Svarbiausios naujienos
- Rusija ieško Kryme karo instruktorių, kuriuos siųstų į Afrikos šalis
- JAV analitikai: V.Putinas ruošia informacinę dirvą eskalacijai prieš Baltijos šalis
- Analitikai: rusai baiminasi ukrainiečių puolimo prie Krynkų, ruošiasi gynybai
- Baltarusijos ministerija: pirmąkart bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui
- Lenkijos prezidentas: Ukraina gali pradėti stojimo į NATO procesą iki karo pabaigos
- Atskleistas planas, kaip Rusija karo pradžioje norėjo suduoti smūgį Vokietijos energetikai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija ieško Kryme karo instruktorių, kuriuos siųstų į Afrikos šalis
18:22
Rusija formuoja vadinamųjų „karo instruktorių“ būrius, kurie bus siunčiami į Afrikos šalių teritorijas. Kremlius ten nori plėsti savo įtaką.
Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąją žvalgybos valdybą.
„Maskva taip pat atkakliai verbuoja laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač laikinai okupuotame Kryme“, – rašoma pareiškime.
Pažymima, kad sutartis siūloma pasirašyti Rusijos okupacinės kariuomenės kariniam rezervui – Rusijoje pagamintų oro gynybos sistemų priežiūros specialistams, karo jūreiviams ir kai kuriems kitiems karinės-techninės srities specialistams.
Kodėl Rusija nori siųsti karinį personalą į Afriką
Sutartys sudaromos keleriems metams, o mėnesinis atlyginimas prilygsta rusų, kovojančių prieš Ukrainą, atlyginimui.
„Samdinius vilioja ne tik dideli atlyginimai, bet ir galimybė išvengti dalyvavimo kare prieš mūsų valstybę, kuris susijęs su didele mirties rizika“, – sako Ukrainos žvalgyba.
Žvalgybos agentūra patikslino, kad siųsdama ten karius, Rusija tikisi išplėsti savo įtaką Afrikoje.
Instruktoriai apmokytų samdinius, kurie būtų siunčiami į Ukrainą
Anksčiau Karo studijų institutas pranešė, kad Rusija planuoja pasirašyti karinio bendradarbiavimo susitarimus su keliomis Afrikos šalimis.
Taip pat lapkričio mėnesį naujienų agentūra „Bloomberg“ rašė, kad į Afriką pradės plaukti rusiškų grūdų siuntos, kurios suteiks naują postūmį Rusijos siekiui didinti savo įtaką žemyne.
Nacionalinio pasipriešinimo centras taip pat pranešė, kad rusai rengia ekspediciją į Afriką, kurios tikslas – surasti ir apmokyti samdinius, kurie dalyvautų kare prieš Ukrainą.
„Politico“: Kinijos premjeras atsisakė susitikti su V.Zelenskiu
00:36
Pekinas šaltai žiūri į Ukrainą ir toliau palaiko Vladimiro Putino pusę, rašo „Politico“.
Ukrainos vadovai neslėpė norintys šią savaitę Šveicarijoje susitikti su Kinijos pareigūnais, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko namo be norimo susitikimo, o tai yra smūgis Kyjivui.
Kinijos delegacija Šveicarijoje turėjo daugybę progų sėdėti priešais Ukrainos kolegas tiek Berne, tiek Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Bet koks susitikimas būtų patenkinęs seniai Kyjive puoselėtą viltį surengti atviras asmenines diskusijas su Pekino aukšto rango pareigūnais. Prieš pat Šveicarijos Alpėse vykstantį kelių šalių taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Kinijai būtina prisijungti prie taikos derybų, ir užsiminė, kad V.Zelenskis turės galimybę pabendrauti su Kinijos premjeru Li Qiangu.
Galiausiai Ukraina nepasiekė jokios pažangos, kad Kinija įsipareigotų pradėti derybas, o V.Zelenskis ir Li Qiangu nepasikalbėjo.
Tai dar vienas ženklas, kad Kinija neketina siekti, kad būtų nutrauktas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas plataus masto karas Ukrainoje.
Atrodo, kad Kinijos sprendimas nesusitikti su ukrainiečiais buvo tyčinis, o ne susijęs su tvarkaraščio sudarymo problema. Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Pekinas atmetė Kyjivo prašymą susitikti tam tikru metu per jų abipusius vizitus Šveicarijoje.
Kitas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Kinija atsisakė bet kokių susitikimų po to, kai Rusija paragino ją nutraukti diplomatinius susitikimus su Ukraina.
Bulgarija dar neatsiuntė Ukrainai pažadėtų šarvuotų transporto priemonių
00:00
Bulgarija vis dar neatsiuntė Ukrainai 100 šarvuočių, kuriuos šalies parlamentas patvirtino gruodžio mėn., sausio 17 d. pranešė Bulgarijos žiniasklaidos priemonė BNR, remdamasi parlamento gynybos komiteto komentarais.
Gruodžio 8 d. Bulgarijos parlamentas patvirtino dvi karinės pagalbos Ukrainai dalis, įskaitant 100 senesnių šarvuočių iš Vidaus reikalų ministerijos atsargų kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis nemokamą pristatymą.
Bulgarijos gynybos ministras Todoras Tagarevas teigė, kad vėlavimas pristatyti transporto priemones susijęs su transportavimo išlaidomis.
Bulgarijos vyriausybė gali pati sumokėti už pristatymą, sakė T.Tagarevas, tačiau vyriausybė vis dar ieško kitų galimybių ir tikisi, kad kitos Ukrainos sąjungininkės finansiškai parems perdavimą.
„Tai labai rimta logistinė operacija“, – sakė jis.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Bulgarija teikė Ukrainai įvairią pagalbą, tačiau šalyje ir toliau vyravo prorusiškos nuotaikos.
Rusija sudavė du smūgius Čuhujivui: žuvo moteris
23:52
Sausio 17 d. vakare rusai smogė Čuhujivui ir nužudė katilinės operatorę civilę moterį, pranešė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas.
Švietimo įstaigai padaryta preliminari žala; okupantai sudavė 2 smūgius.
Medikai įvykio vietoje suteikė pagalbą dar vienam nukentėjusiajam.
M.Johnsonas sako, kad negalimas joks susitarimas dėl pagalbos Ukrainai: „Turime žinoti, kad Ukraina netaps dar vienu Afganistanu“
23:46
Net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas ir abiejų partijų aukščiausi Kongreso vadovai susitiks sausio 17 d., Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas teigė, kad dar neatėjo laikas susitarti dėl imigracijos ir sienų klausimų, kurie galėtų atverti kelią naujos pagalbos Ukrainai patvirtinimui.
Sausio 16 d. „Politico“ pranešė, kad J.Bidenas paragino surengti abiejų partijų aukščiausių lyderių susitikimą, kuriame būtų bandoma susitarti dėl sienų, pagalbos Ukrainai ir kitų išlaidų klausimų. JAV jau kelis mėnesius įstrigusios vidinėse kovose dėl išlaidų, kurios tęsiasi nuo pat ankstesnio Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy nušalinimo 2023 m. spalio mėn.
Senato respublikonai gruodžio mėn. blokavo 61,4 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai patvirtinimą, daugiausia dėl susirūpinimo, kad į įstatymo projektą nebuvo įtrauktos sienos apsaugos priemonės.
„Nemanau, kad dabar yra tinkamas laikas visapusiškai imigracijos reformai, nes žinome, kaip tai sudėtinga“, – sausio 17 d. rytą sakė M.Johnsonas.
