Karas Ukrainoje. Taika per 24 valandas: D.Trumpas aplinkai prisipažino, kad atiduos V.Putinui Krymą ir Donbasą

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Už sprogimą Zaporižios atominėje elektrinėje atsakingi rusų okupantai. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas komentare laikraščiui „Ukrajinska pravda“. Pasak jo, Ukraina nevykdo jokių ginkluotų provokacijų okupuotos elektrinės teritorijoje.

„Valstybė agresorė vėl kelia pavojų branduoliniam objektui, civiliams gyventojams ir aplinkai visoje Europoje. Rusijos smūgiai, kad ir imitaciniai, Ukrainos atominės elektrinės teritorijoje, taip pat karių ir ginkluotės dislokavimas joje, Zaporižios AE objektų užminavimas jau seniai yra gerai žinoma ir nuolatinė okupantų nusikalstama praktika“, – pabrėžė jis.

Zaporižios atominę elektrinę nuo 2022 m. kovo mėn. visiškai kontroliuoja Rusijos okupacinės pajėgos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Elektrinėje dirba Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovai, taip pat yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovų. TATENA pareiškė, kad elektrinės neįmanoma apsaugoti.

Sekmadienį agentūros direktorius pranešė, kad elektrinėje sprogo bepilotis orlaivis, tai įvyko TATENA ekspertų akivaizdoje.

Okupantai iš karto apkaltino Ukrainą. Pasak jų, Ukrainos kariuomenė esą paleido droną virš sustabdyto reaktoriaus.

Rusija bando Charkivą paversti „pilkąja zona“, kurioje normalus gyvenimas neįmanomas. Apie tai rašo „The Economist“, remdamasis šaltiniais Ukrainos karinėje vadovybėje.

Pažymima, kad, be smūgių energetikos infrastruktūrai, Rusija rengia chaotiškus smūgius valdomomis bombomis antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste. Tai darydami rusai griebiasi bjaurios „dvigubo smūgio“ taktikos, kai antruoju smūgiu atakuojami į pirmojo smūgio vietą atvykę gelbėtojai, policija ir medikai.

„Kariniai šaltiniai Kyjive teigia, kad Rusija nusprendė paversti miestą „pilkąja zona“, netinkama civiliams gyventojams“, – rašo leidinys.

Tačiau miesto meras Ihoris Terechovas atmeta, kad rusams pavyks įgyvendinti šį planą.

Telegram/Charkivas

„Kaip galima tokį miestą paversti pilkąja zona? Žmonės neišvažiuos, nes jie jau buvo išvykę, paskui grįžo. Juos jau pakankamai kankino“, – sakė jis, primindamas, kad karo pradžioje Charkive iš pusantro milijono gyventojų buvo likę apie 300 tūkstančių, o dabar jų vėl yra apie 1,3 milijono.

I.Terechovas pažymėjo, kad, nepaisant nuolatinių smūgių energetikos sektoriui, valdžiai pavyko užtikrinti miesto infrastruktūros funkcionavimą. „Jei papasakočiau, kaip mums tai pavyko, tai taip pat taptų taikiniu“, – pripažino jis.

Leidinys pažymi, kad patys Charkivo gyventojai vis dėlto po truputį palieka miestą. Gyventojus gąsdina nuolatiniai raketų ir bombų smūgiai, o verslininkams problemą kelia ir sistemingas energijos trūkumas. Atsižvelgdama į tai, miesto valdžia praneša, kad atidaroma pirmoji mieste specialiai pastatyta požeminė mokykla 900 mokinių.

Ukrainos Generalinė prokuratūra sekmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl vaizdo įrašo, kuriame, kaip teigiama, matyti, kaip Rusijos kariai Chersono srityje nušauna tris suimtus ir neginkluotus Ukrainos karius.

Vaizdo įrašas buvo paskelbtas rusiškuose socialinio tinklo „Telegram“ kanaluose, sakoma Generalinės prokuratūros pareiškime.

Karo belaisvių žudymas pažeidžia Ženevos konvenciją ir yra karo nusikaltimas.

Minimame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų narys paleidžia kelis šūvius į neginkluotus ir nejudančius Ukrainos kariškius, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame „Telegram“.

