Svarbiausios naujienos
- „The Washington Post“: jei Ukraina žlugs, tai bus respublikonų Afganistanas.
- NATO admirolas R.Baueris: „Rusai yra ne tik rytiniame flange“.
- Naujo plataus masto Rusijos puolimo grėsmė: atskleidė detales.
- Žinia iš Vokietijos: „Yra galimų scenarijų, kad V.Putinas užpultų NATO per artimiausius kelerius metus“.
- Rusija smogė Dniepro hidroelektrinei: užsiliepsnojo troleibusas su žmonėmis.
- „Financial Times“: Vašingtonui nepatinka Kyjivo smūgiai Rusijos naftos pramonei.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Washington Post“: jei Ukraina žlugs, tai bus respublikonų Afganistanas
17:21
Atstovų Rūmų respublikonai šią savaitę peikė prezidentą Joe Bideną už katastrofišką pasitraukimą iš Afganistano, ir tai buvo teisinga – tai buvo viena didžiausių užsienio politikos nelaimių Amerikos istorijoje. Tačiau jei respublikonai nutrauks JAV karinę pagalbą Ukrainai, jie sukels tokią pat katastrofišką užsienio politikos nesėkmę – ir jie bus atsakingi už ją taip pat, kaip J.Bidenas – už pasitraukimą iš Afganistano, sako dienraščio „The Washington Post“ apžvalgininkas Marcas A.Thiessenas savo komentare.
Pasak jo, Amerikos žmonių atmintyje įsirėžė širdį veriantys vaizdai, kai Talibano pajėgos žygiuoja į Kabulą, o nevilties apimti afganai bėga. Tai paliko neišdildomą dėmę J.Bideno reputacijai, sako žurnalistas. Iki Kabulo žlugimo 2021 m. rugpjūtį jo reitingas niekada nebuvo nukritęs žemiau 50 proc. Vėliau jis „išslydo iš po kojų“ – ir niekada nebepakilo. „Nesėkmingas pasitraukimas buvo lūžio taškas, po kurio daugelis amerikiečių nusprendė, kad J.Bidenas yra nekompetentingas“, – sako apžvalgininkas.
Respublikonai turėtų pažvelgti į tai, kokią žalą J.Bideno geram vardui padarė Kabulo žlugimas, ir įsivaizduoti, ką jų geram vardui padarytų Kyjivo žlugimas.
Jau dabar jų delsimas suteikti naują pagalbą pakreipė mūšio lauką Rusijos naudai. Pernai Rusija nepasiekė jokių karinių laimėjimų sausumoje, o Ukrainai iki šių metų sausio pabaigos pavyko sunaikinti beveik trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. Tačiau Kapitolijaus kalvoje užstrigus pagalbos teikimui, Rusija vėl pradėjo užimti teritorijas. Jei respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai netrukus nepriims karinės pagalbos, ukrainiečiams pradės trūkti pagrindinių ginklų sistemų, o Rusija šiais metais pradės daryti didelę pažangą sausumoje.
Žinodama, kad Kyjivo atsargos senka, Rusija ruošiasi puolimui, kuris prasidės pavasario pabaigoje, kai išdžius žemė. Šiuo metu JAV suteiktos didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS laiko Rusijos pajėgas per atstumą. Tačiau jei šios raketos, taip pat šaulių ginklų šaudmenys ir 155 mm artilerijos sviediniai nebus papildyti, Rusija ims pralaužinėti Ukrainos gynybą.
Štai kaip viskas gali pakrypti
Šiandien JAV oro gynybos sistemos neleidžia Rusijos bombonešiams pakilti į dangų ir leidžia Ukrainos pajėgoms numušti Rusijos dronus ir raketas. Tačiau jei Ukrainai pritrūks priešraketinės gynybos perėmėjų, Rusijos lėktuvai galės nebaudžiamai bombarduoti Ukrainos fronto pozicijas. Jie taip pat galės atakuoti svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, dėl to Ukrainos miestai panirs į tamsą, o šalies ekonomika bus paralyžiuota.
„Tada jie beveik neabejotinai pradės bombarduoti Ukrainos miestus, priversdami Ukrainą naudoti mažėjančias perėmėjų atsargas civiliams gyventojams ginti, o jos fronto linijos liks neapsaugotos“, – pastebi komentaro autorius.
Pasak jo, ilgainiui, kai baigsis raketų perėmėjų ištekliai, civiliai gyventojai liks be gynybos. „Įsivaizduokite vaizdą, kai pilotuojami rusų bombonešiai skraido virš Ukrainos miestų ir juos niokoja. Rezultatas būtų humanitarinė katastrofa. Rusija pridarys tokių civilių aukų, kokių Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tyčia taikydamasi į mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius pastatus, kad palaužtų Ukrainos valią. (Jei tuo abejojate, užtenka pažvelgti į žiaurius Rusijos taikinius ir civilių gyventojų žudynes per barbarišką 2016 m. oro kampaniją Alepe, Sirijoje). Iš šalies pradėtų bėgti didžiulė pabėgėlių banga, dar labiau griaunanti ekonomiką“, – sako „The Washington Post“ apžvalgininkas.
Turėdama pranašumą ore, Rusija galėtų atakuoti ne tik Ukrainos gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, bet ir šalies gynybos pramonę. Ukrainoje pagaminti ginklai, tokie kaip jūrinis dronas MAGURA V5, buvo naudojami (kartu su JAV pagamintomis ilgojo nuotolio prieštankinėmis raketomis) Maskvos Juodosios jūros laivynui sutriuškinti ir priversti Rusijos karinį laivyną pasitraukti iš Krymo uostų ir Ukrainos teritorinių vandenų. Tai leido Ukrainai atnaujinti jos ekonomikai itin svarbų grūdų eksportą. Tačiau jei Ukrainai baigsis priešlaivinių raketų pajėgumai, Rusijos karinės jūrų pajėgos sugrįš – tai leis joms nusitaikyti į itin svarbų Odesos uostamiestį, nutraukti grūdų gabenimą ir atakuoti civilius gyventojus Vakarų Ukrainoje, kurie dėl išsekusios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos taps naujai pažeidžiami, pastebi apžvalgininkas.
„Ką kaltins amerikiečiai, kai matys, kaip rusų pajėgos žygiuoja į Kyjivą, skerdžia ir plėšia“
Nors šiais metais Ukraina greičiausiai nekris, bus sudarytos sąlygos Rusijos pergalei 2025 m. – kaip tik tuo metu, kai (respublikonai tikisi) Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas. Taigi, katastrofiškas Ukrainos žlugimas gali įvykti ne J.Bideno, o respublikonų laikais. Įsivaizduokite pasipiktinimą, kai apstulbę amerikiečiai stebės, kaip Rusijos pajėgos žygiuoja į Kyjivą, skerdžia ir plėšia, kaip tai darė Bučoje karo pradžioje. Kaip respublikonai mano, ką amerikiečiai laikys atsakingu už jų ekranuose vykstančius žiaurumus?
Iš tiesų politinės pasekmės daugeliu atžvilgių šį kartą būtų dar skaudesnės. Bent jau Afganistane J.Bidenas galėjo teigti, kad atėjo laikas išvesti JAV karius iš pavojaus zonos. Tačiau Ukrainoje JAV kariai nėra pavojuje. Respublikonai būtų palikę Ukrainą ne tam, kad išgelbėtų amerikiečių gyvybes, o tam, kad sutaupytų pinigų. Tai gali būti ne toks populiarus sprendimas, kaip jie mano, kai amerikiečiai per televizorių ekranus pamatys be gyvybės ženklų ukrainiečių moterų ir vaikų kūnus, siaubingą paveikslą piešia JAV žurnalistas.
O kaip dėl galimybės leisti Europai kompensuoti šių ginklų trūkumą? Atsakymas paprastas: Europos gyventojai neturi atsargų, kad galėtų tai padaryti. „Tik JAV turi tiek šaudmenų, šarvuotų transporto priemonių ir jų amunicijos bei priešlėktuvinės gynybos perėmėjų atsargų, kad per artimiausias savaites ir mėnesius galėtų smarkiai paveikti konflikto trajektoriją“, – sako Fredas Kaganas, Amerikos verslo instituto Kritinių grėsmių projekto direktorius.
„Svarbiausia: be JAV pagalbos V.Putino pajėgos pradės žygiuoti Kyjivo link, o Ukraina taps nauju Afganistanu. Taigi respublikonams atėjo laikas rinktis: jei nenorite būti kaltinami dėl Kyjivo žlugimo taip, kaip J.Bidenas kaltinamas dėl Kabulo žlugimo, siųskite karinę pagalbą Ukrainai“, – apibendrina apžvalgininkas.
Naujausios žinios apie Ukrainą
08:22
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskio atstovas pakomentavo, ar JAV uždraudė sprogdinti Rusijos naftos gamyklas
18:54
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas reagavo į didelį atgarsį sukėlusį „Financial Times“ straipsnį dėl Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jis tvirtina, kad JAV nereikalavo, jog Ukraina liautųsi puolusi Rusijos energetikos infrastruktūrą.