„Prieš kalbėdami apie ką nors kita, turime apsaugoti savo sieną.“ Jis pridūrė, kad jau anksčiau tą pačią dieną telefonu pasakė J.Bidenui, kad nėra pasirengęs sudaryti susitarimo.
„Prezidentui pasakysiu tai, ką sakau jums visiems, ką sakėme Amerikos žmonėms: siena, siena, siena“, – sakė M.Johnsonas.
Kiti M.Johnsono komentarai apie Ukrainą rodė, kad jo susirūpinimas dėl galimybės priimti naują pagalbą neapsiriboja tik sienos klausimais. Respublikonai Atstovų Rūmuose turi labai nedidelę daugumą, o kai kurie nariai yra pareiškę, kad kategoriškai nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai, nepaisant kompromisų dėl sienos ir imigracijos.
Baltieji rūmai taip pat neturi strateginio JAV vaidmens Ukrainoje plano, sakė M.Johnsonas.
„Kokia yra galutinė padėtis ir strategija Ukrainoje?“ – klausė jis. „Turime žinoti, kad Ukraina netaps dar vienu Afganistanu“.
Karinės oro pajėgos praneša apie rusų bepiločių orlaivių atakas: du numušti virš Sumų regiono
22:17
Sausio 17 d. vakare Rusijos kariai į Ukrainos teritoriją paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“.
Pagal karinę informaciją, atakos bepiločiai orlaiviai skraido iš Chersono ir Mykolajivo sričių Kirovogrado srities kryptimi.
Dniepropetrovsko, Zaporižios, Donecko ir Sumų srityse taip pat kyla grėsmė, kad bus panaudoti atakos bepiločiai orlaiviai.
21:02 val. jie įspėjo, kad Sumų srityje yra priešiškas bepilotis orlaivis. Gyventojai buvo paraginti pasislėpti.
21:29 val. pranešta, kad Kirovogrado srityje Čerkasų/Vinicų srities kryptimi pastebėti „Shahed“ bepiločiai orlaiviai.
21.41 val. Sumų oro gynybos pajėgos pranešė, kad danguje virš regiono priešlėktuvinė gynyba numušė du priešo „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius.
V.Rupšys: NATO kariuomenių vadai sutaria „neleisti sėkmės“ Rusijai atkurti pajėgumus
22:07
Rusijos galimybes atkurti savo pajėgumus per ateinančius 5-10 metų NATO šalių kariniai vadovai mato kaip bendrą grėsmę ir sutaria, jog Aljansas „negali leisti jokios sėkmės“ įgyvendinti šiuos planus, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Anot jo, tokiai pozicijai trečiadienį Briuselyje pritarė visų NATO valstybių ir prisijungti planuojančios Švedijos kariuomenių vadai.
„Sakyčiau, situacija tokia, kad valstybės sutarė dėl bendro matymo, grėsmių vertinimo. Svarbiausia, kad visos 31 valstybė plius Švedija aiškiai mato Rusijos grėsmę, Rusijos galimybę atkurti savo pajėgumus per ateinančius 5–10 metų. Sakykim, labai siejame tą Rusijos pajėgumų atkūrimą su dabartine situacija kare su Ukraina“, – LRT televizijos laidai„ Dienos tema“ trečiadienį sakė NATO karinio komiteto posėdyje dalyvaujantis V.Rupšys.
„Sutarėme, kad negalime leisti jokios sėkmės Rusijai, nes tai tikrai būtų didžiulė rizika ir mums patiems“, – teigė jis.
Anot jo, susitikime aptartas taktinių planų derinimas tarp valstybių ir NATO karinės vadovybės, situacija užtikrinant regioninių planų įgyvendinimą, pajėgų vystymo, karinės pramonės atgaivinimo, karinių pajėgumų finansavimo klausimai.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Atskleidė, kaip pavojingai arti turi būti „Patriot“, kad numuštų rusų A-50 virš Azovo jūros
21:47
Nors oficialiai nepatvirtinta, koks ginklas sunaikino Rusijos ilgojo nuotolio radarų aptikimo lėktuvą A-50 ir smarkiai apgadino skraidantį komandų postą lėktuvą Il-22M, realiausias variantas išlieka žemė-oras raketų (SAM) sistema „Patriot“, skelbia „Defence Express“.
Šiuo metu neskelbiama, kokio tiksliai tipo ginklas numušė rusų orlaivį, tačiau iš tikrųjų tai ne pirmas toks sėkmingas numušimas. Kaip netiesiogiai atskleidė Ukrainos karinės oro pajėgos, rusų atakos lėktuvų sunaikinimų serija, vadinama „Briansko skerdynėmis“, buvo įvykdyta būtent „Patriot“.
Taip pat manoma, nors ir nepatvirtinta, kad „Patriot“ gruodžio pabaigoje numušė keturis Su-34 ir vieną Su-30 naikintuvą. Visi šie atvejai reiškia, kad vertinga Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema turėjo būti dislokuota pavojingai arti rusų pozicijų.
Teigiama, kad Ukraina vieną iš savo „Patriot“ vis perkelia į nenuspėjamą vietą, kai reikia įvykdyti konkrečią užduotį.
Daugiau skaitykite ČIA.
Bundestagas atmetė opozicijos pasiūlymą tiekti „Taurus“ Ukrainai
21:36
Bundestagas atmetė opozicinio CDU/CSU aljanso pasiūlymą tiekti Ukrainai Vokietijos sparnuotąsias raketas „Taurus“, pranešė „Europos tiesa“.
CDU/CSU parlamentinės frakcijos pasiūlymas, kuriuo tiesiogiai raginama federalinę vyriausybę tiekti „Taurus“, buvo atmestas balsų dauguma.
Žaliųjų ir Laisvosios demokratų partijos, kurios koalicijoje jau seniai primygtinai reikalauja tokio tiekimo, deputatai savo atsisakymą motyvavo tuo, kad opozicijos prašymas buvo susijęs su plenarinio posėdžio diskusijomis dėl karinio komisaro metinės ataskaitos.
Rusai puola daugeliu krypčių, bandydami pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą
20:38
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informuoja:
„Per dieną įvyko 71 karinis susirėmimas. Iš viso priešas surengė 6 raketinius ir 69 oro smūgius, atliko 35 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.“
Po V.Zelenskio vizito prorusiški programišiai įsilaužė į šveicarų vyriausybės svetaines
19:12
Šveicarija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Davose buvo įvykdyta kibernetinė ataka ir laikinai sutrikdyta prieiga prie kelių vyriausybinių interneto svetainių.
Už ataką atsakomybę prisiėmė prorusiška grupuotė.
Vyriausybė pranešė, kad „su Rusija susijusi programišių grupė „NoName“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį, reaguodama į Ukrainos prezidento V.Zelenskio dalyvavimą PEF (Pasaulio ekonomikos forumo) metiniame susitikime“ prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.
Rusija teigia Charkive sudavusi smūgį Prancūzijos karių grupei
18:49
Rusija trečiadienį pranešė, kad per tolimojo nuotolio raketų ataką Charkive, Šiaurės rytų Ukrainoje, smogė prancūzų karių grupei.
Per šią ataką buvo sužeisti keli civiliai gyventojai, teigė pareigūnai.
„Sausio 16-osios vakarą Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos sudavė tikslų smūgį Charkive esančiam laikinajam užsienio kovotojų, kurių pagrindą sudarė prancūzų samdiniai, dislokacijos punktui“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.
Rusija ieško Kryme karo instruktorių, kuriuos siųstų į Afrikos šalis
18:22
Rusija formuoja vadinamųjų „karo instruktorių“ būrius, kurie bus siunčiami į Afrikos šalių teritorijas. Kremlius ten nori plėsti savo įtaką.
Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąją žvalgybos valdybą.
„Maskva taip pat atkakliai verbuoja laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač laikinai okupuotame Kryme“, – rašoma pareiškime.
Pažymima, kad sutartis siūloma pasirašyti Rusijos okupacinės kariuomenės kariniam rezervui – Rusijoje pagamintų oro gynybos sistemų priežiūros specialistams, karo jūreiviams ir kai kuriems kitiems karinės-techninės srities specialistams.
Kodėl Rusija nori siųsti karinį personalą į Afriką
Sutartys sudaromos keleriems metams, o mėnesinis atlyginimas prilygsta rusų, kovojančių prieš Ukrainą, atlyginimui.
„Samdinius vilioja ne tik dideli atlyginimai, bet ir galimybė išvengti dalyvavimo kare prieš mūsų valstybę, kuris susijęs su didele mirties rizika“, – sako Ukrainos žvalgyba.
Žvalgybos agentūra patikslino, kad siųsdama ten karius, Rusija tikisi išplėsti savo įtaką Afrikoje.
Instruktoriai apmokytų samdinius, kurie būtų siunčiami į Ukrainą
Anksčiau Karo studijų institutas pranešė, kad Rusija planuoja pasirašyti karinio bendradarbiavimo susitarimus su keliomis Afrikos šalimis.
Taip pat lapkričio mėnesį naujienų agentūra „Bloomberg“ rašė, kad į Afriką pradės plaukti rusiškų grūdų siuntos, kurios suteiks naują postūmį Rusijos siekiui didinti savo įtaką žemyne.
Nacionalinio pasipriešinimo centras taip pat pranešė, kad rusai rengia ekspediciją į Afriką, kurios tikslas – surasti ir apmokyti samdinius, kurie dalyvautų kare prieš Ukrainą.
Po sprogimų Kryme tiltą ir įlankas apgaubė dūmai: rusai slepia laivus?
17:24
Trečiadienį laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje pasigirdo sprogimai. Dėl to keliuose miestuose pradėjo veikti oro pavojaus sirenos, o eismas Kerčės tiltu užblokuotas. Kol kas apie sprogimų priežastis ir juos sukėlusius asmenis nėra žinoma.
Su Krymu susijusiuose kanaluose susirašinėjimo platformoje „Telegram“ teigiama, kad liudininkai pranešė apie sprogimus Jevpatorijos regione. Tuo pat metu laikinai okupuotame Sevastopolyje buvo paskelbtas oro pavojus, o eismas Krymo tiltu užblokuotas.
Stebėsenos projekto „Krymskii veter“ kanale skelbiama, kad šiuo metu Sevastopolio įlanką dėl uždangos gaubia dūmai. Spėjama, kad tokiu būdu rusai bando apsaugoti savo laivus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ar tikrai ant Volodymyro Zelenskio pirštų ištatuiruoti rusiški žodžiai „Dievo nėra“?
17:20
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis eilinį kartą atsidūrė melagienų platintojų dėmesio centre. Šį kartą klaidinga informacija apie jį pasidalijo pati Rusijos užsienio reikalų ministerija. Jų paskelbtoje nuotraukoje matyti tariamai ištatuiruota prezidento plaštaka. Negana to, galima suprasti, kad ant pirštų užrašyta „Dievo nėra“.
„Paveikslas, vertas tūkstančio žodžių: tatuiruotėje parašyta: „Dievo nėra“. Iš tiesų nesvetingam Kyjivo režimui, neonaciams ir jų karo kurstytojams Vakarų rėmėjams nėra nieko švento. Todėl ir PR (viešųjų ryšių – red. past.) triukai ant kaulų, stačiatikių persekiojimas ir žurnalistų žudynės ir t.t.“ – teigiama ministerijos komentare prie nuotraukų.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis atskleidė, su kuo susidurs Ukraina, nesulaukusi paramos iš Vakarų
16:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose pareiškė nepatariantis Vakarų šalims, įskaitant Jungtines Valstijas, eksperimentuoti su pagalbos Ukrainai atidėjimu, rašo naujienų agentūra „Unian“.
Prezidentas sulaukė klausimo, kas nutiktų, jei Ukraina negautų finansavimo iš Jungtinių Valstijų, ir ar Kyjivas galėtų toliau kovoti su Rusijos agresija be Amerikos pagalbos.
„Tiesą sakant, nepatarčiau mums visiems eksperimentuoti. Tai yra baisus eksperimentas – atidėti vieną ar kitą pagalbą. Problema ta, kad, deja, ne visi supranta, kad kalbama ne tik apie Ukrainos saugumą. Taip, didžiąja dalimi tai yra Ukrainos žmonių saugumas, bet tai yra Europos žemyno saugumas, ir tai neabejotinai turės įtakos visų žemynų saugumui. Ir tai turi įtakos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip pavyzdį jis priminė Rusijos įvykdytos Juodosios jūros blokados pasekmes daugeliui šalių, kai daugelis šalių liko be duonos, o žemės ūkio produktų kainos šoktelėjo.
Ukrainos vadovas taip pat pažymėjo, kad dėl Rusijos pradėtos plataus masto invazijos iš šalies išvyko 7 mln. žmonių.
„Kas būtų buvę, jei būtume leidę dar labiau įsiskverbti Rusijos Federacijai ir visiškai okupuoti valstybę, kurioje gyvena 40 mln. žmonių? Kas būtų buvę? Dar didesnė migracijos rizika“, – nurodė jis.
V.Zelenskis pripažino, kad be pagalbos Ukraina būtų silpna mūšio lauke.
„Tuomet mes turėsime didelį artilerijos deficitą, labai didelį oro gynybai skirtų raketų deficitą. Tai reiškia, kad negalėsime atremti atakų balistinėmis raketomis. Bus daug nužudytų ir daug sužeistų žmonių.
Tarkime, dėl oro gynybos sistemų, kurios yra labai brangios, šiemet neturėjome jokių elektros energijos tiekimo sutrikimų. O mūsų žmonės turi šilumą ir vandenį ligoninėse, vaikų darželiuose ir mokyklose. Taigi, kas nutiks? Bus didelė krizė.
Dabar vyksta karas, bet didelė krizė ištiks visą Europą. Kodėl? Todėl, kad be Jungtinių Valstijų pagalbos, be Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai bus sunku, Ukraina bus silpnesnė, ir tai bus galimybė Rusijai mus užgrobti, – kalbėjo prezidentas. – Kai jie mus užgrobs, patikėkite, tai bus NATO karas su Rusijos Federacija.“
V.Zelenskis pridūrė, jog yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtent to ir siekia.
Ukrainos karinė žvalgyba įvertino, kada laukti naujos mobilizacijos bangos Rusijoje
15:46
Kremlius greičiausiai surengs naują mobilizacijos bangą, tačiau ne vasario mėnesį, o po suplanuotų Rusijos prezidento rinkimų ateinantį kovą, per spaudos konferenciją spaudos centre pareiškė Ukrainoso karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, atsakydamas į klausimą, ar Rusija vasario mėnesį turi planų mobilizuoti 200 tūkst. rusų.
„Kalbant apie naują mobilizacijos bangą, tokia galimybė yra, bet greičiausiai po vadinamųjų Rusijos prezidento rinkimų. Šiuo metu Rusijos teritorijoje vyksta mobilizacijos veiksmai, įskaitant tarptautinių samdinių ir kalinių verbavimą, priverstinį sutarčių pasirašymą ir kitokį įtraukimą. Kitaip tariant, visa ši praktika Rusijoje tęsiasi toliau“, – nurodė A.Jusovas.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos žvalgybos pareigūnas Vadimas Skibickis pareiškė, kad Rusija per mėnesį įdarbina apie 30 tūkst. naujų karių, kad kompensuotų nuostolius.
