Svarbiausios naujienos
- Įvardijamas miestas, po kurio užėmimo V.Putinas gali nutraukti karą.
- Vengrijos ministras prakalbo kaip Kremliaus kareivis: baisi Trečiojo pasaulinio karo rizika.
- Ukrainos ministras: „Duokite mums „Patriot“ raketų, po velnių“.
- „Įdomu tik V.Putino teismas“: Ukrainos saugumo tarnybos vadovas reagavo į jam išduotą arešto orderį.
- Ukraina: sudavėme smūgį Rusijos desantiniam laivui „Konstantin Olšanskij“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
BILD: kiniški „golfo vežimėliai“ rusams tapo „karstais ant ratų“
21:56
Rusijos okupantai pastaruoju metu fronte masiškai naudoja kiniškus visureigius. Kaip praneša BILD analitikas Julianas Röpke, kinų visureigiai „Desertcross 1000-3“ rusų kariams keičia tradicinius šarvuočius ar pėstininkų kovos mašinas.
Kaip pažymėjo analitikas, rusai tikėjosi, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi šovinių tokiems vežimėliams naikinti, o dronams kamikadzėms sunku persekioti mažas, greitas ir manevringas transporto priemones, todėl planavo pasinaudoti šia situacija, kad įgytų pranašumą.
Tačiau dabar, kaip praneša J.Röpke, situacija iš esmės pasikeitė, nes Ukraina išmoko naikinti šiuos „kiniškus golfo vežimėlius“.
„Dėl to jie tapo „karstais ant ratų“ rusų kariams. Ukrainos bepiločių orlaivių pilotai taikosi į juos kamikadzėmis. O kadangi vežimėliai neturi jokių šarvų, visi viduje esantys kariai žūsta“, – pabrėžia ekspertas.
Jau anksčiau buvo pranešta, kad Rusija perka šimtus kiniškų visureigių, kurie plačiai parduodami ir Amerikos vartotojams.
Kaip pažymėjo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, rusai šias mažas, manevringas transporto priemones naudoja personalui pristatyti per minų laukus į karo veiksmų vietą. Taip pat aktyvus šių visureigių naudojimas rodo didelius okupantų nuostolius šarvuotoje technikoje.
JT ataskaita: rusai žiemą įvykdė egzekuciją 32 ukrainiečių karo belaisviams
23:36
Per tris žiemos mėnesius rusų okupantai įvykdė egzekuciją 32 ukrainiečių belaisviams. Tai daugiau nei bet kuriuo ankstesniu laikotarpiu.
Tai teigiama 38-ojoje JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta kovo 26 d. Joje aprašoma žmogaus teisių padėtis Ukrainoje nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.
„Ataskaitiniu laikotarpiu gauta pranešimų apie mažiausiai 32 neseniai į nelaisvę paimtų ukrainiečių karo belaisvių egzekuciją per 12 atskirų incidentų. Patvirtinti trys iš šių incidentų, per kuriuos Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją septyniems iš mūšio pasitraukusiems Ukrainos kariams“, – sakoma ataskaitoje.
Be to, ekspertai apklausė 60 neseniai iš nelaisvės paleistų Ukrainos karių. Dauguma jų patyrė seksualinę prievartą. Taip pat buvo grasinama išprievartauti ir iškastruoti, mušama arba elektrošoku smogiama į lytinius organus, ne kartą buvo priverstinai apnuoginami, ypač per apklausas ir tikrinant, ar nėra tatuiruočių.
Rusijos okupantai, pažeisdami tarptautinę teisę, vykdė ukrainiečių kalinių egzekucijas, kankino juos ir laikė siaubingomis sąlygomis. Vien per žiemą informaciniame lauke pasirodė keletas pranešimų apie gynybos pajėgų narių egzekucijas, ypač rytuose. Štai Zenito pozicijoje Avdijivkoje rusai sušaudė ukrainiečių karius.
Be to, per atitinkamas organizacijas buvo sutarta, kad jie bus paimti į nelaisvę, jiems bus suteikta pagalba, o vėliau jie bus iškeisti.
Taip pat žinoma apie ukrainiečių karių egzekucijas Bachmuto srityje. Nusikaltimas buvo įvykdytas vasario 24 d. – iš drono darytoje filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad gynėjai išėjo pakeltomis rankomis ir nekėlė grėsmės.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas pažymėjo, kad okupantų sušaudytų ukrainiečių belaisvių atvejų yra daug daugiau, nei viešai kalbama.
BILD: kiniški „golfo vežimėliai“ rusams tapo „karstais ant ratų“
21:56
Rusijos okupantai pastaruoju metu fronte masiškai naudoja kiniškus visureigius. Kaip praneša BILD analitikas Julianas Röpke, kinų visureigiai „Desertcross 1000-3“ rusų kariams keičia tradicinius šarvuočius ar pėstininkų kovos mašinas.
Kaip pažymėjo analitikas, rusai tikėjosi, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi šovinių tokiems vežimėliams naikinti, o dronams kamikadzėms sunku persekioti mažas, greitas ir manevringas transporto priemones, todėl planavo pasinaudoti šia situacija, kad įgytų pranašumą.
Tačiau dabar, kaip praneša J.Röpke, situacija iš esmės pasikeitė, nes Ukraina išmoko naikinti šiuos „kiniškus golfo vežimėlius“.
„Dėl to jie tapo „karstais ant ratų“ rusų kariams. Ukrainos bepiločių orlaivių pilotai taikosi į juos kamikadzėmis. O kadangi vežimėliai neturi jokių šarvų, visi viduje esantys kariai žūsta“, – pabrėžia ekspertas.
Jau anksčiau buvo pranešta, kad Rusija perka šimtus kiniškų visureigių, kurie plačiai parduodami ir Amerikos vartotojams.
Kaip pažymėjo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, rusai šias mažas, manevringas transporto priemones naudoja personalui pristatyti per minų laukus į karo veiksmų vietą. Taip pat aktyvus šių visureigių naudojimas rodo didelius okupantų nuostolius šarvuotoje technikoje.
V.Zelenskis paaiškino, kodėl atleido O.Danilovą
20:33
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime pakomentavo, kodėl nusprendė atleisti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorių Oleksijų Danilovą. Jis teigė tęsiantis Ukrainos valdymo sistemos perkrovimą.
„Vyksta personalo pokyčiai. Esu dėkingas Oleksijui Danilovui už jo darbą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigose. Jis perkeliamas kitur. Daugiau apie tai vėliau.
Naujuoju Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi paskyriau Oleksandrą Lytvynenko – jis savo patirtį vadovaujant Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybai derins su užduotimis, kurios tenka Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip pridūrė prezidentas, naujuoju užsienio žvalgybos vadovu tapo atitinkamą patirtį turintis Olehas Ivaščenka.
„Apskritai tikiuosi, kad bus stiprinami mūsų valstybės strateginiai gebėjimai numatyti ir daryti įtaką procesams, nuo kurių priklauso mūsų valstybės nacionalinis saugumas“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos stiprinimas valstybės sistemos atnaujinimas visomis kryptimis bus tęsiamas.
„Cirkon“ – Rusijos superginklas prieš Kyjivą: kaip paleidžiamos šios raketos ir kuo jos pavojingos
19:12
„Cirkon“ yra naujausia ir slapčiausia Rusijos arsenalo raketa, tačiau ją vėl perėmė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Sėkmingai per pirmadienio ataką prieš Kyjivą perėmus dvi naujausias Rusijos raketas „Cirkon“ ir nustačius, kad raketų nuolaužos buvo daug didesnės nei anksčiau, Ukrainos ekspertams pavyko rasti kai kuriuos atsakymus į klausimus apie šią Vladimiro Putino „Wunderwaffe“ (superginklą – red.past.), rašo leidinys „Defence Express“.
Pagrindinis klausimas, į kurį dar neatsakyta, – koks variklis naudojamas raketoje „Cirkon“. Kaip „Defense Express“ sužinojo iš savo šaltinių, Rusijai pavyko sukurti hipergarsinį reaktyvinį variklį. Tai reiškia, kad „Cirkon“, kitaip nei Ch-47 „Kinžal“, vis dėlto yra hipergarsinė raketa, galinti išlaikyti pastovų hipergarsinį greitį. O ne tik trumpam iki jo pagreitėti naudojant kietojo kuro variklį, kaip „Kinžal“ atveju.
Čekijos iniciatyva Ukrainai gali užtikrinti daugiau šaudmenų nei planuota
18:59
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pareiškė, kad Prahos inicijuotas artilerijos sviedinių pirkimas Ukrainai iš ne ES ir ne NATO šalių gali būti dar didesnis nei tikėtasi. J.Lipavskis nurodė, kad tai bus 1,5 mln. sviedinių.
Iš pradžių Čekijos prezidentas Petras Pavelas teigė, kad pavyko rasti 800 000 sviedinių Ukrainai. Šiai iniciatyvai finansuoti buvo sudarytas fondas, kuriame dalyvavo kelios šalys.
Tikimasi, kad pirmieji pagal šį projektą nupirkti šaudmenys Ukrainą gali pasiekti jau birželio mėnesį.
A.Navalno tėvai ir kiti gedintieji mini 40 dienų nuo opozicionieriaus mirties
18:54
Velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno tėvai ir kiti gedintieji antradienį padėjo gėlių prie jo kapo, minint 40 dienų nuo jo netikėtos mirties Arkties kalėjime.
Pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas mirė praėjusį mėnesį kolonijoje, kur buvo kalinamas itin prastomis sąlygos.
Ortodoksai krikščionys tiki, kad mirusiojo siela palieka Žemę praėjus keturiasdešimčiai dienų po mirties.
Juodai apsirengę A.Navalno tėvai Liudmila ir Anatolijus buvo tarp tų, kurie, stebimi policijos pareigūnų, pagerbė opozicijos lyderio atminimą Maskvos Borisovo kapinėse.
Prie jo kapo su mediniu kryžiumi buvo prikrauta gėlių ir vainikų.
Socialiniuose tinkluose A.Navalno našlė Julija Navalnaja paviešino dainą, kurią jo atminimui parašė ir atliko žinomi rusų muzikantai ir menininkai.
10 minučių trukmės vaizdo įraše pateikiamos A.Navalno citatos, raginančios rusus nepasiduoti.
„Šiandien sukanka 40 dienų nuo Aleksejaus nužudymo“, – rašė J.Navalnaja.
„Labai ačiū visiems, kurie prisimena“, – pridūrė ji.
A.Navalnaja kaltina V.Putiną jos nužudžius jos vyrą, kuris už grotų buvo laikomas nuo tada, kai 2021 metais grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl apnuodijimo jis kaltino Kremlių.
Dėl A.Navalno mirties V.Putinui besipriešinantys rusai neteko charizmatiškiausio lyderio tuo metu, kai valdžia slopina paskutinius opozicijos likučius.
Susidorojimas suintensyvėjo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Anksčiau šį mėnesį V.Putinas užsitikrino naują šešerių metų kadenciją, rinkimuose nesulaukęs realių varžovų.
Įvardijamas miestas, po kurio užėmimo V.Putinas gali nutraukti karą
17:20
Rusijos „politinis elitas“ nesitiki nenuspėjamų, globalių ir kardinalių pokyčių šalyje per naująją Vladimiro Putino prezidento kadenciją.
Pasak nepriklausomo Rusijos leidinio „Meduza“, kuris remiasi šaltiniais Kremliuje, Rusijos vyriausybėje ir partijoje „Vieningoji Rusija“, represijos prieš nepageidaujamus asmenis tęsis, tačiau jos yra gana nuspėjamos.
„Tai valstybė, kuri kariauja ir gyvena pagal šūkį „Viskas dėl pergalės“. Tiksliau, prezidentas (V.Putinas – red.past.) norėtų, kad ji taip ir gyventų. Joje nėra vietos kitaip manantiems, gėjams ir pan. Viskas pajungta karui“, – komentavo Kremliui artimas šaltinis.
Šaltinių teigimu, teroristinis išpuolis koncertų arenoje „Crocus“ neturės didelės įtakos politiniams ir kariniams procesams Rusijoje.
„Tam tikri nauji kontūrai“ Rusijos politinėje sistemoje gali išryškėti tik pasibaigus invazijai į Ukrainą – arba sudarius kokias nors paliaubas. Kol vyksta karas, tikėtis kokių nors pokyčių beprasmiška“, – teigia pašnekovas.
Pajuto Ukrainos silpnumą
Visi „Meduzos“ šaltiniai įsitikinę, kad V.Putinas ketina tęsti karą. Tačiau jų vertinimai skiriasi dėl to, kokius tikslus jis šiuo metu kelia šiuo atžvilgiu. Pavyzdžiui, vienas iš Kremliui artimų šaltinių mano, kad po nesėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo V.Putinas „pajuto Ukrainos silpnumą ir yra pasirengęs eiti iki pat pergalės – net iki Kyjivo – ir jam nerūpi kaina“.
„Jei reikės mobilizacijos, jis ją paskelbs. Jei reikės dar labiau pajungti ekonomiką kariniams tikslams, jis tai padarys. Jis taip elgiasi iš principo“, – sakė vienas iš šaltinių.
Svarbu užimti Charkivą
Kitas Kremliui artimas pašnekovas, priešingai, mano, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė kelia realistiškesnius tikslus, t. y. užimti Charkivą, o po to palaipsniui nutraukti karą.
Pasak „Meduzos“ šaltinių tarp „Rusijos elito“, aukšti pareigūnai įsitikinę, kad Rusijos kariuomenė gali užimti Charkivą, tačiau toliau žengti gilyn į Ukrainą bus „sunku“.
„Simboliškai tai taip pat yra pergalė. Milijoninis miestas, kuriame gyvena daug rusakalbių“, – sako vienas iš pašnekovų.
Kartu visi šaltiniai pažymi, kad jie neturi informacijos, jog sprendimas pradėti plataus masto Charkivo puolimą jau priimtas. Tačiau jie sutinka, kad tai yra „gana tikėtinas scenarijus“, dėl kurio teoriškai gali prireikti naujos mobilizacijos bangos.
Ukrainos ekspertų prognozės dėl karo Ukrainoje
Buvęs Ukrainos bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dikijus sakė, kad balandį gali atsiverti galimybė pasukti karo eigą Ukrainos naudai, tačiau yra veiksnių, kurie gali tam sutrukdyti – trūksta šaudmenų ir žmonių.
Tuo pat metu žiniasklaida rašo, kad 2024-ieji bus strateginės Ukrainos gynybos metai, be jokių bandymų vykdyti didelį puolimą – užduotis bus išlaikyti gynybines linijas ir vykdyti tolimojo nuotolio oro smūgius. Teoriškai tai leis Ukrainai šiais metais „sukaupti savo pajėgas“, kad 2025 m. galėtų vėl bandyti kontrpuolimą, turėdama daugiau šansų.
„Yra ženklų“: rusai balandį gali pereiti į puolimą
16:48
Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas radijui „Radio NV“ atsakė, ar rusai ruošiasi naujam puolimui ir kokiomis kryptimis.
„Daugelis užsienio analitikų, Karo tyrimų institutas teigia, kad rusai kitam puolimui bus pasirengę gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Kur tiksliai? <...>. Pietūs mažai tikėtini, bet rytai ir šiaurė – visai tikėtina, kad būtent ten rusai gali bandyti vykdyti puolimą. Man atrodo, kad jie galėtų tai padaryti anksčiau nei gegužės pabaigoje. Visai įmanoma, kad tai galėtų įvykti balandžio mėnesį“, – kalbėjo O.Hetmanas.
Kokie yra pasirengimo puolimui ženklai
Jis teigė, kad neįvardys konkrečios krypties, iš kurios priešas planuoja pulti, tačiau sakė, kad yra keletas pasirengimą rodančių veiksnių:
„Ten naikinamos sienos apsaugos sistemos, ryšių sistemos, ten suaktyvėja sabotažo ir žvalgybos grupės veikla, intensyvėja artilerijos apšaudymas. <...>. Pagal taisykles, pagal kovos nuostatus, tai yra [pasiruošimo] puolimui požymiai.“
Sausumos pajėgos pareiškė, kad Rusija formuoja daugiau kaip 100 000 karių grupę, ir neatmetė galimybės, kad vasarą bus surengtas naujas puolimas.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pažymėjo, kad Rusijos kariai artėja prie Časiv Jaro miesto apylinkių Donecko srityje, tačiau vargu ar artimiausiais mėnesiais sugebės jį apsupti ar užimti.
Apšaudymas taip pat tęsiasi Sumų regione, kuris naikinamas ugnimi ir bombomis iš oro.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havriliukas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po pseudorinkimų surengs naują mobilizacijos bangą ir taip pat suintensyvins puolimą fronte. Ukrainos karinė žvalgyba GUR taip pat mano, kad po prezidento rinkimų Rusija gali vykdyti mobilizaciją atviriau.
Britų žvalgyba pažymėjo, kad 2024 m. Rusija, kaip paskelbė jos gynybos ministras Sergejus Šoigu, galbūt galės suformuoti dvi naujas armijas, tačiau jos susidurs su aprūpinimo problemomis.
SBU teigia sulaikiusi rusų agentus, bandžiusius susprogdinti geležinkelį Poltavos srityje
16:34
Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį pranešė, kad užkirto kelią Rusijos saugumo tarnybos (FSB) agentų mėginimui įvykdyti sabotažą Poltavos srityje esančiame geležinkelyje.
Apie tai pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Generalinė prokuratūra pridūrė, kad abu įtariamieji yra Ukrainos piliečiai.
Ukrainos saugumo tarnybos ir pasieniečiai kartais sulaiko rusų diversantų grupes, bandančias prasiskverbti į Ukrainos teritoriją, nors tai dažniau pasitaiko tokiose vietovėse kaip Sumų sritis, kuri yra šalia Rusijos sienos.
Poltavos sritis yra centrinėje Ukrainoje, o jos rytinė dalis yra maždaug už 100 km nuo Rusijos sienos. SBU nenurodė, kur tiksliai buvo bandyta įvykdyti sabotažą.
Pasak SBU, du FSB agentai buvo sulaikyti vietoje po to, kai padėjo savadarbį sprogstamąjį užtaisą prie svarbios geležinkelio linijos, jungiančios Vidurio ir Rytų Ukrainą.
SBU pranešė, kad abu asmenys buvo apkaltinti sabotažu ir jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos, jei bus pripažinti kaltais.
S.Šoigu – apie galimą mobilizaciją dėl „sanitarinės zonos“: visiška nesąmonė
16:11
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, paklaustas, ar reikės papildomos mobilizacijos, kad būtų sukurta „sanitarinė zona“ prie Rusijos Belgorodo srities sienų, pavadino tai „visiška nesąmone“, pranešė RBK.
Žodžius apie „sanitarinę zoną“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ištarė kovo 18-osios naktį po prezidento rinkimų. Prieš tai buvo sustiprintas Belgorodo srities apšaudymas. Pasak Rusijos valdžios pareiškimo, Belgorodo ir srities smūgių aukomis tapo 24 žmonės.
„Neatmetu galimybės, kad, turint omenyje šiandien vykstančius tragiškus įvykius, būsime priversti tam tikru metu – kai manysime, kad tai tikslinga – sukurti tam tikrą „sanitarinę zoną“ dabartinėse Kyjivo režimui pavaldžiose teritorijose“, – sakė V.Putinas.
Ukraina patvirtino: per savaitgalio ataką apgadinti 4 rusų laivai
16:07
Ukrainos karinis jūrų laivynas antradienį paskelbė per savaitgalio raketų ataką Kryme, kaip rodo nauja informacija, apgadinęs keturis rusų karo laivus.
Anksčiau ukrainiečiai skelbė, kad per ataką sekmadienio naktį buvo apgadinti du desantiniai laivai: „Jamal“ ir „Azov“.
Atnaujinta informacija rodo, kad „Ukrainos gynybos pajėgos [taip pat] sėkmingai apgadino šnipinėjimo laivą „Ivan Churs“ ir didelį desantinį laivą „Konstantin Olšanskij“, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė karinis laivynas.
Rusija šio pareiškimo nekomentavo.
Ukraina teigia nuo Rusijos didelio masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį sunaikinusi maždaug trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno.
Sovietų laikais pastatytas „Konstantin Olšanskij“ 1996-aisiais tapo Ukrainos karinio laivyno dalimi, bet 2014-aisiais aneksavę Krymą rusai laivą perėmė.
Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčukas antradienį sakė, kad šis laivas ilgą laiką buvo nenaudojamas ir stovėjo Sevastopolio uoste.
Tačiau rusai neseniai nusprendė jį restauruoti ir slapta juo pakeisti vieną per karą nukentėjusį Rusijos laivą, teigė D. Pletenčukas.
„Taigi, buvo priimtas sprendimas smogti šiam laivui mūsų raketa „Neptun“, – sakė jis. – Į laivą pataikyta, žala tikslinama. Bet kuriuo atveju laivo šiuo metu negalima naudoti.“
Apgadinta kito laivo žvalgymo įranga
D.Pletenčukas taip pat sakė, jog per ukrainiečių smūgį buvo apgadinta kito laivo, „Ivan Churs“, žvalgymo įranga, kad jis netolimoje ateityje negalėtų vykdyti savo misijų. Šis modernesnis laivas pradėtas eksploatuoti 2017 metais.
V.Zelenskis atleido iš pareigų dar vieną aukšto rango pareigūną
15:52
Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido dar vieną ištikimą savo bendražygį.
Pasak pranešimo Ukrainos prezidento interneto svetainėje, V.Zelenskis iš pareigų atleido Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorių Oleksijų Danilovą.
V.Zelenskis atleido Oleksijų Danilovą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų ir į jo vietą paskyrė Užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Oleksandrą Lytvynenką, rašoma atitinkamuose dekretuose, paskelbtuose prezidento administracijos interneto svetainėje.
Be to, prezidentas į O.Lytvynenkos vietą paskyrė Olehą Ivaščenką, buvusį karinės žvalgybos (GUR) viršininko pavaduotoją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vengrijos ministras prakalbo kaip Kremliaus kareivis: baisi Trečiojo pasaulinio karo rizika
14:38
NATO valstybių narių pareiškimai apie galimybę siųsti karinius kontingentus į Ukrainą priartina Trečiojo pasaulinio karo pradžios pavojų. Tai interviu propagandinei Rusijos agentūrai TASS pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.
„Tokioje kritinėje situacijoje labai svarbūs ne tik veiksmai, bet ir žodžiai. Taigi, kai kalbame apie galimybę įvesti karius į Ukrainą kai kurių NATO valstybių vardu, tai tikrai pavojinga, nes nenorime susidurti su grėsme, bauginančiu Trečiojo pasaulinio karo pradžios pavojumi“, – pažymėjo P.Szijjártó.
Todėl Vengrija ragins savo kolegas ir sąjungininkus susilaikyti nuo bet kokių pareiškimų ir veiksmų, kurie galėtų priartinti pasaulinio karo pavojų, – pridūrė ministras.
„Manau, kad Europoje vis daugiau žmonių – ir sakydamas „žmonių“ nesutapatinu to su politiniais lyderiais – pradeda laikytis racionalaus požiūrio į šią problemą ir vis daugiau žmonių yra linkę nepritarti veiksmams, kurie didina eskalacijos riziką“, – pabrėžė jis.
Dviprasmiška situacija ir Vakarų nenuspėjamumas atsiperka
15min primena, kad idėją apie galimus sąjungininkų karius Ukrainoje neseniai išsakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, taip sukeldamas daug diskusijų.
Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas pastebėjo, kad E.Macrono nenuspėjamumas atsiperka.
„Svarbiausia auditorija visam tam yra Kremliuje. Rusijos pergalės teorija numato Vakarų susiskaldymą ir silpnumą. Remiantis ja, nepaisant savo ekonominės galios, Vakarų šalys neturi politinių raumenų, kad išliktų ryžtingos ir vieningos. Jos nesugebėsią aprūpinti Ukrainos ginklais ir pinigais, kurių jai reikia. Ir jos bijančios eskalacijos. Arba Ukraina būsianti sutriuškinta iki pasidavimo, arba Vakarų šalys įkalbėsiančios ją susitarti.
Atrodė, kad JAV, Vokietijos ir kai kurių kitų šalių neveiklumas patvirtina šias prielaidas, tačiau E.Macrono pozicija jas paneigia. Dabartiniai Ukrainos sunkumai reikalauja didesnės paramos, o ne pralaimėjimo nuotaikų. Jis nebijo eskalacijos; iš tiesų jis viešai apie tai svarsto. Dažai gali šiek tiek taškytis, tačiau plataus masto potėpiai yra daug veiksmingesni nei Vašingtone nubrėžtos raudonos linijos, kurios iki šiol taip smarkiai ribojo Vakarų atsaką“, – taip situaciją komentavo CEPA analitikas.
Iranas parduoda droną „Gaza“: teigia, kad gali gabenti 13 bombų ir skrieti 2 tūkst. km
14:12
Iranas tarptautinėje rinkoje parduoda naują droną, kurį vadina „Gaza“. Šį mėnesį Iranas pristatė droną Dohoje vykusioje ginklų parodoje, pranešė „The Wall Street Journal“. Pranešime teigiama, kad dronas „Gaza“ gali nešti iki 13 bombų ir 10,67 km aukštyje nuskrieti daugiau kaip 1931 kilometrą.
Nors Iranas ilgą laiką kūrė ginklus ir siuntė juos savo sąjungininkams bei statytiniams visame pasaulyje, dabar, praėjusiais metais nustojus galioti JT sankcijoms, draudžiančioms šaliai importuoti ar eksportuoti balistines raketas ir ginkluotus dronus, jis gali šiuos ginklus pardavinėti laisvoje rinkoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Įdomu tik V.Putino teismas“: Ukrainos saugumo tarnybos vadovas reagavo į jam išduotą arešto orderį
13:56
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas sureagavo į tai, kad Maskvos teismas jam išdavė arešto orderį. Jis pažymėjo, kad šis „Kremliaus kišeninių teisėjų sprendimas nenusipelno jokio dėmesio“.
SBU vadovas tai pareiškė komentare, skirtame leidiniui „New Voice“.
V.Maliukas sakė, kad jį, kaip ir visus ukrainiečius, domina tik Vladimiro Putino teismas.
„Mes darome viską, kas nuo mūsų priklauso, kad šis karo nusikaltėlis kuo greičiau atsidurtų Hagos teismo teisiamųjų suole“, – pabrėžė jis.
Ukrainiečiams išduoti arešto orderiai Rusijoje
Kovo 26 d. Maskvos teismas arešto orderį išdavė Vasyliui Maliuką „terorizmo“ byloje. Propagandinis leidinys „Kommersant“ teigė, kad byla neva susijusi su sunkvežimio sprogdinimo ant Krymo tilto 2022 m. organizavimu.
Vasario 6 d. Rusijos teismas tokį orderį išdavė buvusiam prezidento kanceliarijos patarėjui Aleksejui Arestovičiui. Jis kaltinamas neva skleidęs „klastotes“ apie Rusijos kariuomenę ir raginęs vykdyti teroristinę veiklą.
2023 m. gruodžio 25 d. Rusija taip pat „už akių suėmė“ karinės žvalgybos vadovą Kirilą Budanovą, kaltinamą „teroro aktų organizavimu“.
Lenkijai atsibodo taikstytis prie Rusijos: svarstoma smogti bet kokiems taikiniams prie NATO sienų
13:06
Po to, kai savaitgalį Ukrainos apšaudymo metu Rusijos raketa ne pirmą kartą kirto Lenkijos teritorijos sieną, kai kurie Europos politikai negailėjo kritikos Varšuvos sprendimui nesiimti veiksmų. Tarp jų – Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vietoje to, kad raketą numuštų, Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą, kuris notą tiesiog ignoravo.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna antradienį internetinės radijo stoties RMF eteryje sakė, jog Rusijos ambasadorius pademonstravo „diplomatinę dezertyraciją“, nes žinojo, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis jį smarkiai „iškeiks“.
A.Szejna pripažino, kad Šiaurės Atlanto aljanso teritorijos link skriejančių raketų numušimo klausimai yra šiuo metu svarstomi.
„NATO viduje analizuojamos įvairios koncepcijos, tarp jų ir ta, kad tokios raketos turėtų būti numušamos, kai jos jau yra labai arti NATO sienos – tačiau tai turėtų vykti su Ukrainos pusės sutikimu ir atsižvelgiant į tarptautines pasekmes – tuomet NATO raketos pataikytų į Rusijos raketas už pakto teritorijos ribų“, – aiškino užsienio reikalų viceministras.
G.Landsbergis siūlo numušinėti Rusijos raketas
Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žiniasklaidos grupei „Fox News“ duotame interviu laikėsi griežtesnės pozicijos ir nurodė, jog NATO oro erdvės pažeidimai negali būti toleruojami.
„Vieną kartą gali būti padaryta klaida. Bet jei leisime, kad tai pasikartotų, tai bus vertinama kaip paskatinimas. Todėl turime pakeisti savo požiūrį ir pasiųsti labai aiškų signalą, kad, jei tai pasikartos, raketos ar dronai bus numušti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių poetas S.Žadanas svarsto prisijungti prie Ukrainos kariuomenės
12:55
Ukrainos rašytojas, poetas, muzikantas ir savanoris Serhijus Žadanas galimai ketina stoti į Ukrainos nacionalinės gvardijos 13-ąją brigadą „Chartija“, remdamasi paties poeto žodžiais pirmadienį pranešė žurnalistė Marija Malevska, rašoma nv.ua.
S.Žadanas minimas naujienose, kuriose kalbama apie jo apsilankymą brigadoje, kovojančioje Luhansko srityje, į kurią jis atvežė dar vieną pagalbos siuntą. Rašytojas siūlė neskirstyti Ukrainos piliečių pagal profesijas.
„Man atrodo, kad šiandien nėra rašytojų ar ne rašytojų, muzikantų ar ne muzikantų – yra Ukrainos piliečiai, kurie jaučia atsakomybę už savo šalį, ir yra piliečiai, kurie vienaip ar kitaip bando išvengti šios atsakomybės. Kariuomenė iš principo visus sulygina. Nes mūsų kariuomenė yra gana tiksli Ukrainos visuomenės forma“, – sakė S.Žadanas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos ministras: „Duokite mums „Patriot“ raketų, po velnių“
12:34
Ukrainos karui su Rusija tebesitęsiant, šalies užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba atvirai išsakė savo mintis, ypač griežtai ragindamas aprūpinti šalį JAV sukurtomis žemė-oras raketų sistemomis „Patriot“.
Ukrainos vyriausiasis diplomatas interviu leidiniui „Politico“ teigė, kad jei Ukraina turėtų pakankamai tokių oro gynybos sistemų, „galėtume apsaugoti ne tik savo žmonių gyvybes, bet ir savo ekonomiką nuo sunaikinimo“. „Duokite mums „Patriot“ raketų, po velnių!“ – paragino jis.
Pasak jo, Ukrainos kariai pradėjo prarasti savo pozicijas, nes rusai masiškai ėmė leisti modernizuoto tipo aviacines valdomas bombas. Ministras pabrėžė, kad nuo šios ginkluotės neįmanoma pabėgti, ji tiesiog krenta ant galvos ir viską sunaikina.
„Taip mes prarandame pozicijas, ir vienintelis būdas užkirsti tam kelią – numušinėti lėktuvus su bombomis... Mums reikia oro gynybos sistemų fronto linijoje“, – sakė diplomatas.
Nuolatinis pavojus
Kyjivo gyventojams tikrai aiškus tokios gynybos poreikis. Likus vos valandai iki to, kai D.Kuleba pirmadienį užsienio reikalų ministerijoje sėdo kalbėtis su leidiniu „Politico“ žurnalistu, Ukrainos sostinę atakavo Rusijos balistinės raketos.
Praėjus vos kelioms akimirkoms po to, kai mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos, pasigirdo keli garsūs sprogimai. D.Kuleba tuo metu buvo miesto botanikos sode ir filmavo vaizdo įrašą būsimai kelionei.
Raketas perėmė priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“. Tačiau dešimt žmonių, įskaitant paauglę, vis tiek buvo sužeisti krintančių nuolaužų, taip pat ir rajone, esančiame netoli tos vietos, kur D.Kuleba filmavo.
Užsienio reikalų ministro reikalavimas pateiktas sudėtingu momentu, kai Ukraina bando atremti įsiveržusias Vladimiro Putino pajėgas. Vakarų parama, kuri prieš dvejus metus prasidėjus plataus masto invazijai buvo stipri, pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo, o didelį naują JAV pagalbos paketą stabdo partijų nesutarimai Kongrese.
Vakarai nori, kad Ukraina kovotų už nugaros supančiota viena ranka
Praėjusią savaitę pranešta, kad JAV paragino Kyjivą nutraukti atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą ir naftos perdirbimo objektus, baimindamosi, kad Ukrainos dronų smūgiai padidins pasaulines energijos kainas. D.Kuleba to nepatvirtino, tačiau paklaustas, ar kartais jaučia, kad Vakarų sąjungininkai nori, jog Ukraina kovotų už nugaros supančiota viena ranka, atsakė: „Taip, aš taip manau.“
Kyjivas, žinoma, yra besąlygiškai dėkingas už visą Vakarų aljanso teikiamą paramą, sakė jis. Tačiau jis nerimauja, kad sąjungininkų veiksmai ne visada atitinka jų retoriką, o karui užsitęsus, jie „grįžta prie įprasto politikos vykdymo būdo“.
Jis apibūdina užburtą ratą – ginklai užlaikomi, vėluoja arba tiekiami nepakankamu kiekiu, o tada sąjungininkai sako, kad Ukraina atsitraukia, kad jai neįmanoma laimėti. Ir sąjungininkai klausia savęs, kodėl jie turėtų aprūpinti Ukrainą „žaidimą keičiančiais“ ginklais.
„Bet žiūrėkite, visą šį realybės paveikslą, kurį patys sau piešiate, lemia vienas paprastas faktas – Ukrainos kariai neturi pakankamo kiekio ginklų, nes jūs jų nesuteikėte“, – sakė jis.
Paklaustas apie Joe Bideno 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai, kurį jau kelis mėnesius stabdo respublikonai Kapitolijuje, D.Kuleba buvo lakoniškas. „Mes būsime dėkingi už sprendimą“, – sakė jis.
Nuo praėjusių metų spalio mėnesio Ukrainai buvo nustatyti pagalbos suteikimo terminai. „Kiekvieną kartą, kai išgirstu naują terminą, tiesiog sakau: „Telaimina Dievas Ameriką ir JAV Kongresą“, – šypsodamasis sakė jis.
Šis klausimas erzina vokiečius
O kaip dėl Vokietijos, kuri suka galvą, ar tiekti ilgo nuotolio raketas „Taurus“ – dar vieną svarbų Kyjivo pageidavimų sąrašo punktą? „Klausykite, man jau atsibodo į tai atsakinėti. Atsiprašau. Galite mane cituoti, aš neprieštarauju. Bet kiekvieną kartą, kai atsakau į šį klausimą, sulaukiu susierzinusių atsiliepimų iš Berlyno. Palikite tai jiems. Jie patys save pastatė į tokią situaciją. Leiskite jiems rasti išeitį“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išvengė D.Kulebos kritikos. Po nedrąsios pradžios E.Macronas pastaruoju metu sugriežtino savo ryžtą – bent jau viešuose komentaruose – primygtinai tvirtindamas, kad Europa negali atmesti galimybės siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, jei to reikia, kad Rusija nenugalėtų.
„Džiaugiamės matydami, kad prezidentas E.Macronas vysto pastangas šia kryptimi, – sakė jis.
Nors Ukraina niekada neprašė „Europos karinių pajėgų batų ant savo žemės“, ES vadovai turi susitaikyti su mintimi, kad „ta diena gali išaušti“.
„Puikiai suprantu, kad europiečiai nėra pripratę prie minties apie karą“, – sakė jis. „Tačiau tokio nerūpestingumo europiečiai tiesiog negali sau leisti – nei sau, nei savo vaikams, – niūriai sako jis. – Ukraina gali laimėti. Bet jei Ukraina pralaimės, V.Putinas nesustos.“
Ukraina: sudavėme smūgį Rusijos desantiniam laivui „Konstantin Olšanskij“
10:59 Atnaujinta 11:37
Antradienį Ukraina paskelbė, kad dar vienas sėkmingas smūgis buvo suduotas Rusijos Juodosios jūros laivynui, ir pranešė, kad į desantinį laivą „Konstantin Olšanskij“ pataikė raketa „Neptūnas“.
Kalbėdamas per nacionalinę televiziją, karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas sakė, kad laivo žala vis dar nustatinėjama.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino atakas prieš suduotas Rusijos Juodosios jūros laivyno taikinius okupuotame Kryme, sėkmingai taikydamasi į kelis laivus ir priversdama Rusijos pajėgas persidislokuoti į saugesnius vandenis.
D.Pletenčiukas teigė, kad „Konstantin Olšanskij" buvo užpultas kovo 23 d., šeštadienį, t. y. tą pačią dieną, kai buvo atakuoti du Rusijos desantiniai laivai „Jamal“ ir „Azov“.
1985 m. pastatytas laivas „Konstantin Olšanskij“ buvo perduotas Ukrainos kariniam jūrų laivynui 1996 m., kai buvo padalytas Sovietų Sąjungos karinis laivynas.
Tai buvo vienas iš daugelio Ukrainos laivų, kuriuos 2014 m. per Krymo aneksiją užgrobė Rusijos pajėgos.
Pasak jo, šis laivas 9 metus stovėjo Sevastopolio įlankoje ir buvo išmontuojamas atsarginėms dalims, banaliai kalbant, plėšiamas.
„O 10-aisiais karo metais jie suprato, kad baigiasi šio projekto didieji desantiniai laivai, ir buvo nuspręsta jį restauruoti“, – sakė D.Pletenčiukas.
„Šį laivą turėjo naudoti Ukraina, todėl buvo priimtas sprendimas sunaikinti šį laivą su mūsų „Neptūnu“, – nacionalinei televizijai sakė D.Pletenčiukas.
Kovo 23 d. vėlyvomis valandomis surengta ataka taip pat smogė kai kuriems Juodosios jūros laivyno infrastruktūros objektams Kryme ir Rusijos kariniam ryšių centrui, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginių komunikacijų centras neseniai pranešė, kad nuo 2024 m. vasario pradžios 33 proc. laivyno karo laivų, įskaitant 24 laivus ir vieną povandeninį laivą, buvo išvesti iš rikiuotės. Rusija ėmėsi keleto veiksmų, kad pašalintų nuolatinę grėsmę, be kita ko, šį mėnesį pakeitė Rusijos karinio jūrų laivyno vadą.
V.Zelenskis į V.Putino kaltinimus sureagavo nesantūriai: „Ligotas ir ciniškas padaras“
08:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame kreipimesi atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, kad Ukraina susijusi su teroristiniu išpuoliu Maskvos srityje. Pasak Ukrainos lyderio, V.Putinui visi yra teroristai, išskyrus jį patį.
„Šiandien Putinas vėl kalbėjo pats su savimi, ir tai vėl buvo transliuojama per televiziją. Jis vėl kaltina Ukrainą. Jis yra ligotas ir ciniškas padaras. Visi yra teroristai, išskyrus jį, nors jis jau du dešimtmečius maitinasi teroru. Jis yra didžiausias teroristas. Jis ir jo specialiosios tarnybos. O kai jo nebeliks, kartu su juo išnyks ir teroro bei smurto paklausa.“
Tame pačiame pranešime prezidentas taip pat padėkojo visiems, kurie dirba šalindami Rusijos smūgių padarinius.
V.Zelenskis pabrėžė, kad itin svarbu skirti dėmesio tiems, kuriems reikia paramos.
Pasak jo, net jei žmonėms nepatogu prašyti kitų pagalbos, jie patys turi atkreipti dėmesį, paremti ir nepalikti jų vienų su sunkumais.
Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 12 rusų dronų
08:50
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 12 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo 12 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo ir Rusijos Kursko srities, taip pat dviem raketomis S-300.
Visi 12 bepiločių buvo sunaikinti virš Mykolajivo ir Charkivo sričių.
Rusija turi taikinį Ukrainoje ir paslapčia rezga planą
08:49
Rusijos gynybos ministerija planuoja masinę mobilizaciją ir Charkivo apgultį. Manoma, kad šiuo metu į Belgorodo ir Kursko apylinkes perkeltos pajėgos bus pasiųstos apgulti didžiausio rytinės Ukrainos dalies miesto.
Leidinys „Viorstka“ rašo, kad artimiausiu metu Rusija planuoja į kariuomenės gretas įtraukti mažiausiai 300 tūkst. žmonių. Numatoma, kad visi jie privalės vykti kovoti į Ukrainos frontą.
Tai leidiniui sakė keturi aukšto rango pareigūnai iš Rusijos prezidento administracijos, regionų vyriausybių ir Gynybos ministerijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Saugumo tarnybos vadas įvardijo, ko laukia Ukraina, kad smogtų Krymo tiltui
08:45
Po sėkmingų išpuolių prieš Krymo tiltą Rusija kol kas nesinaudoja juo ginklams ir šaudmenims tiekti. Anksčiau per dieną tiltu pravažiuodavo 42-46 traukiniai, gabenantys ginklus ir amuniciją, dabar – tik 4-5, iš kurių keturi yra keleiviniai traukiniai, o vienas skirtas bendriesiems kroviniams vežti, pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Maliukas interviu televizijai „ICTV Fakty“, kuris buvo transliuojamas nacionalinio teletilto eteryje.
„Tai reiškia, kad šiandien priešas visiškai nesinaudoja Krymo tiltu ginklams tiekti. Transporto priemonių eismas vyksta taip: jos važiuoja atbuline eiga, jų svoris negali viršyti 3,5 tonos“, – paaiškino jis.
Saugumo tarnybos vadas taip pat pažymėjo, kad rusai dirba, jog jis būtų visiškai atkurtas. Jei tai įvyks, Ukrainos pusė atitinkamai reaguos.
„Kai jie atkurs atramas, potencialiai gali vėl pradėti gabenti amuniciją. Tuomet, tiesą sakant, mes vėl jiems pasakysime „labas“. Viskas vyksta savo laiku, neskubinkime įvykių. Žinoma, mes turime potencialą jį visiškai sunaikinti“, – patikino V.Maliukas.
Vasario mėnesį Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk įvertino, kad Rusija jau ruošiasi Krymo tilto sunaikinimui.
Pasak jos, dėl šios priežasties rusai pradėjo tiesti geležinkelį laikinai okupuotose Zaporižios ir Chersono sričių dalyse, kad išvengtų visiškos blokados, jei Krymo tiltas būtų sunaikintas.
Anksčiau Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa sakė, kad Krymo tiltas „žlugs“ dar šiais metais.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:37
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 770 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 438,1 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 6 tankai, 24 šarvuotosios kovos mašinos, 27 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 44 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 14 Rusijos bepiločių orlaivių ir 4 sparnuotąsias raketas.
Ukrainos kariuomenė: padėtis prie Časiv Jaro yra įtempta
07:31
Ukrainos pajėgos susiduria su sudėtinga padėtimi aplink rytinį Časiv Jaro miestą, Rusijai ten sutelkus savo puolimą, pirmadienį sakė Ukrainos kariuomenės pareigūnas.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva fronto linijoje pasiekė nemažai laimėjimų, didindama savo pranašumą. Ukrainiečiams sunkiai sekasi trūkstant itin reikalingų šaudmenų iš Vakarų sąjungininkų.
„Situacija dėl Časiv Jaro jau ne pirmą dieną yra sudėtinga ir įtempta“, – sakė Ukrainos 26-osios artilerijos brigados atstovas Olehas Kalašnikovas.
„Šiandien tai pagrindinis priešo puolimo operacijų objektas. Jis bando pralaužti mūsų gynybą, kad pasiektų Časiv Jarą“, – pridūrė jis.
O.Kalašnikovas taip pat sakė, kad Rusija šiame rajone dažniau naudoja galingas valdomąsias bombas ir mėto jas ant apgyvendintų teritorijų bei Ukrainos karių įtvirtintų pozicijų.
Pastaruosius kelis mėnesius Ukraina yra priversta gintis. Jai trūksta šaudmenų ir personalo, o Vašingtonas dėl susiskaldymo JAV Kongrese vis dar nesuteikė žadėto 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo.
Ukrainiečių sausumos pajėgų vadas praėjusią savaitę perspėjo, kad Rusija formuoja daugiau kaip 100 tūkst. karių grupę ir rengiasi galimai dideliam puolimui šią vasarą.
Analitikai atskleidė, kaip dėl teroro išpuolio kaltinant Ukrainą gali kilti grėsmė Rusijai
07:13
Teroristinis išpuolis prieš Maskvos „Crocus City Hall“ yra didelė Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos nesėkmė, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Pasak analitikų, turimi įrodymai nerodo jokios sąmokslo teorijos prieš Rusijos Federaciją. Tačiau tai, kad Kremlius ir ultranacionalistai dėl „Islamo valstybės“ išpuolio kaltina Ukrainą, gali brangiai kainuoti Rusijos vidaus saugumui ir civilių gyvybėms.
ISW analitikai mano, kad Kremlius ir jo ultranacionalistai propagandistai ignoruoja aiškią grėsmę, kurią Rusijos teritorijoje vykdomos islamistų operacijos kelia jos vidaus saugumui ir civiliams gyventojams, vietoj to teikdami pirmenybę propagandai ir melagingų kaltinimų dėl Ukrainos dalyvavimo sklaidai.
Kremlius nusprendė, kad informacinė vertė kaltinant Ukrainą dėl išpuolio yra verta vidaus saugumui kylančio pavojaus ir civilių aukų, kurias Rusijos Federacija gali patirti dėl nesugebėjimo tinkamai kovoti su radikalių islamistų grėsme savo teritorijoje.
Charkivo mieste naktį nuaidėjo sprogimai
06:59
Antradienio naktį Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad mieste girdėjosi sprogimai. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pažymėjo, kad Rusijos okupantai smogia bepiločiais lėktuvais. „Charkivo ir srities gyventojai: pasilikite slėptuvėse“, – paragino jis.
Preliminariais duomenimis, priešlėktuvinės gynybos pajėgos virš Charkivo srities numušė mažiausiai aštuonis Rusijos dronus.
Kol kas apie aukas nepranešta.
