadienį.

„Pasveikinau savo draugą tapus ministru pirmininku ir pradėjus naują dvišalių santykių etapą“, – parašė V. Zelenskis „Telegram“ tinkle. 

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas

 

V.Putinas: taika įmanoma tik po Ukrainos „demilitarizacijos“

12:37

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios rusams pareiškė, kad taika su Ukraina bus sudaryta tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus.

„Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – kalbėjo šalies vadova

Daugiau naujienų iš tiesioginės V.Putino kalbos rasite ČIA.

SPUTNIK / via REUTERS
SPUTNIK / via REUTERS

 

Partizanai aptiko didelę Rusijos karinės įrangos aikštelę Kryme

11:50

Partizanai Simferopolyje, laikinai okupuotame Kryme, aptiko didelę Rusijos karinės įrangos aikštelę ir šiuo metu vykdo jos stebėjimą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė partizanų grupuotė „Atesh“.

„Mūsų agentai nenustoja stebėti didelės okupantų technikos aikštelės Simferopolyje“, – sakoma pranešime.

Pasak jų, aikštelėje yra šarvuočių „Tigras“, kranų, KAMAZ-5350 sunkvežimių, visureigių sunkvežimių GAZ-66, mikroautobusų ir autobusų personalui pervežti bei daug kitų karinių priemonių.

„Tai gana drąsus okupantų žingsnis, turint omenyje, kaip dažnai nukenčia jų transporto priemonių parkas, tačiau mums tai dar paprasčiau“, – pareiškė „Atesh“ atstovai.

Anksčiau pranešta, kad po žvalgybos Simferopolyje partizanai aptiko naują Rusijos 22-ojo armijos korpuso štabą. Turimais duomenimis, karinis dalinys pradėtas stiprinti ir yra maskuojamas. Partizanai taip pat neseniai prasiskverbė į 56-ojo gvardijos oro desanto pulko teritoriją Feodosijoje (Krymo pusiasalis).

V.Putinas prieš „Tiesioginę liniją“ sulaukė 1,5 mln. užklausų

11:44

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs pirmąją nuo kariuomenės pasiuntimo į Ukrainą metų pabaigos spaudos konferenciją.

Prieš savaitę jis paskelbė dalyvausiantis kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, o tai leistų jam likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų.

V.Putinas, jaučiantis, kad praėjus beveik dvejiems metams nuo karo pradžios situacija keičiasi jo naudai, kelias valandas atsakinės į žurnalistų ir žiūrovų klausimus. 

SPUTNIK / via REUTERS/ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
SPUTNIK / via REUTERS/ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos vadovas apibendrins metų rezultatus, žurnalistams sakė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tai bus jungtinė „Tiesioginės linijos“ ir baigiamosios prezidento spaudos konferencijos forma“, – pridūrė jis. „Tiesioginė linija“ – tai kruopščiai surežisuotas televizijos šou, kurį V.Putinas su keliomis išimtimis rengia kasmet nuo 2001 metų.

Praėjusiais metais renginys buvo atšauktas Ukrainoje vykstant sunkiai operacijai, per kurią ukrainiečiai iš Rusijos atkovojo dalį savo teritorijos rytuose ir pietuose.

Stiprus Ukrainos pasipriešinimas ir sąjungininkų parama nustebino apžvalgininkus visame pasaulyje ir Maskvoje, kur daugelis tikėjosi, kad Kyjivas bus užkariautas per kelias dienas.

Tačiau po beveik dvejų metų puolimo V.Putinas gali pajusti, kad jo sėkmė galbūt sugrįžta.

Per naujausią Ukrainos kontrpuolimą nepavyko pralaužti gerai įtvirtintų Rusijos gynybinių linijų, o Kyjivo sąjungininkų parama pamažu silpsta.

Tikimasi, kad ketvirtadienį vyksiančiame renginyje V.Putinas aptars vidaus ir tarptautinės politikos klausimus bei pakartos įprastą retoriką, iškraipančią Ukrainos praeitį.

Rusai šiai laidai jau atsiuntė daugiau nei 1,5 mln. užklausų, o šalies valstybinės naujienų agentūros pranešė, kad dauguma klausimų susiję su karu Ukrainoje, būstais ir viešosiomis paslaugomis.

V.Orbanas: ES dar negali aptarinėti Ukrainos narystės

11:37 Atnaujinta 13:16

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke.