Karo tyrimų instituto analitikai pažymėjo, kad V.Skibickio pareiškimas „atitinka mūsų vertinimą, kad Rusijos pajėgos gali vykdyti įprastines operatyvinio lygio rotacijas Ukrainoje“.
Vyriausiasis NATO pareigūnas įvardijo, ko iš tikrųjų bijo Rusija
15:26
Aukščiausio rango NATO pareigūnas, karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris trečiadienį pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje baigties priklausys viso pasaulio ateitis, skelbia naujienų agentūra „Agence France-Presse“ (AFP).
Pasak pareigūno, beveik dvejus metus trunkantis karas su Rusija Ukrainai yra tapęs egzistencine kova dėl išlikimo, todėl Vakarų kariuomenės ir politiniai lyderiai turi iš esmės pakeisti būdus, kuriais padeda Ukrainai atremti įsiveržusias pajėgas.
Admirolas R.Baueris per Aljanso aukščiausiosios vadovybės susitikimą taip pat pažymėjo, kad už prezidento Vladimiro Putino karo motyvų slypi demokratijos baimė, nes šiais metais visame pasaulyje vyksta rinkimai.
Tikimasi, kad per dvi dienas Briuselyje vyksiančias derybas svarbiausi NATO pareigūnai išsamiai išdėstys planus dėl vėliau šiais metais vyksiančių didžiausių nuo Šaltojo karo laikų karinių pratybų Europoje. Manoma, kad šios karinės pratybos turėtų tapti nauja NATO jėgos demonstracija ir bloko įsipareigojimo ginti visas sąjungininkes nuo užpuolimo parodymas.
Kadangi karas Ukrainoje pereina į pozicinius mūšius, o Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos finansavimas konflikto nuniokotai Ukrainos ekonomikai stringa dėl politinių nesutarimų, R.Baueris paragino į šį iššūkį įsitraukti visų šalių visuomenes, nes karas neapsiriboja tik kariniu planavimu.
„Reikia, kad viešieji ir privatūs subjektai pakeistų savo mąstyseną iš laikmečio, kai viskas buvo planuojama, numatoma, kontroliuojama ir orientuota į veiksmingumą, į laikmetį, kai bet kas ir bet kada gali nutikti. Epochą, kurioje turime tikėtis netikėtumų“, – pabrėžė jis.
„Tam, kad NATO būtų visiškai veiksminga taip pat ir ateityje, mums reikia pertvarkyti NATO karines pajėgas“, – pridūrė R.Baueris.
Sąjungininkams siunčiant karinę techniką į Ukrainą, mažėja šaudmenų atsargos, todėl Norvegijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad skiria 2 mlrd. kronų (192 mln. JAV dolerių) gynybos pramonės gamybos pajėgumams didinti, teigdama, kad „reikia didelio kiekio šaudmenų“.
Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas nurodė, kad „didinti gynybos pramonės pajėgumus svarbu ne tik Ukrainai, bet ir mūsų pačių saugumui užtikrinti“.
Briuselyje admirolas R.Baueris pareiškė, kad NATO ir toliau teiks ilgalaikę paramą Ukrainai.
„Šiandien yra 693-oji diena to, apie ką Rusija galvojo kaip apie trijų dienų karą. Ukraina turės mūsų paramą kiekvieną ateinančią dieną, nes nuo šio karo baigties priklausys pasaulio likimas“, – pažymėjo admirolas.
„Šis karas niekada nebuvo susijęs su realia grėsme Rusijos saugumui, kylančia iš Ukrainos ar NATO, – pridūrė R.Baueris. – Šis karas susijęs su tuo, kad Rusija bijo kažko daug galingesnio nei bet koks fizinis ginklas žemėje – demokratijos. Jei žmonės Ukrainoje gali turėti demokratines teises, netrukus jų trokš ir žmonės Rusijoje.“
Vokietija perdavė Ukrainai naują karinės pagalbos paketą
14:55
Vokietija perdavė Ukrainai naują karinės pagalbos paketą, į kurį įtraukti šaudmenys, bepiločiai orlaiviai, šarvuočiai ir daugybė kitos technikos, skelbia Vokietijos vyriausybės interneto svetainė.
Teigiama, kad Ukraina sulauks šaudmenų tankams „Leopard 1A5“,
25 žvalgybinių bepiločių orlaivių RQ-35 „Heidrun“, 8 šarvuočių, 16 degalų cisternų, 5 transporto priemonių pasieniečiams, 3 civilinių transporto priemonių, 50 SatCom ryšio terminalų,
500 LED lempų, beveik 2 000 kovinių šalmų M92.
Vokietijos vyriausybė taip pat pažymėjo, kad į naująjį pagalbos paketą įtraukta 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 15 savaeigių priešlėktuvinių pabūklų „Gepard“.
Vokietija daugiausiai Europoje teikia karinės ir finansinės paramos Ukrainai. Berlynas jau suteikė Kyjivui kelių tipų artilerijos, senų ir naujų tankų „Leopard“, oro gynybos sistemų IRIS-T ir „Patriot“, šaudmenų, transporto priemonių, dronų bei kitų ginklų.
Trečiadienį taip pat paskelbta, kad 2024 m. Vokietija padvigubins savo karinę paramą Ukrainai iki 7 mlrd. eurų.
Rinkimų kampanijoje V.Putinas naudoja Petro Didžiojo atvaizdą
14:48
Rusijos miestuose ant Vladimiro Putino rinkimų kampanijos iškabų vietoj kandidato nuotraukos pradėtos naudoti vietos įžymybių nuotraukos. Maskvoje tai Kremlius, o Sankt Peterburge – Petro Didžiojo paminklas. Sankt Peterburgo įžymybės pasirinkimas pasirodė esąs simboliškas, nes pats prezidentas ne kartą save lygino su pirmuoju Rusijos imperatoriumi.
Sankt Peterburgo gatvėse iškabintose vėliavose pavaizduotas skulptoriaus Etienne'o Falcone sukurtas bronzinis raitelis – paminklas Petrui Didžiajam. Paminklo nuotrauka daryta vasarą. Paties kandidato atvaizdo ant plakatų nėra, rašo nepriklausomas portalas „Agenstvo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Blinkenas teigė skeptiškai vertinantis Ukrainos ir Rusijos paliaubų galimybę
14:44
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį išreiškė abejonių, ar pavyks pasiekti paliaubas Ukrainoje, sakydamas, kad praėjus beveik dvejiems metams po invazijos pradžios Rusija neparodė geranoriškumo.
Jo pastabos Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, nuskambėjo kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siūlydamas surengti pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos, tvirtai pareiškė, kad bet koks susitarimas reikalautų, jog Rusija paliktų Ukrainos teritoriją.
„Aš nematau galimybės“, – teigė A.Blinkenas apie paliaubų perspektyvas.
„Mes visada esame tam atviri, atidūs, nes Ukrainos žmonės to nori labiau nei bet kas kitas, – sakė jis. – Tačiau Rusija turi būti pasiryžusi įsitraukti, sąžiningai derėtis, remdamasi pagrindiniais principais, kurie buvo pažeisti jos agresijos metu – teritoriniu vientisumu, suverenitetu, nepriklausomybe.“
„Jei ir kai Rusija bus pasirengusi derėtis šiuo pagrindu, ji ras ukrainiečių, kurie norės tai daryti, ir neabejotinai sulauks Jungtinių Valstijų paramos“, – teigė A.Blinkenas.