„Tai išgalvota informacija. Niekas nediktuos Ukrainai šio karo sąlygų po dvejus metus trunkančio plataus masto karo“, – sakė jis komentaruose Rusijos televizijos kanalui „Dožd“.
M.Podoliakas pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę Ukraina gali nukenksminti Rusijos karines priemones.
„Kuras yra pagrindinė karo priemonė. Ukraina naikins degalų infrastruktūrą“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad Rusija smogia Ukrainos kritinei infrastruktūrai turėdama „genocidinių“ ketinimų, o Ukraina naikina karo infrastruktūrą.
JAV prašymas dėl Rusijos energetikos infrastruktūros
Laikraštis „Financial Times“ citavo tris šaltinius, kurie teigė, kad JAV paragino Ukrainą nustoti pulti Rusijos energetikos infrastruktūrą, nes tai gali išprovokuoti pasaulinių naftos kainų kilimą ir Rusijos atsakomuosius veiksmus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje sparčiai mažėja kalinių – tenka uždarinėti kalėjimus
18:51
Krasnojarsko krašte uždaromos dvi įkalinimo kolonijos, nes stipriai sumažėjo kalinių skaičius – jie buvo išsiųsti kariauti į Ukrainą, skelbia naujienų svetainė „Moscow Times“, cituojanti vietos žiniasklaidos priemonę „Prospekt Mira“.
„Vienkartinis didelis kalinių skaičiaus sumažėjimas „specialiosios karinės operacijos“ sąlygomis paskatino kai kuriuos darbuotojus pranešti viršūnėms apie būtinybę uždaryti Rusijos įkalinimo įstaigas siekiant optimizuoti ir sutaupyti lėšų. Šiais metais šios įstaigos bus uždarytos ir mūsų regione. Žinomiausios iš jų yra Areiskoje ir Gromadskoje esančios įstaigos“, – sakė regiono žmogaus teisių ombudsmenas Markas Denisovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos raketos padarė didelę žalą didžiausiai Ukrainos hidroelektrinei
17:59
Aštuonios Rusijos raketos anksti penktadienį pataikė į didžiausią Ukrainos hidroelektrinę ir padarė jai daug žalos, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Į Dnipro hidroelektrinę smogta aštuonis kartus, ji išvesta iš rikiuotės, interviu ukrainiečių televizijai sakė prokuratūros karo nusikaltimų skyriaus vadovas Jurijus Belousovas.
„Žala labai reikšminga“, – nurodė jis.
Elektrinė yra pastatyta ant Dnipro upės Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižioje, netoli fronto linijų.
Rusija iš dalies kontroliuoja Zaporižios sritį ir teigia ją aneksavusi.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose matyti gaisras ant elektrinės užtvankos.
Per raketų ataką pataikyta į troleibusą, važiavusį virš užtvankos nutiestu keliu, žuvo troleibuso 62 metų vairuotojas, sakė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Hidroelektrinė yra už maždaug 60 km aukštupio link nuo Zaporižios atominės elektrinės, kurią rusų pajėgos užėmė karo pradžioje.
Ukrainos energetikos ministerija sakė, kad po rusų smūgių padėtis hidroelektrinėje valdoma.
„Užtvankos pralaužimas negresia. Tačiau objektas apgadintas“, – sakoma penktadienį ryte paskelbtame ministerijos pareiškime.
„The Washington Post“: jei Ukraina žlugs, tai bus respublikonų Afganistanas
17:21
Atstovų Rūmų respublikonai šią savaitę peikė prezidentą Joe Bideną už katastrofišką pasitraukimą iš Afganistano, ir tai buvo teisinga – tai buvo viena didžiausių užsienio politikos nelaimių Amerikos istorijoje. Tačiau jei respublikonai nutrauks JAV karinę pagalbą Ukrainai, jie sukels tokią pat katastrofišką užsienio politikos nesėkmę – ir jie bus atsakingi už ją taip pat, kaip J.Bidenas – už pasitraukimą iš Afganistano, sako dienraščio „The Washington Post“ apžvalgininkas Marcas A.Thiessenas savo komentare.
Pasak jo, Amerikos žmonių atmintyje įsirėžė širdį veriantys vaizdai, kai Talibano pajėgos žygiuoja į Kabulą, o nevilties apimti afganai bėga. Tai paliko neišdildomą dėmę J.Bideno reputacijai, sako žurnalistas. Iki Kabulo žlugimo 2021 m. rugpjūtį jo reitingas niekada nebuvo nukritęs žemiau 50 proc. Vėliau jis „išslydo iš po kojų“ – ir niekada nebepakilo. „Nesėkmingas pasitraukimas buvo lūžio taškas, po kurio daugelis amerikiečių nusprendė, kad J.Bidenas yra nekompetentingas“, – sako apžvalgininkas.
Respublikonai turėtų pažvelgti į tai, kokią žalą J.Bideno geram vardui padarė Kabulo žlugimas, ir įsivaizduoti, ką jų geram vardui padarytų Kyjivo žlugimas.
Jau dabar jų delsimas suteikti naują pagalbą pakreipė mūšio lauką Rusijos naudai. Pernai Rusija nepasiekė jokių karinių laimėjimų sausumoje, o Ukrainai iki šių metų sausio pabaigos pavyko sunaikinti beveik trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. Tačiau Kapitolijaus kalvoje užstrigus pagalbos teikimui, Rusija vėl pradėjo užimti teritorijas. Jei respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai netrukus nepriims karinės pagalbos, ukrainiečiams pradės trūkti pagrindinių ginklų sistemų, o Rusija šiais metais pradės daryti didelę pažangą sausumoje.
Žinodama, kad Kyjivo atsargos senka, Rusija ruošiasi puolimui, kuris prasidės pavasario pabaigoje, kai išdžius žemė. Šiuo metu JAV suteiktos didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS laiko Rusijos pajėgas per atstumą. Tačiau jei šios raketos, taip pat šaulių ginklų šaudmenys ir 155 mm artilerijos sviediniai nebus papildyti, Rusija ims pralaužinėti Ukrainos gynybą.
Štai kaip viskas gali pakrypti
Šiandien JAV oro gynybos sistemos neleidžia Rusijos bombonešiams pakilti į dangų ir leidžia Ukrainos pajėgoms numušti Rusijos dronus ir raketas. Tačiau jei Ukrainai pritrūks priešraketinės gynybos perėmėjų, Rusijos lėktuvai galės nebaudžiamai bombarduoti Ukrainos fronto pozicijas. Jie taip pat galės atakuoti svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, dėl to Ukrainos miestai panirs į tamsą, o šalies ekonomika bus paralyžiuota.
„Tada jie beveik neabejotinai pradės bombarduoti Ukrainos miestus, priversdami Ukrainą naudoti mažėjančias perėmėjų atsargas civiliams gyventojams ginti, o jos fronto linijos liks neapsaugotos“, – pastebi komentaro autorius.
Pasak jo, ilgainiui, kai baigsis raketų perėmėjų ištekliai, civiliai gyventojai liks be gynybos. „Įsivaizduokite vaizdą, kai pilotuojami rusų bombonešiai skraido virš Ukrainos miestų ir juos niokoja. Rezultatas būtų humanitarinė katastrofa. Rusija pridarys tokių civilių aukų, kokių Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tyčia taikydamasi į mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius pastatus, kad palaužtų Ukrainos valią. (Jei tuo abejojate, užtenka pažvelgti į žiaurius Rusijos taikinius ir civilių gyventojų žudynes per barbarišką 2016 m. oro kampaniją Alepe, Sirijoje). Iš šalies pradėtų bėgti didžiulė pabėgėlių banga, dar labiau griaunanti ekonomiką“, – sako „The Washington Post“ apžvalgininkas.
Turėdama pranašumą ore, Rusija galėtų atakuoti ne tik Ukrainos gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, bet ir šalies gynybos pramonę. Ukrainoje pagaminti ginklai, tokie kaip jūrinis dronas MAGURA V5, buvo naudojami (kartu su JAV pagamintomis ilgojo nuotolio prieštankinėmis raketomis) Maskvos Juodosios jūros laivynui sutriuškinti ir priversti Rusijos karinį laivyną pasitraukti iš Krymo uostų ir Ukrainos teritorinių vandenų. Tai leido Ukrainai atnaujinti jos ekonomikai itin svarbų grūdų eksportą. Tačiau jei Ukrainai baigsis priešlaivinių raketų pajėgumai, Rusijos karinės jūrų pajėgos sugrįš – tai leis joms nusitaikyti į itin svarbų Odesos uostamiestį, nutraukti grūdų gabenimą ir atakuoti civilius gyventojus Vakarų Ukrainoje, kurie dėl išsekusios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos taps naujai pažeidžiami, pastebi apžvalgininkas.
„Ką kaltins amerikiečiai, kai matys, kaip rusų pajėgos žygiuoja į Kyjivą, skerdžia ir plėšia“
Nors šiais metais Ukraina greičiausiai nekris, bus sudarytos sąlygos Rusijos pergalei 2025 m. – kaip tik tuo metu, kai (respublikonai tikisi) Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas. Taigi, katastrofiškas Ukrainos žlugimas gali įvykti ne J.Bideno, o respublikonų laikais. Įsivaizduokite pasipiktinimą, kai apstulbę amerikiečiai stebės, kaip Rusijos pajėgos žygiuoja į Kyjivą, skerdžia ir plėšia, kaip tai darė Bučoje karo pradžioje. Kaip respublikonai mano, ką amerikiečiai laikys atsakingu už jų ekranuose vykstančius žiaurumus?
Iš tiesų politinės pasekmės daugeliu atžvilgių šį kartą būtų dar skaudesnės. Bent jau Afganistane J.Bidenas galėjo teigti, kad atėjo laikas išvesti JAV karius iš pavojaus zonos. Tačiau Ukrainoje JAV kariai nėra pavojuje. Respublikonai būtų palikę Ukrainą ne tam, kad išgelbėtų amerikiečių gyvybes, o tam, kad sutaupytų pinigų. Tai gali būti ne toks populiarus sprendimas, kaip jie mano, kai amerikiečiai per televizorių ekranus pamatys be gyvybės ženklų ukrainiečių moterų ir vaikų kūnus, siaubingą paveikslą piešia JAV žurnalistas.
O kaip dėl galimybės leisti Europai kompensuoti šių ginklų trūkumą? Atsakymas paprastas: Europos gyventojai neturi atsargų, kad galėtų tai padaryti. „Tik JAV turi tiek šaudmenų, šarvuotų transporto priemonių ir jų amunicijos bei priešlėktuvinės gynybos perėmėjų atsargų, kad per artimiausias savaites ir mėnesius galėtų smarkiai paveikti konflikto trajektoriją“, – sako Fredas Kaganas, Amerikos verslo instituto Kritinių grėsmių projekto direktorius.
„Svarbiausia: be JAV pagalbos V.Putino pajėgos pradės žygiuoti Kyjivo link, o Ukraina taps nauju Afganistanu. Taigi respublikonams atėjo laikas rinktis: jei nenorite būti kaltinami dėl Kyjivo žlugimo taip, kaip J.Bidenas kaltinamas dėl Kabulo žlugimo, siųskite karinę pagalbą Ukrainai“, – apibendrina apžvalgininkas.
Edwardas Lucasas. E.Macrono nenuspėjamumas atsiperka
16:50
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos imperializmą su lozungu „mes žinome geriausiai“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio niekada nekamavo kuklumas, tikėjo, kad pokalbiais su Vladimiru Putinu gali užkirsti kelią plataus masto karui. Net ir klausydamas įžūlių melų, Prancūzijos vadovas vis dar puoselėjo diplomatinio sprendimo viltis ir 2022-ųjų vasarą perspėjo, kad Rusija neturėtų būti žeminama: pasak jo, Prancūzijos vaidmuo – tarpininkauti.
Praėjusį mėnesį E.Macronas numetė „bombą“, sakydamas, kad Rusijos pralaimėjimas yra „būtinas“ Europos stabilumui ir saugumui ir kad Prancūzija darys „viską, ko reikia tol, kol reikės“. Jis neatmetė sausumos karių siuntimo į Ukrainą galimybės.
Tai akimirksniu sulaukė šaltakraujiškai nusiteikusių priešakinių šalių, tokių kaip Lietuva, palaikymo, tačiau pareiškimas pakurstė diplomatinį nesutarimą su Vokietijos vyriausybe, kuri pataikauja gyventojams, bijantiems karo iki neurozės.
Visą E.Lucaso komentarą skaitykite ČIA.
Paaiškėjo, kam ES įvedė sankcijas dėl A.Navalno mirties
16:32
Europos Sąjunga paskelbė sąrašą asmenų, kuriems įvestos sankcijos dėl Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties.
Į sankcionuotųjų sąrašą papuolė teisėjai, tyrėjai, kolonijos vadovybė, gubernatorius – iš viso 33 asmenys.
Asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos, sąrašą rasite ČIA.
A.Navalno įkurtas Kovos su korupcija fondas taip pat skelbia sąrašą asmenų, kuriems turėtų būti taikomos sankcijos. Jame yra minimi Vladimiro Putino draugai, propagandininkai, karo kurstytojai – iš viso 7943 asmenys.
Baltieji rūmai: brutalūs Rusijos smūgiai rodo, kad Ukrainai reikia paramos
16:19 Atnaujinta 17:38
Baltieji rūmai penktadienį pasmerkė didžiulę Rusijos atakų bangą Ukrainoje ir pareiškė, kad Kongreso respublikonai turi nutraukti, Vašingtono teigimu, nepateisinamą karinės pagalbos Kyjivui blokavimą.
„Smerkiame brutalius Rusijos naktinius smūgius Ukrainos miestams ir civilinei infrastruktūrai“, – sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime.
Pasak jos, Ukraina pranešė, jog tai buvo „didžiausia oro smūgių serija, kokią Rusija surengė prieš Ukrainos energetikos tinklus nuo karo pradžios“ 2022 metų vasarį.
Rusija paleido beveik 90 raketų ir daugiau kaip 60 dronų, kurie apgadino dešimtis energetikos objektų, įskaitant elektrines ir didžiausią šalies hidroelektrinę, ir nusinešė mažiausiai penkių žmonių gyvybes, pranešė Ukrainos pareigūnai.
„Labai svarbu, kad kuo greičiau suteiktume Ukrainai papildomų priešraketinių raketų, apsisaugoti nuo šių išpuolių. Gyvybės yra pavojuje, todėl bet koks delsimas yra nepateisinamas“, – pabrėžė A.Watson.
„Atstovų Rūmų respublikonai privalo dabar priimti nacionalinio saugumo priedą, kad galėtume aprūpinti Ukrainą šia gyvybiškai svarbia įranga“, – teigė ji.
JAV Kongreso respublikonai jau kelis mėnesius blokuoja demokratų prezidento Joe Bideno papildomą prašymą skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) karinę pagalbą.
Rusija įtraukė „LGBT judėjimą“ į ekstremistų sąrašą
16:18
Rusijos finansų priežiūros tarnyba penktadienį pranešė, kad į teroristų ir ekstremistų sąrašą įtraukė „tarptautinį LGBT judėjimą“.
Įtraukimo į sąrašą pasekmės lieka neaiškios.
Priežiūros institucija „Rosfinmonitoring“ turi įgaliojimus įšaldyti konkrečių sąraše nurodytų subjektų banko sąskaitas, tačiau savo interneto svetainėje nenurodė nė vieno asmens ar organizacijos.
Praėjusį lapkritį Rusijos Aukščiausiasis Teismas „judėjimą“ pripažino ekstremistiniu, konkrečiai nenurodydamas, ką turi omenyje, bet faktiškai uždrausdamas LGBTIQ aktyvizmą šalyje.
Rusijoje lėtai, bet užtikrintai varžomos LGBTIQ teisės. 2013 metais Kremlius priėmė pirmąjį LGBTIQ žmonių teises ribojantį teisės aktą, vadinamąjį „gėjų propagandos“ įstatymą, draudžiantį bet kokį nekritinį viešą „netradicinių lytinių santykių“ vaizdavimą nepilnamečiams.
2020 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prastūmė konstitucinę reformą, kad pratęstų savo valdymą dar dviem kadencijoms, kuria taip pat buvo uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos.
2022 metais, pasiuntęs karius į Ukrainą, Kremlius sustiprino retoriką apie „tradicinių vertybių“ apsaugą nuo esą neigiamos Vakarų įtakos, o teisių gynėjai tai įvertino kaip bandymą legitimizuoti karinius veiksmus Ukrainoje.
Tais pačiais metais valdžios institucijos priėmė įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ suaugusiesiems, iš esmės uždraudžiant bet kokį viešą LGBTIQ žmonių palaikymą.
Kitu įstatymu buvo uždraustos lyties keitimo procedūros ir atitinkama priežiūra translyčiams asmenims. Įstatymas uždraudė bet kokias „medicinines intervencijas, kuriomis siekiama pakeisti asmens lytį“, taip pat lyties keitimą oficialiuose dokumentuose ir viešuosiuose registruose.
Rusijos teismas trečiadienį leido suimti vieno gėjų baro administratorių ir jo meno vadovą, kaltindamas juos dėl „ekstremistinės bendruomenės“ organizavimo pagal naujus teisės aktus, kuriais LGBTIQ bendruomenė laikoma nusikalstama.
Ž.Pavilionis: nugalėjus V.Putino režimą Baltarusijos deokupacija bus esminė sąlyga
16:12
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad nugalėjus Kremliaus režimą, vienas iš pagrindinių reikalavimų bus Baltarusijos deokupacija ir tuomet ši valstybė galės žengti europinės integracijos keliu.
„Kai mes nugalėsime Putiną, Baltarusijos deokupacija bus vienas iš esminių reikalavimų ir sąlygų. Rusija turi pasitraukti iš Baltarusijos, kuri dabar tiesiog yra okupuota šalis. Mes padarysime viską, kad taip įvyktų“, – teigė Ž.Pavilionis.
Pasak jo, taip nutikus, Baltarusijai bus sudarytos sąlygos „eiti Ukrainos keliu į Europą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO admirolas R.Baueris: „Rusai yra ne tik rytiniame flange“
15:50
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris interviu naujienų svetainei „ArmyInform“ pažymėjo, kad Aljanso šalys yra pasirengusios galimai tiesioginei konfrontacijai su Rusija.
R.Baueris pažymėjo, kad NATO suprato besikeičiančią saugumo situaciją dar 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą. Nuo 2019 m. sąjungininkės, pasak jo, pradėjo grįžti prie kolektyvinio saugumo idėjos: jos pakeitė savo gynybos strategiją, operatyvinį planavimą ir visoms šioms užduotims vykdyti reikalingas pajėgas.
„Dabar visi suprantame, kad grįžtant prie kolektyvinio saugumo laikas nėra mūsų pusėje. Nes priešas sprendžia, kada ir kur jis jus užpuls ir kiek ilgai truks konfliktas. Ukraina, deja, tuo įsitikino.
Ar esame pasirengę? Tai yra mūsų pagrindinė užduotis – būti pasiruošusiems. Jei tai atsitiks šiandien, tada reikės kovoti su tuo, ką turite. Visada reikia derinti pasiruošimą šiandienai ir kartu tobulinti pajėgumus ateičiai“, – aiškino admirolas.
Paklaustas apie pasirengimą rytiniame NATO flange, kur potencialios grėsmės yra didžiausios, jis priminė, kad Aljansas nuo 2016 m. išplėtė savo buvimą Baltijos šalyse, o nuo visiško karo pradžios – Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
„Dabar turime aštuonias bataliono dydžio grupes, kurios prireikus gali būti sujungtos į brigadą. Susijusios šalys nuolat tobulina šį mechanizmą. Jei reikės daugiau, svarstysime tai. Tačiau kol kas to pakanka“, – kalbėjo NATO karinio komiteto pirmininkas.
Jis pridūrė, kad šiuolaikinis karas turi ir kitų dimensijų, tokių kaip kibernetinė erdvė ar atakos kosmose, o Rusija turi būdų daryti įtaką Arktyje, vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje, Afrikoje, Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
„Būtų kvaila sutelkti dėmesį tik į rytinį flangą, nes rusai yra ne tik ten. Jie yra visur. Būtent todėl NATO nuolat stebi jų veiksmus ir prireikus atitinkamai reaguoja“, – pridūrė R.Baueris.
Jis taip pat pažymėjo, kad nėra pernelyg susirūpinęs dėl padidėjusių Rusijos grėsmių perspektyvų po Vladimiro Putino „perrinkimo“, nes karas prieš Ukrainą susilpnino Rusiją, o Vakarų sankcijos apsunkins jos kariuomenės papildymą ir modernizavimą.
„Matome, kad Rusija turi galimybių pagaminti didelį kiekį ginklų, tačiau jų kokybė nuo karo pradžios nuolat prastėja. Jie turi tam tikrų planų, tačiau jie kariauja, todėl jiems reikia daug laiko. Jiems nebus lengva“, – įvertino admirolas.
G.Landsbergis – apie papildomą pusę milijono rusų karių: „Kam jiems to reikėtų?“
15:33
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žiniasklaidos grupės CNN laidoje „Amanpour“ peikė Vakarus dėl nesugebėjimo padėti Ukrainai ir pabrėžė, kad Rusija paskutiniu metu aktyviai kalba apie kariuomenės papildymą dar puse milijono karių. Ministras įsitikinęs, kad Rusija turi planų ir be Ukrainos.
Jungtinių Valstijų pagalbos Ukrainai paketui jau keletą mėnesių įstrigus Senate, G.Landsbergis lankosi už Atlanto, kad, kaip jis sako, padėtų Ukrainai, šiuo metu užimtai savo šalies gynyba, ir papasakotų jos herojiškumo istoriją, galbūt galinčią įtikinti respublikonus atiduoti gyvybiškai svarbius balsus už paramos tęsimą.
„Tai jau ne pirmas kartas, kai esu Jungtinėse Valstijose su ta pačia žinia. Istorija, kurią pasakojame, yra didvyriškumo istorija, kurią kiekvienas gali pamatyti Ukrainoje. Bet taip pat tai ir galima Vakarų nesėkmės, mūsų nesugebėjimo pakankamai padėti Ukrainai, kad ji galėtų laimėti šį karą, istorija“, – kalbėjo ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje per Rusijos masinę ataką žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 5
15:22
Žuvusių žmonių skaičius per praėjusią naktį Rusijos surengtą masinę ataką Ukrainoje išaugo iki penkių, penktadienį pranešė pareigūnai.
„Per priešo raketų ataką Zaporižioje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki trijų“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas, pridūręs, kad iš viso šalyje žuvo penki žmonės.
Rusijos pajėgos smogė mažiausiai devynioms sritims – nuo Charkivo ir Zaporižios netoli fronto linijos iki Lvivo ir Ivano-Frankivsko Vakarų Ukrainoje, už šimtų kilometrų nuo mūšių lauko.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad numušė 37 iš 88 per naktį paleistų raketų ir 55 iš 63 dronų.
Masinės Rusijos oro atakos – atsakas į išpuolius pasienio regionuose?
15:21
Rusija penktadienį pareiškė, kad masines oro atakas prieš Ukrainą pradėjo atsakydama į nuolatinius ukrainiečių išpuolius jos pasienio regionuose kovo 16–22 dienomis.
„Kovo 16–22 dienomis, atsakydama į mūsų teritorijos apšaudymą ir bandymus prasiveržti bei užimti Rusijos pasienio gyvenvietes, kariuomenė sudavė 49 atsakomuosius smūgius“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Penktadienio naktį Rusijos pajėgos smogė mažiausiai devynioms sritims – nuo Charkivo ir Zaporižios netoli fronto linijos iki Lvivo ir Ivano-Frankivsko Vakarų Ukrainoje, už šimtų kilometrų nuo mūšių lauko.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad numušė 37 iš 88 per naktį paleistų raketų ir 55 iš 63 dronų. Naktiniai Rusijos smūgiai pareikalavo 5 žmonių gyvybių.
Prieš Kremlių nusiteikę kovotojai, ne kartą vykdė ginkluotus išpuolius Rusijos pasienio regionuose Belgorode ir Kurske.
Praėjusią savaitę Kyjivą remiančios sukarintos grupuotės surengė keletą ginkluotų reidų į Rusijos teritoriją, be to, labai padažnėjo Rusijos pasienio regionų apšaudymai, raketų ir dronų atakos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pažadėjo, kad ši eskalacija „neliks nenubausta“.
Rusų Gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienio smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos „energetikos sektorių, karinį ir pramoninį kompleksą, geležinkelio mazgus, arsenalus ir vietas, kuriose dislokuoti Ukrainos kariai bei užsienio samdiniai“.
Ministerijos teigimu, per masinius smūgius pataikyta visiems numatytiems taikiniams.
Ketvirtadienį Rusija raketomis atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą, o anksčiau šią savaitę per raketų smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive žuvo penki žmonės, nurodė vietos valdžia.
Maskva taip pat pranešė, kad šią savaitę atrėmė naujų bandymų įsiveržti į jos teritoriją.
Naujo plataus masto Rusijos puolimo grėsmė: atskleidė detales
14:13
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas patvirtino informaciją, kad 2024 m. vasarą galimas naujas didelio masto Rusijos puolimas Ukrainoje.
Jis apie tai papasakojo telemaratono laidoje. „Rusijos planai mums iki galo nežinomi. Žinome tik duomenis, kad jie buria grupuotes. Jų yra daugiau nei 100 tūkst. Bet tai nebūtinai bus puolimas. Galbūt jie jas panaudos savo daliniams, kurie praranda kovinį pajėgumą, papildyti. Bet yra tokia tikimybė, kad vasaros pradžioje jie gali turėti tam tikrų pajėgų, kad galėtų vykdyti atitinkamas puolamąsias operacijas viena iš krypčių“, – sakė O.Pavliukas.
Generolas taip pat pridūrė, kad dabar gynybos pajėgos turi planą, kaip sužlugdyti Rusijos planus vasaros puolimo kampanijai. „Padarysime viską, kas įmanoma, kad priešui padarytume tokių nuostolių, jog iki šio laiko į kovą būtų įtraukti visi jo formuojami ištekliai“, – sakė vadas.
Pasak jo, Ukrainos pusė ruošiasi įvairiems situacijos pokyčiams. „Tai kelių brigadų pergrupavimo ir išvedimo, siekiant atkurti kovinį pajėgumą, pradžia. Mes pradėjome šį procesą, dalis pajėgų ir priemonių atitraukiama į atkūrimo zoną, kad žmonės galėtų pailsėti, atsigauti, persiginkluoti ir su naujomis jėgomis pradėti naujus veiksmus. Tai atliekame planingai. Ne visi mūsų planai sėkmingai įgyvendinami, tačiau pamažu judame į priekį“, – sakė jis.
Kas minėta anksčiau
2024 m. pradžioje karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kavalenka įvertino pakartotinio Rusijos puolimo iš Baltarusijos prieš Kyjivą grėsmę. Pasak jo, priešas neturėjo tam reikalingų pajėgų, primena naujienų agentūra „Unian“.
Anksčiau O.Pavliukas sakė, kad Rusijos tęsia puolamuosius veiksmus fronto linijoje, ypač Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Pasak NATO generolo Robo Bauerio, naikintuvai F-16 pakeis karo eigą Ukrainoje, tačiau situacija turi dvi puses, nes Rusija taip pat ruošiasi tam, kad šie lėktuvai bus perduoti Ukrainai.
Britų žvalgyba paaiškino, kas stabdė masinius Rusijos smūgius Ukrainai
13:41
Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad ankstesnę masinių Rusijos tolimojo nuotolio oro antskrydžių Ukrainoje pertrauką greičiausiai lėmė orlaivių parko valdymo ir planavimo problemos.
Tai teigiama penktadienį paskelbtoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje.
Žvalgyba teigia, kad sankcijos apribojo Rusijos galimybes gauti prieigą prie pagrindinių komponentų tiek orlaiviams, tiek raketoms.
Be to, tikėtina, kad Ukrainos oro gynybos laimėjimai taip pat apsunkino tokių atakų planavimą.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusija, siekdama toliau daryti spaudimą Ukrainai, greičiausiai ir toliau smogs kritinei infrastruktūrai, kiek tai leis lėktuvai, įgulos ir ginklų atsargos. Tai yra ilgo karo, kuriame taktinė aviacija ir toliau daro ribotą poveikį bendram konfliktui, bruožas.
Masiniai Rusijos smūgiai Ukrainai: kas žinoma
Kovo 21 d. naktį Rusijos pajėgos pirmą kartą per 44 dienas atakavo Kyjivą. Karinių oro pajėgų duomenimis, rusai panaudojo dvi balistines („Iskander-M“ ir „Ch-47M2 Kinžal“) ir 29 sparnuotąsias raketas iš 11 bombonešių Tu-95MS. Raketos atskrido iš šiaurės, visos jos buvo numuštos, dauguma jų – Kyjivo regione.
Kovo 22 d. Rusija vėl masiškai atakavo „Shahed“ dronais, sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis. Smūgių sulaukė visa Ukraina.
Ukrainos oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas sakė, kad Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą 151 oro atakos priemone. Oro gynybos pajėgos sunaikino 92 taikinius – 55 dronus „Shahed-136/131“ ir 37 raketas.
Charkivo, Dniepro, Zaporižios, Kryvyj Riho, Vinicos, Chmelnickio, Ivano-Frankivsko ir Lvivo srityse buvo patvirtinta žala infrastruktūrai ir energetikos objektams.
Rusai sudavė 12 raketų smūgių Zaporižioje. Preliminariai sugriauti septyni namai, 35 namai apgadinti. Po atakos į Dniepro hidroelektrinę ten kilo gaisras, buvo blokuotas eismas užtvanka.
Kryvyj Riho mieste nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai, miestas įvedė „išjungimo grafikus“.
Dniepropetrovsko srityje (ypač Kryvyj Rihe), Donecko ir Odesos regionuose įvesti avariniai išjungimai ir elektros tiekimo grafikai, Charkivas liko beveik be šviesos, miestas taip pat turi problemų su vandens tiekimu, neveikia metro ir elektros energija paremtas transportas.
Didėjant spaudimui Ukraina gali atsisakyti viešo karo rėmėjų sąrašo: ten įtraukta ir „Vičiūnų grupė“
13:15
Ukraina gali per kelias dienas išimti iš interneto juodąjį karo rėmėjų sąrašą, kuris yra pagrindinis Kyjivo kampanijos, kuria siekiama paviešinti su Rusija bendradarbiaujančias įmones, akcentas. Tokio žingsnio šalis gali imtis dėl Kinijos ir Prancūzijos spaudimo, remdamasi šaltiniais praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Į šį sąrašą įtraukta ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio su partneriu valdoma „Vičiūnų grupė“.
„Reuters“ šaltiniai sakė, kad Ukraina jau penktadienį gali atsisakyti ne tik šio sąrašo, bet ir su juo susijusios interneto svetainės, kurioje pateikiama išsami informacija apie asmenis, kuriems taikomos Vakarų sankcijos, bendroves ir rusiškų ginklų dalių kilmę.
Juodasis sąrašas neturi jokios teisinės galios, tačiau jame atsidūrė apie 50 stambių bendrovių, kurios buvo įtrauktos į sąrašą dėl to, kad vykdo veiklą Rusijoje ir padeda Kremliaus karui Ukrainoje, pavyzdžiui, mokėdamos mokesčius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po naujų Rusijos smūgių 7 Ukrainos srityse nutrauktas elektros energijos tiekimas
12:25 Atnaujinta 13:16
Ukrainos elektros tinklų operatorius penktadienį pranešė, kad septyniuose šalies regionuose buvo nutrauktas elektros tiekimas dėl avarinių gedimų, kilusių po to, kai per naktį Rusijos surengtą masinę oro ataką buvo apgadinta daugybė energetikos objektų.
„Sugadinta dešimtys elektros sistemos įrenginių. Septyniuose regionuose avariniai elektros tiekimo sutrikimai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė valstybinis elektros tinklų operatorius „Ukrenerho“.
„Šį rytą Rusijos įvykdyta ataka prieš Ukrainos energetikos sistemą buvo didžiausia iki šiol užfiksuota ataka“, – teigė „Ukrenerho“.
Per vieną iš Rusijos smūgių penktadienį buvo nutraukta viena iš dviejų elektros linijų, kuriomis tiekiama elektra į didžiausią Europos atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje.
„Šiuo metu priešas vykdo didžiausią pastarojo meto ataką prieš Ukrainos energetikos pramonę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė energetikos ministras Hermanas Haluščenka. Jis pridūrė, kad apšaudymas nutraukė „vieną iš elektros perdavimo linijų, maitinančių“ Zaporižios elektrinę.
Šį didžiausią Europoje branduolinės energijos objektą pirmosiomis karo dienomis užėmė Rusijos kariuomenė, tačiau jis yra maitinamas iš Ukrainos elektros linijų.
Dėl išpuolių Charkivo srities šiaurės rytuose be elektros energijos liko apie 700 tūkst. vartotojų, sakė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgam, esant minusinei temperatūrai, likdavo be elektros, šildymo ir vandens.
Tačiau šiemet Ukrainos energetikos tinklas daugmaž atsilaikė.
Nepaisant to, kad kai kuriose srityse laikinai nutrūko elektros energijos tiekimas, ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad „padėtis energetikos sektoriuje kontroliuojama ir nėra reikalo visoje šalyje nutraukti elektros energijos tiekimo.“
Elektros energija laikinai tiekiama iš Rumunijos, Slovakijos ir Lenkijos, nurodė energetikos ministras H. Haluščenka.
Kremlius keičia nuomonę: tai jau dabar karas
12:23
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija yra „karo padėtyje“, ir pareiškė, kad svarbiausia Rusijai dabar yra užimti Ukrainos kontroliuojamų keturių jos regionų teritorijas, apie kurių aneksiją Maskva paskelbė anksčiau.
Oficialiai Rusijos invaziją į Ukrainą prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti valdžios pareigūnai vadina „specialia karine operacija“, o žmonės už tai, kad pavadino ją karu, netgi buvo nubausti pagal straipsnį dėl vadinamojo kariuomenės diskreditavimo. Tačiau D.Peskovas interviu laikraščiui „Argumenty i Fakty“ sakė: „Taip, tai prasidėjo kaip specialioji karinė operacija, bet kai tik ten susiformavo ta kompanija, kai kolektyviniai Vakarai tapo to dalyviais Ukrainos pusėje, mums tai jau tapo karu. Esu tuo įsitikinęs.“
D.Peskovas nepatikslino, ar jis kalba savo, ar Vladimiro Putino vardu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia Maskvoje sulaikiusi 7 už Ukrainą kovojančius rusų savanorius
11:48 Atnaujinta 12:25
Rusų saugumo tarnyba FSB sulaikė septynis Maskvos gyventojus, siejamus su proukrainietiškomis rusų grupuotėmis, kurios kaltinamos atakuojant Rusijos pasienio regionus, penktadienį pranešė valstybinės naujienų agentūros.
„Septyni sulaikyti Maskvos gyventojai palaikė ryšius su „Rusijos savanorių korpusu“ veikiančiu kaip Ukrainos kariuomenės dalis“, – agentūroms pranešė FSB.
Koordinuoti areštai įvykdyti praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė FSB susidoroti su rusų kovotojais, kuriuos pavadino padugnėmis ir išdavikais.
Kaltinamieji „aptarė smurtinių veiksmų prieš teisėsaugos institucijų atstovus, kariškius ir užsieniečius būdus“, sakoma FSB pranešime.
Valstybinių naujienų agentūrų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip FSB pareigūnai įsiveržia į butą ir sulaiko vieną iš įtariamųjų, o paviešintoje nuotraukoje, kaip teigiama, matyti konfiskuotų ginklų slėptuvė.
Ukrainoje įsikūrusios sukarintos grupuotės, sudarytos iš Rusijos piliečių, kurie priešinasi Maskvos invazijai, yra prisiėmusios atsakomybę už įsiveržimų į Rusijos teritoriją virtinę.
Po to, kai praėjusią savaitę kovotojai surengė keletą ginkluotų partizaninių įsiveržimų į Rusijos Kursko ir Belgorodo sritis, esančias prie sienos su Ukraina, V. Putinas nurodė FSB nubausti juos „be senaties termino“.
V.Dombrovskis: didesni muitai rusiškiems grūdams sustabdys jų patekimą į ES
11:47
Europos Komisijai (EK) penktadienį pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES), jos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sako, kad tai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.
Už prekybą atsakingas eurokomisaras sako, jog ES atšaukia Rusijai taikytas „palankiausios šalies lengvatas“, be to, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ES gali taikyti didesnius importo tarifus.
„Todėl šiems produktams iš Rusijos ir Baltarusijos siūlome taikyti vadinamąsias PPO tarifų lubas. Šie tarifai yra draudimo lygyje, efektyviai užtikrinant, kad į ES nebūtų importuojami rusiški ir baltarusiški grūdai“, – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistams sakė V. Dombrovskis.
„Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką, kadangi tai daryti taps komerciškai neperspektyvu“, – pridūrė EK atstovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai vėl surengus plataus masto raketų ir dronų ataką, V.Zelenskis prašo pagalbos
11:43
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija, panaudodama beveik 90 raketų ir daugiau kaip 60 Irano gamybos dronų, praėjusią naktį surengė didžiulę mirtinų išpuolių prieš Ukrainą bangą.
Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų.
„Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.
„Pasaulis kuo aiškiausiai mato rusų teroristų taikinius: elektrinės ir energijos tiekimo linijos, hidroelektrinės užtvanka, eiliniai gyvenamieji pastatai, net troleibusas“, – pridūrė jis.
Ukrainos oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė numušusios 55 dronus ir 37 raketas.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad per smūgius žuvo mažiausiai du žmonės, dar 14 sužeista, o trys dingo be žinios.
„Visos mūsų tarnybos dabar dalyvauja šalinant atakos padarinius. Pavojingose vietose naudojame robotizuotą įrangą, kad gelbėtojai patirtų kuo mažiau sužalojimų“, – sakoma pranešime.
V.Zelenskis dar kartą paragino Vakarus perduoti daugiau ginklų.
„Rusų raketos nevėluoja, priešingai nei pagalbos paketai mūsų šaliai. „Shahed“ nėra tokie neryžtingi kaip kai kurie politikai. Svarbu suprasti, kiek kainuoja delsimas ir atidėti sprendimai“, – teigė jis.
„Mums reikia oro gynybos, kad apsaugotume žmones, infrastruktūrą, namus ir užtvankas. Mūsų partneriai tiksliai žino, ko reikia. Jie tikrai gali mums padėti [...]. Gyvybė turi būti apsaugota nuo šių nehumaniškų individų iš Maskvos“, – kalbėjo jis.
Per vieną iš Rusijos smūgių penktadienį buvo nutraukta viena iš dviejų elektros linijų, kuriomis tiekiama elektra į didžiausią Europos atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje.
„Šiuo metu priešas vykdo didžiausią pastarojo meto ataką prieš Ukrainos energetikos pramonę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė energetikos ministras Hermanas Haluščenka. Jis pridūrė, kad apšaudymas nutraukė „vieną iš elektros perdavimo linijų, maitinančių“ Zaporižios elektrinę.
Šį didžiausią Europoje branduolinės energijos objektą pirmosiomis karo dienomis užėmė Rusijos kariuomenė, tačiau jis yra maitinamas iš Ukrainos elektros linijų.
Anot Zaporižios gubernatoriaus, anksti penktadienį regionui smogė 12 Rusijos raketų, buvo sugriauti keli namai ir sužeista kažkiek žmonių.
Nuo 2022 metų Rusijos kontroliuojamo Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka per „Telegram“ pranešė, kad rusų raketai pataikius į troleibusą Dnipro hidroelektrinėje, taip pat esančioje Zaporižioje, žuvo juo važiavę civiliai gyventojai.
Vakarinio Chmelnyckio miesto meras Oleksandras Symčyšynas rytą apibūdino kaip siaubingą ir sakė, kad buvo apgadinta infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų.
„Tarp civilių yra aukų ir nukentėjusiųjų“, – rašė jis „Telegram“.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šiame regione du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.
Penktadienį Rusijos raketų, dronų ir artilerijos smūgiai buvo nukreipti į energetikos objektus įvairiuose Ukrainos miestuose, įskaitant Charkivą, Zaporižią, Vinycią, Chmelnyckį ir Kryvyj Rihą.
„Tikslas – ne tik pakenkti, bet ir vėl pabandyti, kaip ir praėjusiais metais, sukelti didelio masto šalies energetikos sistemos žlugimą“, – sakė energetikos ministras H. Haluščenka.
Rusija siekia dar vienos katastrofos: Dniepro hidroelektrinė pažeista
11:16
Penktadienio naktį Rusija raketomis smogė į Dniepro hidroelektrinės užtvanką. Buvo pataikyta į keleivinį troleibusą, vežusį elektrinės darbuotojus.
Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, taip pat žurnalisto Denyso Kazanskio, atakos metu troleibusas vežė darbininkus.
Informacijos apie galimas aukas ir sužeistuosius kol kas nėra.
Internete skelbiama filmuota medžiaga apie išpuolio padarinius. Nuotraukoje matyti, kad troleibusas sudegė.
Dezinformacijos prevencijos centras pranešė, jog Dniepro hidroelektrinė tebestovi.
„Centras jau užfiksavo įvairių klastočių apie priešo inicijuotą „užtvankos sunaikinimą“, taip pat pareiškimą, kad „Ukraina visiškai liks be elektros“. Visa ši informacija neatitinka tikrovės“, – rašoma Dezinformacijos centro pranešime.
Į išpuolį sureagavo ir „Ukrhydroenerho“ bendrovės atstovai, kurie patvirtino informaciją apie Rusijos smūgį, nukreiptą į Dniepro hidroelektrinę. Panašu, kad rusai bandė sukelti naują ekologinę katastrofą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai raketa smogė savo laivui Baltijos jūroje
11:00
Rusijos kariškiai per Baltijos laivyno pratybas raketa pataikė į savo žvejybinį tralerį „Kapitan Lobanov“. Antroji raketa nukrito į netoliese buvusius žvejybos tinklus.
Apie tai pranešė Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičio liudijimu. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio kapitono kabinos, ji buvo tiesiog nušluota. Nuo smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti.
„Kai buvo paimti išgyvenusieji, visi puikiai žinojo, kad žuvo trys žmonės. Ir visi puikiai žinojo, kad pataikė raketa. Tačiau jie nusprendė parašyti, kad įvyko „gaisras“. Įdomu, koks gaisras, jei kapitono kajutės visiškai neliko, ji tiesiog buvo nušluota, – sake „Dožd“ šaltinis.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Orbanas parašė laišką Putinui
10:51
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė sveikinimo laišką Vladimirui Putinui dėl jo perrinkimo Rusijos prezidentu.
Tai pareiškė premjero atstovas spaudai Bertalanas Havasi, praneša Index.hu.
Pažymima, kad Rusijoje paskelbus oficialius rinkimų rezultatus V.Orbanas nusprendė išsiųsti laišką, kuriame pasveikino V. Putiną su perrinkimu Rusijos prezidentu.
Laiške jis pasidžiaugė, kad Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, kuri „leidžia aptarti svarbius klausimus net ir esant dabartinei labai sudėtingai geopolitinei situacijai“.
„Vengrija yra taikos pusėje ir yra įsitikinusi, kad dialogo palaikymas yra esminė sąlyga siekiant kuo greičiau įtvirtinti taiką“, – rašoma V.Orbano laiške.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žinia iš Vokietijos: „Yra galimų scenarijų, kad V.Putinas užpultų NATO per artimiausius kelerius metus“
10:37
Į Vilnių atvykusi įtakinga Vokietijos gynybos pareigūnė perspėjo, kad Rusija gali užpulti NATO šalis per artimiausius kelerius metus, todėl aljansas turi ne tik tęsti paramą Ukrainai, bet ir atkurti savo kovinį pajėgumą.
Tai Vokietijos gynybos ministerijos sekretorė Siemtje Moeller kalbėjo Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje.
„Be Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmimo, aprūpinimo, mokymo ir modernizavimo, mes taip pat privalome atkurti savo kovinį pajėgumą ir parengtį. Beveik nebūna dienos, kad Kremlius neskelbtų grasinimų, kurie kartas nuo karto nukreipiami ir prieš mūsų draugus Baltijos šalyse“, – sakė S.Moeller.
„Taip, yra galimų scenarijų, kai Vladimiras Putinas užpuls NATO teritoriją, galbūt per artimiausius kelerius metus. Ir Vokietija tai suprato.
Mes atitinkamai aprūpiname savo ginkluotąsias pajėgas, savo Bundesverą. Šiais savo veiksmais Vokietija aiškiai orientuojasi į kolektyvinę gynybą Europos ir transatlantiniame kontekste. Būdami vieningi, kaip aljanso dalis, galime būti stiprūs ir atgrasyti Rusiją.
Vokietija, būdama svarbia jėga Europos centre, prisiima didesnę atsakomybę NATO. Suprantame, ko iš mūsų tikimasi“, – sakė ji.
Taip ji kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos surengtoje Baltijos karinėje konferencijoje, vykstančioje Vilniaus rotušėje.
S.Moeller pabrėžė, kad Vokietija didina gynybos biudžetą ir išlaikys pasiektą 2 proc. BVP rodiklį ateityje, tęs oro policijos misiją Baltijos šalyse, stiprins buvimą Baltijos jūroje ir nuolat dislokuos brigadą Lietuvoje iki 2027-ųjų. Pasak S.Moeller, tai pirmas toks atvejis Vokietijos istorijoje, rodantis esminį pokytį Vokietijos politikoje.
Per Rusijos smūgius naktį Ukrainoje žuvo 2 žmonės, dar 14 sužeisti
10:17
Ukraina penktadienį pranešė, kad mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 14 buvo sužeisti per Rusijos praėjusią naktį surengtą didžiulę raketų ir bepiločių smūgių bangą.
Šiuo metu Chmelnyckyje žinoma apie du žuvusiuosius ir mažiausiai aštuonis sužeistuosius, sakoma Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Jame nurodoma, kad Zaporižioje taip pat yra šeši sužeistieji ir kad dar trys žmonės dingo smūgių vietose.
V.Zelenskis: Rusija naktį į Ukrainą paleido apie 90 raketų ir 60 dronų
10:09
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija, panaudodama beveik 90 raketų ir daugiau kaip 60 Irano gamybos dronų, praėjusią naktį surengė didžiulę mirtinų išpuolių prieš Ukrainą bangą.
Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų.
„Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.
„Pasaulis kuo aiškiausiai mato rusų teroristų taikinius: elektrinės ir energijos tiekimo linijos, hidroelektrinės užtvanka, eiliniai gyvenamieji pastatai, net troleibusas“, – pridūrė jis.
„Financial Times“: Vašingtonui nepatinka Kyjivo smūgiai Rusijos naftos pramonei
09:58
Jungtinės Valstijos paragino Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, įspėdamos, kad dėl bepiločių orlaivių smūgių gali pakilti pasaulinės naftos kainos. Negana to, Vašingtonas baiminasi, kad tai gali išprovokuoti ir atsakomuosius veiksmus, skelbia leidinys „Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijomis susipažinusiais asmenimis.
Pakartotiniai Vašingtono įspėjimai buvo perduoti Ukrainos karinei žvalgybai ir saugumo tarnybai.
Abu žvalgybos padaliniai nuo pat Kremliaus plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. nuolat plėtė savo dronų programas, skirtas smogti Rusijos taikiniams sausumoje, jūroje ir ore.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Ukrainos smūgį Rusijos pasienio regione žuvo moteris
09:29
Per Ukrainos pajėgų smūgį Rusijos pasienio regione Belgorode penktadienį žuvo moteris, buvo ir sužeistųjų, pranešė srities gubernatorius.
„Dar vienas naujas smūgis. Deja, vienas žmogus žuvo“, – sakė Viačeslavas Gladkovas ir pridūrė, kad auka buvo moteris. Pasak gubernatoriaus, buvo ir sužeistų žmonių.
Jis nurodė, kad buvo apgadinti trys sveikatos priežiūros įstaigos ir keli namai.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad penktadienį numušė aštuonias iš ukrainiečių raketų paleidimo įrenginių „Vampire“ į Belgorodą paleistas raketas.
Ketvirtadienį Rusija paleido daugiau kaip 30 raketų į Kyjivą, surengdama didžiausią per kelias savaites ataką.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo atkeršyti už smūgius ir įsiveržimus į Rusijos pasienio regionus.
Ukrainos kariai pirmą kartą sėkmingai panaudojo šį ginklą: pamatykite, kaip jis sunaikino rusų tanką
08:47
Ukrainos aktyvistas ir savanoris Serhijus Sternenko pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip karo lauke panaudojamas naujas FPV (angl. first-person view) dronas su autonominio taikinių nustatymo galimybėmis, skelbia „Defence Blog“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:46
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 870 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 434,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 37 šarvuotosios kovos mašinos, 35 artilerijos sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, 45 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 23 Rusijos bepiločius orlaivius ir 31 sparnuotąją raketą.
Rusijos tyrinėtojas – apie atakuojamas rusų naftos bazes: tai dviejų savaičių klausimas
08:25
Šių metų pradžioje Ukraina su dronais pradėjo aktyviai atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, tačiau kol kas sunku pasakyti, kiek tokios atakos gali turėti įtakos karo eigai. Suomijos Turku ekonomikos universiteto profesorius ir Rusijos tyrinėtojas Karis Liuhto mano, kad Rusija šią vasarą planuoja didelį puolimą Ukrainoje, o ukrainiečių dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms geriausiu atveju galėtų jį atitolinti tik keliomis savaitėmis.
Turku ekonomikos universiteto profesorius K.Liuhto, daugiau kaip 30 metų stebintis Rusijos veiklą, interviu Suomijos leidiniui „Yle“ išreiškė nuomonę, kad V.Putino padėtis Rusijos valdžios struktūrose net ir po pergalės „rinkimuose“ nėra tokia stabili, kaip pats Kremliaus vadovas norėtų.
Profesorius tikisi, kad karo tęsimas vis tiek sulauks Rusijos visuomenės reakcijos.
„Artėja didelis puolimas. Operacija jau prasidėjo. Vienintelis dalykas, galintis atitolinti Rusijos puolimą, yra tai, kad Ukraina dabar pakankamai greitai gauna artilerijos amuniciją iš Vakarų“, – sako jis.
Profesoriaus teigimu, Europa iki galo nesupranta, ką sėkmingas Rusijos puolimas reikštų Europai ir Ukrainos egzistavimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija smogė Dniepro hidroelektrinei: užsiliepsnojo troleibusas su žmonėmis
08:25 Atnaujinta 09:27
Penktadienio naktį Rusija raketomis smogė į Dniepro hidroelektrinės užtvanką. Buvo pataikyta į keleivinį troleibusą, vežusį elektrinės darbuotojus.
Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, taip pat žurnalisto Denyso Kazanskio, atakos metu troleibusas vežė darbininkus.
Informacijos apie galimas aukas ir sužeistuosius kol kas nėra.
Internete skelbiama filmuota medžiaga apie išpuolio padarinius. Nuotraukoje matyti, kad troleibusas sudegė.
Dezinformacijos prevencijos centras pranešė, jog Dniepro hidroelektrinė tebestovi.
„Centras jau užfiksavo įvairių klastočių apie priešo inicijuotą „užtvankos sunaikinimą“, taip pat pareiškimą, kad „Ukraina visiškai liks be elektros“. Visa ši informacija neatitinka tikrovės“, – rašoma Dezinformacijos centro pranešime.
Policija skelbia, kad eismas Dniepro HES užtvanką kertančiu keliu yra visiškai apribotas.
Į išpuolį sureagavo ir „Ukrhydroenerho“ bendrovės atstovai, kurie patvirtino informaciją apie Rusijos smūgį, nukreiptą į Dniepro hidroelektrinę. Panašu, kad rusai bandė sukelti naują ekologinę katastrofą.
„Deja, nukentėjo ir didžiausia Ukrainos hidroelektrinė Dniepro HES Zaporižioje. „Nežmonės“ nenusiramino po Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimo ir dabar bando sukurti naują ekologinę katastrofą, ciniškai smogdami Dniepro HES hidrotechniniams statiniams ir užtvankai“, – teigė „Ukrhydroenerho“ atstovai.
Pažymima, kad vietoje liepsnoja gaisras, avarinės tarnybos ir energetikai stengiasi įveikti smūgių padarinius.
„Jokios proveržio grėsmės nėra. Situacija užtvankoje kontroliuojama“, – pridūrė bendrovė.
Tuo tarpu Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka pareiškė, kad Rusijos pajėgos pradėjo didžiausią pastarojo meto puolimą prieš Ukrainos energetikos sektorių.
„Tikslas – ne tik pakenkti, bet ir vėl, kaip ir pernai, pabandyti sukelti didelio masto gedimą šalies energetikos sistemoje. Deja, įvairiuose regionuose buvo smūgių ir žalos elektros energijos gamybos įrenginiams, perdavimo ir skirstymo sistemoms. Be to, dėl apšaudymo buvo atjungta viena iš elektros linijų, tiekiančių elektros energiją Zaporižios atominei elektrinei“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministras.
Bendrovės „Ukrenerho“ valdybos pirmininkas Volodymyras Kudryckis pabrėžė, kad tai – didžiausia kada nors įvykdyta ataka prieš Ukrainos energetikos sistemą.
„Buvo naudojama kombinuota amunicija, ne tik sparnuotosios, bet ir balistinės raketos, „Shahed“ dronai. Ataka vyko įvairiuose Ukrainos regionuose. Taikiniais tapo šiluminės ir hidroelektrinės elektrinės, taip pat pagrindinės elektros pastotės. Labiausiai nukentėjo Charkivas, jame padaryta žala buvo didžiausio masto.
Šiuo metu rengiamas skubus elektros energijos tiekimo miestui atkūrimo planas. Tačiau šiandien įvairiuose regionuose gali būti apribojimų, kol energetikai šalins išpuolių padarytą žalą“, – nurodė V.Kudryckis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu davė pažadą, kad nė vienas žmogus, nukentėjęs per praėjusią naktį įvykdytas atakas, neliks be pagalbos.
Kinijos specialusis pasiuntinys: Ukraina ir Rusija taikos derybas supranta skirtingai
07:49
Kinija mato didelius skirtumus tarp to, kaip Rusija ir Ukraina supranta karo užbaigimą derybų keliu, penktadienį, sakė Pekino specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui.
Pekinas pozicionuoja save kaip tarpininką Rusijos kare Ukrainoje, ragindamas siekti politinio susitarimo ir surengęs kelis derybų raundus.
Kinija teigia šiame konflikte esanti neutrali šalis, tačiau ji kritikuojama už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą už jos invaziją į Ukrainą.
Hui Li, apsilankęs Rusijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Europos Sąjungos būstinėje Briuselyje, Pekine žurnalistams ir diplomatams pareiškė, kad tarp Kyjivo ir Maskvos esama didelio atotrūkio taikos derybų klausimu.
Nepaisant to, kad laukia nelengvas kelias, jis sakė, kad „galiausiai visi sutinka, jog karas turi būti išspręstas derybomis, o ne ginklais“.
Pasak jo, visos šalys pripažįsta, kad dabartinė padėtis gali toliau blogėti.
„Ir visi jie pritaria Kinijos raginimui atvėsinti padėtį“, – pridūrė jis, sakydamas, kad tikisi, jog Kinija atliks konstruktyvesnį vaidmenį.
Hui Li penktadienį teigė, kad neseniai Rusijoje vykusiose derybose Maskva pareiškė, jog „vertina Kinijos antrąjį pasaulinės diplomatijos etapą“.
Maskva taip pat mano, kad krizė galiausiai turi būti išspręsta derybomis, pridūrė Hui Li.
Už Ukrainą kovojančios rusų grupuotės: pasienio reidai tęsis
07:47
Už Ukrainą kovojanti sukarintų rusų grupuočių koalicija ketvirtadienį pažadėjo tęsti pasienio reidus į Rusiją.
Prieš Kremlių nusiteikę kovotojai, ne kartą vykdę ginkluotus išpuolius Rusijos pasienio regionuose Belgorode ir Kurske, surengė spaudos konferenciją Kyjive.
Jie pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip gerai ginkluoti kovotojai tanku kerta sieną, apšaudo Rusijos kariuomenės transporto priemones ir karius bei sprogdina pastatus.
„Mūsų kova tęsiasi, – sakoma kovotojų pareiškime. – Netrukus keliausime į kitus miestus.“
„Turbūt neperdėsiu sakydamas, kad atvėrėme antrąjį frontą ir pradėjome plataus masto karinius veiksmus priešo teritorijoje“, – sakė Denisas Nikitinas, vienos iš dalyvaujančių grupuočių, „Russkij dobrovolčeskij korpus“ („Rusijos savanorių korpusas“, RDK), lyderis.
Prisiekęs nacionalistas, pravarde „Baltasis Reksas“, yra susijęs su kraštutiniais dešiniaisiais ir futbolo chuliganais.
RDK yra susivieniję su antikremlišku judėjimu „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“), kuris teigia turintis nuosaikesnę konservatyvią darbotvarkę ir siekiantis pritraukti velionio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno pasekėjų.
Jie taip pat kovoja kartu su neseniai sukurtu Sibiro batalionu, sudarytu iš regiono etninių mažumų atstovų ir radikalių kairiojo sparno aktyvistų.
D.Nikitinas ir jo sąjungininkai teigė, kad jų reidai privertė Rusiją atitraukti karius nuo fronto linijų, kad šie gintų pasienio regionus, ir sužlugdė planuotą puolimo operaciją, kuri turėjo sutapti su Rusijos prezidento rinkimais.
Dėl masinio išpuolio Zaporižios atominė elektrinė atsidūrė ant elektros tiekimo nutraukimo ribos
07:36
Zaporižios atominė elektrinė (ZAE) atsidūrė ant elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos. Per didelio masto raketų ataką prieš Ukrainą apie 5 val. ryto buvo atjungta 750 kV įtampos Dniprovskos oro linijos išorinė oro linija, jungianti laikinai užimtą Zaporižios atominę elektrinę su Ukrainos energetikos sistema.
Pasak „Enerhoatom“, dabar didžiausią Europoje atominę elektrinę su Ukrainos energetikos sistema jungia tik 330 kV oro linija. Šią liniją neseniai suremontavo Ukrainos energetikai, nes ji ilgą laiką neveikė dėl pažeidimų, atsiradusių dėl dar vieno Rusijos apšaudymo.
„Tokia situacija yra labai pavojinga ir gresia avarinė situacija. Atjungus paskutinę ryšio liniją su šalies elektros tinklais, ZAE bus dar vienas elektros energijos tiekimo nutraukimas, o tai yra rimtas saugaus elektrinės eksploatavimo sąlygų pažeidimas“, – sakė „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas.
Jis dar kartą pažymėjo, kad ZAE turėtų nedelsiant pereiti į visišką Ukrainos, teisėto jos operatoriaus „Enerhoatom“ kontrolę, o Rusija turėtų iš elektrinės atitraukti savo kariuomenę ir karinę įrangą.
Nuo Rusijos invazijos pradžios ZAE jau patyrė aštuonis visiškus elektros energijos tiekimo nutraukimus ir vieną dalinį elektros energijos tiekimo nutraukimą, paleidus avarinius dyzelinius generatorius ir apsaugos sistemas. Joms sugedus kyla branduolinės ir radiacinės avarijos grėsmė.
Ataka nukreipta prieš energetikos sektorių
Energetikos ministras Hermanas Haluščenka teigė, kad kovo 22 d. naktį Rusijos vykdyta ataka buvo nukreipta prieš Ukrainos energetikos sektorių ir buvo didžiausia pastaruoju metu.
„Šiuo metu priešas vykdo didžiausią pastaruoju metu ataką prieš Ukrainos energetikos sektorių. Tikslas – ne tik pakenkti, bet ir vėl, kaip ir pernai, pabandyti sukelti didelio masto sutrikimus šalies energetikos sistemoje.“
Anot jo, deja, įvairiuose regionuose yra smūgių ir žalos gamybos įrenginiams, elektros perdavimo ir skirstymo sistemoms.
Jis taip pat sakė, kad kai kuriuose regionuose nutrūko elektros energijos tiekimas.
„Energetikai jau dirba, kad atkurtų elektros energijos tiekimą. Darome viską, kas įmanoma, kad elektra žmonėms būtų grąžinta kuo greičiau“, – sakė H.Haluščenka.
Masinė raketų ataka Ukrainoje: Charkive nuaidėjo mažiausiai 15 sprogimų, Zaporižioje – 12
06:57 Atnaujinta 07:44
Ketvirtadienio vakarą Ukrainos pietuose užfiksuoti Rusijos atakos bepiločiai orlaiviai „Shahed“, vėliau bepiločių orlaivių judėjimas išplito į kelis regionus, juose paskelbtas oro pavojus. Karinių oro pajėgų duomenimis, jie skraidė daugelyje Ukrainos regionų.
Ankstų rytą Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie sprogimus mieste.
„Charkivo regionui kyla balistinių ginklų grėsmė iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities“, – pažymėjo karinės oro pajėgos.
Panašiu metu visoje Ukrainoje paskelbtas pavojus. Pranešama, kad į šalies oro erdvę įskrido pirmosios raketos.
Iki šiol pranešama apie mažiausiai 15 sprogimų Charkive.
„Dabar Charkive girdėti apie 15 sprogimų. Mieste kyla problemų dėl elektros energijos – priešas taikosi į energetikos struktūrą. Kai kurių atakų vietose kyla gaisrai“, – sakė I.Terechovas.
Rusijos pajėgos taip pat sudavė bent 12 raketų smūgių Zaporižioje. Nukentėjo infrastruktūros objektai, apgadinti civilių namai. Tikslinama informacija apie nukentėjusiuosius.
„Masinė raketų ataka Zaporižioje. Rusai sudavė 12 raketų smūgių. Preliminariai sugriauti 7 namai, 35 namai apgadinti. Yra sužeistųjų, aukų skaičius tikslinamas“, – skelbė Zaporižios srities karinė administracija.
Pranešama, kad Vinycios srityje smogta kritinės infrastruktūros objektui.
Pasak Lvivo srities karinės administracijos vadovo, per ataką vienas iš atakos bepiločių lėktuvų pataikė į energetikos objektą.
„Per antskrydį okupantų dronas pataikė į energetikos infrastruktūros objektą Strijų srityje. Kilo gaisras. Dabar jį gesina ugniagesiai. Šią valandą informacijos apie nukentėjusiuosius nebuvo“, – sakė jis.