Atvykęs į susitikimą, V.Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

Anot žiniasklaidos, ES vadovų susitikimo pradžia buvo atidėta. Teigiama, kad šiuo metu V.Orbanas derasi su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charles'iu Micheliu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jose taip pat dalyvauja Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Tai paskutinė galimybė įtikinti Vengrijos vyriausybės vadovą pakeisti savo nuomonę“, – pažymėjo lenkų naujienų portalas „PolskieRadio24“.

Skelbiama, kad trečiadienį dėl susitikimo su V.Orbanu buvo susitarta trečiadienį per Ch.Michelio, E.Macronu, O.Scholzu ir U.von der Leyen atskirą susitikimą „bendrai linijai aptarti“.

Tuo tarpu naujienų portalas „Europejska pravda“ cituoja su anonimiškumo sąlyga kalbėjusį aukšto rango ES pareigūną, kuris pažymėjo, kad Vengrijos valdžios veiksmai „nusibodo“ kitoms bloko narėms.

„Neturiu teisės to sakyti kaip oficialus ES atstovas, bet valstybėms narėms tai jau atsibodo, nes be jokios aiškios priežasties griaunama ES vienybė ES gyvybiškai svarbiu klausimu“.

Europos pareigūnas pridūrė, kad 26 ES valstybės narės gali priimti svarbiausius sprendimus be Vengrijos, jei ji ir toliau tęs blokadą.

„Ir mes nebijome to pasakyti, kad parodytume, jog Vengrija yra Putino Trojos arklys. Nes tai, ką jie daro, vis labiau primena Trojos arklio elgesį“, – pabrėžė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

 

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

11:08

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1300 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 342,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 22 šarvuotosios kovos mašinos, 12 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 13 atuomobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 9 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 33 rusų bepiločius orlaivius ir 10 sparnuotųjų raketų.

Be paso ir bilieto į JAV atskridusiam rusui – federaliniai kaltinimai

10:21

Vienas rusas, lapkritį atskridęs lėktuvu iš Danijos į Los Andželą be paso ir bilieto, sulaukė federalinių kaltinimų, pranešė pareigūnai.

Pareigūnams šis vyras teigė neprisimenantis, kaip jam pavyko praeiti saugumo patikrą Europoje, teigiama Federalinio tyrimų biuro (FTB) pateiktame federaliniame skunde.

Sergejus Očigava į Los Andželo tarptautinį oro uostą atvyko lapkričio 4-ąją oro bendrovės „Scandinavian Airlines“ 931-uoju reisu iš Kopenhagos. JAV muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnas nerado S. Očigavos šio ar kitų reisų keleivių sąrašuose, teigiama praėjusį mėnesį Los Andželo federaliniam teismui pateiktame skunde.

Plačiau skaitykite ČIA.

MARIO TAMA / Getty Images via AFP
MARIO TAMA / Getty Images via AFP

 

Rusijos ekonomika būtų 5 proc. didesnė, jei V.Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje

10:16

Vladimiro Putino karas Ukrainoje kenkia Rusijos ekonomikai, didina vidaus vartotojų kainas ir verčia Maskvą trečdalį savo biudžeto išleisti gynybai, pareiškė JAV iždo departamentas.

Vyriausioji departamento sankcijų ekonomistė Rachel Lyngaas sakė, kad karo, JAV sąjungininkų sankcijų ir Maskvos politinio atsako derinys „kelia didelę ekonominę įtampą Rusijos ekonomikai“.

R.Lyngaas teigė, kad Rusijos ekonomika būtų daugiau nei 5 proc. didesnė, jei V.Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, ir pridūrė, kad šalies rodikliai yra prastesni nei kitų energijos išteklių eksportuotojų, įskaitant JAV.

Šios pastabos pateiktos finansinių pasekmių Rusijai įvertinimo projekte, su kuriuo susipažino laikraštis „Financial Times“.

Plačiau skaitykite ČIA.

R.Kadyrovo Telegram nuotr./
R.Kadyrovo Telegram nuotr./

 

Rusija ir Ukraina skelbia numušusios viena kitos dronų

10:00

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad nuo praėjusio vakaro numušė 41 rusų paleistą droną, daugiausia virš Odesos srities.

Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai iš okupuoto Krymo ir Rusijos Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko paleido 42 dronus „Shahed-136/131“. Taip pat skelbiama, kad rusai iš okupuotos Chersono srities dalies paleido šešias raketas S-300.