Raginimai nutraukti ugnį vis dažniau pasigirsta Ukrainai stengiantis iš Rusijos atsiimti rytines ir pietines teritorijas, o JAV Kongresui delsiant patvirtinti naują karinę pagalbą Kyjivui, kurios prašo prezidentas Joe Bidenas.
A.Blinkenas išreiškė abejonių dėl prezidento Vladimiro Putino ketinimų, pažymėdamas, kad prieš 2022 metų vasarį pradėtą invaziją JAV kalbėjosi su Rusija apie tai, ką Maskva apibūdino kaip susirūpinimą dėl saugumo.
Tada V.Putinas buvo perspėjęs neleisti Ukrainai įstoti į NATO.
„Jūs neprivalote manimi tikėti. Tiesiog perskaitykite, ką sako prezidentas Putinas. Iš tikrųjų [Kremlius] apie tai niekada nekalbėjo. Visada buvo kalbama apie didingą viziją atkurti didžiąją Rusiją“, – kalbėjo A.Blinkenas.
Rusų ministras S.Lavrovas kitą savaitę dalyvaus JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke
13:20
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę vyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Paklausta, ar S. Lavrovas asmeniškai dalyvaus sausio 23 dieną vyksiančiuose Saugumo Tarybos debatuose dėl Vidurinių Rytų, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atsakė „taip“, trečiadienį nurodė naujienų agentūra TASS.
Rusijos Rostovo srityje liepsnoja poliesterio gamykla
12:42
Pasak Rusijos žiniasklaidos pranešimų, Rostovo srities Šachtino poliesterio gamykloje kilo didžiulis gaisras. Jo priežastys nenurodomos, tačiau srities gubernatorius neigia, jog su tuo kaip nors susiję dronai.
Liudininkų teigimu, iš pradžių gamykloje pasigirdo sprogimas, o paskui kilo gaisras.
Po to vietos gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė sparčiai dalintis virš vietovės kilusių juodų dūmų vaizdais.
Preliminariais duomenimis, gaisro plotas – 200 kvadratinių metrų. Degė čiužinių ir pagalvių užpildų gamybos cechas. Pranešta apie du nukentėjusiuosius: moterį, kuriai lūžo koja, ir vyrą su nudegimais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgų smūgis Odesai daugiau nei 50 butų paliko be šildymo
12:27
Praėjusią naktį dėl Rusijos pajėgų įvykdytų bepiločių orlaivių smūgių daugiau kaip penkiasdešimt butų Odesoje liko be šildymo, pranešė Odesos regioninės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Prie namo, kuris buvo apgadintas per naktinį išpuolį, dirba visos atitinkamos tarnybos. Vienas nukentėjusysis vis dar ligoninėje, jo gyvybei pavojus negresia. Kitos dvi moterys toliau gydomos namuose“, – patikino pareigūnas.
Pasak jo, prie smarkiai apgadinto namo nėra jokių karinių objektų.
„Matome tendenciją – priešas terorizuoja civilius gyventojus“, – pabrėžė O.Kiperis.
Tuo tarpu Odesos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.
Teigiama, kad keliuose gyvenamuosiuose namuose ir pastatuose, esančiuose greta tų vietų, į kurias nukrito nuolaužos, buvo išdaužyti langai. Apžiūra tęsiasi, sudaromas išsamus sugriovimų ir žalos sąrašas.
Kaip pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninio štabo spaudos tarnyba, dėl priešo išpuolio užsidegė dujų vamzdis, keturi stovintys automobiliai, balkonai ir butas.
Įvykio vietoje buvo dislokuota mobilioji šildymo stotis, o naktį gyventojams pagalbą teikė psichologai.
„Gavę pranešimą apie naktį nukentėjusį gyvenamąjį namą, gelbėtojai nedelsdami išvyko į įvykio vietą. Degė balkonai ir antrame aukšte esantis butas... Psichologai dirbo su žmonėmis, nes kai kurie iš jų buvo ūmaus šoko būsenos. Gaisras buvo užgesintas per valandą...“ – pasakojo Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos regioninio štabo spaudos tarnybos vadovė Maryna Martynenko.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pasitelkė 14 automobilių ir 52 gelbėtojus.
Britų žvalgyba įvertino Rusijos lėktuvo A-50 sunaikinimo reikšmę
11:49
Sėkmingai likvidavus Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo ir kontrolės orlaivį A-50, bus apribotos Rusijos aviacijos veikimo zonos, naujausioje apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Teigiama, kad sausio 14 d. orlaivis A-50 beveik neabejotinai sprogo ir vėliau sudužo vakarinėje Azovo jūros dalyje. Taip pat paskelbta, kad buvo apgadintas ir Rusijos orlaivis Il-22M, tačiau jis nusileido netoliese esančiame Rusijos aerodrome.
Pirmadienį išplatintame pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas nurodė, kad lėktuvus numušė Ukrainos gynėjai.
Pasak britų žvalgybos galimas sėkmingas lėktuvo A-50 numušimas yra „labai svarbus“.
„Tikėtina, kad dabar Rusija bus priversta iš naujo svarstyti klausimą dėl savo lėktuvų veikimo zonų apribojimo. A-50 yra labai svarbus Rusijos mūšio lauko stebėjimui iš oro“, – rašoma pranešime.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos karinės oro pajėgos disponuoja aštuoniais lėktuvais A-50, kurie greičiausiai galėtų kompensuoti tiesioginį operatyvinį smūgį.
„Tačiau padidėjęs likusių orlaivių darbo krūvis kartu su įgulos praradimu greičiausiai apribos ilgalaikį misijos tvarumą“, – reziumavo britų žvalgyba.
Atskleistas planas, kaip Rusija karo pradžioje norėjo suduoti smūgį Vokietijos energetikai
11:42
Rusija planavo 2022 m. pavasarį Vokietijai nutraukti elektros energijos tiekimą. Buvo tikimasi, kad toks žingsnis vers Vokietijos gyventojus baimintis dėl didelės energetikos krizės, o tai, pasak Kremliaus, priverstų vokiečius išeiti į gatves ir reikalauti, kad vyriausybė nustotų remti Ukrainą.
Leidinio „Handelsblatt“ duomenimis, plataus masto sabotažą ketinta įvykdyti padedant Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ antrinei įmonei „Gazprom Germania“.
Buvo planuojama Vokietijos įmonę slapta perduoti naujiems savininkams, o tada, pasinaudojus įmonės infrastruktūra, masiškai atjungti elektros energijos tiekimą visoje Vokietijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos ministras: prioritetas 2024 metams yra dangaus kontrolė
10:59
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas, Rusijos didelio masto karui tęsiantis jau beveik dvejus metus.
„2024-aisiais, žinoma, prioritetas yra išmesti Rusiją iš dangaus. Kadangi tas, kas kontroliuoja dangų, nulems, kada ir kaip šis karas baigsis“, – sakė D.Kuleba, kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, Šveicarijoje.
Lenkijos prezidentas: Ukraina gali pradėti stojimo į NATO procesą iki karo pabaigos
10:39
Ukraina negalės tapti NATO nare karo metu, tačiau ji turėtų gauti kvietimą prisijungti prie Aljanso ir pradėti stojimo procesą, Lenkijos radijui pareiškė šalies prezidentas Andrzejus Duda.
„Ukraina turėtų gauti kvietimą įstoti į NATO ir taip pradėti šį procesą. Tai labai svarbu ir Ukrainos gynėjų dvasiai“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu Davose, kur šiuo metu vyksta Pasaulio ekonomikos forumas.
