Svarbiausios naujienos
- „Politico“: Ukraina baiminasi, kad D.Trumpas ir V.Putinas nori priversti V.Zelenskį atsistatydinti
- „Viskas ten aplaistyta krauju, nusėta kaulais“: perimtas skambutis atskleidė drakoniškus rusų nuostolius
- D.Trumpo pasiuntinys imasi V.Putino: jis taip pat turės tai padaryti
- Rusija beda į dvi šalis, kuriose galėtų įvykti V.Putino ir D.Trumpo susitikimas
- V.Putinas Europos lyderius išvadino menkystomis: tuoj jie vizgins uodegas prie šeimininko kojų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Ukraina baiminasi, kad D.Trumpas ir V.Putinas nori priversti V.Zelenskį atsistatydinti
20:28
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija primygtinai reikalauja, kad Ukraina iki 2025 m. pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Šią idėją palaiko ir Kremlius, o tai gali būti rusų bandymas „supriešinti Kyjivą ir Vašingtoną“, praneša „Politico“.
JAV specialiojo atstovo Ukrainai ir Rusijai Keitho Kelloggo pareiškimą, kad Kyjivas turėtų surengti prezidento rinkimus, nepaisant karo su Rusija, Ukrainos valdžia sutiko su nuogąstavimu. Ukrainoje manoma, kad tai gali kelti grėsmę šalies vienybei ir atverti Rusijai naujus kelius savo įtakai skleisti.
„Politico“ primena, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ne kartą yra sakęs, jog nepripažįsta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumo. Be to, Rusijos Federacijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V.Zelenskio, kaip prezidento, kadencija esą baigėsi.
Buvęs Ukrainos ministras, pageidavęs likti anonimu, žurnalistams sakė, kad JAV ir Rusijos pozicijų suvienodėjimas rinkimų Ukrainoje surengimo klausimu kelia nerimą Kyjivui.
„Manau, kad tai pirmas įrodymas, jog D.Trumpas ir V.Putinas sutaria, kad nori V.Zelenskio pasitraukimo“, – sakė jis.
Leidinys pabrėžė, kad Maskva nepaaiškino, kaip konkrečiai rinkimai Ukrainoje paveiks taikos derybas. K.Kelloggas taip pat nepateikė aiškumo dėl rinkimų ir karo veiksmų nutraukimo eiliškumo.
„Reuters“ anksčiau rašė, kad K.Kelloggas ir kiti Baltųjų rūmų pareigūnai nori spausti Ukrainą surengti prezidento rinkimus kaip pradinio ugnies nutraukimo etapo dalį. D.Trumpo specialusis pasiuntinys buvo sąžiningo taikos susitarimo Ukrainoje sudarymo šalininkas. Jis ragino Jungtines Valstijas toliau siųsti karinę pagalbą, taip pat pritarė saugumo garantijų teikimui Kyjivui.
Tačiau dabar Ukraina negali teisėtai surengti rinkimų, pažymėjo leidinys. Pagal Konstituciją rinkimai negali būti rengiami, kol šalyje galioja karo padėtis.
Rinkimų ekspertai Peteris Erbenas ir Gio Kobachidzė iš Tarptautinio rinkimų sistemų fondo pokalbyje su žurnalistais suabejojo rinkimų surengimo Ukrainoje galimybe ir pagrįstumu. Jie pabrėžė, kad šiuo metu šalis kovoja dėl išlikimo, o Rusija reguliariai rengia smūgius.
„Unian“ primena, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad naujoji JAV administracija nori, jog Ukraina surengtų rinkimus iš karto po aktyvių karo veiksmų nutraukimo. Konkrečiai kalbama apie idėją surengti rinkimus laikotarpiu nuo ugnies nutraukimo paskelbimo iki galutinio taikos susitarimo pasirašymo.
Austrijos pulkininkas: Ukrainai baigiasi laikas
23:48
Ukrainai baigiasi laikas ir be Vakarų pagalbos jos tolesnei kovai iškils rimta grėsmė.