Tuo metu Rusijos Gynybos ministerija per „Telegram“ pranešė, kad ketvirtadienio naktį jos oro gynyba numušė ar perėmė devynis ukrainiečių dronus Kalugos ir Maskvos srityse.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./

 

Karybos ekspertas: artėjantis pokytis erzina rusus - jiems tai būtų skausminga

09:55

Aviacija išlieka itin svarbi, todėl rusus labai erzina artėjantis naikintuvų F-16 pristatymas ukrainiečiams. Taip sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo Ukrainoje apžvalgoje.

„Agresoriaus pajėgos ir toliau išlaiko didėjantį spaudimą Ukrainos pajėgoms Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos rajonuose, turi nedidelių taktinių pasiekimų, bet padėtis čia iš esmės nepablogėjo“, - pastebi jis.

Rusiški šaltiniai pažymi aktyvią Rusijos aviacijos veiklą, bombarduojant sklendžiančiomis bombomis. Pasak E.Papečkio, tikriausiai tai labiausiai susiję su pagerėjusiais, aviacijai veikti tinkamais orais. Kaip ir anksčiau, prieš tokius nebaudžiamus bombardavimus iš tolo, nepatenkant į Ukrainos oro gynybos sistemų ugnį, ukrainiečiai neturi jokių priemonių.

„Aviacija išlieka itin svarbi, ir rusus labai erzina artėjantis F-16 pristatymas ukrainiečiams. Šiandien ne pirmo lygio Rusijos užsienio reikalų ministerijos persona pagrasino atitinkamu atsaku Vakarams, jeigu ukrainiečiams perduoti F-16 kovoti virš Ukrainos skristų iš Rumunijos, Lenkijos ar Slovakijos karinių oro bazių. NATO valstybės to ir neketina daryti, bet Kremlius iš anksto demonstruoja susierzinimą. Puikiai suprantama, kad F-16 ukrainiečiams duotų labai reikalingą paramą ir, nors ji ir nepersvertų karo eigos, bet rusams fronte ir artimoje užfrontėje būtų skausminga“, - pastebi karybos ekspertas.

Pasak jo, rusai giriasi įvykdę stiprią kontrataką prie Krynkų kaimo prieš ukrainiečių placdarmą kairiajame Dniepro krante.

„Kažin ar galima pavadinti „stipriu“ keliasdešimties karių išpuolį, mėginant užimti kelis sugriautus namus kaimo pakraštyje. Padėtis čia išlieka stabili, nors ukrainiečiams tenka vykdyti kasdienes nedidelių karių grupių rotacijas valtimis, priešui apšaudant artilerija ir atakuojant bepiločiais“, - sako E.Papečkys.

Vėl įvyko apšaudymas raketomis ir bepiločiais. Šį kartą nukentėjo Kyjivas, o rusai rado būdą kaip padaryti žalą atakuojant visiškai nedideliu kiekiu dronų ir raketų. Pasak eksperto, tai nėra geras ženklas. Rusiški šaltiniai teigia, kad jiems padėjo įvykdyta kibernetinė ataka, neva hakeriai atakavo ne tik telekomunikacijų bendroves, bet ir oro gynybos bei valdymo infrastruktūrą.

Gera žinia, kad Vokietija ir Norvegija toliau stiprina Ukrainos oro gynybą. Tiesa, gerokai mažiau nei reikėtų. E.Papečkys sako pasigendąs „kažkokių naujų, kad ir paprastesnių sprendimų“.

Savo ruožtu ukrainiečių kiberatakos užklupo rusų telekomunikacijas okupuotose teritorijose. O dėl Ukrainos bepiločių atakų grėsmės Rusijos pasienyje esantys oro uostai tebėra uždaryti.

„Aliaksandras Lukašenka pasisodinęs klapčiukus skaičiuoja per savo vizitą Afrikoje ir Emyratuose sutartus bendrus ekonominius projektus. Skamba gražiai, kartais net norisi patikėti. Tačiau atsakingu už ryšius su Afrika paskyrė ne kurį nors vicepremjerą, o savo padėjėją. Tai reiškia, kad nori išlaikyti pinigų srautų kontrolę – ten vaikščios nemažai juodų pinigų, kuriuos turi kontroliuoti žmogus iš artimiausios aplinkos“, - reziumuoja analitikas.

AFP/„Scanpix“ ir Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys
AFP/„Scanpix“ ir Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

 

ES lyderiai stoja į akistatą su V.Orbanu dėl paramos Ukrainai

09:27

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susirems su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu vetuoti didžiulį pagalbos paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke pradžią.

Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare.