Pasak A.Dudos, karo metu įstoti į NATO neįmanoma, tačiau gavus kvietimą prasidės šio klausimo svarstymo procesas NATO valstybių narių parlamentuose.
Lenkija, kaip ir kitos Vakarų šalys, paragino toliau remti Ukrainą. A.Duda pabrėžė, kad tai yra esminis Europos saugumo klausimas.
„Jei Rusija laimės šį karą, ji ir toliau vykdys savo agresyvią politiką, o jei ji ir toliau vykdys agresyvią politiką, beveik neabejotina, kad ji vėl užpuls ir dėl Rusijos agresijos turėsime dar vieną karą.“
Ministro pirmininko Donaldo Tusko vizito Kyjive išvakarėse A.Duda taip pat patikino V.Zelenskį, kad Ukraina gali būti rami dėl Lenkijos paramos.
Rusijos invazija lėmė, kad tarp ukrainiečių itin išaugo euroatlantinių nuotaikų rodikliai, kurie šiuo metu yra aukščiausio lygio per visą šalies istoriją.
„KIIS“ bendrovės apklausos duomenimis, 54 proc. ukrainiečių mano, kad šiuo metu svarbesnis prioritetas yra narystė NATO. Narystei Europos Sąjungoje pirmenybę teikia 24 proc. respondentų. Du didžiausi motyvai, skatinantys Ukrainą stoti į ES, yra ilgalaikis saugumas (59 proc.) ir ekonominės perspektyvos (57 proc.).
Rusija per prezidento rinkimus atidarys balsavimo punktus Jungtinėse Valstijoje
10:29
Rusija trijose diplomatinėse atstovybėse JAV atidarys kovą vyksiančių prezidento rinkimų balsavimo punktus, trečiadienį pareiškė Maskvos pasiuntinys Vašingtone, abiejų valstybių santykiams dėl karo Ukrainoje nusmukus iki žemiausio lygio nuo Šaltojo karo laikų.
Maskva pranešė dar nenusprendusi, ar balsavimas vyks jos nedraugiškomis vadinamose Europos šalyse.
Kovo 17 dieną vyksiantis balsavimas veikiausiai pratęs ilgametį prezidento Vladimiro Putino valdymą bent iki 2030 metų. Rinkimuose, kurie vyks praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios, jis nesusiduria su realia konkurencija.
„JAV planuojame atidaryti tris balsavimo punktus: mūsų ambasadoje Vašingtone, taip pat mūsų konsulatuose Niujorke ir Hjustone“, – sakė Rusijos ambasadorius Anatolijus Antonovas savo ambasados paskelbtame interviu.
Praėjusią savaitę Rusija pareiškė, kad dar nenusprendė, ar atidarys balsavimo punktus Europoje.
„Prašome šalių užtikrinti saugumą“, – praėjusią savaitę sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Pasak jos, sprendimas bus priimtas iki sausio pabaigos.
Ukrainoje nužudyti britų savanoriai: artimieji teigia, kad jiems įvykdyta egzekucija
10:25
Ukrainoje žuvusio britų savanorio Andrew Bagshaw giminaičiai teigia, kad jam mirties bausmę įvykdė Rusijos pajėgos. Tikėtina – privačios samdinių grupuotės „Wagner“ smogikai.
A.Bagshaw kartu su britu Chrisu Perry dingo 2023 m. žiemą evakuojant civilius gyventojus iš Soledaro miesto. Žiniasklaidos grupė „Sky News“ pažymėjo, kad jie išgelbėjo šimtus gyvybių traukdami žmones iš griuvėsių išlaisvintose teritorijose.
Iš pradžių Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vyrai žuvo per artilerijos ataką. Tačiau Andrew tėvas Philipas Bagshaw nurodė, kad skrodimo rezultatai atskleidė, jog jo sūnui buvo įvykdyta egzekucija – jis buvo nušautas į liemenį ir į galvą. Pasak jo, Ch.Perry turi beveik identiškas žaizdas.
Žuvusiojo tėvas tai pavadino „klasikiniu egzekucijos stiliumi“ ir pažymėjo, kad žmonės, su kuriais jis kalbėjosi Ukrainoje, teigia, jog tai padarė „Wagner“ grupuotės samdiniai. Jie paragino Jungtinės Karalystės vyriausybę ištirti, ar nebuvo įvykdytas karo nusikaltimas.
Praėjusių metų sausio pradžioje Bachmuto rajono policijos departamentas pranešė apie dviejų savanorių iš Jungtinės Karalystės dingimą. Buvo paskelbta, kad vyrai dingo išvykę iš Kramatorsko į Soledarą.
Netrukus po to Rusijos privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kuris vėliau žuvo lėktuvo katastrofoje, pareiškė, kad rado vieno iš savanorių kūną, kuris turėjo abiejų britų dokumentus.
Šiemet Vokietija Ukrainai skirs daugiau nei 7 mlrd. eurų
10:18
Vokietijos karinė parama Ukrainai šiais metais sudarys daugiau kaip 7 mlrd. eurų, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį telefonu su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu, skelbiama Vokietijos vyriausybės interneto svetainėje.
Pažymima, kad pokalbio temos buvo paramos Ukrainai tęsimas ir padėtis Artimuosiuose Rytuose.
O.Scholzas ir J.Baidenas pasmerkė tebesitęsiantį Rusijos puolimą prieš Ukrainą ir pabrėžė, kad reikia toliau remti Ukrainą finansiškai, kariniu ir žmogiškuoju požiūriu.
„2024 m. Vokietija parems Ukrainą karinėmis priemonėmis už daugiau kaip septynis milijardus eurų“, – sakoma pareiškime.
Šiuo metu Vokietija užima antrąją vietą pagal paramos Ukrainai dydį, o Jungtinės Valstijos – pirmą.
Anksčiau Vokietijos kancleris pažymėjo, kad daugumos Europos Sąjungos partnerių planuojamas ginklų tiekimas Ukrainai yra „per mažas“, ir paragino kitas šalis jį padidinti. Žiniasklaida taip pat pranešė, kad O.Scholzas savo nepasitenkinimą dėl nepakankamos pagalbos Ukrainai išreiškė ir asmeniškai Prancūzijos prezidentui.
V.Putino režimo priešininkai Rusijoje suparalyžiavo geležinkelių eismą
10:13
Rusijoje nežinomi prezidento Vladimiro Putino režimo priešininkai vėl padegė kelis geležinkelių infrastruktūros ir kitus Rusijos pajėgų logistikos objektus, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinė žvalgyba.
Teigiama, kad incidentai įvyko Saratovo, Jaroslavlio ir Dzeržinsko regionuose Žemutinio Naugardo srityje.
„Dėl to buvo paralyžiuotas eismas šiuose geležinkelio ruožuose centrinėje Rusijoje. Tai tęsis tol, kol Kremlius tęs savo nusikalstamą karą prieš Ukrainą!“ – pabrėžė Ukrainos karinė žvalgyba.
Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pasipriešinimo judėjimas Rusijos teritorijoje įgauna pagreitį.
Lapkričio pabaigoje Ukrainos žvalgyba pažymėjo, kad dėl gaisro geležinkelio objektuose Rusijos Maskvos srityje buvo paralyžiuotas traukinių eismas dviejuose ruožuose.
„Gaisras, chaosas ir paralyžius Rusijos geležinkeliuose yra dar viena Rusijos nusikalstamo karo prieš Ukrainą pasekmė“, – dar praeitais metais nurodė karinės žvalgybos atstovai.
