Svarbiausios naujienos
- Rusijos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarams
- Britanijos žvalgyba įvardijo, kiek karių Kremlius siųs į karą Ukrainoje
- Žiniasklaida: savo brigadą Lietuvoje Berlynas planuoja sustiprinti 35 tankais „Leopard 2“
- Analitikai: Rusija nusitaikė į buvusios savo sąjungininkės suverenitetą
- V.Zelenskis griežtai kritikuoja O.Scholzą dėl vokiškų raketų „Taurus“
- Šaltinis: Kremlius „surado“ didžiausią teroro išpuolio Maskvoje kaltininką
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarams
17:12
Rusijos Stačiatikių Bažnyčia skelbia „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarų pasauliui. Apie tai savo komentare rašo Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) analitikas ir politikos konsultantas Brianas Meffordas.
Jis primena neseniai Rusijos Stačiatikių Bažnyčios priimtą dekretą, kuriame išdėstyti Kremliaus ketinimai sunaikinti Ukrainą ir pateikiamas ideologinis argumentas platesnei konfrontacijai su Vakarų pasauliu.
Dekretas buvo paskelbtas kovo 27-28 d. vykusiame Pasaulio rusų liaudies tarybos, kuriai vadovauja Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, suvažiavime. Jame invazija į Ukrainą vadinama „šventuoju karu“, kuriuo aiškiai siekiama panaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir įvesti tiesioginį Rusijos valdymą.
Pasak analitiko, bažnyčios dažnai išleidžia dekretus, kuriuose išdėsto oficialią poziciją svarbiausiais klausimais, tačiau retai kada juose raginama smurtauti ar siekti teritorinių ambicijų.
„Rusija 3000 žodžių dokumente paminėta 53 kartus, o tai rodo, kad labai aiškiai akcentuojami Rusijos valstybės žemiškieji interesai“, – sako B.Meffordas.
„Dvasiniu ir moraliniu požiūriu specialioji karinė operacija yra šventasis karas, kuriame Rusija ir jos žmonės gina vieningą dvasinę Šventosios Rusijos erdvę“, – teigiama dokumente, vartojant Kremliaus mėgstamą eufemizmą, reiškiantį plataus masto invaziją į Ukrainą.
Dekrete pabrėžiama, kad Ukraina yra platesnio „Rusijos pasaulio“ dalis, kartu pabrėžiant būtinybę visiems laikams panaikinti Ukrainos valstybingumą. Jame teigiama, kad pasibaigus dabartiniam karui „visa šiuolaikinės Ukrainos teritorija turėtų patekti į išskirtinę Rusijos įtakos zoną. Galimybė, kad šioje teritorijoje egzistuotų Rusijai ir jos žmonėms priešiškas politinis režimas, turi būti visiškai atmesta“.
Pasak apžvalgininko, neseniai patvirtintame dokumente išsakytos mintys papildo ankstesnius patriarcho Kirilo pareiškimus, padarytus nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas dažnai tvirtino, kad ukrainiečiai ir rusai yra „viena tauta“, ir yra laikomas vienu iš pagrindinių ideologinių karo rėmėjų. Kirilo komentarai sulaukė plačios kritikos, įskaitant popiežiaus Pranciškaus perspėjimą netapti „Putino ministrantu“.
Naujajame dekrete Rusijos įsiveržimas į Ukrainą laikomas didesnio masto dvasinės kovos su Vakarais, kurie kaltinami „puolę į satanizmą“, dalimi.
„Tai stulbinamai panašu į islamo radikalų mėgstamus ideologinius argumentus, kuriais jie jau seniai siekia pavaizduoti Jungtines Valstijas ir kitas Vakarų valstybes kaip „šėtoniškas“, siekdami pateisinti savo ekstremistinę darbotvarkę. Be Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, daug aukštų Kremliaus pareigūnų siekė karą Ukrainoje įprasminti kaip egzistencinę kovą su Vakarų „šėtoniškumu“. Patriarchas Kirilas taip pat teigė, kad Ukrainoje žuvusių rusų karių nuodėmės bus „nuplautos“, – pastebi analitikas.
Rusijos Stačiatikių Bažnyčios pritarimas kalboms, kurios paprastai siejamos su religiniu ekstremizmu, neturėtų stebinti. Juk visa Rusijos invazija į Ukrainą nuo pat pradžių buvo vadinama kryžiaus žygiu. Po 2014 m. Krymo užgrobimo Vladimiras Putinas okupuotą Ukrainos pusiasalį palygino su Šventyklos kalnu ir kalbėjo apie jo dvasinę svarbą rusų tautai. Jis nuolat pabrėžia, kad ukrainiečiai iš tikrųjų yra rusai („viena tauta“), ir yra pavadinęs Ukrainą „neatimama mūsų istorijos, kultūros ir dvasinės erdvės dalimi“.
Naujausias „šventojo karo“ prieš Ukrainą ir Vakarus patvirtinimas pasirodė lemiamu Rusijos invazijos momentu. Nuo 2022 m. vasario mėn. įsiveržusiai V.Putino armijai nepavyksta įveikti Ukrainos pasipriešinimo ar palaužti šalies valios gintis. Kadangi šiuo metu nėra didelių perspektyvų pasiekti lemiamą karinį proveržį, Kremlius vis dažniau renkasi teroro taktiką, įskaitant smarkiai suintensyvėjusį Ukrainos miestų bombardavimą ir metodišką Ukrainos civilinių elektros tinklų naikinimą, sako analitikas.
„Apibrėždama invaziją aiškiai dvasiniais terminais, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia tikisi išbalinti Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus ir paskatinti daugiau paprastų rusų tapti savanoriais. Neseniai Maskvos paskelbtas šventasis karas taip pat siunčia aiškią žinią visiems Vakaruose, kurie vis dar tiki galimybe pasiekti kokį nors kompromisą su Kremliumi. Nors iš pradžių V.Putinas invaziją siekė pateisinti kaip pragmatišką atsaką į NATO plėtrą, dabar akivaizdu, kad karą jis laiko šventa misija ir nesustos, kol Ukraina nebus nušluota nuo Europos žemėlapio“, – apibendrina analitikas.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:51
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Amerikietis savanoris: Avdijivką rusams padovanojo JAV Kongresas
00:09
Ukrainos gynybos pajėgos mūšyje dėl Avdijivkos sėkmingai „triuškino“ rusus, kol agresoriaus artilerijos pranašumas nepasiekė santykio 20:1. Tai leidiniui „Business Insider“ papasakojo ukrainiečių kariuomenės gretose kovojantis amerikiečių armijos veteranas, šaukiniu Jackie.
Jo teigimu, likus kelioms savaitėms iki to laiko, kai Ukrainos kariai turėjo pasitraukti iš miesto, Ukraina Avdijivkoje „triuškino priešą“. Ir nepaisant to, kad rusų nuostoliai buvo didesni už ukrainiečių, gynėjai turėjo pasitraukti iš miesto dėl šaudmenų trūkumo.
„Skaičiuočiau, kad į kiekvienus 20 rusiškų sviedinių, kurie atskriedavo į mūsų pusę, mes atsakydavome vienu“, – prisiminė amerikietis, tarnaujantis 3-iojoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šturmo brigadoje.
Jackie sutiko su Baltųjų rūmų vertinimu, kurie vasario mėnesį pareiškė, kad Ukraina prarado Avdijivką būtent dėl JAV pagalbos paketo blokavimo Kongrese. Pasak kovotojo, jo ginklo broliai įpratę kovoti su menkais ištekliais, nes Vakarų pagalba per visą karą ateidavo su pertraukomis, tačiau pastaruoju metu padėtis labai pablogėjo.
Amerikietis pastebi, kad Rusija per visą karą žmonių skaičiumi ir ginkluote lenkė Ukrainą, tačiau ukrainiečiai šį pranašumą išlygina geriau apmokytais kariais ir protingais vadų taktiniais sprendimais.
„Mes tikrai neprarandame net arti tiek vaikinų, kiek rusai. Tai galiu pasakyti tikrai“, – pabrėžė Jackie.
Pentagonas pareiškė, kad Rusijos naftos perdirbimo gamyklos yra „civiliniai taikiniai“
22:51
Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios dėl Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jos mano, kad Rusijos teritorijoje esančios naftos perdirbimo gamyklos yra „civiliniai taikiniai“.
Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ rašo CNN korespondentė Natasha Bertrand, tokį pareiškimą padarė JAV gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander: „Išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, kai jie yra civiliniai taikiniai, klausimas mums kelia susirūpinimą.“
Ji teigė, kad Ukrainoje taikomi vieni iš aukščiausių ginkluotų konfliktų įstatymų laikymosi standartų ir kad tai yra „vienas iš Europos demokratijos elementų“.
Pažymėtina, kad anksčiau Pentagono vadovas Lloydas Austinas, komentuodamas šį klausimą, sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nerimauja dėl to, kaip atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas paveiks pasaulines energetikos rinkas.