Tai interviu televizijai NTV pareiškė Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris. Pasak jo, Ukrainos kariuomenės personalo problema jau paveikė fronto liniją, o rusai, nepaisydami didelių nuostolių, kas mėnesį sugeba įdarbinti nuo 30 iki 35 tūkst. žmonių:
„Atrodo, kad fronte mažai kas vyksta, bet iš tikrųjų Ukrainai baigiasi laikas. Jei JAV nutrauks karinę pagalbą, o europiečiai nesugebės jos kompensuoti, Ukrainos kovai ateityje iškils didelė grėsmė. Mes nesuvokiame, kokia rimta yra padėtis“.
Priminsime, kad senojo ir naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų administracijos pasisakė už didesnę mobilizaciją Ukrainoje siekiant stabilizuoti padėtį fronte.
„Reuters“: JAV atnaujina karinės pagalbos tiekimą Ukrainai
23:00
Jungtinės Valstijos po trumpos pertraukos atnaujino karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, praneša „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Agentūros teigimu, JAV ginklų tiekimas Ukrainai pastarosiomis dienomis buvo trumpam sustabdytas, tačiau šį savaitgalį atnaujintas, nes D.Trumpo administracija aptarė savo politiką Ukrainoje.
Du su šiuo klausimu susipažinę asmenys sakė, kad pagalba atnaujinta po to, kai Baltieji rūmai „atšaukė savo pirminį vertinimą, kad visa pagalba Ukrainai bus nutraukta“.
Neįvardytas JAV pareigūnas sakė, kad D.Trumpo administracijoje yra frakcijų, kurios nesutaria dėl to, kiek JAV turėtų toliau tiekti ginklus Ukrainai iš savo atsargų.
„JAV ginklų tiekimo sustabdymas apribos Kyjivo galimybes kovoti ir suteiks jam silpnesnę derybinę poziciją taikos derybose. Neaišku, ar D.Trumpo administracija oficialiai pripažins tiekimo sustabdymą ir vėlesnį atnaujinimą“, – pabrėžia agentūra.
Nuo Donaldo Trumpo inauguracijos Jungtinės Valstijos nėra paskelbusios apie jokią karinę pagalbą Ukrainai. Tuo pat metu buvo tikimasi, kad Joe Bideno sankcionuoti tiekimai bus tęsiami kelis mėnesius, nes jie vėlavo pagal grafiką. O anksčiau nepaskelbta trumpa pauzė yra „pirmas išorinis ženklas, rodantis debatų intensyvumą D.Trumpo administracijoje“, pažymi autoriai.
„D.Trumpo administracija nesiuntė aiškaus signalo, ar ir toliau teiks reikšmingą karinę pagalbą Ukrainai kovoje su plataus masto Rusijos invazija“, – rašoma straipsnyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nori pasiūlyti Ukrainai susitarimą dėl karinės pagalbos teikimo mainais į šalies retąsias iškasenas. Amerikos vadovas taip pat apkaltino Europą, kad ši neteikia Kyjivui pakankamai pagalbos.
Tuo tarpu „Reuters“ rašo, kad per 2024 m. Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai tik pusę tais metais pažadėtos karinės pagalbos ir apie 30 proc. pažadėtų šarvuočių. Pažymima, kad šie vėlavimai atsirado paskutiniais ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno kadencijos mėnesiais, o būtent tuo metu Ukraina prarado beveik visą teritoriją, kurią atgavo per 2023 m. kontrpuolimą.
Į šturmą su ramentais: kodėl sunkiai sužeistus karius Rusija siunčia atgal į frontą
22:08
Pasikartojantys pranešimai iš fronto linijos, kad ten pastebėti Rusijos kariai su ramentais atskleidžia, kad sužeisti Maskvos kariai sugrąžinami į kovą, nes Rusijos sveikatos apsaugos sistema nesugeba pasirūpinti tokiu kiekiu sužeistųjų, įvertino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Cituodama atvirų šaltinių pranešimus, ministerija sekmadienį atnaujintoje žvalgybos informacijoje nurodė, kad „labai tikėtina, jog sužeisti Rusijos kariai į kovines užduotis Ukrainoje grįžta su neužgijusiomis žaizdomis, dažnai su ramentais“.
Pranešime konkrečiai įvardijama 20-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija, kurioje tikriausiai suformuotos sužeistų karių „šturmo grupės“.