JAV analitikai: V.Putinas ruošia informacinę dirvą eskalacijai prieš Baltijos šalis
09:41
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ypač sustiprino ilgalaikes Kremliaus pastangas sudaryti informacines sąlygas būsimam eskalavimui prieš Baltijos šalis, greičiausiai kaip dalį platesnių pastangų susilpninti NATO bloką, naujausioje ataskaitoje teigia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikai.
Antradienį totalitarinis Rusijos vadovas pareiškė, kad Latvija ir kitos Baltijos šalys „išmeta [etninius] rusus“ iš savo šalių ir kad ši situacija „tiesiogiai veikia [Rusijos] saugumą.“
Ankstesniuose Latvijos imigracijos įstatymo pakeitimuose buvo numatyta, kad Rusijos piliečių leidimai nuolat gyventi Latvijoje nustos galioti 2023 m. rugsėjį, o Rusijos piliečiai iki 2023 m. lapkričio 30 d. turės laikytis bendros ES nuolatinio gyventojo Latvijoje statuso gavimo tvarkos, įskaitant latvių kalbos egzamino išlaikymą.
Taip pat Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba 2023 m. gruodžio mėn. pareiškė, kad Latvija deportuos apie 1 200 Rusijos piliečių, kurie iki nustatyto termino nepateikė prašymo išduoti naują leidimą gyventi šalyje.
V.Putinas jau seniai menkina buvusių sovietinių respublikų suverenitetą ir tvirtina, kad turi teisę ginti savo „tėvynainius užsienyje“, įskaitant etninius rusus ir rusakalbius už Rusijos sienų.
Analitikai pažymėjo, kad nepastebėjo jokių požymių, jog Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis yra neišvengiamas ar tikėtinas, tačiau V.Putinas gali sudaryti informacines sąlygas būsimiems agresyviems Rusijos veiksmams užsienyje, prisidengdamas „tėvynainių“ apsauga.
Kremliaus vadovas kiek anksčiau pagrasino Suomijai ir pakartojo pasaulėžiūrą, iliustruojančią, kad jis ir toliau sieks NATO aljanso pakeitimų, kurie prilygtų jo išardymui.
Karo tyrimų instituto ekspertai praeitais metais nurodė, kad V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje ne tam, kad apgintų Rusiją nuo NATO grėsmės, o tam, kad susilpnintų ir galiausiai sunaikintų Aljansą. Analitikų nuomone, jis tebesiekia šio tikslo.
Pastaruoju metu Kremlius ir su Kremliumi susiję veikėjai skatino informacines operacijas ir taikė hibridinio karo taktiką, kuria buvo siekiama destabilizuoti NATO, ir dabar gali sudaryti informacines sąlygas galimiems būsimiems agresyviems Rusijos veiksmams prieš Šiaurės Atlanto karinio bloko šalis ir jų kaimynes.
Sausio pradžioje Vokietijos parlamento narys Roderichas Kiesewetteris pareiškė, kad NATO šalys turi apie 5-8 metus pasirengti karui su Rusija.
Kaip rašė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos diplomatu, Suomija bus pirmoji šalis, kuri nukentės paaštrėjus įtampai tarp Rusijos ir Aljanso.
J.Bidenas surengs derybas su JAV įstatymų leidėjais dėl pagalbos Ukrainai
09:29
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pakvietė Kongreso lyderius į derybas dėl tolesnės pagalbos Ukrainai, didėjant susirūpinimui dėl mažėjančios Vakarų paramos, pranešė Baltieji rūmai.
Vašingtono jau patvirtinta karinė pagalba Ukrainai eina į pabaigą, o respublikonai blokuoja demokrato J.Bideno prašymą nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai skirti 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd. eurų) vertės pagalbą, jei jis nesugriežtins JAV imigracijos įstatymų.
Ukrainai skirti pinigai taip pat atsidūrė abiejų partijų priešpriešos fone, Kongresui bandant pasiekti susitarimą, kad penktadienį būtų išvengta JAV vyriausybės uždarymo.
J.Bidenas Baltuosiuose rūmuose priims JAV Atstovų Rūmų ir Senato vadovus, „kad aptartų papildomo jo prašymo dėl nacionalinio saugumo didžiulę svarbą“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Anot jos, prezidentas pabrėš, kaip svarbu tuo klausimu judėti į priekį.
Šios derybos gali būti žingsnis į priekį sprendžiant JAV finansavimo Ukrainai likimą, J.Bidenui kelias savaites atsisakius dalyvauti susitikimuose su respublikonais.
Antradienį jis taip pat kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir, Baltųjų rūmų teigimu, suderino abiejų šalių paramą Ukrainai Rusijos karo akivaizdoje.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:19
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 730 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė jau patyrė daugiau nei 372,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 14 šarvuotųjų kovos mašinų, 10 artilerijos sistemų, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 24 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai bei 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 7 rusų bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Buvęs Šveicarijos pulkininkas pučia Kremliaus dūdą: bando pateisinti „specialią karinę operaciją“
09:11
Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamoje žinutėje dalijamasi buvusio aukšto Šveicarijos karininko Jacques'o Baudo pareiškimais, pateisinančiais „specialiąją karinę operaciją“ – taip rusai vadina invaziją į Ukrainą. Tačiau nutylima, kad jis jau seniai dirba Kremliaus ruporu.
J.Baudas prisistato buvusiu generalinio štabo pulkininku, buvusiu Šveicarijos strateginės žvalgybos tarnybos nariu ir karybos ekspertu. Tačiau jis nutyli, kad kartu yra ir nuolatinis Kremliaus ruporu laikomos televizijos RT komentuotojas, nuolat tendencingai ir vienašališkai pateikiantis informaciją apie Rusijos agresiją.
Pasak prorusiško eksperto, Ukrainos užpuolimas yra teisėtas net tarptaurinės teisės požiūriu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusijos ministerija: pirmąkart bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui
08:08
Rusijos sąjungininkės Baltarusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad šalis priims naują karinę doktriną ir kad joje primą kartą bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui.
Rusija pernai dislokavo Baltarusijoje savo taktinių branduolinių ginklų, tačiau neaišku, kiek. Maskva yra sakiusi, kad kontroliuos šiuos ginklus.
Kol kas nežinoma, kaip naujoji Baltarusijos doktrina galėtų būti taikoma Rusijos ginklams.
„Mes aiškiai pranešame Baltarusijos požiūrį dėl mūsų teritorijoje dislokuotų taktinių branduolinių ginklų panaudojimo, – Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje sakė gynybos ministras Viktaras Chreninas. – Pasirodė naujas skyrius, kuriame aiškiai apibrėžiame savo [...] įsipareigojimus sąjungininkėms.“
Doktrina turi būti pateikta Visos Baltarusijos liaudies susirinkimui tvirtinti. Šis Susirinkimas veikia lygiagrečiai su parlamentu.
Rusija Baltarusijos teritorija pasinaudojo kaip tramplinu 2022-ųjų vasario 24-ąją užpuldama Ukrainą, nors baltarusių kariai kare nedalyvauja. Maskva Baltarusijoje taip pat turi savo karinių bazių ir ginklų.
Baltarusių Saugumo tarybos sekretorius Aliaksandras Volfovičius sakė, kad Rusijos branduolinių ginklų dislokavimu Baltarusijoje siekiama atgrasyti NATO narės Lenkijos agresiją.
„Deja, mūsų kaimynų, ypač Lenkijos, pareiškimai [...] privertė mus griežtinti [karinę doktriną]", – sakė jis.
Analitikai: rusai baiminasi ukrainiečių puolimo prie Krynkų, ruošiasi gynybai
08:04 Atnaujinta 10:03
Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaiko pozicijas kairiajame Chersono srities krante, vykstant pozicinėms kovoms.
Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, jokių patvirtintų pokyčių fronte šiame rajone neįvyko. Rusijos ir Ukrainos šaltinių duomenimis, rytiniame krante, prie Krynkų ir Piščanivkės, tęsėsi pozicinės kovos.
Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, okupacinės pajėgos ruošiasi ginti teritoriją už Krynkų. Visų pirma tai susiję su greitkeliu M14, palei kurį rusų okupantai įrengė pusės kilometro ilgio apkasus ir kitas gynybines pozicijas.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau demonstravo, kad Rusija nėra suinteresuota geranoriškomis derybomis su Ukraina ir kad Rusijos maksimalistiniai tikslai Ukrainoje, kurie prilygsta visiškam Ukrainos ir Vakarų pasidavimui, nesikeičia.
- Vladimiras Putinas ypač sustiprino ilgalaikes Kremliaus pastangas sudaryti informacines sąlygas būsimai eskalacijai prieš Baltijos šalis, greičiausiai kaip dalį platesnių pastangų susilpninti NATO.
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 16 d. Davoso pasaulio ekonomikos forume pakartojo, kad svarbu nugalėti Rusiją Ukrainoje.
- Pranešama, kad prie Azovo jūros mažėja Rusijos taktinės aviacijos operacijų, o Rusijos aviacijos pajėgumai gali būti susilpninti po to, kai Ukrainos pajėgos sausio 14 d. naktį sunaikino Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50 ir smarkiai apgadino Rusijos vadavietės lėktuvą Il-22.
- Pranešama, kad bent du valstybiniai Kinijos bankai nurodė peržiūrėti savo verslą su Rusijos klientais ir nutrauks ryšius su Rusijos subjektais, kuriems taikomos sankcijos, bei subjektais, susijusiais su Rusijos gynybos pramone.
- Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padėkojo Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrei Choe Son-hui už Šiaurės Korėjos paramą Rusijai kare per jos oficialų valstybinį vizitą Maskvoje sausio 16 d.
- Sausio 16 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada antruoju svarstymu priėmė įstatymą dėl Ukrainos karinių dokumentų skaitmeninimo.
- Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą ties Kremina ir Bachmutu, nes visoje fronto linijoje tęsėsi poziciniai mūšiai.
- Sausio 16 d. Rusijos Valstybės Dūmos deputatai iš Liberalų demokratų partijos pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo būtų sukurtas Rusijos karo Ukrainoje savanorių teisinis statusas, suteikiantis jiems kompensacijas sužeidimo ar mirties atveju.
- Sausio 16 d. Rusijos laikinai okupuotų Chersono, Zaporižios ir Donecko sričių pareigūnai dalyvavo Maskvoje vykusiame Rusijos savivaldybių atstovų susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 19 rusų dronų
07:45
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 19 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso paleido 20 dronų „Shahed-136/131“ iš Primorsko Achtarsko rajono Rusijoje ir dvi raketas S-300 iš Rusijos Belgorodo srities Ukrainos Charkivo kryptimi.
Nurodoma, kad oro gynyba veikė Zaporižios, Mykolajivo, Odesos, Dnipropetrovsko, Kirovohrado srityse.
E.Macronas: Prancūzija pristatys Ukrainai dar 40 tolimojo nuotolio raketų
07:07
Prancūzija pristatys su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai naują tolimojo nuotolio raketų partiją – maždaug 40 sparnuotųjų SCALP, taip pat šimtus bombų, antradienį sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.
Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad Europos prioritetas privalo būti „neleisti Rusijai laimėti“, ir paskelbė, kad vasarį vėl apsilankys Ukrainos sostinėje.
„Leisti Rusijai laimėti reikštų sutikti, kad tarptautinė teisė nėra gerbiama“, – sakė jis.
E.Macrono teigimu, Prancūzija dirba dėl naujo dvišalio saugumo susitarimo su Ukraina, panašaus į Kyjivo ir Londono paktą. Apie Paryžiaus ir Kyjivo susitarimą turėtų būti paskelbta per E.Macrono kito mėnesio vizitą.
Raketos SCALP gali smogti taikiniams Rusijos okupuotuose Ukrainos rytuose, toli už daug mėnesių beveik nejudančios fronto linijos.
Ukrainai bus nusiųsta dar maždaug 40 SCALP ir keli šimtai bombų, nurodė prancūzų prezidentas.
Pirmąją ginklų siuntą Ukrainai Prancūzija nusiuntė vasarą, tačiau niekada nebuvo paskelbta, kiek ginklų buvo skirta.
Pasak analitikų, Vakarai privalo palaikyti ir net didinti karinę paramą Ukrainai, kad Rusija neįgytų pranašumo beveik dvejus metus trunkančiame konflikte.
Per Rusijos smūgius Charkivui Ukrainoje sužeista 17 žmonių
06:51
Mažiausiai 17 žmonių buvo sužeista per Rusijos antradienio vakaro smūgius Ukrainos Charkivo miestui, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Anot jo, buvo pataikyta į kelis gyvenamuosius pastatus miesto centre.
„Dviejų moterų būklė sunki“, – pridūrė jis pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pasak O.Synjehubovo, preliminari informacija rodo, kad miestui smogta dviem raketomis S-300.
Ukrainos šiaurės rytuose, vos už 30 km nuo Rusijos sienos esantis Charkivas dažnai apšaudomas nuo pat Maskvos didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
Po antradienio smūgių Charkivo meras sakė, kad sugriauti keli gyvenamieji pastatai ir kad tame rajone, kur smogė raketos, nėra karinių taikinių.
Maskva kol kas šių smūgių nekomentavo.
Anksčiau antradienį Ukrainos valdžia paragino daugiau kaip dviejų dešimčių kaimų, esančių netoli fronto linijos Charkivo srityje, gyventojus – maždaug 3 tūkst. žmonių – evakuotis, Maskvai stiprinant puolimą regione.
Rusija savo ruožtu paskelbė, kad anksti trečiadienį atrėmė ataką prieš savo pasienio miestą Belgorodą, esantį už maždaug 80 km nuo Charkivo.
„Priešlėktuvinė gynyba virš Belgorodo srities sunaikino septynias ukrainiečių raketas ir keturis dronus“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad kol kas pranešimų apie aukas nebuvo.
Rusai naktį dronais atakavo Odesą
06:47
Naktį į trečiadienį Rusija bepiločiais orlaiviais puolė Odesą. Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis „Telegram“ pranešė, kad ataka mieste padarė žalos civilinei infrastruktūrai ir sukėlė gaisrų. Yra sužeistų asmenų
„Rusijos teroristai Odesą atakavo smogiamaisiais dronais. Padaryta žala civilinių gyvenamųjų namų infrastruktūrai. Užfiksuota gaisrų. Yra nukentėjusių civilių gyventojų. Duomenys tikslinami“, – rašė jis.
Trečiadienio ryto duomenimis, naktį per masinę dronų ataką Odesoje buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant vaiką.
„Priešlėktuvinės gynybos padaliniai dirbo beveik 3 valandas. Po vieną droną buvo sunaikinta Mykolajivo ir Kirovohrado srityse. Tačiau priešas sutelkė pagrindines pastangas smogti Odesai. Dronai kamikadzės įskrido kritiškai mažame aukštyje iš Juodosios jūros akvatorijos“, – pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
Teigiama, kad Odesos srityje 11 bepiločių orlaivių buvo numušta artėjant prie kranto, dauguma jų nukrito į Juodąją jūrą, tačiau kelių numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos ir sprogimo banga apgadino daugiabučius namus, parduotuves ir privačius automobilius Odesos Prymorsko rajone.