Vaizdo įrašo aprašyme teigiama, kad incidentas įvyko netoli Krynkų kaimo Chersono srityje. Anksčiau šiemet Maskva sakė, kad Rusijos kariuomenė perėmė Krynkų kontrolę, tačiau Ukrainos valdžia tai neigė.

Dar viena ilgo nuotolio oro gynybos sistema, galinti numušti balistinius taikinius ir lėktuvus daug kartų didesniu atstumu nei „Patriot“, jau įrodė savo galimybes tikroje kovoje, tačiau ją gauti Ukrainai bus dar sunkesnė užduotis, rašo „Defence Express“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad Ukrainai reikia 25 „Patriot“ sistemų su 6–8 baterijomis kiekvienoje, kad jos teritorija būtų visiškai apsaugota nuo priešo oro atakų.

Viena iš nedaugelio oro gynybos sistemų, pasiteisinusių karo sąlygomis gebėjimu numušti balistinius taikinius, yra Izraelio „Rafael“ „David's Sling“, kuri kurdama aktyviai bendradarbiavo su amerikiečių „Raytheon“. Šis kompleksas jau buvo naudojamas tikriems balistinių raketų perėmimams ir įrodė savo didelį efektyvumą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Donaldo Trumpo planas, kaip užbaigti karą Ukrainoje, yra priversti Ukrainą atiduoti teritorijas agresoriui. Tai laikraščiui „The Washington Post“ papasakojo šį klausimą su D.Trumpu aptarinėję jo aplinkos žmonės.

Pažymima, kad D.Trumpas ne kartą gyrėsi, jog, grįžęs į Baltuosius rūmus, per 24 valandas susitars dėl taikos sutarties tarp Rusijos ir Ukrainos. Tačiau jis nuolat atsisakydavo viešai atskleisti šio plano turinį. Žmonės, kurie aptarinėjo šį klausimą su D.Trumpu, „The Washington Post“, su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad planas yra priversti Ukrainą perduoti Krymą ir Donbasą šaliai agresorei.

Pasak vieno iš leidiniui kalbėjusių asmenų, privačiame pokalbyje D.Trumpas sakė, kad, jo nuomone, tiek Rusija, tiek Ukraina „nori išsaugoti veidą, nori išeities“ ir kad žmonės kai kuriose Ukrainos dalyse sutiktų būti Rusijos dalimi.

„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

Teigiama, kad kai kurie D.Trumpo bendražygiai bandė jį atkalbėti nuo tokio plano. „100 proc. laiko praleidau kalbėdamas su D.Trumpu apie Ukrainą. Jis (Putinas) turi sumokėti kainą. Jis negali šio dalyko laimėti“, – sakė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.

D.Trumpo spaudos tarnyba atsisakė atvirai paneigti šią informaciją, apsiribodama teiginiu, kad minėti įrodymai nėra patikimi.

„Bet kokios spekuliacijos apie prezidento D.Trumpo planą yra iš neįvardytų ir neinformuotų šaltinių, kurie neturi jokio supratimo, kas vyksta ir kas įvyks. Prezidentas D.Trumpas vienintelis kalba apie žudynių sustabdymą“, – sakė atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Buvusi D.Trumpo vyriausioji patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill sakė, kad jos buvęs viršininkas per daug pasikliauja savo charizma ir mano, kad gali sutaikyti Ukrainą ir Rusiją tiesiog susėdęs su jų lyderiais prie derybų stalo. Ji taip pat pažymėjo, kad D.Trumpo komanda Rusijos invaziją į Ukrainą laiko paprastu teritoriniu ginču, o ne grėsme visai Europos saugumo architektūrai ir pasaulio tvarkai apskritai.

Rusija sekmadienį pranešė, kad virš savo pasienio Belgorodo ir Briansko sričių, kurios nuolat nukenčia nuo atakų, sunaikino 15 Ukrainos dronų.

„Oro gynyba perėmė ir sunaikino 15 Ukrainos dronų virš Belgorodo ir Briansko sričių“, – pranešė Rusijos kariuomenė, pridūrusi, kad 12 iš jų buvo sunaikinta virš Belgorodo srities.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas pralaimės karą su Rusija, jei JAV Kongresas nepatvirtins karinės pagalbos kovai su Maskvos invazija.

„Būtina konkrečiai pasakyti Kongresui, kad jei Kongresas nepadės Ukrainai, Ukraina pralaimės karą“, – sakė V.Zelenskis per Kyjivo organizuojamos lėšų rinkimo platformos „United24“ susitikimą vaizdo ryšiu.

Kongresas jau kelis mėnesius stabdo 60 mlrd. dolerių (55,8 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo patvirtinimą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis teigė, kad Ukrainai būtų „sunku išgyventi“ be pagalbos.

Jis pabrėžė, kad „jei Ukraina pralaimės karą, bus užpultos kitos valstybės“.

Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus.

Sekmadienį Kyjivas pranešė, kad per Rusijos smūgį Huliaipolės mieste pietinėje Zaporižios srityje žuvo trys žmonės.

„Du vyrai ir moteris žuvo po savo privataus namo, į kurį pataikė rusų sviedinys, griuvėsiais“, – socialiniuose tinkluose pranešė regiono vadovas Ivanas Fedorovas.

Pareigūnai sakė, kad dar vienas civilis žuvo Kupjanske, esančiame šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur pastaraisiais mėnesiais padaugėjo išpuolių.

„Viena moteris žuvo po griuvėsiais daugiaaukščio namo ketvirtame aukšte esančiame bute“, – nurodė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir pridūrė, kad tai buvo gyvenamasis namas.

Charkivo miesto valdžia pranešė, kad Rusija sekmadienį surengė dar vieną išpuolį, per kurį buvo sužeisti penki civiliai, kitą dieną po kruvinos atakos šiame mieste.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį pranešė, kad rusų okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje sprogo dronas.

TATENA ekspertai „gavo informacijos, kad šiandien elektrinės teritorijoje sprogo dronas. Toks sprogimas atitinka TATENA stebėjimų duomenis“, sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime.

Nuo 2022 metų, kai Rusijos pajėgos užėmė elektrinę pirmosiomis plataus masto puolimo prieš Ukrainą dienomis, ji neveikia, o abi pusės viena kitą kaltina dėl dažnų apšaudymų.

Naujausiame TATENA pranešime nenurodoma, kuri pusė paleido droną.

„Raginu susilaikyti nuo veiksmų, kurie prieštarauja TATENA principams ir kelia pavojų branduolinei saugai“, – pranešime cituojamas šios Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Okupacinės valdžios paskirta Zaporižios atominės elektrinės vadovybė anksčiau teigė, kad ukrainiečių dronai kamikadzės pataikė į elektrinės teritoriją. Administracijos teigimu, nukentėjusiųjų nebuvo.

Ukraina kol kas nekomentavo Rusijos primestų pareigūnų pareiškimų.

Rusija suintensyvins puolamuosius veiksmus pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, pirmiausia prie Donecko.

Tokia prognoze interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD pasidalijo Ukrainos  Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kirila Budanovas.

„Manome, kad Rusijos puolamieji veiksmai suintensyvės pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, ypač Donbaso srityje. Jie šiek tiek pasistūmės Časiv Jaro link. Jie judės link Pokrovsko miesto, strategine kryptimi – link Pokrovsko“, – sakė K.Budanovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas

GUR vadovas mano, kad prieš prasidedant numatomam Rusijos puolimui didelių pokyčių fronte nebus. Jis pripažino, kad padėtis gana sudėtinga, tačiau ji kontroliuojama.

Be to, K.Budanovas neatmeta galimybės, kad šiais metais įvyks ir Ukrainos puolimas. Tačiau jis šios temos plačiau neaptarė, nurodydamas, kad atsakomybė už šią sritį tenka Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui.

Padėtis aplink Ukrainos rytuose esantį Časiv Jarą yra sunki ir įtempta, nors rusai šiuo metu atsitraukia, sekmadienį pranešė kariuomenė.

Rusų pajėgos pastarosiomis dienomis nuolat apšaudo šį fronto rajoną, siekdamos užimti pagrindines miesto aukštumas.

Časiv Jaras yra už mažiau nei 30 km į pietryčius nuo Kramatorsko – Ukrainos kariuomenei svarbaus geležinkelių ir logistikos mazgo.

„Padėtis pakankamai sunki ir įtempta, – ukrainiečių televizijai sakė šiame rajone dislokuotos brigados atstovas Olehas Kalašnikovas. – Rusai bando tiesiogiai pulti Bohdanivkos ir Ivanivskės miestelius netoli Časiv Jaro. Jie taip pat bando imtis puolamųjų veiksmų tarp šių dviejų vietų.“

Rusijos kariuomenė „naudoja pėstininkus, kuriuos remia šarvuotosios kovos mašinos ir karo lėktuvai“, sakė atstovas.

„Tačiau visos jų atakos atremiamos. Jie atsitraukia“, – pridūrė jis.

Penktadienį rusų primesti pareigūnai okupuotose Ukrainos dalyse sakė, kad Maskvos kariuomenė juda Časiv Jaro Donecko regione link.

Ir ukrainiečių, ir rusų tinklaraštininkai, turintys ryšių su ginkluotosiomis pajėgomis, sakė, kad rusų kariai pasiekė šio miesto pakraščius. 

Sekmadienį O.Kalašnikovas pabrėžė strateginę Časiv Jaro svarbą. Miestas yra už 20 km į vakarus nuo Bachmuto, virtusio griuvėsiais po kelis mėnesius trukusios artilerijos ugnies ir pernai gegužę galiausiai užimto rusų.

Rusija neseniai pasiekė pirmųjų nuo Bachmuto užėmimo teritorinių laimėjimų ir dabar bando toliau veržtis į priekį, o ukrainiečių daliniams labai trukdo gyvybiškai svarbios Vakarų karinės pagalbos vėlavimas.

Jei Rusija užims Časiv Jarą, kur prieš karą gyveno 13 tūkst. žmonių, o dabar yra likę 770, ji „galės bombarduoti Kostiantynivką“, esančią už 10 km į pietvakarius, įspėjo O.Kalašnikovas.

„Priešas taip pat galės kelti grėsmę logistikos keliams“, – sakė jis.

Rusijai naudojant Šiaurės Korėjos raketas kare prieš Ukrainą, Pchenjanas turi retą progą išbandyti savo ginklus mūšyje.

„Nepamenu, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė būtų turėjusi tokią laboratoriją mūšio lauke, kokią rusai sau leido Ukrainoje“, – pareiškė JAV Ramiojo vandenyno sausumos pajėgų vadas generolas Charlesas Flynnas, kurį cituoja agentūra „Bloomberg“.

Tai Šiaurės Korėjai suteikia vertingos informacijos techniniais klausimais. Ch.Flynnas teigia, kad JAV atidžiai stebės, kai vystysis įvykiai.

JAV, Pietų Korėja ir kitos šalys kaltina Šiaurės Korėją siunčiant į Rusiją naujausias balistines raketas, galinčias nešti branduolinius ginklus. Jas lengva paslėpti, galima greitai dislokuoti ir sunku numušti. JAV pateiktos nuotraukos rodo, kad tai yra „Hwasong-11“ – plati trumpojo nuotolio balistinių raketų klasė, galinti tiksliai pataikyti į taikinius. Jų veikimo nuotolis yra 380–800 km.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Hwasong“ raketos kariniame parade Pchenjane

Ch.Flynnas tebesitęsiančius Šiaurės Korėjos balistinių raketų bandymus vadina keliančiais nerimą ir destabilizuojančiais padėtį.

Šiaurės Korėja spartina slaptų ginklų siuntų į Rusiją tempą. Neseniai ji išsiuntė dar 6700 konteinerių, kuriuose gali būti apie 3 milijonai 152 mm kalibro sviedinių.

Didelis potvynis Orske, kilęs pratrūkus užtvankai ir privertęs evakuoti kelis tūkstančius žmonių, nulėmė kritinę situaciją, sekmadienį sakė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas.

„Orsko mieste susidarė kritinė situacija“, – iš šio 200 tūkst. gyventojų turinčio miesto sakė A.Kurenkovas.

Rusija šeštadienį pranešė, kad netoli sienos su Kazachstanu esančioje pietinėje Orenburgo srityje dėl potvynio, kilusio pratrūkus užtvankai, evakuota daugiau kaip 4 tūkst. žmonių.

2014 metais pastatyta užtvanka pratrūko penktadienį po liūčių.

Rusų kariams raketomis „Grad“ apšaudžius Huliaipolės miestą Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje, žuvo trys civiliai, o dar vienas buvo sužeistas, sekmadienį pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.

Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad du vyrai ir moteris žuvo raketoms pataikius į vieną namą šiame pafrontės mieste ir kad kitas sužeistas vyras buvo hospitalizuotas.

Tuo metu Charkivo meras Ihoris Terechovas sekmadienį „Telegram“ pranešė, kad mieste nugriaudėjo du sprogimai.

Anksčiau skelbta apie sprogimus Odesoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį ir antradienį lankysis svarbioje Maskvos diplomatinėje ir ekonominėje partnerėje Kinijoje, sakoma sekmadienį paskelbtame jo ministerijos pareiškime.

„Balandžio 8 ir 9 dienomis Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su oficialiu vizitu lankysis Kinijos Liaudies Respublikoje“, – sakoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Jame nurodoma, kad vizito metu planuojamos S.Lavrovo diskusijos su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi.

„Tikimasi nuodugnaus apsikeitimo nuomonėmis dėl virtinės „karštų temų“, – sakoma pareiškime, nurodant „Ukrainos krizę ir padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Ministrai „aptars įvairius klausimus, susijusius su dvišaliu bendradarbiavimu, taip pat bendradarbiavimu tarptautinėje scenoje“, nurodė ministerija.

Pekine kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning patvirtino, kad Wang Yi kvietimu įvyks oficialus S.Lavrovo vizitas.

Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Kinijos santykiai stiprėja.

Kinija save vaizduoja neutralia šio karo atžvilgiu ir ragina politiškai išspręsti konfliktą. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją ir per pastaruosius dvejus metus tapo pagrindiniu Rusijos prekybos partneriu.

Vakarų šalys nuolat ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Kremliui ir vaidinti didesnį vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.

Ukrainą skeptiškai vertinančios slovakų vyriausybės sąjungininkas Peteris Pellegrini laimėjo šeštadienį įvykusius Slovakijos prezidento rinkimus, įveikęs provakarietišką diplomatą Ivaną Korčoką.

Opozicijos remtas I.Korčokas pripažino pralaimėjimą beveik galutiniams antrojo rinkimų rato rezultatams parodžius, kad jis gavo 47 proc., o buvęs premjeras P.Pellegrini – 53 proc. balsų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Peteris Pellegrini ir Robertas Fico

„Tai didžiulis pasitenkinimas“, – sakė P.Pellegrini Bratislavoje. Jis pažadėjo „užtikrinti, kad Slovakija liktų taikos, o ne karo pusėje“.

Prieš antrąjį prezidento rinkimų ratą P.Pellegrini sakė pritariantis taikos deryboms su Rusija. I.Korčokas kalbėjo nemanantis, kad Ukraina dėl taikos turėtų atiduoti dalį savo teritorijos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Nutekintas Rusijos deputato garso įrašas sukėlė šoką diplomatiniuose sluoksniuose – jame nurodoma, kad po invazijos į Ukrainą kitas Rusijos agresijos taikinys gali būti Kazachstanas, skelbia defence-blog.com.

Įraše Rusijos generolas ir Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas nedviprasmiškai teigia, kad Kazachstanas turėtų tapti kita Rusijos auka. 

Daugiau apie tai skaitykite ir garso įrašą klausykite čia.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 17 rusų dronų.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai sekmadienio naktį paleido į Ukrainą raketą Ch-31 iš okupuotos Luhansko srities dalies, balistinę raketą „Iskander-M“ iš okupuoto Krymo ir 17 atakos dronų „Shahed“, taip pat iš Krymo.

Visi dronai buvo sunaikinti virš Charkivo, Dnipropetrovsko ir Poltavos sričių.

Rusijos grasinimais NATO valstybėms narėms siekiama atgrasyti Vakarus, skelbia Karo studijų institutas (angl. – Institute for the Study of War (ISW)). 

Kremlius nuolat gąsdina Suomiją „pasekmėmis“ dėl jos įstojimo į NATO. Taip šalis agresorė bando sulaikyti Aljanso įtakos kitoms šalims plėtrą ir ruošia informacinę dirvą ilgai konfrontacijai su Vakarais.

Karo studijų instituto duomenimis, Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomija, įstojusi į NATO, neva „prarado savarankiškumą priimant užsienio politikos sprendimus“. Kremlius nuolat naudojo tokį naratyvą melagingai teigdamas, kad NATO kontroliuoja Ukrainą ir naudojasi ja kaip grėsme Rusijai.

„Kuznecovas (Rusijos ambasadorius Suomijoje Pavelas Kuznecovas – „Unian“) grasino Suomijai ir visam NATO aljansui. Jis teigia, kad Rusija bus priversta atsakyti į NATO karinių pajėgų telkimą ir ginkluotę arba į branduolinių ginklų dislokavimą Suomijoje ir kad Rusijos atsakas bus adekvatus, bet nebūtinai simetriškas“, – rašoma pranešime.

Be to, ambasadorius teigė, kad įstoję į Aljansą suomiai prisijungė prie „karo partijos, kol Rusija bus nugalėta“, taip pat kaltino suomių „rusofobiją“ dėl to, kad Rusijos ir Suomijos santykiai visiškai nutrūko.

Pasak P.Kuznecovo, Suomija esą neturi kito pasirinkimo, kaip tik gerinti santykius su Rusija, nes „nuo geografijos nepabėgsi“. Kartu jis vienašališkai kaltino Helsinkį dėl prastos Rusijos ir Suomijos santykių būklės, nepaisant 2023 m. rudenį Rusijos ir Suomijos pasienyje Rusijos sukurtos dirbtinės migracijos krizės ir pasikartojančių Rusijos grasinimų Suomijai bei NATO aljansui.

„ISW ir toliau mano, kad Rusijos grasinimais NATO valstybėms narėms siekiama atgrasyti Vakarus. Priešingai, Rusijos pareigūnų ir diplomatų pareiškimais apie numanomas NATO grėsmes siekiama sukurti informacinę aplinką, kad būtų pateisinta ir palaikoma numanoma ilgalaikė geopolitinė konfrontacija su Vakarais“, – teigiama ataskaitoje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos karas prieš NATO

ISW anksčiau pranešė, kad Vladimiras Putinas pradėjo rengtis karinei agresijai prieš Šiaurės Atlanto aljansą.

Rusija, reaguodama į NATO šalių ir Europos Sąjungos nuogąstavimus, kad šalis agresorė gali užpulti ir jas, tvirtino to daryti neketinanti. 

Lenkija pareiškė, kad Rusija gali užpulti Šiaurės Atlanto aljansą jau 2026-2027 m., todėl šalys narės turėtų skubiai didinti išlaidas gynybai.

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris kovo pabaigoje sakė, kad kol kas nėra jokių požymių, jog Rusija planuoja įsiveržti į kurią nors NATO šalį.

Rusijos kariai sistemingai vykdo neteisėtų cheminių atakų prieš Ukrainos kariuomenę kampaniją. Tai teigiama „The Telegraph“ atliktame tyrime.

Leidinio žurnalistai kalbėjosi su keliais ukrainiečių kariais, dislokuotais pozicijose palei visą fronto liniją. Jie papasakojo, kad jų pozicijos beveik kasdien buvo atakuojamos nedideliais dronais, kurie paleisdavo ašarines dujas, taip pat kitas chemines medžiagas. Pažymima, kad tokių dujų, kurios žinomos kaip CS ir kurias paprastai naudoja specialiosios pajėgos, naudojimas karo metu yra draudžiamas pagal Cheminio ginklo konvenciją.

„Beveik į kiekvieną poziciją mūsų fronto ruože per dieną numetama po vieną ar dvi dujines granatas“, – sakė Ukrainos žvalgybos grupės, dislokuotos netoli pafrontės miestelio Časiv Jaro Donecko srityje, vadas Ihoris.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Net jei šios dujų atakos nebūna mirtinos, jos paprastai sukelia paniką. Pirmasis karių instinktas yra išeiti iš pozicijų, sako Ihoris, bet tada jie gali būti atakuojami.

Kiti du ukrainiečių kariai, dislokuoti priešingose fronto linijos pusėse, pasakojo apie panašią patirtį. Pėstininkų dalinio, dislokuoto Robotynėje, Zaporožės srityje, kur dabar rusai vykdo puolimą, vadas Mychaila sakė, kad dujokaukės išgelbėjo ne vieną gyvybę. Dabar jo kariai privalo jas visada nešiotis su savimi.

Vyresnysis leitenantas Slava, kurio dalinys dislokuotas netoli Lymano Donecko srityje, sakė, kad kai kurie ukrainiečių daliniai jo rajone beveik kasdien patiria Rusijos dujų atakas.

Vieną tokią dujinę granatą laikraščiui „The Telegraph“ apžiūrai pateikė Rebekah Maciorowski, Ukrainos kariuomenėje tarnaujanti amerikiečių karo medikė ir kvalifikuota slaugytoja. Granatą paėmė 53-iosios mechanizuotosios brigados, vienos iš brigadų, kurioje ji dirba, kariai.

„Mano vaikinai ją paėmė per apšaudymą, nes niekas netikėjo, kad juos puola cheminiu ginklu“, – sakė ji.

Cheminio ginklo ekspertas ir buvęs Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos laboratorijos vadovas Marcas Michaelas Blumas patvirtino, kad rastas sprogmuo yra dujinė granata K-51, kuri paprastai būna pripildyta ašarinių dujų.

Be to, R.Maciorowski sakė, kad pernai dalyvavo viename incidente, kurį sukėlė, kaip ji įtarė, ciano vandenilis. Tai mirtinos bespalvės dujos, kurios kaip cheminis ginklas buvo naudojamos Pirmojo pasaulinio karo metais. Ji sakė, kad Rusijos dronas ant kariškių Donecko srityje numetė du užtaisus su nežinomomis dujomis, turinčiomis „maltų migdolų skonį“.

Taip pat buvo pranešimų apie chlorą ir chlorpikriną – medžiagą, kuri paprastai naudojama kaip pesticidas ir kurią Pirmojo pasaulinio karo metais kaip cheminį ginklą naudojo Vokietijos kariai.

Oficialiai Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos kariai įvykdė 626 dujų atakas. Tačiau R.Maciorowski teigia, kad tai yra „gerokai nepakankamas įvertinimas“.

„Deja, dabartinėje situacijoje daugelio Ukrainos karių mirties priežastys nėra tinkamai tiriamos. Jų tiesiog labai daug“, – aiškino ji.

Cheminio ginklo atakos yra taip įsigalėjusios okupantų taktikoje, kad Ukrainos kariai dabar yra specialiai apmokomi. Viename „The Telegraph“ pateiktame mokymo dokumente išsamiai aprašoma praėjusių metų pabaigoje įvykdyta ataka prieš ukrainiečių pozicijas netoli Bachmuto miesto.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

„Rusijos bepiločiai orlaiviai numetė tris chemines granatas, tikriausiai pripildytas CS, tiesiai į jų pozicijas. Kai kariai bandė bėgti, juos atakavo sviediniais ir dronais, mėtančiais įprastines granatas. Mokymo vadove kariams nurodoma likti vietoje ir ištverti pirmąsias kelias ašarinių dujų poveikio minutes, o ne bėgti iš kovos pozicijų. Dokumente teigiama, kad po pirmųjų kelių minučių dujų poveikis nuslopsta“, – rašo leidinys.

Tačiau problemą apsunkina tai, kad Ukrainos kariškiai ne visada gauna apsaugines priemones. Be to, jos dažnai būna nekokybiškos. „Turime dujokaukių, bet beveik visais atvejais jos yra labai senos, sovietinių modelių, ir jos nėra labai veiksmingos“, – sakė karys Ihoris.

Nuo pat karo pradžios rusų okupantai ne kartą griebėsi cheminio ginklo prieš Ukrainos gynėjus. Jie jį naudojo dar per kovas dėl Mariupolio. Tuomet buvo skelbiama apie tikėtiną zarino panaudojimą.