„Be abejo, šios atakos gali turėti neigiamos įtakos pasaulinei energetikos situacijai. Tačiau, atvirai kalbant, manau, kad Ukrainai geriau siekti taktinių ir operatyvinių tikslų, kurie gali tiesiogiai paveikti vykstančią kovą“, – sakė Ll.Austinas.
Kovo mėn. žiniasklaida pranešė, kad JAV paragino Ukrainą nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nes bepiločių orlaivių atakos gali pakelti pasaulines naftos kainas ir išprovokuoti keršto veiksmus.
Tuo pat metu JAV diplomatas ir buvęs JAV valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris teigė, kad Ukraina turėtų ir toliau atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jis pažymėjo, kad Rusija kasdien atakuoja Ukrainos energetikos objektus.
Vokietija pritarė priemonių paketui, kuriuo siekiama padėti įmonėms atstatyti Ukrainą
21:19
Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį pasirašė priemonių paketą, kuriuo siekiama paremti įmones, dalyvaujančias atstatant Ukrainą, įskaitant dotacijas ir palankias palūkanų normas.
„Ukrainai reikia ne tik ginklų, kad išgyventų šį karą. Taip pat svarbu, kad ekonomika ir toliau funkcionuotų ir kad šalis galėtų finansuoti atstatymą“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze.
Į 15 punktų planą įtrauktos dotacijos ir paskolos Ukrainos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat investicijų garantijos Vokietijos bendrovėms, teigiama Plėtros ir Ekonomikos ministerijų pranešime.
Taip pat planuojama sukurti nacionalinį viešąjį skolintoją, panašų į Vokietijos plėtros banką KfW.
„Jau deramės su Ukrainos vyriausybe dėl tokios finansavimo institucijos“, – sakė S.Schulze.
Naujasis skolintojas bus sukurtas iš Ukrainos verslo plėtros fondo, prie kurio įkūrimo 1999 metais prisidėjo KfW, siekdamas teikti mažų palūkanų paskolas Ukrainos MVĮ.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę, Ukrainos verslo plėtros fondas, pasak ministerijų, padėjo karo metu išsilaikyti maždaug 40 tūkst. MVĮ.
Pavyzdžiui, Ukrainos verslo plėtros fondas padėjo žemės ūkio įmonėms išvalyti užminuotus laukus, kad vėl būtų galima ūkininkauti.
Iniciatyva įgyvendinama Vokietijai ruošiantis birželį surengti kasmetinę Ukrainos atstatymo konferenciją.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigė, kad Vokietija turi „išnaudoti visas galimybes padėti Ukrainos ekonomikai šiais sunkiais laikais“.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios bendros Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks mažiausiai 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų).
J.Stoltenbergas: „Ukraina negali laukti“
20:55
Ukraina negali ilgiau laukti, jai nedelsiant reikia artilerijos amunicijos ir oro gynybos sistemų. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kurį cituoja „The Guardian“.
Jis pažymėjo, kad delsimas pristatyti priešlėktuvinės gynybos įrangą leidžia rusams pataikyti į daugiau taikinių, o dėl šaudmenų trūkumo agresorius spaudžia fronto linijoje Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Ukraina tiesiog negali laukti, jai reikia oro gynybos, amunicijos ir pagalbos dabar“, – pareiškė J.Stoltenbergas.
Per Rusijos raketų smūgius Odesos srityje žuvo 4 žmonės
20:51
Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Odesos srityje žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną vaiką, ir dar septyni buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius.
„Vakare rusų paleistos raketos, nutaikytos į Odesos sritį, pareikalavo keturių žmonių gyvybių, tarp jų ir vaiko, 10 metų mergaitės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Kiperis.
Jis pridūrė, kad vienas iš sužeistųjų neteko abiejų kojų ir yra kritinės būklės.
Gubernatorius: per Ukrainos drono ataką Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės
19:36 Atnaujinta 20:50
Per Ukrainos drono ataką trečiadienį Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė Kursko srities gubernatorius.
Ukrainos dronas paleido raketą į civilinį automobilį Korenevskio rajono kaime, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.
„Deja, žuvo trys tuo metu automobilyje buvę žmonės, įskaitant du vaikus“, – pridūrė jis.
Gubernatorius taip pat sakė, kad dėl Ukrainos bombardavimų regione buvo pažeistos elektros linijos, todėl nutrūko elektros energijos tiekimas.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos suintensyvino išpuolius Rusijos pasienio regionuose, atsakydamos už pastaruosius dvejus metus Rusijos vykdomus masinius Ukrainos miestų bombardavimus.
Antradienį per Ukrainos artilerijos smūgį į Rusijos kaimą Briansko regione žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
I.Girkinas-Strelkovas paprašė jį išsiųsti į karą Ukrainoje
19:08
Buvusio Donbaso separatistų karinių formuočių vado Igorio Girkino – Strelkovo, kuris Rusijoje atlieka ketverių metų laisvės atėmimo bausmę už ekstremizmą, gynyba nori pasiekti, kad jis būtų paleistas į laisvę ir pasiųstas į karą Ukrainoje, RBK citavo jo advokatą Aleksandrą Molochovą.
Sausio mėnesį I.Girkino-Strelkovo gynyba apskundė nuosprendį – apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Maskvoje gegužės 15 d. Prie apeliacinio skundo pridedamas dokumentas, patvirtinantis, kad vienas iš karinių dalinių, dislokuotų apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DNR) ribose, sutiko pasirašyti sutartį su I.Girkinu-Strelkovu ir paskirti jį būrio vadu.
Nuteistojo advokatas mano, kad I.Girkinas-Strelkovas turi teisinę galimybę pasirašyti karinę sutartį, nors Rusijos įstatymai draudžia siųsti į frontą asmenis, nuteistus „už ekstremistinius straipsnius“. Taip gali atsitikti, jei apeliacinis teismas panaikins nuosprendį arba jei Rusijos prezidentas suteiks nuteistajam malonę ir panaikins teistumą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Taikos konferencija dėl karo Ukrainoje vyks birželį, Rusija nekviečiama
18:04
Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Ukrainos taikos planui aptarti bus surengtas birželio viduryje, o Rusija jame nedalyvaus.
Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, o jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.
Tuo metu Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas nurodė, kad renginyje Maskvos atstovų nebus, nors pabrėžė, kad siekiama Rusiją įtraukti į ateities derybas.
Žada, kad Rusija prisijungs vėliau
„Taikos procesas negali vykti be Rusijos, nors ji ir nedalyvaus pirmajame susitikime“, – žurnalistams sakė diplomatijos vadovas.
Be kitų šalių lyderių, kurių sąrašas dar neaiškus, konferencijoje taip pat turėtų dalyvauti JAV prezidentas Joe Bidenas, anksčiau pranešė šveicarų žiniasklaida.
Sausį Šveicarija paskelbė, kad sutiko surengti derybas po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į šią šalį, kur jis susitiko su šveicarų lydere V.Amherd.
Tuo metu V.Zelenskis kalbėjo apie pasaulio lyderių susitikimą nepakviečiant į jį Maskvos.
Tačiau tradiciškai neutrali Šveicarija šią konferenciją pavadino „aukšto lygio konferencija dėl taikos Ukrainoje“ ir stengiasi pritraukti Kiniją bei kitas kylančias pasaulio galias.
I.Cassisas taip pat bandė kalbėti su Maskva ir sausį Niujorke susitiko su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.
Tačiau Kremlius mano, kad Šveicarija, kuri pritarė Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai, nebėra nešališka.
Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sukritikavo planus Šveicarijoje surengti Ukrainos taikos konferenciją pavadinusi tai „tuščia“ JAV Demokratų partijos iniciatyva prieš šiais metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
„Už to stovi Amerikos demokratai, kuriems reikia nuotraukų ir vaizdo įrašų iš įvykių, neva rodančių, kad jų projektas „Ukraina“ vis dar gyvuoja“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.
Sausį Šveicarijoje daugiau kaip 80 šalių dalyvavo derybose, kuriose buvo ieškoma bendro sutarimo dėl Ukrainos taikos formulės – 10 punktų pasiūlymų, kuriais siekiama sustabdyti 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto karą.
J.Stoltenbergas: Ukraina negali laukti oro gynybos sistemų, pagalbos reikia dabar
18:00
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina „tiesiog negali laukti“ daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkes paspartinti jų tiekimą, kad būtų atremtos Rusijos atakos.
„Vėluojant pristatyti oro gynybos priemones, Rusijos raketos galės pataikyti į daugiau taikinių, o vėluojant pristatyti šaudmenis, Rusija galės spausti palei fronto liniją“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Ukraina tiesiog negali laukti. Jai reikia oro gynybos, šaudmenų ir pagalbos dabar“, – pabrėžė jis.
Praėjusią savaitę NATO šalys pažadėjo, kad peržiūrės savo atsargas, Kyjivui paprašius daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos balistines raketas.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos infrastruktūros bombardavimą iš oro, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremlius siekia išstumti žmones iš antro pagal dydį Charkivo miesto.
Kyjivas desperatiškai prašo naujos paramos, Ukrainos pajėgoms, susiduriančioms ne tik su ginkluotės, bet ir personalo stygiumi, stengiantis sulaikyti Rusijos kariuomenę.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios, Ukrainos Vakarų sąjungininkų parama stringa.