Kyjivas desperatiškai siekia pagerinti padėtį po to, kai prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Vašingtone nepavyko įtikinti respublikonų įstatymų leidėjų, blokuojančių Jungtinių Valstijų paramą.

Tačiau V. Orbanas – artimiausias Rusijos sąjungininkas ES – trukdo Ukrainai gauti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą ir paspartinti siekiamą prisijungimą prie bloko.

Kritikai kaltina Vengrijos lyderį, kad jis laiko Kyjivą įkaitu, siekdamas priversti Briuselį atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl ginčo teisinės valstybės klausimu.

Trečiadienį ES vykdomoji institucija – Europos Komisija – sutiko atblokuoti 10,2 mlrd. eurų šių pinigų.

Tačiau 21 mlrd. eurų V. Orbanas vis dar negali gauti ir išlieka neaišku, ar europiečių žingsnis padės išvengti nereikalingo ginčo aukščiausiojo lygio susitikime

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas
15min koliažas/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

 

Rusai atakavo Odesos sritį: apgadinti namai, pranešama apie sužeistuosius

06:51

VIDEO: Rusija dronais atakavo Odesos sritį: dešimtis sužeistų, apgadinti du daugiabučiai ir 11 privačių namų

Dėl Rusijos apšaudymo Odesos srityje kilo gaisrai, buvo sužeista daugiau kaip 10 žmonių, apgadinta 11 pastatų, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Dėl apšaudymo užsidegė automobilis ir ūkinis pastatas. Buvo apgadinta 11 netoliese esančių pastatų.

Preliminariais duomenimis, iškvietimo vietoje nukentėjo 11 žmonių, tarp jų 3 vaikai, po medicinos tarnybos darbuotojų apžiūros 5 žmonės su sužalojimais paguldyti į ligoninę, tarp jų 3 vaikai.“

Gelbėtojai taip pat pranešė, kad įvykio vietoje įrengtas mobilus šilumos punktas, su nukentėjusiaisiais ir gyventojais dirba Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos psichologai, maisto ir šiltų drabužių pristatymą organizavo Raudonasis Kryžius.

 

K.Budanovas vėl atsidūrė Rusijos akiratyje – įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą

06:29

Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylą Budanovą.

Tai pranešė Rusijos propagandinis leidinys „RIA Novosti“. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerija nenurodė, pagal kokį straipsnį K.Budanovas yra ieškomas.

„Paieškos priežastis: ieškomas pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – rašoma Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.

Praėjusių metų spalį Rusijos federalinė saugumo tarnyba kartu su Rusijos Federacijos tyrimų komitetu pareiškė, kad „teroristinio išpuolio“ ant Kerčės tilto organizatorius, kaip įtariama, buvo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, jos vadovas K.Budanovas, darbuotojai ir agentai.

Šių metų balandį Rusijos teismas už akių nuteisė K.Budanovą „teroristinio išpuolio“ ant Kerčės tilto byloje, jį planuojama įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.

„Reuters“/„Scanpix“/Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas
„Reuters“/„Scanpix“/Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas

 

Baltarusija netoli sienos su Ukraina stato karinį miestelį

06:18

Baltarusijoje netoli sienos su Ukraina statomas naujas karinis miestelis. Anksčiau šioje vietoje veikė vaikų stovyklos, o dar visai neseniai – lazertago klubas. Apie tai praneša stebėsenos grupė „Belaruski Gajun“.

Pasak šaltinio, Pietų operatyvinės vadovybės karinė stovykla bus pastatyta penkių apleistų vaikų stovyklų („Čaika“, „Ogoniok“, „Galaktika“, „Liteiščik“ ir „Lesnaja Poliana“) vietoje. Objektas įsikurs šalia Novaja Budos kaimo Gomelio rajone, netoli sienos su Ukraina.

Tyrėjai nustatė, kad buvusios vaikų stovyklos „Galaktika“ teritorijoje veikia aktyvaus poilsio klubas „Korsaras“. Čia galima buvo žaisti lazertagą, dažasvydį ir kt.

Lapkričio mėnesį žaidimų klubas pranešė apie tai, kad bus keičiama žaidimų aikštelė. Esą vyksta „visiškas pertvarkymas“. Priežasčių jie neatskleidė.

„Korsaro“ klubo išsikraustymas gali būti susijęs su karinio miestelio statyba. Atitinkamai mūsų informacija apie statybų aikštelę sulaukė dar vieno patvirtinimo“, – rašo „Gayun“.

Paskutinis atnaujinimas 2023-12-14 06:18

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius