Svarbiausios naujienos
- Vilniuje užpultas ir žiauriai sužalotas Rusijos opozicijos veikėjas L.Volkovas
- Baltieji rūmai paskelbė naują 300 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
- Pirmieji F-16 Ukrainai: ekspertas atskleidė, kokie Rusijos objektai bus atakuojami
- Amerikiečių žvalgyba įvertino, ar Rusija iš tiesų gali suduoti branduolinį smūgį
- Rusijos Ivanovo srityje užsiliepsnojo ir sudužo karinis lėktuvas IL-76
- Lenkijos generalinio štabo generolas: NATO kariai bus čia dar nespėjus įsiplieksti karui
- Netoli Belgorodo numuštas brangus Rusijos naikintuvas Su-27
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltieji rūmai paskelbė apie naują 300 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
20:32
Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai 300 mln. dolerių saugumo pagalbos paketą – pirmąjį 2024 m., nors JAV Kongresas blokuoja papildomą finansavimą, pranešė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Šiandien prezidento J.Bideno vardu skelbiu apie 300 mln. dolerių skubios pagalbos saugumo srityje paketą su ginklais ir įranga, skirtą kai kuriems svarbiausiems Ukrainos poreikiams patenkinti“, – sakė J.Sullivanas.
Jis pridūrė, kad lėšos saugumo pagalbai atsirado dėl „nenuspėjamo taupymo“ Pentagono jau sudarytose sutartyse dėl Ukrainai perduotos ginkluotės pakeitimo, todėl šis paketas neturės įtakos Amerikos saugumui.
Šiame pakete, apie kurį pranešame, yra daug artilerijos sviedinių, GLMRS sviedinių, skirtų HIMARS sistemoms. Tai pagalba, kurios Ukrainai labai reikia, kad ji galėtų išlaikyti liniją nuo Rusijos atakų“, – pabrėžė J.Bideno patarėjas.
Pranešimas apie Amerikos karinę pagalbą Ukrainai bus pirmas toks žingsnis nuo 2023 m. gruodžio mėn. Jis vyks atsižvelgiant į tai, kad papildomų lėšų skyrimą Kyjivui vis dar blokuoja JAV Kongreso respublikonai.
Pagalbos Ukrainai paketas JAV Kongrese įstrigo nuo praėjusio rudens dėl demokratų ir respublikonų ginčų dėl savo šalies sienos su Meksika reguliavimo.
Šiam abiejų partijų paramos Ukrainai paketui vasario mėn. pritarė JAV Senatas, tačiau jį blokavo Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas.
Jis pareiškė, kad įstatymo projektas dėl papildomo finansavimo Ukrainai bus svarstomas, kai tik bus išspręstas federalinės vyriausybės finansavimo klausimas.
Paaiškėjo daugiau detalių apie Rusijos ataką Kryvyj Rihe
00:52
Kryvyj Riho mieste per raketų ataką nukentėjo 44 žmonės, tarp jų – du kūdikiai.
Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Kryvyj Riho ligoninėse tęsiasi kova dėl gyvybės... Po vakarinio priešo puolimo yra aštuoni sunkios būklės asmenys. Tarp jų yra trys vaikai, įskaitant 4 metų berniuką“, – rašė jis.
Po apšaudymo į ligoninę paguldyta daugiau kaip 20 žmonių, jauniausi nukentėjusieji yra mažiau nei metų amžiaus – 2 mėnesių berniukas ir 11 mėnesių mergaitė. Kiti sužeistieji bus gydomi ambulatoriškai.
Pranešama, kad Vilniuje užpultas ir žiauriai sužalotas Rusijos opozicijos veikėjas L.Volkovas
23:15
Rusijos opozicijos atstovai praneša, kad antradienio vakarą Vilniuje, netoli savo namų, užpultas ir žiauriai sužalotas Lietuvoje gyvenantis žinomas Rusijos opozicijos veikėjas, Rusijos kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas.
Velionio A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš pranešė, kad
A.Navalno sąjungininkas Leonidas Volkovas vėlų antradienio vakarą buvo užpultas netoli savo namų Lietuvoje. Ji tai paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Plačiau skaitykite ČIA.
E.Macronas ragino drauge pirkti ginklų Ukrainai, didinti jų gamybą Europoje
20:50
Susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlė drauge pirkti ginklų Ukrainai ir ragino didinti jų gamybą Europoje.
„Ir toliau turime dėti pastangas užtikrindami Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau sutartume dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir paskui perduoti viską Ukrainai“, – sakė E.Macronas.
„Šios pastangos privalo eiti pagret su Europos gynybos pramonės ir technologijų bazės stiprinimu. Ji šiandien dar per daug fragmentuota tarp šalių narių, kenčia dėl nepakankamo finansavimo ir yra priklausoma nuo didelio masto pirkimų trečiosiose valstybėse“, – tvirtino jis.
Anot Prancūzijos vadovo, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 78 proc. karinės įrangos Europos valstybės pirko ne Europos Sąjungoje.
„Reikia dirbti, kad ši tendencija pasikeistų, kad mūsų pramonės įmonės gautų naudos ir visur Europoje sukurtų savo tinklus“, – kalbėjo E.Macronas.
„Tai reiškia, kad reikia daugiau investuoti, taip pat ir pasitelkiant inovatyvius sprendimus“, – pabrėžė jis.
Prancūzijos prezidento teigimu, gynybos pramonės stiprinimas Europoje prisidėtų kuriant Senojo Žemyno strateginę autonomiją saugumo bei gynybos srityje ir papildytų NATO turimas priemones.
G.Nausėda savo ruožtu padėkojo Prancūzijai, kad ji šiemet nusprendė Ukrainai skirti 3 mlrd. eurų papildomos karinės paramos.
„Tačiau privalome suprasti, kad mūsų parama Ukrainai iki šiol buvo nepakankama – jos užtenka Ukrainai atsilaikyti, bet ne laimėti“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Anot jo, bendras Europos ir sąjungininkų tikslas turi būti Ukrainos pergalė, nes tik ji yra kelias į ilgalaikę taiką ir stabilumą Europoje.
„Europos lyderystė telkiant paramą Ukrainai yra gyvybiškai svarbi. Kiekvienas šiandien turime būti lyderiu, kuris savo sprendimais artins Ukrainos pergalę. Turime rasti būdų, kaip spręsti Ukrainos oro gynybos užtikrinimo, artilerijos ir raketų tiekimo klausimus, įgyvendinti ES įsipareigojimą patiekti 1 mln. šaudmenų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą, nes būtent šis susiduria su didžiausiomis konvencinėmis grėsmėmis.
„Reikia tvirto visų sąjungininkų įsipareigojimo stiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną, atremiant didžiausią ir tiesioginę mūsų saugumui kylančią – Rusijos – grėsmę“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis priminė, kad Lietuva savo ruožtu gynybos biudžetą šiemet padidino iki 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto, kuria infrastruktūrą sąjungininkams priimti, steigia nacionalinę diviziją, modernizuoja ginkluotę.
„Itin svarbu, kad visi sąjungininkai suvoktų dabartinės saugumo situacijos rimtumą ir taip pat didintų investicijas į gynybą“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Paryžiuje jis lankosi, kad pristatytų rudenį vyksiantį Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje.
„Sezono metu visoje Prancūzijoje vyksiantys kultūriniai renginiai, politologinės diskusijos, ekonominiai forumai, mokslininkų simpoziumai sutelks Lietuvos ir Prancūzijos menininkus, intelektualus, įvairius savo sričių ekspertus ir paskatins bendrus veiksmus dėl Europos dabarties ir ateities. Ypatingai svarbus akcentas – dėmesys diskusijoms su jaunimu ir Lietuvos istorijos pamokai Prancūzijos mokyklose“, – sakė G.Nausėda.
Lietuvos sezonas Prancūzijoje vyks rugsėjo 12–gruodžio 12 dienomis. Juo siekiama supažindinti šios šalies visuomenę su Lietuvos profesionaliuoju menu ir kultūra, skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti abiejų valstybių ryšius.
Baltieji rūmai paskelbė apie naują 300 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
20:32
Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai 300 mln. dolerių saugumo pagalbos paketą – pirmąjį 2024 m., nors JAV Kongresas blokuoja papildomą finansavimą, pranešė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Šiandien prezidento J.Bideno vardu skelbiu apie 300 mln. dolerių skubios pagalbos saugumo srityje paketą su ginklais ir įranga, skirtą kai kuriems svarbiausiems Ukrainos poreikiams patenkinti“, – sakė J.Sullivanas.
Jis pridūrė, kad lėšos saugumo pagalbai atsirado dėl „nenuspėjamo taupymo“ Pentagono jau sudarytose sutartyse dėl Ukrainai perduotos ginkluotės pakeitimo, todėl šis paketas neturės įtakos Amerikos saugumui.
Šiame pakete, apie kurį pranešame, yra daug artilerijos sviedinių, GLMRS sviedinių, skirtų HIMARS sistemoms. Tai pagalba, kurios Ukrainai labai reikia, kad ji galėtų išlaikyti liniją nuo Rusijos atakų“, – pabrėžė J.Bideno patarėjas.
Pranešimas apie Amerikos karinę pagalbą Ukrainai bus pirmas toks žingsnis nuo 2023 m. gruodžio mėn. Jis vyks atsižvelgiant į tai, kad papildomų lėšų skyrimą Kyjivui vis dar blokuoja JAV Kongreso respublikonai.
Pagalbos Ukrainai paketas JAV Kongrese įstrigo nuo praėjusio rudens dėl demokratų ir respublikonų ginčų dėl savo šalies sienos su Meksika reguliavimo.
Šiam abiejų partijų paramos Ukrainai paketui vasario mėn. pritarė JAV Senatas, tačiau jį blokavo Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas.
Jis pareiškė, kad įstatymo projektas dėl papildomo finansavimo Ukrainai bus svarstomas, kai tik bus išspręstas federalinės vyriausybės finansavimo klausimas.
Rusai smogė į daugiaaukštį pastatą Kryvyj Rihe: yra žuvusiųjų ir dešimtys sužeistųjų
20:24
Antradienio vakarą, Rusijos okupacinės pajėgos smogė Dniepropetrovsko regionui. Yra žuvusiųjų ir dešimtys sužeistųjų.
Kryvyj Rihas pateko į priešo ugnį. Dėl atakos užsiliepsnojo gyvenamasis namas, pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas.
„Kryvyj Rihas – dėl priešo atakos užsidegė gyvenamasis namas. Gerbiami „Telegram“ kanalų administratoriai ir kitų socialinių tinklų visuomenininkai! Prašau jūsų nutylėti informaciją ir nieko nefilmuoti ir neskelbti, kol nepasirodė oficiali informacija. Tai saugumo ir žmonių gyvybių klausimas“, – pabrėžė jis.
Šią informaciją patvirtino Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Dėl priešo atakos daugiaaukščiame pastate kilo gaisras. Mes tiksliname visą informaciją“, – rašė jis.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko pranešė apie 3 žuvusius ir 38 sužeistuosius per smūgį Kryvyj Rihui.
„Yra sužeistų vaikų. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai, nes tebevyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, policijos pareigūnai ir susirūpinę gyventojai gelbsti iš butų užblokuotus žmones ir toliau ieško tų, kurie gali būti po griuvėsiais. Jau išgelbėti 4 žmonės“, – rašė jis.
Dabar žinoma apie 10 vaikų, sužeistų dėl priešo atakos.
Baltieji rūmai turėtų paskelbti siunčiantys daugiau ATACMS šaudmenų Ukrainai
19:00
Baltieji rūmai jau antradienį turėtų paskelbti, kad Ukrainai bus išsiųstas naujas 300 mln. JAV dolerių vertės ginklų paketas, į kurį bus įtrauktos kelios kariuomenės taktinės raketų sistemos, teigia apie diskusijas žinantys JAV pareigūnai, skelbia leidinys „Politico“.
Pasak vieno iš pareigūnų, į paketą bus įtraukta nemažai priešlėktuvinių raketų, arba APAM – senesnės ilgojo nuotolio ATACMS versijos, kurios nuskrieja 100 mylių ir neša kovines galvutes su šimtais kasetinių bombų. Pareigūnai kalbėjo anonimiškai, kad galėtų kalbėti prieš paskelbiant pranešimą.
Rumunijos prezidentas K.Iohannisas sako sieksiąs tapti NATO vadovu
18:25
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas antradienį paskelbė, kad kandidatuos į NATO vadovo postą.
Pastaruosius dvejus metus Vakarų gynybos aljansas, susidūręs su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, veikė sudėtingoje saugumo aplinkoje.
„Nusprendžiau dalyvauti konkurse dėl NATO generalinio sekretoriaus posto“, – žurnalistams sakė K. Iohannisas ir pridūrė, kad „prisiima šią kandidatūrą Rumunijos vardu su visa atsakomybe“.
Realiausiu kandidatu tapti Jenso Stoltenbergo įpėdiniu šiuo metu laikomas kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
M. Rutte, kuris anksčiau buvo atmetęs galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius, praėjusių metų spalį Nyderlandų žiniasklaidai sakė, kad vadovavimas Aljansui būtų įdomi patirtis ir kad jis yra pasirengęs užimti šias pareigas, jei jos būtų pasiūlytos.
Diplomatų teigimu, M. Rutte, kuris ministro pirmininko pareigas užima jau 13 metų, yra gerai žinoma figūra Europos politinėje arenoje, o NATO valstybės – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – jį vertina labai teigiamai.
Tačiau Vengrija pareiškė, kad nerems anksčiau jos vyriausybę kritikavusio M. Rutte.
Kiti kandidatai į NATO generalinio sekretoriaus postą yra Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis.
Tikimasi, kad Jenso Stoltenbergo – buvusio Norvegijos ministro pirmininko, dešimtmetį vadovaujančio NATO – įpėdinis bus paskelbtas iki liepą vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone.
„Atsižvelgdamas į dabartines saugumo aplinkybes, manau, kad mūsų šaliai atėjo laikas prisiimti dar didesnę atsakomybę euroatlantinėje lyderystėje“, – rašoma K. Iohanniso pareiškime.
Jis sakė, kad Rumunija „puikiai supranta dabartinę saugumo padėtį, susidariusią dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, taip pat istorinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų regionas“.
„Kartu manau, kad NATO taip pat reikia atnaujinti požiūrį į savo misiją“, – pridūrė K. Iohannisas.
Pagal NATO taisykles joks sprendimas nepatvirtinamas, kol nerastas bendras sutarimas dėl vieno kandidato.
Moldova kviečiasi Rusijos ambasadorių dėl rinkimų apylinkių Padniestrėje
18:23
Moldova pirmadienį pareiškė, kad iškvies Rusijos ambasadorių, kad parodytų, jog „nepritaria sprendimui atidaryti balsavimo punktus“ separatistinėje Padniestrėje per Rusijos prezidento rinkimus.
Praėjusią savaitę Moldova sumenkino kalbas apie didėjančią įtampą po to, kai separatistinės Padniestrės prorusiški pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.
Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad kovo 17-ąją, pagrindinę balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose dieną, Padniestrėje bus atidaryti šeši balsavimo punktai, o per ankstesnius Rusijos prezidento rinkimus 2018 metų jų buvo 24.
Vietos prorusiškos valdžios duomenimis, Padniestrėje gyvena 200 tūkst. Rusijos piliečių.
Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl šio klausimo iškvies ambasadorių.
„Susitikimo metu Rusijos diplomatas bus informuotas apie nepritarimą sprendimui atidaryti rinkimų apylinkes Moldovos Padniestrės regione“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Moldova rinkimus leidžia rengti tik Rusijos ambasadoje Kišiniove.
Praėjusį mėnesį užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi (Mihajus Popsojus) Moldovos televizijai TVR sakė, kad rengti rinkimus už diplomatinės misijos ribų yra draudžiama, o bet koks bandymas tai daryti būtų „labai kontrproduktyvus“.
Moldova – su Ukraina ir Rumunija besiribojanti kandidatė į Europos Sąjungą – dažnai kaltina Kremlių mėginant kurstyti įtampą Padniestrėje.
Kremlius šiame regione yra nuolat dislokavęs apie 1,5 tūkst. karių ir perspėjęs Ukrainą bei Moldovą nepulti jų.
Nuo penktadienio iki sekmadienio Rusijoje vyksta prezidento rinkimai, kurie, nepaisant neramumų, kuriuos sukėlė Rusijos plataus masto karas Ukrainoje, turėtų suteikti prezidentui Vladimirui Putinui dar vieną šešerių metų kadenciją.
Pirmieji F-16 Ukrainai: ekspertas atskleidė, kokie Rusijos objektai bus atakuojami
17:54
Gavusi vakarietiškų naikintuvų F-16, Ukraina galės smarkiai atremti priešo lėktuvus ir smogti strategiškai svarbiems Rusijos objektams, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Be to, Kyjivas gali gauti lėktuvų su tolimojo nuotolio raketomis, t. y. ginklais, galinčiais įveikti iki tūkstančio kilometrų atstumą. Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis teletilto metu paaiškino, kokių galimybių tai suteiks Ukrainos pajėgoms.
„Jei kalbame apie F-16 panaudojimą, juos galime panaudoti tiek Ukrainos oro erdvei apsaugoti, t. y. tiesiogiai nuo masinio apšaudymo. Jei kalbame apie šių orlaivių panaudojimą fronto linijoje, tai čia reikėtų pažymėti, kad galėsime sėkmingai atremti priešo lėktuvus. Nes, pavyzdžiui, jei paimsime F-16 „Block 42“ konfigūracijos lėktuvą, jis gali „matyti“ 300 kilometrų atstumu. Tai yra daug daugiau, nei gali matyti Rusijos orlaiviai. Ir galime kalbėti apie jų naikinimą didesniu atstumu“, – aiškino ekspertas.
Jis pabrėžė, kad smūgių Rusijai kontekste galima kalbėti tiek apie rusų strategines „raketų“ gamyklas, tiek apie svarbius aerodromus.
„Čia verta pasakyti, kad jei Jensas Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius) laikysis pažadėtų žodžių, kad Rusijos teritorijoje esantiems strateginiams objektams galima panaudoti šias raketas, galime kalbėti apie sunaikinimą, pavyzdžiui, tokių svarbių Rusijos Federacijai gamyklų Maskvos regione, kuriose gaminamos raketos Ch-101, Ch -59, Ch -69, kuriomis Rusija smogia į Ukrainos teritoriją. Taip pat galime kalbėti apie tam tikrus strateginės aviacijos aerodromus, kurie yra šių raketų veikimo zonoje“, – sakė A.Chrapčinskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad nemato jokių sunkumų apmokyti Ukrainos pilotus naudotis naikintuvais, „išskyrus tai, kad tai yra naujausia įranga“. „Tai nauji pavyzdžiai, nauji NATO standartai“, – pridūrė ekspertas.
EP apsisprendė: už ES sankcijų vengimą – milijoninės baudos arba kalėjimas
17:41
Europos Parlamento (EP) nariai pritarė Europos Sąjungos (ES) taisyklėms, kurios sustiprina ES sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir nustato baudžiamąją atsakomybę už jų pažeidimus.
Sugriežtintos taisyklės nustato vieningą ES sankcijų pažeidimo apibrėžimą, pažymi, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, ir ES mastu suvienodina gresiančių baudų mastą.
Už ES sankcijų Rusijai ir kitoms valstybėms įgyvendinimą, pavyzdžiui, turto ar lėšų užšaldymą, draudimus keliauti, prekiauti ginklais ar kitomis svarbiomis prekėmis, atsako ES šalys, kuriose šiuo metu galioja skirtingos nuobaudos už sankcijų pažeidimus. Tuo naudojasi nesąžiningas, sankcijų vengiantis verslas, linkęs pasirinkti valstybes su švelnesne teisine atsakomybe.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs Kremliaus vadovo bendražygis – atvirai: ar V.Putinas gali atkurti Sovietų Sąjungą?
17:32
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra viešai pavadinęs Sovietų Sąjungos žlugimą didžiausia XX a. politine katastrofa. Buvęs Rusijos ministras pirmininkas ir vienas iš opozicijos veikėjų Michailas Kasjanovas Suomijos leidiniui „MTV Uutiset“ atskleidė kurios posovietinės šalys V.Putinui dar yra įdomios ir kokios galimybės Kremliaus vadovui sukurti naują imperiją.
Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, ėjęs šias pareigas 2000-2004 m., suomių leidinio „MTV Uutiset“ buvo paklaustas, kas nutiktų, jei klausia, kad jei V.Putinas norėtų atkurti Sovietų Sąjungos dydžio šalį?
M.Kasjanovas savo atsakyme apžvelgė šalių, buvusių Sovietų Sąjungos įtakoje, situacijas.
Savo komentarą jis pradėjo nuo Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netoli Ivanovo nukritęs IL-76: lėktuve galėjo būti aukščiausi aviacinės įspėjimo ir valdymo sistemos pareigūnai
17:21
Aukščiausi Rusijos karinės aviacijos specialistai galėjo būti Rusijos Ivanovo regione nukritusiame lėktuve IL-76.
Pasak „Telegram“ kanalo VČK-OGPU informuoto šaltinio, Severno oro uostas Ivanovo srityje, netoli kurio nukrito lėktuvas, yra viena iš aviacinės įspėjimo ir valdymo sistemos lėktuvų, konkrečiai A-50, dislokavimo bazių.
„VČK-OGPU šaltinių duomenimis, šiandien Ivanovo srityje numušto lėktuvo Il-76 keleiviai galėjo būti operatoriai – aviacinės įspėjimo ir valdymo sistemos pareigūnai“, – sakoma pranešime. Tai, kad lėktuvas galėjo būti numuštas, kiti šaltiniai kol kas nepatvirtino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija ėmėsi specialių priemonių: uždraudė dalintis karo nuotraukomis ir vaizdo įrašais
16:52
Kursko srities valdžia uždraudė internete skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus apie dronų atakų padarinius, priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą ir skleisti informaciją apie apšaudymo vietas.
„Draudžiama platinti informaciją apie sprogimo ar apšaudymo vietas, ginklų ar oro gynybos įrangos ir dronų panaudojimą, jei pagal minėtus duomenis galima nustatyti jų tipą, vietą, paleidimo ar skrydžio trajektoriją“, – antradienį pranešė regiono vyriausybės spaudos tarnyba.
Valdžia taip pat uždraudė internete skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus apie Rusijos kariuomenės dislokaciją ir judėjimą, ginkluotųjų pajėgų infrastruktūrą ir ypatingos svarbos objektus, kad nebūtų galima nustatyti jų buvimo vietos.
„Operatyvinio štabo sprendimas privalomas visiems Kursko srityje esantiems piliečiams. Saugumo priemonės regione numatytos prezidento dekretu kaip „vidutinio reagavimo lygio“ dalis“, – sakoma pranešime.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Kursko regionas nuolat atakuojamas bepiločių orlaivių. Regione neribotam laikui galioja geltonas (aukštas) terorizmo grėsmės lygis. Anksčiau pranešta, kad kovo 6 d. po dronų atakos užsidegė A.V.Varičevo Michailovskio kasybos ir perdirbimo gamykla, viena didžiausių Rusijos geležies rūdos gavybos ir sodrinimo įmonių.
Anksčiau panašų draudimą įvedė Leningrado srities valdžia. Naujieji apribojimai taikomi nuotraukų ir vaizdo įrašų, „padedančių atskleisti“ Gynybos ministerijos pajėgų ir svarbių infrastruktūros objektų buvimo vietą, skelbimui. Pastarieji apima ryšių sistemų objektus, kuro ir energetikos objektų apsaugą, pramonę, tiltus ir uosto zonas, esančias Leningrado srityje.
Norminis aktas, numatantis administracinę atsakomybę už draudimo pažeidimą, turėtų būti parengtas iki kovo 15 d.
Sprendimas apriboti informacijos apie bepiločių orlaivių atakų padarinius sklaidą buvo priimtas po to, kai kovo 2 d. naktį į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį dar kartą praskrido bepiločiai orlaiviai. Vienas iš jų nukrito į gyvenamąjį namą netoli Ručiovo naftos bazės, o kitas – Sankt Peterburgo naftos terminalo teritorijoje.
Iš viso nuo karo pradžios Rusijoje apšaudyta apie 400 gyvenviečių, žuvo mažiausiai 150 civilių gyventojų.
16:46
Nauja melagiena: juodindami V.Zalužną naudojasi BBC ir „Bellingcat“ vardais
16:26
Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas su BBC ir „Bellingcat“ logotipais, kuriame žinomas tiriamosios žurnalistikos ekspertas Christo Grozevas teigia, kad buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas gavo 53 mln. dolerių už atsisakymą dalyvauti politinėje kovoje Ukrainoje. BBC online vaizdo įrašą primenantis filmukas yra gana aukštos kokybės klastotė.
Siužete rodomi kadrai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, V.Zalužnu ir Ch.Grozevu. Taip pat pateikiamas komentaras, kuriame pranešama, neva V.Zalužnas pasižadėjo palikti šalį ir pasitraukti iš politikos, o už tai esą gavo 53 mln. dolerių „kompensaciją“.
Visas suklastotas siužetas vyksta anglų kalba, jame matyti BBC logotipas, taip pat firminį žiniasklaidos milžinės stilių imituojantys ženklai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Čekija rado dar 200 tūkst. šovinių Ukrainai
16:15
Čekija gali suorganizuoti dar 200 tūkst. artilerijos šovinių pirkimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, papildant anksčiau pažadėtus 300 tūkst. vienetų, pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, kurį cituoja naujienų svetainė „Czech News“.
Jo teigimu, papildomų 200 tūkst. artilerijos sviedinių pirkimas gali būti neprivalomas.
„Laikau tai didele sėkme. Tai dar vienas įrodymas, kad Čekija yra visapusiškai aktyvi Europos saugumo politikos dalyvė“, – nurodė premjeras.
P.Fiala pabrėžė, kad iki šios dienos prie iniciatyvos pirkti šaudmenis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iš ES nepriklausančių šalių prisijungė 18 šalių.
Čekijos planą jau parėmė Vokietija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Danija, Kanada ir Prancūzija.
Kovo 7 d. tapo žinoma, kad Norvegija Čekijos iniciatyvai įsigyti artilerijos šaudmenų Ukrainai iš trečiųjų šalių skyrė 153 mln. dolerių.
Įspėja dėl pokyčių Kremliuje: ši agresyvesnė grupuotė gali turėti daugiau įtakos
16:11
Estijos Vidaus gynybos akademijos Vidaus saugumo instituto hibridinių grėsmių analitikas Ramonas Loikas sako, kad po prezidento rinkimų Rusijoje valdžioje gali atsidurti nuožmesni karo palaikytojai. Ekspertas taip pat mano, kad rinkimų savaitei rusų kariams turėjo būti duotas specialus įsakymas, o koks bus Ukrainos atsakas – belieka sulaukti.
Analitikas apie tai kalbėjo Estijos leidiniui „Postimees“ – interviu jis apžvelgė ne tik būsimos rinkimus Rusijoje bei ko tikėtis po jų, bet ir Kremliaus žaidimą branduolinio ginklo korta.
„Pagrindinis kintamasis čia tebėra padėtis Ukrainos fronte. Žinoma, nėra pagrindo manyti, kad prezidentas V.Putinas nebus perrinktas, nes to negalima vadinti rinkimais. Visi svarstytini kandidatai buvo eliminuoti, taigi Kremlius aktyviai dalyvavo kontroliuojant šiuos rinkimus.
Bus įdomu stebėti, kas nutiks Rusijos valdžios grandinėje po to, kai V.Putino mandatas bus dar kartą patvirtintas“, – teigė ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis atskleidė, kaip Ukraina planuoja toliau gintis nuo Rusijos agresijos
15:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu televizijai BMF ir leidiniui „Le Monde“ atskleidė, kad pietuose, rytuose ir šiaurėje statomos trys gynybinių statinių ir įtvirtinimų linijos.
„Turime žinoti, kad kai kalbame apie įtvirtinimus, tai yra tęstinis procesas. Ir turėtumėte žinoti, kad kalbame ne apie kilometrą ar du. Nekalbame net apie šimtus kilometrų. Mes kalbame apie daugiau nei tūkstantį kilometrų atitinkamų statinių“, – pabrėžė šalies vadovas.
V.Zelenskis nurodė, kad tai labai sudėtinga užduotis, kurią reikia atlikti, kad Ukraina būti stipri ir nepriklausoma nuo metų laikų ir to, kokius kovinius arsenalus rusai naudoja apšaudymui.
„Tai viena iš sudėtingiausių užduočių – įtvirtinimai. Tačiau mes turime tris gynybos linijas. Ir šie statiniai, įtvirtinimai, statomi ne vienoje linijoje. Tai yra trys linijos prieš priešą tam tikruose mūsų šalies regionuose“, – kalbėjo jis.
„Niekas nesako, kad jie gali ateiti iš Baltarusijos. Manome, kad Rusijos kariuomenės branduolys sunaikintas. Bet, nepaisant to, mes statome įtvirtinimus sau. Tai atskiras didelis darbas“, – pabrėžė prezidentas.
Pirmadienį V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko sustabdyti Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje ir dabar užpuolikai patiria didelių nuostolių. Pasak jo, padėtis Ukrainos ir Rusijos fronte dabar yra daug geresnė nei per pastaruosius tris mėnesius.
Anksčiau prezidentas nurodė, kad statomi trys 2 000 km ilgio gynybiniai ruožai.
Prancūzijos parlamentas balsuos dėl E.Macrono Ukrainos strategijos
15:38
Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose antradienį rengiamas simbolinis balsavimas dėl prezidento Emmanuelio Macrono Ukrainos strategijos, augant politinei įtampai prieš Europos Parlamento rinkimus birželį.
Po debatų Nacionalinė Asamblėja surengs neįpareigojamą balsavimą dėl vyriausybės strategijos, įskaitant dvišalį saugumo susitarimą, praėjusį mėnesį pasirašytą E.Macrono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Nors balsavimas bus simbolinis, jis suteiks partijoms galimybę viešai išreikšti savo poziciją dėl E.Macrono strategijos trečius metus vykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu.
Po praėjusią savaitę įvykusio prezidento susitikimo su partijų lyderiais kai kurie iš jų sakė, kad E.Macrono pozicija dėl Ukrainos kelia susirūpinimą.
Su konservatyvios Respublikonų partijos (LR) parama balsavimo rezultatai galėtų paremti E.Macrono strategiją.
Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis debatus pradės maždaug 16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o balsavimo tikimasi maždaug 20 valandą.
Kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), kuris prieš birželio rinkimus populiarumu didele persvara lenkia E. Macrono aljansą, susilaikys, antradienį sakė RN 28 metų lyderis Jordanas Bardella.
Transliuotojui „France 2“ jis kalbėjo apie raudonas linijas, įskaitant Vakarų sausumos pajėgų karių siuntimą – tokią tikimybę E. Macronas atsisakė atmesti – ir Ukrainos narystės NATO bei Europos Sąjungoje galimybę.
„Turime būti labai atsargūs, – sakė J.Bardella. – „Taip“ paramai Ukrainai, bet „ne“ karui su Rusija.“
Rusija teigia užėmusi kaimą Donecko srityje
15:15
Rusija antradienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Nevelskės kaimą Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kur rusų pajėgos pastaruoju metu pasiekė laimėjimų.
Pastaruoju metu Maskvai pavyko pasinaudoti Ukrainos amunicijos ir karių trūkumu ir prieš šią savaitę vyksiančius prezidento rinkimus labiau įsitvirtinti rytuose.
Gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad Rusijos pajėgos užėmė Nevelskę ir užėmė „palankesnes linijas ir pozicijas“ regione, kurį Kremlius teigia aneksavęs 2022 metais.
Kyjivas šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Per pastaruosius tris mėnesius Ukraina, susidūrusi su labai reikalingos Vakarų pagalbos stabdymu, prarado teritorijų ir vasarį pasitraukė iš Avdijivkos.
Donecko regione, kurį Maskva teigė aneksavusi kartu su kitais trimis pietiniais ir rytiniais regionais, per trečius metus vykstantį Rusijos karinį puolimą vyksta didžiausi mūšiai.
Vokietijos gynybos ministras neplanuoja atleisti „geriausių savo pareigūnų“ po nutekinto telefoninio pokalbio apie „Taurus“ raketas
14:59
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė neketinąs atleisti „savo geriausių karininkų“ po to, kai buvo paviešintas jų 38 minučių trukmės telefoninių pokalbių turinys apie Vakarų, ypač Vokietijos, karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, skelbia „Deutsche Welle“.
Pasak B.Pistoriaus, toks žingsnis būtų būtent tai, ko iš Vokietijos pusės tikisi Vladimiras Putinas. Kalbėdamas grupei aukščiausių Vokietijos karinių oro pajėgų karininkų, B.Pistorius paragino pirmiausia sulaukti tyrimo rezultatų.
Jei bus įrodyta, kad karininkai pažeidė tarnybinę drausmę, bus imtasi priemonių pagal valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, pažymi DW.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suintensyvėjus išpuoliams pasienyje Rusija uždaro mokyklas Kurske
14:58
Rusija iki savaitės pabaigos uždarė mokyklas pietiniame Kursko mieste netoli sienos su Ukraina po to, kai regioną užpuolė Kyjivą remiantys rusų savanoriai ir padažnėjo Ukrainos dronų atakos.
„Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykius, priėmiau sprendimą mokyklose įvesti nuotolinį mokymąsi“, – socialiniuose tinkluose pranešė Kursko meras Igoris Kucakas ir pridūrė, kad šios priemonės galios iki penktadienio.
Antikremliškas Rusijos judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“ anksčiau buvo pranešęs, kad kirtęs sieną pradėjo ataką Rusijos teritorijoje ir puola Tiotkino kaimą Kursko srityje, o vėliau paskelbė, kad jį užėmė.
Maskva pareiškė atrėmusi išpuolius dviejuose pasienio regionuose.
Rusijos pasienyje esančios Belgorodo srities gubernatorius buvo pranešęs, kad ukrainiečių dronas antradienį pataikė į rotušę Belgorode, sužeidė du žmones ir išdaužė pastato langus.
Rusija sankciuonuoja šimtus Baltijos šalių piliečių, tarp jų – ministrai, parlamentarai
14:57
Rusija antradienį pareiškė į savo sankcijų sąrašus įtraukusi beveik pusketvirto šimto Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių, įskaitant ministrus ir parlamento narius.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime šie asmenys vadinami „priešiškai nusiteikusiais“ Maskvos atžvilgiu ir sakoma, kad jiems draudžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją.
Pranešime taip pat tvirtinama, kad tokių veiksmų imamasi dėl, be kita ko, „priešiškos Baltijos valstybių politikos Rusijos atžvilgiu ir aktyvaus Latvijos, Lietuvos ir Estijos lobizmo dėl sankcijų“.
Taip pat Maskva skundžiasi, kad Baltijos šalys remia Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, griauna paminklus sovietų kariams, ir kaltina jas kišantis į Rusijos vidaus reikalus, persekiojant rusakalbius gyventojus.
Tarp „priešiškiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusiųjų“ Rusijos ministerija mini Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį, teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, finansų ministrę Gintarę Skaistę ir buvusį užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną.
Į sąrašą taip pat pateko buvę Latvijos prezidentai Vaira Vykė-Freiberga ir Egilas Levitas, premjerė Evika Silina bei diplomatijos vadovas Krišjanis Karinis, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ir kiti Baltijos šalių pareigūnai.
Iš viso sąraše atsidūrė 347 Lietuvos, Estijos ir Latvijos piliečiai.
Praėjusį mėnesį Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė dešimtis politikų iš Lietuvos ir kitų užsienio valstybių piliečių, atsakingų už paminklų sovietiniams kariams šalinimą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tada nurodė pareikalavusi nedelsiant nutraukti politiškai motyvuotą Lietuvos piliečių persekiojimą.
Dalis tąsyk minėtų asmenų yra ir antradienio sąraše.
Rusija: Ukrainos dronas pataikė į Belgorodo rotušę
14:37
Ukrainiečių dronas antradienį pataikė į rotušę Rusijos pasienio mieste Belgorode, sužeidė du žmones ir išdaužė pastato langus, pranešė srities gubernatorius.
Šis smūgis buvo surengtas vykstant išpuolių bangai Rusijos pasienio srityse ir Maskvai paskelbus, kad ji esą užkirto kelią keliems proukrainietiškų sukarintų grupuočių bandymams surengti puolimą.
„Belgorode į miesto kanceliarijos pastatą įsirėžė priešo dronas“, – platformoje „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.
Pasak jo, vienas asmuo buvo sužeistas šrapnelio, o kitas – kontūzytas.
Belgorodo meras Valentinas Demidovas savo „Telegram“ kanale paskelbė išdaužtų langų ir apgadinto pastato fasado nuotraukas.
„Prietaisas atsitrenkė į pastato įėjimą“, – sakė jis.
Lenkijos generalinio štabo generolas: NATO kariai bus čia dar nespėjus įsiplieksti karui
13:56
Šiuo metu Lenkijoje dislokuota keli tūkstančiai amerikiečių karių. Tačiau Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Karolis Dymanowskis nurodė, kad šis skaičius labai greitai gali stipriai iššaugti, skelbia naujienų svetainė „TVP Info“.
„Amerikiečių kariai Lenkijoje dislokuoti jau seniai. Jų yra keli tūkstančiai. Jie reguliariai treniruojasi kartu su mumis. Nepamirškime, kad Jungtinės Valstijos ir kiti sąjungininkai mus remia ir kitose srityse: ore, jūroje, kosmose ir kibernetinio saugumo srityje, – kalbėjo generolas.
Paklaustas, ar įmanoma, kad amerikiečių karių skaičius Lenkijoje padidės iki 100 tūkst., jis atsakė, kad tai realus scenarijus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Ivanovo srityje užsiliepsnojo ir sudužo karinis lėktuvas IL-76
13:11 Atnaujinta 14:21
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ivanovo srityje pakilęs reguliariam skrydžiui sudužo lėktuvas IL-76. Lėktuvu skrido aštuoni įgulos nariai ir septyni keleiviai. „Telegram“ kanaluose paskelbtas karinio lėktuvo su degančiu varikliu vaizdo įrašas, skelbia BBC.
Lėktuvas užsidegė virš Ivanovo, antradienio popietę pranešė „Ivanovo News“ ir „Kstati News“. Vietos gyventojai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matomas lėktuvas su degančiu varikliu, BBC vaizdo įrašo dar nepatikrino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba įvertino Ukrainos smūgį rusų aviacijos kompleksui
12:58
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką prieš Taganrogo aviacijos kompleksą, kuriame remontuojami lėktuvai A-50.
Kovo 9 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotis orlaivis atakavo objektus Rusijos Rostovo srityje esančiame Berijos Taganrogo aviacijos mokslinių tyrimų ir technologijų komplekse.
Taganrogo objekte gaminami, modernizuojami, prižiūrimi ir remontuojami tolimojo radiolokacinio aptikimo ir kontrolės orlaiviai A-50.
„Jis turi platesnę strateginę reikšmę Rusijai, nes aptarnauja tolimojo nuotolio strateginius bombonešius, krovininius orlaivius ir yra naujos kartos tolimojo nuotolio radiolokacinio aptikimo ir kontrolės orlaivių A-100 bandymų centras“, – nurodė britų žvalgyba.
Tuo pačiu metu nuolatinis aktyvios oro gynybos buvimas aplink šį kompleksą rodo jo svarbą.
„Labai tikėtina, kad A-50 praradimas per Rusijos operacijas gerokai pablogina situacijos suvokimą. Internete platinamose atakos padarytos žalos nuotraukose matyti, kad apgadinti du dideli su A-50 laivynu susiję pastatai, kurie buvo naudojami lėktuvams paslėpti būtinosios priežiūros laikotarpiais“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje.
Po dviejų savaičių, kai buvo prarastas antrasis A-50, tikėtina, kad šiems orlaiviams visam laikui uždrausta skraidyti remiant operacijas kare prieš Ukrainą.
„Ši ataka rodo, kad Ukrainos operacijos vis dar gali pasiekti strategiškai svarbius taikinius Rusijoje, net ir tada, kai buvo manoma, kad tokios vietos yra saugios – tiek ore, tiek ant žemės“, – sakoma pranešime.
„Bloomberg“: po prezidento rinkimų Rusijoje įvyks reikšmingos pertvarkos
12:16
Po kovo 15-17 d. vyksiančių prezidento rinkimų Vladimiras Putinas tikriausiai atliks „reikšmingus pertvarkymus“ vyriausybėje, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais prezidento administracijoje ir ministrų kabinete.
Dviejų šaltinių teigimu, gali atsistatydinti 72 metų energetikos ministras Nikolajus Šulginovas, o jo postą užims Borisas Kovalčiukas, V.Putino draugo (ir banko „Rossija“ akcininko) Jurijaus Kovalčiuko sūnus. Manoma, kad Borisas Kovalčiukas šią savaitę atsistatydins iš energetikos holdingo „Inter RAO“ vadovo pareigų.
Trys „Bloomberg“ šaltiniai įvardija dar vieną pretendentą į naują postą – žemės ūkio ministrą Dmitrijų Patruševą, Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo sūnų. Galimas variantas jam būtų ministro pirmininko pavaduotojo postas. Agentūra „Bloomberg“ šį paaukštinimą vadina naudingu D.Patruševui, nes žemės ūkio pramonės augimas pastaraisiais metais buvo vienas didžiausių Rusijos laimėjimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Amerikiečių žvalgyba įvertino, ar Rusija iš tiesų gali suduoti branduolinį smūgį
12:14
Rusija vis dar gali panaudoti branduolinį ginklą. Negana to, Maskva tęsia tolimojo nuotolio raketų su branduolinėmis galvutėmis kūrimo procesą, rašoma Jungtinių Valstijų žvalgybos bendruomenės metinėje ataskaitoje.
Joje pažymima, kad Rusija ir toliau modernizuos savo branduolinių ginklų pajėgumus. Taip pat ji turi didžiausias ir pačias įvairiausias branduolinių ginklų atsargas.
Maskva tiki, kad jos branduoliniai pajėgumai yra būtini siekiant atgrasyti ir įgyvendinti savo tikslus galimo konflikto su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO metu, todėl jie laikomi galutine Rusijos garantija.
„Rusijos nesugebėjimas iškovoti greitos ir lemiamos pergalės mūšio lauke ir Ukrainos smūgiai Rusijos viduje kelia susirūpinimą, kad Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinius ginklus“, – teigiama ataskaitoje.
Žvalgybos ekspertai taip pat priminė, kad 2023 m. V.Putinas viešai pareiškė esąs pasirengęs perkelti branduolinius ginklus į Baltarusiją, atsakydamas į seniai pateiktą Minsko prašymą.
„Maskva ir toliau kurs ilgojo nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais ir povandeninių laivų siuntimo sistemas, skirtas prasiskverbti pro JAV priešraketinę gynybą arba ją apeiti.
Rusija plečia ir modernizuoja savo didelį ir įvairų nestrateginių sistemų, galinčių nešti branduolines ar įprastines kovines galvutes, rinkinį, nes mano, kad tokios sistemos yra priemonė atgrasyti priešą, kontroliuoti galimų karo veiksmų eskalavimą ir pasipriešinti JAV bei sąjungininkų pajėgoms“, – padarė išvadą JAV žvalgybos bendruomenė.
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios V.Putinas ir Maskvos pareigūnai itin sustiprino branduolinę retoriką ir ne kartą grasino panaudoti mirtinus ginklus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis įvertino, kad V.Putinas neatsisako bandymų įbauginti pasaulį branduoliniais grasinimais, tačiau tai, pasak jo, tėra retorika.
Rusija neigia, kad partizanų grupuotės įžengė į jos teritoriją
12:00 Atnaujinta 12:08
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) antradienį paneigė, kad Ukrainą palaikančios antikremliškos ginkluotos grupuotės įsiveržė į Rusijos teritoriją, skelbia valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Maskva tvirtino, kad tai Ukrainos pajėgos bandė pulti Rusijos pasienio teritorijas, ir sakė, kad pasitelkė karinius lėktuvus, raketas ir artileriją atakoms atremti.
Gynybos ministerijos pareiškime teigiama, kad Rusijos pajėgos „sužlugdė Kyjivo režimo bandymą prasiveržti į Rusijos Federacijos pasienio teritoriją Belgorodo ir Kursko srityse“.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Tass" citavo tarnybos pranešimą, kad Rusijos pajėgos, kovodamos su bandymais įsiveržti į teritoriją, nukovė 100 žmonių ir sunaikino kelis šarvuočius.
Sankt Peterburge dega pietinė kogeneracinė jėgainė
11:40 Atnaujinta 11:54
Sankt Peterburgo srityje kilo gaisras termofikaciniame elektros energijos centre, pranešė žurnalistas Denisas Kazanskis
„Į Sankt Peterburgą taip pat skrido! Pietų TEC dega. „Specialioji karinė operacija" vyksta pagal planą!“, – ironiškai komentavo jis.
Pasak informacijos susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose, gaisras išplito kelių šimtų kvadratinių metrų plote.
„Stiprus gaisras ir tirštas dūmų stulpas pietinės termofikacinės elektrinės teritorijoje Sofijos gatvėje“, – sakoma pranešime.
Pasak „Mash“ kanalo, pranešimų apie sužeistuosius negauta.
„Gaisras kilo angare, 300 kvadratinių metrų plote dega mediniai padėklai“, – teigė liudininkai.
Vietos žiniasklaida tvirtina, kad su Pietine termofikacine elektrine neva viskas gerai, tačiau netoli per geležinkelį nuo termofikacinės elektrinės dega dviejų aukštų pastatas, kuriame įrengti sandėliai.
Netoli Belgorodo numuštas brangus Rusijos naikintuvas Su-27
11:35
Antradienis – Rusijai nerimą kelianti diena. Iš pradžių paskelbta, kad Rusijoje dėl bepiločių orlaivių atakos dega dvi naftos bazės. Vėliau pranešta, kad antikremliškai nusiteikę partizanai, priklausantys „Rusijos laisvės“ legionui, Rusijos savanorių korpusui ir Sibiro batalionui, įsiveržė į Rusijos teritoriją ir Belgorodo bei Kursko srityse pradėjo sabotažo misijas.
Po kiek laiko pranešta, kad netoli Belgorodo buvo numuštas rusų naikintuvas Su-27. Teigiama, kad vienas toks orlaivis kainuoja 30 mln. JAV dolerių.
Belgorodo viešoji žiniasklaida nurodė, kad į naikintuvą pasikėsinta prie Valuikų kaimo. Kariuomenės vadas Andrejus Caplienka taip pat paskelbė tariamo orlaivio sunaikinimo vaizdo įrašą.
Pasak liudininkų, pirmiausia įvyko galingas sprogimas. Vėliau lėktuvas pradėjo kristi ir „nusileido“ miške. Vietos gyventojai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose esą matyti naikintuvo kritimo pasekmės ir tirštų juodų dūmų stulpas virš miško. Kol kas oficialaus patvirtinimo nėra.
Rusijos laisvės legionas, Rusijos savanorių korpusas ir Sibiro batalionas įžengė į Rusijos Federacijos Kursko ir Belgorodo sritis vykdydami bendrą operaciją. Yra žinoma, kad šiuo metu Tiotkino mieste, Kursko srityje, vyksta nedidelio masto susirėmimai su ginklais. Nėra žinoma, ar partizanai prisidėjo prie rusų lėktuvo numušimo.
Berdiansko mieste nugriaudėjo sprogimai
11:16
Antradienį laikinai okupuotame Berdianske, Zaporižios srityje, įvyko sprogimai, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi Berdiansko miesto karinės administracijos vadovės Viktorijos Galicinos ir Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos pranešimais susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
„Berdianske triukšminga“, – rašė V.Galicina.
Ji pridūrė, kad vietos gyventojai pranešė girdėję sprogimą ir matę dūmų stulpą nuo įvažiavimo į Mariupolį.
Savo ruožtu P.Andriuščenka pranešė apie smūgį miestui.
Zaporižios srityje esantis Berdianskas, isikūręs ant Azovo jūros kranto, anksčiau buvo populiarus turistų kurortas. Miestą 2022 m. vasario mėn. užėmė Rusijos kariai. Po to rusai nusprendė miestą paversti karine baze savo reikmėms.
Mieste nuolat vyksta sprogimai, nukreipti prieš rusų įrangos laikymo ir gyvosios jėgos sutelkimo vietas.
Kovo 6 d. pranešta, kad laikinai okupuotame Berdianske, Zaporižios srityje, įvyko sprogimas, per kurį susprogdinta viena iš Rusijos „rinkimų“ laikinai okupuotose teritorijose organizatorių. Vėliau atsakomybę už išpuolį prisiėmė Ukrainos karinė žvalgyba.
„Financial Times“: pirmąją įšaldyto Rusijos turto dalį Ukraina gali gauti jau šią vasarą
11:10
Europos Sąjunga gali suteikti Ukrainai pirmąją įšaldyto Rusijos turto dalį jau šių metų liepą, skelbia amerikiečių leidinys „Financial Times“, remdamasis Europos pareigūnais.
„Pasak oficialių pareigūnų, Europos Komisija rengia planą, kaip perduoti „Euroclear“ centriniame vertybinių popierių depozitoriume laikomą su sankcijomis susijusį pelną. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų pirmoji grynųjų pinigų dalis galėtų būti išmokėta jau liepos mėnesį, jei Briuseliui pavyks gauti valstybių narių pritarimą“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad pasiūlymą tikimasi pateikti iki kitą savaitę vyksiančio Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo.
Po 2022 m. Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą „Euroclear“ sistemoje buvo imobilizuota apie 190 mlrd. eurų Rusijos valstybės turto ir gauta 3,85 mlrd. eurų pelno.
Pagal naujausius planus Ukraina šiemet gaus nuo 2 iki 3 mlrd. eurų, priklausomai nuo palūkanų normų, o iki 2027 m. bendras iš „Euroclear“ atsiimtas pelnas gali siekti 20 mlrd. eurų, teigia ES pareigūnai.
Tuo pat metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino lėšas naudoti karinei paramai, o ne pokario atstatymui, kaip buvo numatyta iš pradžių.
Pažymima, kad ES gali panaudoti lėšas ginklams Ukrainai pirkti arba investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.
Tvirtinima, kad ES planai nebus taikomi atgaline data. Sukauptą beveik 4 mlrd. eurų pelną „Euroclear“ pasiliks sau, daugiausia teisinėms išlaidoms, susijusioms su bylinėjimusi su Rusija, padengti.
Anksčiau skelbta, kad ES vadovai baiminasi konfiskuoti Rusijos turtą. Didžiausią atsargumą išreiškė Prancūzija ir Vokietija, taip pat Europos centrinis bankas.
Lenkijos lyderiai lankysis Baltuosiuose rūmuose
10:53
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose priims Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską, siekdamas patikinti svarbią NATO sąjungininkę Varšuvą, kad Vašingtono paramai jai nesusvyravo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Prieš vizitą A.Duda paragino NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai reaguojant į didėjančius nuogąstavimus dėl Maskvos agresijos ir, kaip pranešama, prašys J.Bideno pasiųsti daugiau JAV karių į rytinį Aljanso flangą, besiribojantį su Rusija.
JAV sąjungininkės vis labiau nerimauja Kongresui blokuojant pagalbą Ukrainai, maža to, tikėtinas J.Bideno varžovas lapkričio rinkimuose Donaldas Trumpas pagrasino nurėžti finansavimą Kyjivui, jei bus išrinktas, ir pareiškė, kad negintų sąjungininkių, kurios gynybai skiria nepakankamai lėšų.
J.Bideno neįprastas bendras susitikimas su griežtai dešiniųjų pažiūrų A.Duda ir proeuropietišku laikomu D.Tusku taip pat rodo JAV susirūpinimą, kad giliai įsišaknijusi įtampa tarp Lenkijos lyderių gali pakenkti Vakarų aljansui.
J.Bidenas paramą Ukrainai pavertė pagrindiniu savo užsienio politikos akcentu, tačiau sumenkino pasirodžiusį pranešimą, kad Varšuva sieks padidinti Rytų Europoje dislokuotų JAV pajėgų narių skaičių.
„Daugiau karių Lenkijos pasienyje nereikia. Tačiau rytoj susitinku su Lenkijos lyderiais“, – išvakarėse žurnalistams sakė J.Bidenas.
Mirė V.Putino pusbrolis
10:36
Sulaukęs 90 metų amžiaus mirė Vladimiro Putino pusbrolis Jevgenijus Putinas, pranešė „IvanovoNews“. Jo sūnus yra „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas, dukrai priklauso viena didžiausių Rusijoje anglies kompanijų.
Informacijos apie Jevgenijaus Putino mirties priežastis ir aplinkybes nėra. Vasario pabaigoje jis atšventė savo 90-ąjį gimtadienį Suzdalėje, sūnaus Michalo namuose, „IvanovoNews“ sakė jo dukters bendraklasis. Laidotuvės įvyko kovo 10 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija ir vėl užsimojo perrašyti istoriją: paneigs Krymo perdavimą Ukrainai
10:11
Rusijos įstatymų leidėjai pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą, kuriuo siekiama perrašyti istorijos skyrių ir panaikinti 1954 m. Sovietų Sąjungos sprendimą perduoti Krymą iš Rusijos Ukrainai, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Šiuo žingsniu siekiama sukurti teisinį pagrindą Rusijai toliau įrodinėti, kad Krymas, Juodosios jūros pusiasalis, kurį ji teigia 2014 m. aneksavusi iš Ukrainos, iš tikrųjų niekada nebuvo Ukrainos dalis
Plačiau skaitykite ČIA.
Korupcija pasienyje: už galimybę tikrinti vykstančius į Lietuvą – įspūdingos sumos
09:37
Rusijos Kaliningrado srityje sulaikytas Černyševskojės pasienio punkto muitinės posto viršininkas, kuris iš savo pavaldinių ėmė įspūdingus kyšius už tai, kad šie turėtų galimybę dirbti šiame pasienio punkte, per kurį iš Rusijos patenkama į Lietuvos teritoriją prie Kybartų.
Černyševskojės muitinės posto viršininkas kaltinamas kyšininkavimu. Muitinės posto viršininko pavaduotojas, vienos iš pamainų vyriausiasis inspektorius ir dar keturi muitinės pareigūnai kaltinami tarpininkavimu kyšininkaujant. Tai pranešė Rusijos regioninės muitinės spaudos tarnyba.
Tyrimo duomenimis, nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. muitinės posto viršininkas per savo pavaldinius sistemingai gaudavo 20 tūkst. rublių per dieną (apie 200 eurų) kyšius iš muitinės posto budinčiųjų pamainų už tai, kad nematytų, ką jie daro, o ypač už galimybę toliau netrukdomai dirbti muitinės poste. Tyrimo duomenimis, bendra kyšių suma per pusantrų metų siekė 10,9 mln. rublių (apie 109 tūkst. eurų), praneša newkaliningrad.ru.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV žvalgyba įvardijo, kam naudinga aklavietė mūšio lauke
09:33
Rusijos karinės pramonės kompleksas didina įvairių tolimojo nuotolio smogiamųjų ginklų ir kitų priemonių, kurios leis Rusijai vesti ilgą, didelio intensyvumo karą, gamybą, skelbiama Jungtinių Valstijų žvalgybos bendruomenės metinėje ataskaitoje, kurioje vertinamos JAV kylančios grėsmės.
Dokumente pažymima, kad Rusija kare jau prarado apie 300 tūkst. karių, taip pat tūkstančius tankų ir šarvuotų kovos mašinų.
Pastebima, kad Rusijos pajėgos susidūrė ir toliau susidurs su išsekimo, personalo ir moralės trūkumo ginkluotosiose pajėgose problemomis. Tuo pat metu minų naudojimas, parengtos gynybinės pozicijos ir netiesioginė ugnis padėjo joms sulaikyti Ukrainos kariuomenės puolimą praėjusiais metais.
„Nepaisant to, ši aklavietė žaidžia į naudą Rusijos kariniam ir strateginiam pranašumui ir vis labiau pakreipia situaciją Maskvos naudai. Rusijos gynybos pramonė smarkiai didina įvairių tolimojo nuotolio smogiamųjų ginklų, artilerijos amunicijos ir kitų priemonių, kurios prireikus leis jai vesti ilgalaikį didelio intensyvumo karą, gamybą“, – rašoma ataskaitoje.
Nurodoma, kad nuo 2023 m. pabaigos Rusijos kariuomenė pasiekia naujų laimėjimų mūšio lauke, taip pat naudojasi neaiškumu dėl Vakarų karinės pagalbos Ukrainai ateities.
Nepaisant žvalgybos vertinimo, pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariams pavyko sustabdyti Rusijos puolimą šalies rytuose.
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Willamas Burnsas nurodė, kad, jei Jungtinės Valstijos nesuteiks karinės pagalbos Ukrainai, šiais metais ji gali patirti didelių teritorinių nuostolių.
Čekijos iniciatyva nupirkti Ukrainai 800 tūkst. sviedinių siunčia blogą žinią Europai
09:11
Čekijos prezidento siūlymu Ukrainos sąjungininkai perka Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių. Tačiau tai nėra gera žinia – situaciją komentuoja saugumo ekspertas Erkki Koortas, kurio komentaras buvo paskelbtas Estijos leidinyje „Postimees“.
2023 m. kovą, prasidėjus antriesiems karo metams, vadovaujant Estijai buvo priimtas sprendimas įsigyti milijoną sviedinių, kad būtų galima padėti Ukrainai.
Praėjus metams šis tikslas nebuvo pasiektas. Lapkričio mėnesį buvo įsigyta apie 300 tūkst. sviedinių ir nebuvo jokios vilties, kad pažadas bus įvykdytas iki galo.
Iki šiol pristatyta maždaug pusė pažadėto kiekio.
Dabar Čekijos prezidentas Petras Pavelas iškėlė iniciatyvą nupirkti 800 tūkst. sviedinių ne iš Europos Sąjungos šalių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prieš Rusiją kovojantys partizanai turi naują misiją: tankais jau įvažiavo į Belgorodo teritoriją
08:58 Atnaujinta 10:14
Legionas „Rusijos laisvė“, Rusijos savanorių korpusas ir Sibiro batalionas, kovojantys Ukrainos pusėje prieš Rusijos agresiją, paskelbė, jog, vykdydami bendrą operaciją, įžengė į Rusijos Kursko ir Belgorodo sritis.
„Legionas eina į rinkimus!“ – skelbiama su partizaniniu judėjimu „Rusijos laisvė“ susijusiuose kanaluose socialiniuose tinkluose.
„Atvykstame išlaisvinti jus nuo skurdo ir baimės. Išlaisvinti jus nuo valdžią užgrobusios teroristinės organizacijos diktatūros!“, – rašė jie, referuodami į šią savaitę Rusijoje vyksiančius prezidento rinkimus.
„Kaip ir visi mūsų bendrapiliečiai, „Legione“ svajojame apie Rusiją, išlaisvintą iš Putino diktatūros. Tačiau mes ne tik svajojame: dedame visas pastangas, kad šios svajonės išsipildytų“, – sakoma legiono pareiškime.
Jo pranešime pabrėžiama, kad „centimetras po centimetro atims Rusijos žemę iš režimo“.
„Rusai ramiai miegos, nebijos skambučio į duris, be baimės sakys savo nuomonę. Rusai balsuos už tuos, už kuriuos nori, o ne už tuos, už kuriuos privalo. Rusai gyvens laisvai. Mes einame į rinkimus. Laukite mūsų!“ – vaizdo įraše sako vienas iš karių.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip važiuoja tankas. Prieraše sakoma: „Tankai purvo nebijo. Peržengėme Rubikoną. Kirtome sieną.“
Tuo metu „Sibiro batalionas“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti šaudantys jo nariai.
„Jau anksčiau sakėme, kad taikiai nuversti nusikalstamo diktatūrinio režimo Rusijoje nepavyks. Jį galima pašalinti tik su ginklais rankose. Praėjusią naktį pradėjome vykdyti savo pažadą. Rusijos Federacijos teritorijoje vyksta įnirtingos kovos“, – rašoma pranešime.
Pasak Rusijos opozicionieriaus Iljos Ponomariovo, pasienio miestelis Lozova Rudka Belgorodo srityje yra visiškai kontroliuojamas išlaisvinimo pajėgų.
Teigiama, kad šiuo metu vyksta mūšis Tiotkino mieste Kursko srityje. Danguje virš Kursko veikia priešlėktuvinė gynyba. Vėliau paaiškėjo, kad buvo numuštas ukrainiečių dronas.
Belgorodo ir Kursko sričių gyventojai internete skelbia vaizdo įrašus, kuriuose girdėti šaudymo garsai gatvėse.
Tuo tarpu Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad dronas numetė keturis sprogstamuosius užtaisus Belgorodo rajone.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nurodė, kad „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas ir Sibiro batalionas Rusijoje veikia kaip savarankiški padaliniai. Jo teigimu, tikėtina, kad dabar vyksta bendra jų operacija.
Buvęs bataliono „Aidar“ būrio vadas, Rusijos ir Ukrainos karo veteranas Jevhenas Dykyi paaiškino, kad tai, ką daro partizanai Rusijos teritorijoje, yra reikalinga.
„Tai yra tai, kas vadinama trukdymu rusams, dar šiek tiek jų pajėgų pritraukimas prie sienos, užuot jiems kovojus prieš mus fronte. Dėl to jie turi ten laikyti dalį pajėgų. Gerai, kad geografija plečiasi. Kursko srityje dar niekada nebuvome. Dabar Kursko sritis buvo pridėta“, – nacionalinio teletilto eteryje sakė karybos žinovas.
Tačiau, jo nuomone, tai daugiau demonstratyvūs simboliniai veiksmai, kurie apsiriboja dviem aspektais.
„Pirma, mūsų Vakarų sąjungininkai kategoriškai neleidžia Rusijos teritorijoje naudoti jokių jų teikiamų ginklų. Antra, mūsų Vakarų sąjungininkai taip pat kategoriškai nepritaria tam, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengtų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – nurodė J.Dykyi.
Prieš tai pranešta, kad praėjusią naktį Rusijos Oriolo mieste esančioje naftos bazėje kilo rimtas gaisras. Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas sakė, kad mieste „nukrito“ bepilotis orlaivis. Antradienio rytą paskelbta, kad bepiločiai orlaiviai atakavo naftos saugyklą Žemutiniame Naugarde.
Vietos gyventojų teigimu, užsidegė naftos distiliavimo įrenginys – vadinamasis atmosferinis-vakuuminis vamzdis, kuris yra vienas iš pagrindinių tokių įmonių įrenginių. Dronų ataka įvyko Kstovo pramoninėje zonoje. Nukentėjusiųjų nebuvo, gaisras gesinamas.
„Už“ ir „prieš“: ką daryti su įšaldytu Rusijos turtu – yra ne vienas pasiūlymas
08:38
Šiuo metu materialinės paramos Ukrainai teikimas yra aktualesnė problema nei bet kada per pastaruosius dvejus karo metus. Tačiau karo nusikaltėlių kontroliuojamą Rusijos turtą – vertybinius popierius ir pinigus – Vakarų šalys laiko įšaldytą ir neliečiamą. Kodėl nėra priimama sprendimų?
Diskusijos dėl paramos paketų užsitęsė ir Europoje, ir Jungtinėse Valstijose, kur žemieji parlamento rūmai vis dar negali priimti sprendimo dėl 60 mlrd.
Tuo tarpu Europos Sąjunga, Didžiojo septyneto šalys ir Australija įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio bendra vertė siekia apie 260 mlrd. eurų.
Teisiniu požiūriu tai yra vienas iš alternatyvių finansavimo šaltinių Ukrainai, dėl kurio panaudojimo diskutuojama jau seniai.
Iš pradžių tikėtasi, kad įšaldytas turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos atstatymui, tačiau dabar daug aktualesnis tapo ginkluotųjų pajėgų, kurioms trūksta šaudmenų ir kitų išteklių pasipriešinti skaitlingesniam užpuolikui, paramos klausimas.
Ekspertų skaičiavimais, Ukrainai kasmet reikia apie 100 mlrd. eurų okupantams atremti ir dar apie 50 mlrd. eurų atstatymui.
Priežastys, dėl kurių iki šiol neįgyvendintas Rusijos turto konfiskavimas, yra ir ekonominės, ir teisinės, ir politinės aplinkybės, ir gana rimti nesutarimai tarp šalių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos policija stebės Rusijos ambasadoje balsuosiančius rusus
08:28
Latvių policijos viršininkas pirmadienį sakė, kad bus tikrinami per Rusijos prezidento rinkimus rusų ambasadoje Rygoje balsuosiančių Rusijos piliečių leidimai gyventi Latvijoje ir kad prireikus šie užsieniečiai bus deportuojami.
NATO ir Europos Sąjungos narė Latvija, kurioje gyvena nemaža rusų bendruomenė ir kuri tvirtai remia Ukrainą, taip pat stebės prie Rusijos ambasados lauksiančius žmones, kad nebūtų jokių mėginimų šlovinti Maskvos karą Ukrainoje.
Patikrinimus per Rusijos rinkimus, vyksiančius nuo penktadienio iki sekmadienio, vykdys Latvijos policija, pasieniečiai ir imigracijos pareigūnai.
„Rygos gatvėse aplink ambasadą bus mobilių patikrinimo punktų“ ir juose bus tikrinama, ar Rusijos piliečiai „turi teisę gyventi Latvijoje“, televizijai „TV3 Latvija“ sakė policijos viršininkas Armandas Rukas.
„Taip pat laikysimės nulinės tolerancijos dėl visų, kas galėtų pasinaudoti šiuo savaitgaliu ir bandyti pateisinti Rusijos invaziją bei karo nusikaltimus prieš Ukrainą“, – nurodė jis.
Pasak policijos viršininko, pareigūnai „neatmeta skubių deportacijų galimybės“, jei kokie nors Rusijos rinkėjai neturės galiojančių leidimų gyventi Latvijoje.
Imigracijos pareigūnai jau išduoda deportacijos nurodymus Rusijos piliečiams, nesilaikiusiems naujų taisyklių dėl minimalaus latvių kalbos mokėjimo ar užsirašymo į kalbos kursus.
Reikalavimai dėl kalbos netaikomi ukrainiečių pabėgėliams ir ES bei NATO šalių piliečiams, gyvenantiems Latvijoje.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:04
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 910 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 425,8 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 27 šarvuotosios kovos mašinos, 23 artilerijos sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 44 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai bei 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 43 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Rusai numetė aviacinę bombą ant gyvenamojo daugiaaukščio pastato Kupjanske
07:05
Praėjusią naktį rusai numetė valdomą bombą ant gyvenamojo rajono Kupjanske, Charkivo srityje, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Dėl smūgio buvo sugriautas 5 aukštų gyvenamasis namas.
Sprogimas taip pat sukėlė kelis gaisrus.
Gelbėtojai pažymi, kad apie 4.15 val. gaisras buvo užgesintas.
V.Zelenskis: Rusijos puolimas sustabdytas
06:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusijos puolimas fronte Ukrainoje buvo sustabdytas ir kad ukrainiečių kariuomenės padėtis gerėja.
Rusijos pradėtai didelio masto invazijai tęsiantis trečius metus ir įstrigus svarbiausio sąjungininko Vašingtono pagalbai, ukrainiečiai pastaraisiais mėnesiais patyrė vis didesnį spaudimą fronte ir prarado pozicijų.
Tačiau pirmadienį V.Zelenskis prancūzų transliuotojui „BFM TV“ pareiškė: „Rusijos puolimas sustabdytas. Mūsų vadovybė, mūsų kariuomenė sustabdė Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje.“
Jo komentaras pasirodė kilus pasipiktinimui dėl popiežiaus Pranciškaus savaitgalį išsakytos minties, kad Kyjivas turėtų svarstyti galimybę kare su Rusija „iškelti baltą vėliavą ir derėtis“.
Šiuos popiežiaus komentarus šveicarų transliuotojui RTS griežtai kritikavo Kyjivas ir Berlynas.
Ukrainiečių lyderis taip pat sakė, kad Ukrainos kariai stato daugiau kaip 1 tūkst. km įtvirtinimų.
Jis tai pavadino sudėtinga užduotimi.
„Jie privalo būti tvirti ir atsparūs orų pokyčiams [...], ir bet kokiai karinei technikai, naudojamai prieš šias gynybos linijas“, – pridūrė V.Zelenskis.
Stringant Vakarų pagalbai, pirmiausia JAV 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketui, Ukrainos kariuomenė tapo pažeidžiama, turi taupyti šaudmenis ir negali rengti didelio masto puolimų.
Vis dėlto V.Zelenskis teigė: „Galiu suteikti jums naujos informacijos: padėtis dabar daug geresnė nei [buvo] pastaruosius tris mėnesius.“
Turėdamas galvoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono praėjusio mėnesio komentarą, kad neatmetama galimybė nusiųsti į Ukrainą prancūzų karių, V.Zelenskis sakė: „Kol Ukraina laikosi, prancūzų kariuomenė gali likti Prancūzijos teritorijoje.“
Rusijoje po atskirų dronų atakų dega dvi kuro saugyklos
06:35 Atnaujinta 08:33
Per atskiras dronų atakas antradienį buvo taikytasi į dvi kuro saugyklas Rusijoje ir abiejose jose kilo gaisrai, pranešė regionų gubernatoriai.
Abu atakuoti objektai yra už šimtų kilometrų vienas nuo kito, Kstovo ir Oriolo miestuose.
Kstove, esančiame už maždaug 450 km į rytus nuo Maskvos, dronai atakavo kuro ir energijos kompleksą, sakė Žemutinio Naugardo srities gubernatorius Glebas Nikitinas.
„Dabar įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos, naudodamos visas būtinas pajėgas ir priemones gaisrui viename iš naftos perdirbimo objektų lokalizuoti“, – per platformą „Telegram“ pranešė jis.
„Preliminariais duomenimis aukų nėra“, – pridūrė G.Nikitinas.
Anksčiau Oriole, esančiame už maždaug 160 km nuo Ukrainos sienos, dronas rėžėsi į kuro saugyklą ir sukėlė gaisrą, sakė Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas.
„Oriole sudužo [dronas]. Atakuotas kuro ir energijos komplekso objektas. Specialiosios tarnybos [įvykio] vietoje stengiasi suvaldyti gaisrą. Nukentėjusiųjų nebuvo“, – per platformą „Telegram“ paskelbė jis.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad ataka įvykdyta maždaug 3 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku.
Kaip nurodė gelbėjimo tarnybų pareigūnas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, užsidegė viena naftos produktų cisterna.
Ukrainiečių dronai vėlai pirmadienį taip pat atakavo Rusijos Belgorodo regioną, esantį prie Ukrainos sienos, pranešė šios srities gubernatorius. Pasak jo, nukentėjusiųjų nebuvo.
„Belgorodo sritį atakavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, panaudodamos bepiločius, numetusius keturis sprogstamuosius užtaisus. Dėl sprogimų niekas nenukentėjo, bet buvo apgadinta elektros [perdavimo] linija“, – „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.
Jo teigimu, po atakos elektros neturi septynios bendruomenės.
Dar vienas dronas buvo sunaikintas virš Rusijos Tulos regiono, esančio į pietus nuo Maskvos, sakė oficialiosios naujienų agentūros TASS cituojamas regiono saugumo ministras.
Kursko srities, esančios prie Ukrainos sienos, gubernatorius paskelbė, kad čia rusų pajėgos numušė du ukrainiečių dronus.
Nuo Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį ukrainiečių kariuomenei pavyksta vykdyti dronų atakas vis toliau Rusijos teritorijoje.
Šeštadienį Rusija teigė per ankstesnę naktį sunaikinusi 47 ukrainiečių dronus, daugiausia Rostovo prie Dono regione prie Ukrainos sienos. Tarp šios atakos taikinių galėjo būti orlaivių gamykla.
„Bild“: Ukrainos pajėgos sustabdė rusų judėjimą svarbiame fronto ruože
06:27
Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos pajėgų veržimąsi netoli Marjinkos, Donecko srityje, skelbia vokiečių leidinys „Bild“.
Kaip rašo atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Repke, remdamasis filmuota medžiaga iš fronto linijos, užėmus Marjinkos griuvėsius Donecko srityje, rusų pajėgos bando judėti į vakarus. Pirmoji gyvenvietė priešo kariuomenės kelyje yra Heorhijivka.
„Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos šarvuočių puolimą į šiaurę nuo Heorhijivkos Donecko srityje“, – sakė J.Repke.
Ukrainos nacionalinės gvardijos ketvirtosios brigados „Rubež“ artilerijos karininkas Vladimiras Nazarenko sakė, kad padėtis Bachmuto kryptimi yra sudėtinga, bet kontroliuojama. Pasak jo, priešas nė minutei nenustoja bandyti veržtis į priekį, „mūšiai tęsiasi ne šimtus, o dešimtis metrų, priešas bando veržtis į priekį ne tik pėstininkais, bet ir remiamas artilerijos smūgių“.