Europai sunku surinkti pakankamai ginkluotės, o JAV pagalbą stabdo politiniai ginčai Kongrese.
Antradienį Vašingtonas pranešė, kad sutiko parduoti Ukrainai 138 mln. dolerių (127 mln. eurų) vertės skubiai reikalingos karinės įrangos, skirtos HAWK raketų sistemoms remontuoti ir modernizuoti, bet didesnis 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketas vis dar įstrigęs.
Lietuva ketina įsipareigoti Ukrainai kasmet skirti 0,25 proc. BVP siekiančią paramą
17:59
Lietuva ketina įsipareigoti Ukrainai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai numatyta Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projekte, kurio nuostatoms trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.
Šis susitarimas numato NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje priimtos Didžiojo septyneto (G7) deklaracijos, prie kurios Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prisijungė pernai rugpjūtį, įgyvendinimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarams
17:12
Rusijos Stačiatikių Bažnyčia skelbia „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarų pasauliui. Apie tai savo komentare rašo Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) analitikas ir politikos konsultantas Brianas Meffordas.
Jis primena neseniai Rusijos Stačiatikių Bažnyčios priimtą dekretą, kuriame išdėstyti Kremliaus ketinimai sunaikinti Ukrainą ir pateikiamas ideologinis argumentas platesnei konfrontacijai su Vakarų pasauliu.
Dekretas buvo paskelbtas kovo 27-28 d. vykusiame Pasaulio rusų liaudies tarybos, kuriai vadovauja Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, suvažiavime. Jame invazija į Ukrainą vadinama „šventuoju karu“, kuriuo aiškiai siekiama panaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir įvesti tiesioginį Rusijos valdymą.
Pasak analitiko, bažnyčios dažnai išleidžia dekretus, kuriuose išdėsto oficialią poziciją svarbiausiais klausimais, tačiau retai kada juose raginama smurtauti ar siekti teritorinių ambicijų.
„Rusija 3000 žodžių dokumente paminėta 53 kartus, o tai rodo, kad labai aiškiai akcentuojami Rusijos valstybės žemiškieji interesai“, – sako B.Meffordas.
„Dvasiniu ir moraliniu požiūriu specialioji karinė operacija yra šventasis karas, kuriame Rusija ir jos žmonės gina vieningą dvasinę Šventosios Rusijos erdvę“, – teigiama dokumente, vartojant Kremliaus mėgstamą eufemizmą, reiškiantį plataus masto invaziją į Ukrainą.
Dekrete pabrėžiama, kad Ukraina yra platesnio „Rusijos pasaulio“ dalis, kartu pabrėžiant būtinybę visiems laikams panaikinti Ukrainos valstybingumą. Jame teigiama, kad pasibaigus dabartiniam karui „visa šiuolaikinės Ukrainos teritorija turėtų patekti į išskirtinę Rusijos įtakos zoną. Galimybė, kad šioje teritorijoje egzistuotų Rusijai ir jos žmonėms priešiškas politinis režimas, turi būti visiškai atmesta“.
Pasak apžvalgininko, neseniai patvirtintame dokumente išsakytos mintys papildo ankstesnius patriarcho Kirilo pareiškimus, padarytus nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas dažnai tvirtino, kad ukrainiečiai ir rusai yra „viena tauta“, ir yra laikomas vienu iš pagrindinių ideologinių karo rėmėjų. Kirilo komentarai sulaukė plačios kritikos, įskaitant popiežiaus Pranciškaus perspėjimą netapti „Putino ministrantu“.
Naujajame dekrete Rusijos įsiveržimas į Ukrainą laikomas didesnio masto dvasinės kovos su Vakarais, kurie kaltinami „puolę į satanizmą“, dalimi.
„Tai stulbinamai panašu į islamo radikalų mėgstamus ideologinius argumentus, kuriais jie jau seniai siekia pavaizduoti Jungtines Valstijas ir kitas Vakarų valstybes kaip „šėtoniškas“, siekdami pateisinti savo ekstremistinę darbotvarkę. Be Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, daug aukštų Kremliaus pareigūnų siekė karą Ukrainoje įprasminti kaip egzistencinę kovą su Vakarų „šėtoniškumu“. Patriarchas Kirilas taip pat teigė, kad Ukrainoje žuvusių rusų karių nuodėmės bus „nuplautos“, – pastebi analitikas.
Rusijos Stačiatikių Bažnyčios pritarimas kalboms, kurios paprastai siejamos su religiniu ekstremizmu, neturėtų stebinti. Juk visa Rusijos invazija į Ukrainą nuo pat pradžių buvo vadinama kryžiaus žygiu. Po 2014 m. Krymo užgrobimo Vladimiras Putinas okupuotą Ukrainos pusiasalį palygino su Šventyklos kalnu ir kalbėjo apie jo dvasinę svarbą rusų tautai. Jis nuolat pabrėžia, kad ukrainiečiai iš tikrųjų yra rusai („viena tauta“), ir yra pavadinęs Ukrainą „neatimama mūsų istorijos, kultūros ir dvasinės erdvės dalimi“.
Naujausias „šventojo karo“ prieš Ukrainą ir Vakarus patvirtinimas pasirodė lemiamu Rusijos invazijos momentu. Nuo 2022 m. vasario mėn. įsiveržusiai V.Putino armijai nepavyksta įveikti Ukrainos pasipriešinimo ar palaužti šalies valios gintis. Kadangi šiuo metu nėra didelių perspektyvų pasiekti lemiamą karinį proveržį, Kremlius vis dažniau renkasi teroro taktiką, įskaitant smarkiai suintensyvėjusį Ukrainos miestų bombardavimą ir metodišką Ukrainos civilinių elektros tinklų naikinimą, sako analitikas.
„Apibrėždama invaziją aiškiai dvasiniais terminais, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia tikisi išbalinti Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus ir paskatinti daugiau paprastų rusų tapti savanoriais. Neseniai Maskvos paskelbtas šventasis karas taip pat siunčia aiškią žinią visiems Vakaruose, kurie vis dar tiki galimybe pasiekti kokį nors kompromisą su Kremliumi. Nors iš pradžių V.Putinas invaziją siekė pateisinti kaip pragmatišką atsaką į NATO plėtrą, dabar akivaizdu, kad karą jis laiko šventa misija ir nesustos, kol Ukraina nebus nušluota nuo Europos žemėlapio“, – apibendrina analitikas.
Per Rusijos antskrydį Charkivo srityje žuvo 3 žmonės, dar 3 sužeisti
16:49
Per Rusijos antskrydį Lypciuose, Mažojoje Danylivkoje ir Vovčanske žuvo mažiausiai trys civiliai ir dar trys buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Oro pavojaus signalas pasigirdo apie 13 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie Rusijos vykdomą Charkivo srities puolimą valdomomis aviacinėmis bombomis.
Gubernatorius teigė, kad dėl išpuolių prieš Lypcius ir Mažąją Danylivką užsidegė vietos parduotuvė ir vaistinė. Žmonės galėjo būti įstrigę po griuvėsiais, pranešė O. Synjehubovas.
Apie 14 val. 45 min. O. Synjehubovas paskelbė, kad Lypciuose žuvo 14-metė ir dar mažiausiai du žmonės buvo sužeisti. Sužeisti 33-ejų vaistinės darbuotoja ir 16-metis.
Vėliau Lypciuose aukų skaičius išaugo iki trijų, mirus dviem 43 ir 59 metų moterims, pranešė vietos pareigūnai.
Pranešama, kad Rusija taip pat paleido dvi valdomas aviacines bombas į Vovčanską ir sužeidė 34-erių vyrą, kuris vėliau buvo paguldytas į ligoninę dėl skeveldrų padarytų sužalojimų.
Pasak gubernatoriaus, per išpuolį Vovčanske buvo sugriautas vietos sveikatos centras.
Pastaruoju metu Rusija suintensyvino atakas prieš Charkivo sritį ir pagrindinį jos didmiestį, padarydama didelę žalą vietos infrastruktūrai ir pareikalaudama civilių aukų.
G.Landsbergis: Baltijos aštuonetas sutaria glaudžiau bendradarbiauti stiprinant saugumą
16:48
Baltijos ir Šiaurės šalys sutaria glaudžiau bendradarbiauti stiprindamos regiono saugumą, intensyvinti paramą Ukrainai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tai ministras pareiškė trečiadienį po Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) diplomatijos vadovų susitikimo Švedijos Gotlando saloje.
„Pokalbiuose aptarėme poreikį stipriau bendradarbiauti tarpusavyje. Taip, esame NATO dalis, bet taip, gyvename viename regione, kuris yra veikiamas geopolitiškai. Iš mano pusės, ne tik norėtume, kad švediški „Gripenai“ (švedų gaminamas naikintuvas – BNS) saugotų Lietuvos ir Baltijos šalių dangų, bet galiu pažadėti, kad esant reikalui Lietuvos kariai gins šią salą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.
Jis teigė esantis laimingas dėl to, kad NB8 sutaria dėl paramos Ukrainai svarbos.
„Padedame Ukrainai laimėti. Nežinau, kodėl, bet kartais labai sunku ištarti šiuos žodžius. Šioje grupėje esame vieningi dėl labai aiškaus tikslo, nes suprantame, kuo rizikuojama, jeigu tai neįvyks (Ukrainos pergalė – BNS) ir tai mums nėra teorija, tai labai praktiškas pokalbis“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Savo ruožtu agentūros „Reuters“ cituojamas Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas po susitikimo teigė, kad NB8 šalys „remia didesnį NATO vaidmenį teikiant su saugumu susijusią pagalbą Ukrainai ir koordinuojant karinę paramą“.
G.Landsbergis pažymėjo, kad Šiaurės ir Baltijos šalys yra vienos pirmaujančių Ukrainos rėmėjų.
„Kai kuriais atvejais suprantame savo ekonomikų, pramonės galimybių ribas. Bet galime būti pavyzdžiu, kad įmanoma įtikinti žmones, paaiškinti sprendimus ir kiek įmanoma padėti Ukrainai laimėti. Tikimės, kad šį pavyzdį gali paimti kiti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime jis taip pat pabrėžė, kad „kiti scenarijai nei Ukrainos pergalė turėtų rimtų padarinių Europos saugumui, ypač Baltijos jūros regionui“.
„Ukrainos frontas patiria vis didesnį spaudimą dėl nepakankamos Vakarų karinės paramos. Norint tai pakeisti, turime surasti būdų spręsti artilerijos trūkumą, užtikrinti oro gynybą, tiekti ilgo nuotolių raketų Ukrainai“, – sakė G.Landsbergis.
NB8 valstybės be regioninio saugumo ir glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo aptarė pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, paramos Ukrainai kare su Rusija klausimus.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Vakarai privalo padėti Ukrainai kuo greičiau integruotis į ES ir NATO.
NB8 yra neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus.
2024 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Švedija, prieš mėnesį oficialiai prisijungusi prie NATO.
Ukrainoje kelią skinasi įstatymas dėl nuteistųjų už lengvus nusikaltimus mobilizacijos
16:06
Ukrainos parlamentas trečiadienį pirmuoju svarstymu priėmė įstatymo projektą, leidžiantį mobilizuoti piliečius, nuteistus už nesunkius nusikaltimus, pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Pasak partijos „Balsas“ deputato Jaroslavo Železniako, siūlymui pritarė 281 deputatas.
Niekas nebalsavo „prieš“, 29 parlamentarai susilaikė, o 36 – nebalsavo, matyti iš socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtos jo nuotraukos iš posėdžių salės.
Pasak J.Železniako, su korupcija ir sunkiais nusikaltimais siejami pavojai iš įstatymo projekto turėtų būti pašalinti iki antrojo svarstymo.
Siūlyme neminimi asmenys, nuteisti už sunkius ir smurtinius nusikaltimus, pavyzdžiui, dėl nužudymo, seksualinio smurto ar nusikaltimų nacionaliniam saugumui.
Pirmą kartą pasiūlymas parlamentui buvo pateiktas kovą, siekiant papildyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas tęsiantis karui su Rusija.
Kad taptų įstatymu, projektas turi būti priimtas per antrąjį svarstymą ir pasirašytas prezidento.
Teisingumo viceministrė Olena Vysocka anksčiau sakė visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“, kad pagal šią iniciatyvą ginti Ukrainą galėtų būti paimta 50 tūkst. tų, kurie jau atliko bausmę už nesunkius nusikaltimus, taip pat 26 tūkst. šiuo metu įkalintų asmenų.
Ukrainos parlamentas šiuo metu taip pat svarsto visuotinės mobilizacijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama reformuoti šaukimo procesą ir papildyti karių gretas.
Maskva, kad sustiprintų Ukrainoje kovojančias reguliariąsias pajėgas, gausiai verbuoja kalinius iš Rusijos įkalinimo įstaigų, net jei jie buvo nuteisti už smurtinį nusikaltimą.
Tarptautiniai ekspertai teigė, kad kai kuriais atvejais Rusijos kaliniai buvo verbuojami kovoti Ukrainoje grasinant ar bauginant. Kai kurie buvę kaliniai, grįžę iš fronto, padaro naujų nusikaltimų.
Žiniasklaida: savo brigadą Lietuvoje Berlynas planuoja sustiprinti 35 tankais „Leopard 2“
15:45
Vokietijos valdžios institucijos planuoja užsakyti papildomai pagaminti 35 naujausios A8 modifikacijos tankus „Leopard 2“ ir pristatyti juos Lietuvoje esančiai Bundesvero brigadai sustiprinti, skelbia vokiečių leidinys „Die Welt“.
Pasak straipsnio, Vokietijos gynybos ministerija apie šį ketinimą informavo Bundestago biudžeto komitetą, tačiau susilaikė nuo viešų komentarų, motyvuodama gynybos susitarimų konfidencialumu.
Leidinio „Die Welt“ komentare parlamentaras Ingo Gedehnsas pagyrė vyriausybės ketinimus, nors ir pažymėjo, kad sprendimas priimtas pavėluotai.
Savo ruožtu vokiečių naujienų svetainė „Bild“ patikslino, kad tankų „Leopard 2“ pristatymas užtruktų maždaug dvejus metus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britanijos žvalgyba įvardijo, kiek karių Kremlius siųs į karą Ukrainoje
15:39
Šiais metais Rusija planuoja pasamdyti 400 tūkst. kontraktininkų karui su Ukraina. Apie tai socialiniame tinkle X pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Prieš Ukrainą kovojančiose Rusijos pajėgose tarnauja kontraktininkai ir rezervistai, mobilizuoti 2022 m. pabaigoje.
„Šauktiniai kariai paprastai yra spaudžiami tapti kontraktininkais ir tada būti atsakingais už karą Ukrainoje. Tikėtina, kad Rusijos valdžia nenori rizikuoti šauktinių karių aukomis, kurios tikriausiai būtų nepopuliarios. Visuomenė labiau toleruoja savanorių karių aukas“, – pažymi žvalgybos agentūra.
Rusija siekia pritraukti apie 400 tūkst. karių, kurie 2024 m. tarnaus pagal sutartį. „Tai daroma siekiant palaikyti savo pajėgas Ukrainoje, kurios patyrė didžiulių nuostolių, ir paremti savo paskelbtus planus padidinti savo ginkluotąsias pajėgas iki 1,32 mln. šiais metais ir 1,5 mln. kitais metais“, – pažymi žvalgybos agentūra.
Prasidėjo pavasarinis šaukimas
Be to, Rusijoje balandžio 1 d. prasidėjo pavasario šaukimas. Pagal jį į privalomąją tarnybą bus pašaukta 150 tūkst. 18-30 metų amžiaus karių.
Šie šauktiniai 12 mėnesių tarnaus visose Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalyse, kurios dar nedalyvauja kare prieš Ukrainą. Šauktiniai tarnauja visoje Rusijoje. Sausumos daliniuose šauktiniai paprastai sudaro batalioną, atskirą nuo batalionų, kuriuose tarnauja samdomi kariai. Tikėtina, kad dalis šauktinių tarnauja Rusijos daliniuose prie sienos su Ukraina, ypač pasienio apsaugos daliniuose, pastebi žvalgyba.
V.Putinas ir A.Lukašenka bendraus su kosmonautais ir tarsis dėl bendradarbiavimo
15:01
Balandžio 11-12 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengs derybas su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kuris su darbo vizitu lankysis Rusijoje, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Kremliaus spaudos tarnyba.
Pažymima, kad vadovai planuoja aptarti svarbiausius tolesnio dvišalio bendradarbiavimo plėtojimo klausimus, įskaitant sausio 29 d. Sankt Peterburge vykusio sąjunginės valstybės Aukščiausiosios Tarybos posėdžio sprendimų įgyvendinimą.
Savo ruožtu Baltarusijos vadovo spaudos tarnybai artimas telegramų kanalas „Pul Pervogo“ pranešė, kad abiejų šalių vadovai balandžio 12 d. surengs bendrą renginį Kosmonautikos dienos proga.
„Valstybių vadovai apibendrins misijos į Tarptautinę kosminę stotį, kurioje pirmą kartą istorijoje dirbo sąjunginės valstybės įgula, rezultatus. Prezidentai pabendraus su kosmonautais ir aptars tolesnes bendradarbiavimo kosmoso srityje perspektyvas“, – sakoma pranešime.
Krenta kaip musės: per tą pačią dieną Rusija virš Krymo prarado du sraigtasparnius
14:59
Trečiadienį ryte Ukrainos karinių jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas pranešė, kad virš laikinai okupuoto Krymo pusiasalio buvo numuštas daugiafunkcinis karinis Rusijos sraigtasparnis Ka-27. Vėliau pasirodė informacijos, kad ne jis vienintelis buvo nublokštas žemėn.
Po pietų Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad virš Juodosios jūros sudužo Rusijos atakos sraigtasparnis Mi-24. Tvirtinama, kad incidentas užfiksuotas trečiadienio ryte, kuomet sraigtasparnis esą vykdė planinį skrydį.
Pasak pranešimo, tikėtina avarijos priežastis yra techninis gedimas. Orlaivio pilotų likimas yra neaiškus.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis atvirai prabilo apie buvusį kontrpuolimą: „Rusija žinojo, kur ketiname pulti“
14:26
Prieš metus Kyjivas ir jo sąjungininkės nekantriai laukė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. Jį lydėjo nepamatuoti lūkesčiai, kurie, galiausiai, nepasiteisino. Ekspertai turėjo ne vieną versiją, kodėl taip įvyko, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vokiečių Axelio Springerio žiniasklaidos grupei interviu metu pažymėjo, kad operacija galėjo būti pasmerkta nuo pat pradžių.
„Rusai žinojo, kur ketiname pulti, – antradienį duodamas interviu nurodė šalies vadovas. – Iš kur jie žinojo? Kaip jie gavo šią informaciją? Negaliu jums to pasakyti. Tai parodys istorija.“
V.Zelenskis dar vasario pabaigoje vienoje spaudos konferencijoje sakė, kad Ukrainos planai buvo „ant Kremliaus stalo dar prieš prasidedant kontrpuolimui“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Du Rusijos oligarchai švenčia pergalę: teismas išbraukė juos iš ES sankcijų sąrašo
13:38
Trečiadienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė išbraukti Rusijos milijardierius Michailą Fridmaną ir Petrą Aveną iš asmenų, kuriems po 2022 m. Rusijos išpuolio Ukrainoje taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, sąrašo, pranešė „Reuters“.
Teismas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog abu verslininkai rėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis griežtai kritikuoja O.Scholzą dėl vokiškų raketų „Taurus“
13:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą už atsisakymą aprūpinti Kyjivą Vokietijoje pagamintomis sparnuotosiomis raketomis „Taurus“ ir užsiminė, kad šis nenoras grindžiamas noru išlaikyti šiuos ginklus Berlyno gynybai nuo Rusijos keliamos grėsmės.
„Kiek suprantu, kancleris mano, kad, kadangi jis yra nebranduolinės valstybės atstovas, tai yra vienintelis ginklas, kurį Vokietija turi, yra pats galingiausias“, – sakė V.Zelenskis apie raketas „Taurus“ interviu leidėjui „Axel Springer“. „Jis pasidalino su manimi žinutėmis, sakydamas, kad negali palikti savo šalies be tokio galingo ginklo“, – pridūrė V.Zelenskis apie O.Scholzą.
Tačiau Vokietijos vyriausybė savo visuomenei pateikia visai kitokią logiką, kodėl nesiunčia ginklų. O.Scholzas griežtai atsisakė siųsti raketas „Taurus“ Ukrainai, viešai teigdamas, kad toks žingsnis gali paskatinti karo eskalaciją ir net įtraukti Vokietiją į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Ukrainiečiai nori, kad Vokietijos „Taurus“ raketos, kurių veikimo nuotolis yra apie 500 km ir kurios turi galingą kovinę galvutę, smogtų taikiniams giliai už fronto linijos, pavyzdžiui, Kerčės tiltui, jungiančiam Rusiją ir okupuotą Krymą.
Tačiau V.Zelenskio komentarai – jei O.Scholzas buvo teisingai suprastas – leidžia manyti, kad egzistuoja motyvas, kurio kancleris viešai neišsakė, arba bent jau paaiškinimas, kurį O.Scholzas galėjo patogiausiai pateikti V.Zelenskiui: Berlynui reikia ginklų, kad atgrasytų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo Vokietijos užpuolimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija naktį smogė Ukrainos energetikos objektams
13:03
Rusija naktį iš oro smogė dviem energetikos objektams pietų Ukrainoje, trečiadienį pranešė pareigūnai.
„Priešas atakavo energetikos objektus šalies pietuose“, – sakoma Ukrainos energetikos ministerijos pranešime.
Jame teigiama, kad taikiniu tapo pastotė Mykolajive, taip pat elektros energijos gamybos įrenginiai Odesos regione.
Dėl šio išpuolio buvo nutrauktos dvi elektros tiekimo linijos, todėl kai kuriems energijos vartotojams Mykolajivo ir Chersono regionuose laikinai nutrūko elektros tiekimas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija naktį į jos teritoriją paleido 17 dronų ir tris raketas.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva intensyviai taikosi į Ukrainos energetikos objektus ir surengė vienus didžiausių oro smūgių per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą.
Ji juos vadina atsaku į Ukrainos dronų atakas prieš Rusijos pasienio regionus ir naftos perdirbimo gamyklas.
Kyjivas teigia, kad jo pajėgų smūgiai yra teisėti ir jais siekiama sutrikdyti Rusijos kariuomenės naudojamų degalų tiekimą.
L.Kasčiūnas nuvyko pirmojo vizito į Ukrainą, su V.Zelenskiu aptarė paramą
13:00
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmą kartą vieši Ukrainoje eidamas naujas pareigas, susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti Lietuvos paramos.
„Jau įsibėgėjo vizitas, tik ką susitikau su prezidentu Zelenskiu, turėjau dalykišką, gerą susitikimą, dirbsime toliau. Pristačiau visą mūsų paramos paketą, noriu pasakyti, kad jis yra didesnis, nei mes planavome ir bus dar didesnis – ieškosime visų būdų ir galimybių dar jį didinti“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
Jis sakė V.Zelenskiui taip pat pristatęs Lietuvos planus dėl kovinių dronų siuntimo, išminavimo koalicijos.
Anot ministro, pagal Lietuvos patvirtintą 200 mln. eurų trejų metų paramos Ukrainai programą jau skirti 84 mln. eurų – maždaug 20 mln. eurų daugiau, nei planuota.
„Pristačiau idėją ir dėl dronų programos, kur mes užkūrinėsime savo pramonę, tik reikia dar susitvarkyti savo teisinę bazę, ir tieksime dronus ukrainiečiams, kurie po to bus testuojami ir kovos lauke“, – sakė L.Kasčiūnas.
Kremlius dėl žudančio potvynio kaltina pačius rusus: didžiausias siaubas dar tik laukia
12:29
Rusijoje dideli potvyniai siautėja pietų Urale, Orenburgo srityje, esančioje pasienyje su Kazachstanu. Potvyniai taip pat užklupo Tiumenės, Kurgano ir Samaros sritis, o Kazachstane paskelbta nepaprastoji padėtis. Tačiau Vladimiras Putinas neskuba tvarkyti situacijos ir tam turi savų priežasčių.
Labiausiai nukentėjo prie Kazachstano sienos su Rusija esantis Orsko miestas, kuriame gyvena apie 200 tūkst. gyventojų, o srities centre Orenburge, tapusiu namais daugiau kaip pusei milijono žmonių, padėtis tampa vis labiau kritiška.
Antradienį AFP teigė, kad iš viso regione evakuota daugiau kaip 90 tūkst. žmonių, tačiau pagalbos poreikis nukentėjusiems nuo vandens yra gerokai didesnis, o didžiausia dalis evakuotų žmonių yra Kazachstane.
Rusijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad Orenburgo srityje evakuota kiek daugiau nei 6500 žmonių.
Pirmadienį Orske vykusiame mitinge gyventojai skandavo „Putinai, padėk mums!“, tačiau po dienos V.Putino atstovas spaudai paskelbė, kad šiuo metu lyderis neplanuoja vykti į Orską ar kitą vandens užlietą miestą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Le Monde“: dronų karas Ukrainoje pasiekė naują lygį
12:26
Apsauginiai jėgos laukai ir nematomi skydai, kurie anksčiau atrodė kaip mokslinė fantastika, dabar yra realybė Ukrainos mūšio lauke, rašo laikraštis „Le Monde“.
Leidinys tokiais „skydai“ vadina radijo elektroninės kovos prietaisus, kurių naudojimas fronte gerokai išaugo kartu su didėjančiu dronų naudojimu.
„Ukrainos kariuomenei desperatiškai reikia daugiau kupolų, kad apsaugotų savo karius ir fronto įrangą. Keletas specializuotų Ukrainos gamintojų ieško technologinių, pramoninių ir finansinių sprendimų, kaip patenkinti šį poreikį“, – pažymi „Le Monde“.
Žurnalistai pažymi, kad elektroninio karo priemonės tapo ypač aktualios praėjusią vasarą, kai fronte padaugėjo atakuojančių dronų. Jie nėra brangūs, pasižymi dideliu tikslumu ir gali smogti net į užnugarį.
„Dėl to tapo itin pavojinga judėti 10 kilometrų juostoje palei kontaktinę liniją. FPV dronai veikia kartu su žvalgybiniais dronais, kurie nuolat skraido užnugaryje. Dėl nuolatinio infraraudonųjų spindulių jutiklių buvimo mūšio laukas tapo beveik skaidrus“, – rašo „Le Monde“.
Todėl, pasak žurnalistų, rotacija, evakuacija ir logistika fronte tapo kur kas sudėtingesniu procesu nei prieš metus, kai mūšio lauke svarbiausia buvo artilerija.
Leidinio kalbinti ukrainiečių vadai teigė, kad rusų dronai buvo pagrindinė aukų jų gretose priežastis.
15min primena, kad neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant jų veiksmingumo, Ukrainos dronai nekompensuoja Kyjivui reikalingos ginkluotės.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai savo gamybos dronų, tačiau paaiškėjo, kad jie nepajėgūs veikti dabartinėmis sąlygomis.
Šaltinis: Kremlius „surado“ didžiausią teroro išpuolio Maskvoje kaltininką
12:01
Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surado ilgai ieškotą teroristinio išpuolio prieš „Crocus City Hall“ koncertų salę kaltininką. Siekdamas suklaidinti plačiąją visuomenę atsakomybę už islamistų išpuolį „suvertė“ Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovui Vasyliui Maliukui, naujienų agentūrai „Unian“ atskleidė šaltinis žvalgybos tarnybose.
Pasak šaltinių, šiuo metu V.Maliukas tapo svarbiausiu Rusijos prezidento taikiniu.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV įspėja Kiniją: ji bus atsakinga, jei Rusija pasieks laimėjimų Ukrainoje
11:56
Kinijai ir Rusijai pasižadėjus stiprinti bendradarbiavimą, JAV antradienį perspėjo Pekiną, kad laikys jį atsakingu, jei Maskva pasieks laimėjimų Ukrainoje.
JAV prezidento Joe Bideno administracijos aukščiausio rango pareigūnas Azijos reikalams Kurtas Campbellas sakė, kad Vašingtono įsipareigojimas užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje yra „istoriškai svarbiausia mūsų misija“.
Maskvai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą ir JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) karinės pagalbos paketo patvirtinimą, K.Campbellas įspėjo, kad Rusijos teritoriniai laimėjimai gali „pakeisti jėgų pusiausvyrą Europoje taip, kad, atvirai kalbant, tai būtų nepriimtina“.
„Mes tiesiogiai pasakėme Kinijai, kad jei tai tęsis, tai turės įtakos JAV ir Kinijos santykiams. Mes nesėdėsime sudėję rankų ir nesakysime, kad viskas gerai“, – nurodė jis.
„Mes matysime, kad tai ne tik unikali Rusijos veikla, bet ir bendra veikla, kurią remia Kinija ir Šiaurės Korėja. Tai prieštarauja mūsų interesams“, – sakė K.Campbellas.
Apie tai pranešta po antradienį įvykusio Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizito į Kiniją, kur prezidentas Xi Jinpingas jam pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą.
Savadarbis rusų „tankas-vėžlys“ tapo lengvu ukrainiečių taikiniu
11:33
Rusija nesiliauja stebinti ir fronte netoli Krasnohorivkos išleido dar vieną tanko T-72 modifikaciją, pramintą „tanku-vėžliu“.
Bandydama apsisaugoti nuo ukrainiečių dronų, tanko įgula įrengė didžiulį stogą iš metalinių plokščių. Pats stogas buvo sumontuotas ant atramų, kurios neleido bokšteliui pasisukti daugiau nei keliais laipsniais, tačiau taip pat paliko daugybę tarpų, į kuriuos galėjo įlįsti ukrainiečių dronai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Rusija nusitaikė į buvusios savo sąjungininkės suverenitetą
11:27
Rusijos karinės institucijos Armėnijoje sulaikė dar vieną Rusijos pilietį už dezertyravimą. Naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje analitikai pažymėjo, toliau blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams, ko gero, Rusija taip siekia įtvirtinti karinę bei politinę galią Armėnijoje ir užginčyti Armėnijos suverenitetą.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos Helsinkio piliečių asamblėjos Armėnijos skyrius Vanadzore balandžio 9 d. pranešė, kad Rusijos karinė policija Rusijos 102-ojoje karinėje bazėje Giumri mieste Armėnijoje sulaikė Armėnijos pilietį Anatolijų Ščetiną už dezertyravimą ir ketina jį prievarta perduoti Rusijai.
Helsinkio piliečių asamblėjos teisininkė Ani Chatinyan „Laisvosios Europos radijo“ Armėnijos tarnybai sakė, kad organizacija išsiuntė pranešimą apie nusikaltimą Armėnijos generalinei prokuratūrai ir kad Rusijos teisėsaugos institucijos neturi teisės sulaikyti žmonių Armėnijoje, o turėtų perduoti tokias operacijas vietos teisėsaugai.
Armėnijos generalinė prokuratūra nurodė, kad Helsinkio piliečių asamblėjos pranešimą išnagrinėjo pagal savo procedūras.
Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos karinė policija Armėnijoje sulaiko asmenį už dezertyravimą. Po paskutinio incidento praėjusių metų gruodį po mėnesio Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Armėnijos valdžios institucijos tiria šį incidentą ir kad Armėnija „negali toleruoti neteisėtų veiksmų [savo] teritorijoje“.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Rusijos valstybinė žiniasklaida pabrėžė bendras Rusijos ir Kinijos pastangas kovoti su Vakarų „dvigubu sulaikymu“, nukreiptu prieš Rusiją ir Kiniją, per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimus su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir užsienio reikalų ministru Wang Yi Pekine balandžio 9 d.
- Balandžio 9 d. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) paskelbė, kad balandžio 4 d. perdavė Ukrainai maždaug brigados vertės šaulių ginklų ir šaudmenų, konfiskuotų iš Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC).
- Ukrainos karinė žvalgyba greičiausiai yra atsakinga už naktį iš balandžio 8 į 9 d. įvykdytą bepiločio lėktuvo smūgį Borisoglebsko oro pajėgų bazei Voronežo srityje.
- Rusijos ultranacionalistinių pažiūrų kariniai tinklaraštininkai ir toliau naudoja aršiai prieš migrantus nukreiptą retoriką ir ragina vykdyti ksenofobišką vidaus politiką, tačiau taip atskleidžia Rusijai būdingą veidmainystę, susijusią su jos pačios vietinių etninių mažumų bendruomenių traktavimu.
- Tikėtina, kad Kremlius galės pasinaudoti naujuoju susitarimu, kurį pasirašė su Kremliumi susijusi prorusiško Moldovos autonominio Gagaūzijos regiono gubernatorė Jevgenija Gutsul ir valstybinis Rusijos bankas, kad toliau siektų destabilizuoti Moldovos visuomenę, kėsintųsi į Moldovos demokratinę vyriausybę ir neleistų Moldovai įstoti į Europos Sąjungą (ES).
- Pranešama, kad Rusija svarsto galimybę įsteigti naują Jaunimo politikos ir patriotinio ugdymo ministeriją, greičiausiai kaip dalį nuolatinių pastangų įskiepyti prokremlišką ir Kremliui palankią ideologiją naujajai Rusijos kartai.
- Rusijos pajėgos patvirtino, kad balandžio 9 d. padarė patvirtintą pažangą netoli Kreminos, į vakarus nuo Avdijivkos, ir į pietus bei pietvakarius nuo Donecko miesto.
- Kremliaus pareigūnai toliau stengiasi sumažinti visuomenės nuogąstavimus dėl galimos dar vienos dalinės mobilizacijos bangos.
- Rusijos okupacinis režimas Kryme sistemingai persekioja dvasininkus ir parapijas, susijusias su Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia laikinai okupuotame Kryme.
JAV smerkia Rusijos naftos perdirbimo gamyklų smūgius kaip pavojų naftos rinkoms
11:04
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įspėjo, kad neseniai įvykdytos Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas gali paveikti pasaulines energijos rinkas, ir paragino šalį sutelkti dėmesį į karinius taikinius, skelbia „Bloomberg“.
Pastarosiomis savaitėmis nuolat blogėjant Ukrainos padėčiai mūšio lauke, šalis vis dažniau ėmėsi smūgių Rusijos teritorijos gilumoje, įskaitant infrastruktūrą. Šie smūgiai yra dalis siekio sumažinti degalų tiekimą Rusijos kariuomenei, taip pat sumažinti pajamas iš eksporto, kurias Maskva naudoja karui finansuoti.
„Šie išpuoliai gali turėti įtakos pasaulinei energetikos padėčiai, – antradienį Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė L.Austinas. – Ukrainai būtų geriau siekti taktinių ir operatyvinių taikinių, galinčių tiesiogiai paveikti dabartinę kovą.“
JAV sunkiai sekasi suderinti prezidento Vladimiro Putino pajamų, gaunamų iš naftos eksporto, mažinimą ir pasaulio energijos rinkų aprūpinimą, kad būtų sumažinta infliacija ir palengvintas pasaulio ekonomikos nusileidimas. JAV teigia, kad pagrindinė priemonė – Rusijos naftos eksporto kainų apribojimas – buvo sėkminga, tačiau susirūpinimas didėja, nes pasaulinės naftos kainos pasiekė aukščiausią lygį per beveik šešis mėnesius, daugiausia dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose.
JAV sutiko parduoti Ukrainai 138 mln. dolerių vertės skubiai reikalingos karinės įrangos
11:00
JAV sutiko parduoti Ukrainai 138 mln. dolerių (127 mln. eurų) vertės skubiai reikalingos karinės įrangos, skirtos HAWK raketų sistemoms remontuoti ir modernizuoti, o didesnis 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketas vis dar įstrigęs Kongrese.
Ukrainos oro gynyba, kurią 2022 metų vasarį įsiveržus Rusijai daugiausia sudarė sovietinių laikų lėktuvai ir raketų sistemos, nuo karo pradžios buvo gerokai patobulinta naudojant JAV įrangą ir pagalbą.
Vašingtonas suteikė Ukrainai kelias pažangias oro gynybos sistemas, padedančias atremti Rusijos oro atakas, įskaitant JAV pagamintas raketas „Patriot“ ir senesnę įrangą, pavyzdžiui, HAWK.
„Ukrainai skubiai reikia didinti savo pajėgumus, kad galėtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų smūgių ir Rusijos pajėgų oro pajėgumų“, – teigiama JAV Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūros antradienį paskelbtame pareiškime.
„HAWK raketų sistemos išlaikymas ir palaikymas padidins Ukrainos gebėjimą ginti savo žmones ir apsaugoti svarbią nacionalinę infrastruktūrą“, – sakoma jame.
Pardavimas „nepakeis pagrindinės karinės pusiausvyros regione“, priduriama jame.
Ukraina vis garsiau ragina Jungtines Valstijas patvirtinti siūlomą 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą, kurį jau kelis mėnesius blokuoja Kongreso respublikonai.
Šis paketas leistų tiekti svarbius ginklus ir amuniciją Ukrainos kariams, esantiems fronto linijose.
Pastaruoju metu Rusijos pajėgoms intensyvinant atakas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį sekmadienį pareiškė, kad jo šalis pralaimės karą, jei JAV Kongresas nepatvirtins to paketo.
Kovo pabaigoje Maskva surengė didžiausią oro ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą nuo karo pradžios prieš daugiau kaip dvejus metus.
Dėl išpuolių buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas daugiau nei milijonui namų ir iš rikiuotės išvesta didžiausia šalies hidroelektrinė.
Maskva taip pat suintensyvino išpuolius Časiv Jare, siekdama sustiprinti pastaraisiais mėnesiais pasiektus teritorinius laimėjimus.
Časiv Jaras yra mažiau nei už 30 km nuo Kramatorsko, kuris yra svarbus Ukrainos kariuomenės geležinkelių ir logistikos centras.
Vašingtonas yra pagrindinis Kyjivo karinis rėmėjas nuo pat Rusijos įsiveržimo.
Tačiau naujasis amerikiečių pagalbos paketas buvo sustabdytas Respublikonų partijai ginčijantis dėl prezidento Joe Bideno imigracijos politikos, todėl Ukrainos kariai priversti taupyti šaudmenis, nes neaišku, kada bus pristatyta kita siunta.
Rusai užėmė Pervomaiskę Donecko srityje
10:51
Rusijos kariuomenė užėmė Pervomaiskę Donecko srityje, skelbia „Ukrainskaja pravda“, remdamasi „Telegram“ kanalo „Deep State“ analitikais. Kovos dėl šio kaimo vyko pusantrų metų.
Rusai pasistūmėjo į pietus nuo Novokalynovės, į rytus nuo Umanskės, į pietus nuo Novomichailivkos. Aktyvios kovos tęsiasi netoli Vyjemkos, Krasnohorivkos, Vodianės ir Robotynės.
„Priešui pavyko pralaužti 59-ojo bataliono gynybą ir visiškai užimti Pervomaiskę, dėl kurios kovos prasidėjo 2022 m. rugpjūčio mėn. Kaimas tapo vienu karščiausių karo taškų ir kainavo priešui brangiai“, – sakoma pranešime.
„Gynėjai taip pat sumokėjo didelę kainą, ypač vaikinai iš šlovingosios 59 motorizuotos brigados, kurie desperatiškai gynėsi, net kai buvo visiškai apsupti“, – priduriama pranešime.
Prieš karą Pervomaiskėje gyveno daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų.
Tūkstančiai amerikiečių bepiločių orlaivių mūšio lauke Ukrainoje tapo beverčiais
09:54
Jungtinių Valstijų bendrovė „Skydio“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perdavė šimtus geriausių savo dronų, kad šie padėtų kovoti su Rusijos pajėgomis, tačiau orlaiviai mūšio lauke, deja, nepasiteisino, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Pasak straipsnio, perduoti „Skydio“ bepiločiai orlaiviai Rusijos elektroninės kovos priemonėmis buvo nesunkiai nukreipiami nuo kurso ir nepasiekdavo savo taikinių.
Pažymima, kad didelė dalis amerikiečių pradedančiųjų įmonių sukurtų nedidelių bepiločių orlaivių nesugebėjo veikti kovos sąlygomis. Tai – bloga žinia Pentagonui, kuriam reikalingas patikimas tūkstančių mažų bepiločių orlaivių tiekimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kryme numuštas Rusijos sraigtasparnis Ka-27
09:51
Laikinai okupuotame Kryme buvo sunaikintas Rusijos karinių jūrų pajėgų daugiafunkcinis sraigtasparnis Ka-27, paskelbė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
Jis ironiškai pažymėjo, kad sraigtasparnis „kažko ieškojo ir rado“.
„Minus rusų „Ka-27“ Kryme. Jis kažko ieškojo. Rado“, – pažymėjo D.Pletenčiukas.
Papildymo šturmo daliniams Rusijos kariškiai ieško net moterų kolonijose
09:39
Rusijos gynybos ministerija moterų kolonijose ieško tinkamų kandidačių, kurios papildytų jos pajėgas kare su Ukraina. Kaip sužinojo „Svarbios istorijos“, ministerijos darbuotojai verbavimo tikslais apsilankė dar mažiausiai keturiose įkalinimo įstaigose, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
„Į medicinos personalą buvo verbuojami asmenys, turintys medicininį išsilavinimą. Likusios – į šturmo dalinius“, – sakė vienos kalinės Kinešmos moterų kolonijoje Nr. 3 advokatas.
Norinčiųjų eiti į karą atsirado labai greitai. Moterys tikisi, kad „greičiau grįš namo ir su pinigais“, aiškino vienos iš jų, buvusios kalinės, draugė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Į karą nori ne visi: atsisakančius kariauti užrakino kareivinėse ir prievarta siunčia į Ukrainą
08:25
Rusijoje tęsiasi slapta mobilizacija: Primorsko krašte Maskva įkalino 43 vyrus, atsisakiusius vykti į karą Ukrainoje. Skelbiama, jog vyrai ten bus išsiųsti per prievartą. Giminaičiai bando jiems padėti, tačiau kol kas nesėkmingai, skelbia su Rusija siejamas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „BAZA“.
Šią informaciją patvirtino ir mobilizuotų vyrų giminaičiai. Žiniasklaidos duomenimis, balandžio 8 d. vyrai buvo uždaryti kareivinėse.
„Kariai, parašę atsisakymus dalyvauti karo veiksmuose, buvo uždaryti karinio dalinio teritorijoje Sibircevėje ir juos ketinama priverstinai išsiųsti į karą“, – pažymima pranešime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:18
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo sunaikinta 830 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 450 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 22 tankai, 47 šarvuotosios kovos mašinos, 18 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 67 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 37 Rusijos bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
Oro pajėgos naktį sunaikino 14 „Shahed“ bepiločių orlaivių
07:53
Balandžio 10 d. naktį rusai atakavo Ukrainą, panaudodami 17 atakos bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“, 2 sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ ir 1 balistinę raketą „Iskander-M“; 14 bepiločių orlaivių buvo sunaikinta, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“ platformoje.
„Mykolajivo ir Odesos srityse iš viso buvo numušta 14 „Shahed“. Ataką atrėmė Karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.“
Pranešama, kad okupantai iš laikinai okupuoto Krymo paleido dronus ir raketas.
Be to, balandžio 9 d. apie 20.00 val. oro gynyba sunaikino dvi X-59 valdomas raketas, kuriomis užpuolikai atakavo Odesą.
L.Austinas: V.Putinas tikisi, kad Vakarai paliks Ukrainą be paramos
07:37
Pentagono vadovas Lloydas Austinas sakė, kad JAV nacionalinis saugumas dabar priklauso nuo Amerikos ryžto remti Ukrainą. Pasak jo, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikisi, kad Vakarų partneriai atsisakys remti Kyjivą.
„Mūsų saugumas šiais neramiais laikais priklauso nuo Amerikos ryžto. V.Putinas lažinasi, kad Jungtinės Valstijos susvyruos, apleis mūsų draugus ir paliks Ukrainą mirtiname pavojuje. Jei Kremlius nugalės Ukrainoje, tai padrąsins potencialius agresorius visame pasaulyje, o Jungtinės Valstijos Valstijų saugumas bus daug mažesnis, jei Putinas laimės Ukrainoje“, – sakė jis Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje, skelbiama JAV gynybos departamento tinklalapyje.
L.Austinas pabrėžė, kad Amerikos neveiklumas sukels pavojų laisvajam pasauliui ir sukels „neįsivaizduojamų išlaidų ir pavojų“ riziką. Kaip paaiškino ministras, Kinija ir kitos šalys stebi padėtį aplink Ukrainą, Rusijos veiksmus ir JAV reakciją.
Rusija į Odesos regioną paleido naują bepiločių orlaivių ir raketų bangą
07:10
Antradienio vakarą Rusija antrą kartą iš Juodosios jūros į Ukrainą paleido dronus ir beveik tuo pačiu metu paleido raketas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
„Iš Juodosios jūros Odesos regiono kryptimi juda nauja atakos bepiločių orlaivių grupė“, – skelbė Oro pajėgos.
5.25 val. oro grėsmė buvo pašalinta. Po trijų minučių, 5.28 val., kariškiai pranešė apie raketą iš Juodosios jūros Odesos srities kryptimi.
Vietos žurnalistai pranešė apie sprogimus Odesoje.
5.48 val. kariškiai atšaukė oro pavojaus pavojų.
Norvegų aukščiausioji institucija atšaukė miesto sprendimą priimti tik Ukrainos pabėgėlius
07:07
Norvegijos aukščiausioji institucija antradienį pranešė, kad atšaukia pietinio Drameno miesto tarybos sprendimą priimti tik Ukrainos pabėgėlius, bet ne kitus, teigdama, kad tai prieštarauja Norvegijos konstitucijai ir antidiskriminaciniams įstatymams.
Oslo ir Vikeno administratoriaus biuras paprašė į dešiniąją politinio spektro pusę krypstančios Drameno savivaldybės tarybos paaiškinti vasarį priimtą sprendimą, kad ukrainiečius būtų lengviau integruoti į visuomenę. Gubernatorius teigė, kad savivaldybės sprendimas „susijęs su tiesiogine diskriminacija dėl tautybės“.
Vasario 13 dieną miesto tarybos priimtas sprendimas įsileisti tik Ukrainos pabėgėlius sulaukė didelės kritikos Norvegijoje. Iki trečdalio Drameno gyventojų yra imigrantai arba kilę iš kitų šalių.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store, vadovaujantis centro kairiųjų vyriausybei, teigė, kad 357 Norvegijos savivaldybės negali pačios nuspręsti, kokius pabėgėlius priimti, o tik kiek jų gali įsileisti. Jis pasmerkė Drameno sprendimą ir pareiškė, kad jis nėra teisėtas.
Drameną valdo dauguma, kurią sudaro Norvegijos konservatoriai, Pažangos partija, krikščionys demokratai ir nedidelė Pensininkų partija.
Penkto pagal dydį šalies miesto Norvegijos konservatorių aukšto rango narė Kristin Surlien vietos laikraščiui „Drammens Tidende“ sakė, kad šis aukščiausios institucijos sprendimas jai buvo netikėtas.
„Mes atsižvelgiame į sprendimą ir aptarsime tolesnius veiksmus tiek Konservatorių partijos viduje, tiek tarp keturių partijų“, – teigė ji.
Anksčiau Drameno pateikti duomenys rodė, kad 2023-iaisiais savivaldybėje buvo apie 103 tūkst. gyventojų. Iš jų beveik trečdalis – maždaug 31 tūkst. – yra imigrantai arba Norvegijoje imigrantams gimę vaikai.
Norvegijos statistika rodo, kad šalyje gyvena daugiausiai lenkų, lietuvių, irakiečių, pakistaniečių ir somaliečių imigrantų.
Norvegijos imigracijos direktorato duomenimis, 5,5 mln. gyventojų turinti Skandinavijos šalis nuo 2022-ųjų suteikė prieglobstį 70 800 ukrainiečių.
2023 metais Norvegijoje buvo 877 227 imigrantai, daugiausia iš Lenkijos, Lietuvos, Švedijos, Somalio ir Vokietijos, rodo oficiali statistika.
D.Cameronas prašo JAV suteikti papildomą finansavimą Ukrainai
06:57
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras lordas Davidas Cameronas paragino JAV politikus skirti milijardus dolerių papildomų lėšų Ukrainos kariuomenei stiprinti, perspėdamas, kad to nepadarius kiltų pavojus Vakarų saugumui.
Buvęs ministras pirmininkas tvirtino nenorintis „pamokslauti“ respublikonų politikų, kurie blokavo šį paketą, tačiau perspėjo apie pasekmes, jei nebus paremta Ukrainos kova su Vladimiro Putino Rusija.
Jis sakė, kad šalys, įskaitant Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją, atidžiai stebės, kiek paramos JAV iš tikrųjų yra pasirengusios suteikti savo sąjungininkėms.
Lordas D.Cameronas, kuris per savo kelionę į JAV aplankė buvusį prezidentą Donaldą Trumpą Floridoje, siekdamas paskatinti paramą Ukrainai, sakė, kad „teisinga pasiųsti labai aiškią žinią visiems stebėtojams visame pasaulyje, įskaitant Kiniją, kad mes palaikome savo sąjungininkus, neatlyginame už agresiją ir padedame tiems, kurie bando su ja kovoti“.
60 mlrd. dolerių (47 mlrd. svaro sterlingų) papildomo finansavimo Ukrainai paketas jau kelis mėnesius stringa dėl JAV politinių ginčų.
„Nutekintas“ slaptas D.Trumpo planas dėl Ukrainos: sureagavo V.Zelenskis
06:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žiniasklaidoje paskelbtą Donaldo Trumpo „taikos planą“ karui užbaigti pavadino primityviu.
„Jei kalbame apie tai, kad mes tiesiog atsisakysime savo teritorijų, ir jei tai yra idėja, tai yra labai primityvi idėja. Jei Trumpas tikrai turi savo požiūrį į greitą karo užbaigimą, tuomet aš labai norėčiau išklausyti šią idėją. Tačiau mums reikia tvirtų argumentų. Mums nereikia fantastinės idėjos, mums reikia tikros idėjos. Ant kortos pastatytos žmonių gyvybės, negalime juokauti ir rizikuoti“, – sakė jis interviu BILD .
V.Zelenskis dar kartą priminė, kad Ukraina nenori atiduoti savo teritorijų ir derėtis su Vladimiru Putinu, nes juo negalima pasitikėti. „Mes galime susitarti dėl visko, bet klausimas, ar jis to laikysis“, – pridūrė prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad D.Trumpas į Ukrainą buvo kviečiamas ir viešai, ir neviešai. „Kad jis galėtų savo akimis pamatyti situaciją ir padaryti tam tikras išvadas. Aš tikrai esu pasirengęs su juo susitikti. D.Trumpas sakė, kad nori, bet nežino, kada galės tai padaryti“, – sakė V.Zelenskis.
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas ne kartą žadėjo per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje, jei laimės rudenį vyksiančius rinkimus.
Politikas atsisakė atskleisti plano detales, tačiau sakė, kad ketina susodinti V.Zelenskį ir V.Putiną prie derybų stalo ir sudaryti „sąžiningą susitarimą“.
Neseniai su D.Trumpu susitiko Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Po susitikimo jis sakė, kad jei laimės, neduos nė cento už karą.
Laikraštis „The Washington Post“ neseniai pranešė, kad D.Trumpas nori įtikinti Ukrainą padaryti teritorinių nuolaidų ir leisti Rusijai pasilikti užgrobtas Krymo ir Donbaso žemes. Politiko kampanijos štabas tai pavadino klastote.
Trakuose bus tariamasi dėl paramos Ukrainai susisiekimo srityje
06:09
Trakuose trečiadienį vyks aukšto lygio susitikimas, skirtas aptarti paramą Ukrainai susisiekimo srityje.
Bus kalbama apie pagalbą Ukrainai atkurti transporto infrastruktūrą, skubiems poreikiams tenkinti, transporto jungčių plėtrą.
Renginyje dalyvaus Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Graikijos transporto ministrai, JAV, Kanados, Japonijos, Jungtinės Karalystės, kitų šalių atstovai, Tarptautinio transporto forumo, Europos Komisijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, kitų tarptautinių organizacijų nariai.
Pirmininkaudama Tarptautiniam transporto forumui, Lietuva su Švedija, Kanada ir Ukraina praėjusių metų pabaigoje pristatė bendradarbiavimo ir paramos Ukrainai platformą CIG4U. Ši platforma leidžia šalims keistis aktualia informacija apie neatidėliotinus Ukrainos transporto sistemos poreikius, prisidėti prie ilgalaikių šalies transporto jungčių atkūrimo projektų.
Lietuvos susisiekimo ministerijos teigimu, pagalba Ukrainai – esminis šalies pirmininkavimo Tarptautiniam transporto forumui prioritetas.
Numatoma, kad prie Lietuvos, Švedijos, Kanados ir Ukrainos suburtos grupės renginio metu prisidės ir daugiau šalių, taip dar labiau bus išplėstos galimybės įgyvendinti svarbiausius Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymo projektus.
Tarptautiniam transporto forumui priklauso 66 šalys narės, tai vienintelis globalus forumas, vienijantis pasaulio susisiekimo srities politikus, praktikus, analitikus ir apimantis visas transporto rūšis.