„Yra reali galimybė, kad Rusijos vadai vadovauja šiai veiklai, siekdami išlaikyti personalą, kuris priešingu atveju pasiklystų perkrautoje medicinos sistemoje“, – pažymėjo britų žvalgyba.
D.Trumpas atsakė, ko mainais už tolesnę pagalbą sieks iš Ukrainos
21:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.
„Siekiame sudaryti sandorį su Ukraina, pagal kurį ji užtikrintų tai, ką mes jai suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – sakė D.Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais.
K.Starmeris: dirbame, kad sunaikintume V.Putino karo mašiną
21:41
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris kreipėsi į Europos sąjungininkus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant įvesti rimtas sankcijas Rusijos Federacijai.
„Mes visi stengiamės užbaigti šį karą, tačiau turime būti visiškai aiškūs: taika ateis per jėgą. Ir turime padaryti viską, ką galime, kad paremtume Ukrainos gynybą“, – sakė K.Starmeris.
Kartu, pasak jo, remti Ukrainos gynybą reiškia stabilizuoti fronto liniją ir teikti ukrainiečiams reikalingus karinius mokymus.
„Būtent todėl šiais metais Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai didesnę karinę paramą nei bet kada anksčiau“, – patikino K.Starmeris.
Didžiosios Britanijos premjeras pabrėžė, kad visi sąjungininkai turi suaktyvėti, ypač Europa.
„Politico“: Ukraina baiminasi, kad D.Trumpas ir V.Putinas nori priversti V.Zelenskį atsistatydinti
20:28
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija primygtinai reikalauja, kad Ukraina iki 2025 m. pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Šią idėją palaiko ir Kremlius, o tai gali būti rusų bandymas „supriešinti Kyjivą ir Vašingtoną“, praneša „Politico“.
JAV specialiojo atstovo Ukrainai ir Rusijai Keitho Kelloggo pareiškimą, kad Kyjivas turėtų surengti prezidento rinkimus, nepaisant karo su Rusija, Ukrainos valdžia sutiko su nuogąstavimu. Ukrainoje manoma, kad tai gali kelti grėsmę šalies vienybei ir atverti Rusijai naujus kelius savo įtakai skleisti.
„Politico“ primena, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ne kartą yra sakęs, jog nepripažįsta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumo. Be to, Rusijos Federacijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V.Zelenskio, kaip prezidento, kadencija esą baigėsi.
Buvęs Ukrainos ministras, pageidavęs likti anonimu, žurnalistams sakė, kad JAV ir Rusijos pozicijų suvienodėjimas rinkimų Ukrainoje surengimo klausimu kelia nerimą Kyjivui.
„Manau, kad tai pirmas įrodymas, jog D.Trumpas ir V.Putinas sutaria, kad nori V.Zelenskio pasitraukimo“, – sakė jis.
Leidinys pabrėžė, kad Maskva nepaaiškino, kaip konkrečiai rinkimai Ukrainoje paveiks taikos derybas. K.Kelloggas taip pat nepateikė aiškumo dėl rinkimų ir karo veiksmų nutraukimo eiliškumo.
„Reuters“ anksčiau rašė, kad K.Kelloggas ir kiti Baltųjų rūmų pareigūnai nori spausti Ukrainą surengti prezidento rinkimus kaip pradinio ugnies nutraukimo etapo dalį. D.Trumpo specialusis pasiuntinys buvo sąžiningo taikos susitarimo Ukrainoje sudarymo šalininkas. Jis ragino Jungtines Valstijas toliau siųsti karinę pagalbą, taip pat pritarė saugumo garantijų teikimui Kyjivui.
Tačiau dabar Ukraina negali teisėtai surengti rinkimų, pažymėjo leidinys. Pagal Konstituciją rinkimai negali būti rengiami, kol šalyje galioja karo padėtis.
Rinkimų ekspertai Peteris Erbenas ir Gio Kobachidzė iš Tarptautinio rinkimų sistemų fondo pokalbyje su žurnalistais suabejojo rinkimų surengimo Ukrainoje galimybe ir pagrįstumu. Jie pabrėžė, kad šiuo metu šalis kovoja dėl išlikimo, o Rusija reguliariai rengia smūgius.
„Unian“ primena, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad naujoji JAV administracija nori, jog Ukraina surengtų rinkimus iš karto po aktyvių karo veiksmų nutraukimo. Konkrečiai kalbama apie idėją surengti rinkimus laikotarpiu nuo ugnies nutraukimo paskelbimo iki galutinio taikos susitarimo pasirašymo.
JT: Rusijos pajėgos toliau žudo paimtus į nelaisvę Ukrainos karius
19:59
Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos pastaraisiais mėnesiais nužudė daugiau paimtų į nelaisvę ukrainiečių karių, taip patvirtindamos vis dažniau pasigirstančius Kyjivo pareigūnų kaltinimus.
Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vienas kitą karo nusikaltimais, įskaitant karo belaisvių žudymą, nuo tada, kai Rusija beveik prieš trejus metus įsiveržė į Ukrainą.
JT stebėjimo misija Ukrainoje pareiškė, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos ji „užregistravo 79 tokias egzekucijas per 24 atskirus incidentus“, už kuriuos atsakingos Rusijos pajėgos.
V.Orbanas pranoko net save: „V.Putinas visada laikėsi duoto žodžio“
18:42
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas duodamas interviu įvertino, kad Briuselis neva kelia didesnę grėsmę nei Maskva, nes, pasak jo, su Rusija lengva pasiekti racionalų susitarimą. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad valdant prezidento Donaldo Trumpo JAV investicijos Vengrijoje padidės, ir pavadino Rusijos vadovą žmogumi, besilaikančiu žodžio.
Pirmadienį interviu Šveicarijos dienraščiui „Neue Zuercher Zeitung“ V.Orbanas teigė, kad Briuselis ir Maskva skiriasi tuo, kad „su Rusija lengva pasiekti racionalų susitarimą, o su Briuselio žmonėmis tai beveik neįmanoma“.
V.Orbanas pabrėžė, kad Europos Sąjunga neva daro viską, kad pašalintų jį iš valdžios, ir tam pasitelkia tiek Vengrijos opoziciją, tiek nevyriausybines organizacijas. „Sunku sėsti prie derybų stalo su tais, kurie per kiekvienus rinkimus nori tave sunaikinti“, – aiškino V.Orbanas.
Gyrė V.Putiną
Kartu jis teigė, kad nėra jokios priežasties nepasitikėti Vladimiru Putinu. „Esame sudarę daugybę susitarimų. V.Putinas visada laikėsi žodžio. Pastarųjų 15 metų patirtis rodo, kad Vengrija gali pasitikėti Rusija“, – kalbėjo V.Orbanas, pamiršęs, kas pradėjo karą Ukrainoje. Jis taip pat sakė, kad nors 2021 m. Rusija pareikalavo, kad NATO stabdytų savo plėtrą į rytus, V.Putinas neabejojo Vengrijos naryste Aljanse, nes jos teritorijoje „nėra ginklų, kuriuos Rusija laikytų grėsme“.
D.Trumpo tornadas
V.Orbanas taip pat neslėpė pasitenkinimo pirmaisiais naujojo JAV prezidento sprendimais. „Per pastarąsias dešimt dienų pasaulis pasikeitė labiau nei paprastai pasikeičia per kelerius metus. Tai V.Trumpo tornadas, – sakė Vengrijos premjeras, kuris kartu tvirtino, kad jo šalies laukia geresni laikai. – Mes buvome juodoji Vakarų avytė. Dabar aišku: tai, ką daro D.Trumpas, ir tai, ką mes darėme per pastaruosius penkiolika metų, yra ateitis. Esame laimingi ir atsipalaidavę.“
Pagerėjus santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, V.Orbanas pirmiausia tikisi, kad sugrįš amerikiečių investicijos, kurios šiuo metu yra mažesnės nei, pavyzdžiui, Kinijos investicijos.
V.Orbanas tvirtina esąs priverstas kalbėti apie Rusijos agresiją
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, V.Orbanas prisipažino, kad Rusiją vadina agresore, nes yra priverstas tai daryti. „Tokia yra oficiali Europos Sąjungos pozicija. Ten elgiuosi lojaliai. Tokį sprendimą mums priėmė ES ir jis verčia mane kalbėti apie „Rusijos agresiją“, – apgailestavo jis.
Vertinimą, pasak jo, reikia palikti istorikams. Vengrijos vadovas taip pat kritikavo Vakarų šalių ir ypač ES iki šiol Ukrainai suteiktą pagalbą: „Reikėjo nedelsiant izoliuoti konfliktą, užtikrinti paliaubas ir pradėti derybas. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad Ukrainos pergalė bus neįmanoma, nebent pradėtume totalinį karą. Tai nebuvo išeitis. Šiandien Ukrainai galime padėti tik sudarydami paliaubas ir taiką.“
Jis taip pat dar kartą kritikavo Ukrainos pasipriešinimą Rusijos agresijai: „Daug ukrainiečių žuvo gindami savo šalį. Tai už ką jie žuvo? Tai rimta moralinė dilema. Laimei, ne mano.“
V.Orbanas taip pat tvirtino, kad D.Trumpas yra „stiprus vyras su kardu“, kuris galės perkirsti šį „Gordijaus mazgą“.
D.Trumpo pasiuntinys imasi V.Putino: jis taip pat turės tai padaryti
18:06
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas sakė, kad abi šalys turės padaryti nuolaidų, jei tikisi susitarti dėl karo sureguliavimo.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau leido suprasti, kad sušvelnins savo poziciją dėl teritorijų. Ir V.Putinas taip pat turės sušvelninti savo pozicijas. Laikui bėgant ir tikriausiai artimiausiu metu mes su visais diskutuosime. Ir tai gerai abiem pusėms“, – sakė K.Kelloggas interviu sekmadienį televizijai „Fox News“.
K.Kelloggas taip pat pastebėjo, kad Vašingtonas nori, jog Ukraina surengtų rinkimus, galbūt iki šių metų pabaigos, ypač jei bus pasiektos paliaubos.
V.Zelenskio padėjėjas Dmytro Lytvynas sekmadienį teigė, kad Ukrainos pusė dar nematė „viso K.Kelloggo interviu, tik kelias citatas apie rinkimus, todėl sunku visapusiškai įvertinti jo poziciją“.
„Bet jei jo planas yra tik paliaubos ir rinkimai, tai yra nevykęs planas – V.Putino neįbaugins vien tik šie du dalykai“, – sakė jis agentūrai „Reuters“.
Ukrainoje tebegalioja karo padėtis ir nuo Rusijos invazijos pradžios joje nebuvo surengti rinkimai – tai, pasak K.Kelloggo, leidžiama pagal Ukrainos konstituciją.
Tuo tarpu V.Putinas pavadino V.Zelenskį „neteisėtu“, nes neva jo prezidento kadencija oficialiai baigėsi.
Vėlų vasario 2 d., po K.Kelloggo komentarų, D.Trumpas pareiškė, kad derybos su Ukraina ir Rusija vyksta „gana gerai“.
„Turime suplanuotų susitikimų ir derybų su įvairiomis šalimis, įskaitant Ukrainą ir Rusiją. Ir manau, kad tos diskusijos iš tikrųjų vyksta gana gerai“, – pridūrė jis, tačiau konkrečių duomenų nepateikė.
V.Zelenskis nori ES atstovų derybose
Anksčiau D.Trumpas buvo pareiškęs, kad su Rusija veda „labai rimtas“ diskusijas dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Komentuodamas šį pareiškimą, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad neįtraukti Ukrainos į JAV ir Rusijos derybas dėl karo būtų „labai pavojinga“. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo turėtų dalyvauti ne tik JAV, ukrainiečiai ir rusai, bet ir Europos Sąjungos atstovai.
Vokietija siunčia dirbtiniu intelektu varomus antžeminius dronus į Ukrainą
17:06
Vokietijos gynybos technologijų įmonė „ARX Robotics“ pradėjo serijinę dronų „Gereon RCS“ gamybą, o vasario pradžioje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms turėtų būti pristatyta 30 vienetų.
Šie dirbtiniu intelektu valdomi dronai skirti atsargoms gabenti ir sužeistiems kariams evakuoti iš mūšio zonų, taip gerinant mūšio lauko logistiką ir kartu mažinant riziką fronto kariams. Pasak sausio 30 d. „Deutsche Welle“ pranešimo, pristatymą finansuoja Vokietijos vyriausybė.
Plačiau skaitykite ČIA.