Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“: nauja susitarimo versija JAV siekia kontroliuoti investicijas Ukrainoje ir išstumti Europą
- Ukraina žengia į Belgorodo sritį: ar tai tyli nauja invazija į Rusiją?
- Lenkija ginkluojasi karui: „Turėsime nedaug laiko pasiruošti ir reaguoti“
- Atskleidė naujo susitarimo su JAV detales: ko dabar reikalaujama iš Ukrainos
- V.Zelenskis patarė D.Trumpui, kaip užbaigti karą per 24 valandas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkija ginkluojasi karui: „Turėsime nedaug laiko pasiruošti ir reaguoti“
10:12
Lenkija beveik du šimtmečius praleido kaip Maskvos kolonija ir išsaugojo giliai įsišaknijusį nusiteikimą Rusijos atžvilgiu. Plataus masto invaziją į Ukrainą daugiau nei prieš trejus metus tik sustiprino niekada neišnykusį nerimą, skelbia įtakingas leidinys „Politico“.
Šiuo metu Varšuva yra daugiausiai gynybai išleidžianti NATO narė. Jos išlaidos siekia 4,7 proc. BVP, ji turi didžiausią kariuomenę Europos Sąjungoje ir išleidžia milijardus eurų reaktyviniams lėktuvams, raketoms, tankams, artilerijai ir kitai karinei įrangai įsigyti.
Dabar Lenkija perėjo prie savo gyventojų paruošimo karui, pastebėjo „Politico“.
Jei kiltų plataus masto konfliktas, Lenkija neturėtų tiek laiko pasirengti kaip kai kurios kitos Europos šalys, leidiniui teigė Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula.
„Esame Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kaimynai, todėl tarp mūsų ir jų nėra buferio, o pasirengti ir reaguoti turime nedaug laiko“, – pažymėjo jis.
Tam, kad sulaikytų rusus, Lenkija planuoja daugiau nei dvigubai padidinti savo kariuomenę iki pusės milijono karių ir apmokyti milijonus rezervistų, anksčiau kovo mėn. parlamentui pareiškė šalies premjeras Donaldas Tuskas.
„Iki metų pabaigos norime parengti tokį modelį, kad kiekvienas suaugęs Lenkijos vyras būtų apmokytas karui ir kad šis rezervas būtų adekvatus galimoms grėsmėms“, – paaiškino ministras pirmininkas ir pridūrė, kad į kariuomenę gali užsirašyti ir moterys.
Jo teigimu, mokymai bus savanoriški, taip siekdamas išsklaidyti nuogąstavimus dėl grįžimo prie itin nepopuliarios šaukimo į kariuomenę politikos, kuri šalyje nutraukta 2008 m.
„Paversti jų gyvenimą pragaru“
Lenkijai, dideles pajamas gaunančiai šaliai, kurios ekonomikos augimo tempai yra vieni didžiausių ES, perėjimas prie kovinės parengties reikš mąstysenos pokyčius, ir daugelis jos piliečių nekantrauja pradėti mokytis.
„Tikrai noriu praeiti mokymus, ir jei reikės, neapykantos [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui skatinamas, noriu ginti savo namus, šaudyti į juos ir paversti jų gyvenimą pragaru“, – kalbėjo 37 metų žiniasklaidos prodiuseris iš Varšuvos Marekas.
„Noriu apginti viską, dėl ko dirbau, viską, ką sukūriau. Šioje šalyje aš užsitarnavau savo namus, savo vietą, savo saugią erdvę, ir joks rusų šunsnukis to iš manęs neatims. Jie gali varyti ten, iš kur atvyko“, – su užsidegimu aiškino vyras.
Kariuomenė vis dar derina detales, kaip tai įgyvendinti, ir tikimasi, kad iki kovo pabaigos ji pasiūlys planą, pažymėjo Lenkijos generalinio štabo vadovas.
Valdžios institucijos planuoja įgyvendinti trumpalaikes karinio mokymo programas, skirtas jokios patirties neturintiems civiliams, skelbia lenkų leidinys „Rzeczpospolita“. Šiuose greituosiuose kursuose, trunkančiuose vos kelias dienas, dalyviai bus supažindinami su civilinės saugos pagrindais, pirmąja pagalba ir pasirinktais kariniais įgūdžiais.
Asmenims, turintiems ankstesnį karinį pasirengimą, vyriausybė siūlo tikslinius kvalifikacijos kėlimo kursus, skirtus specializuotiems įgūdžiams tobulinti, įskaitant šaunamųjų ginklų, kovinės medicinos ir sausumos navigacijos įgūdžius.
Civiliai asmenys, norintys išsamesnio pasirengimo, gali registruotis į mėnesio trukmės mokymo programą, kurią galima lankyti tiek asmeniškai, tiek internetu.
„Pirmasis [mokymo programos] tikslas – pagerinti rezervistų prieinamumą ir kokybę, – paaiškino W.Kukula. – Šiuo metu kariuomenėje yra daug rezervistų, tačiau jų amžiaus vidurkis jau siekia apie 45 metus. Jei konfliktas ir spaudimas Lenkijai tęsis ilgesnį laiką, gerai apmokyti rezervistų ištekliai bus būtini siekiant užtikrinti, kad jie galėtų veikti kartu su profesionaliais kariais ir teritorinės gynybos pajėgomis.“
Pasak jo, pagal pirminį planą iki 2026 m. pabaigos planuojama parengti 100 tūkst. žmonių.
„Antrasis tikslas yra dar svarbesnis – turime paruošti visuomenę krizės padariniams, net jei ne visi praeis karinius mokymus“, – sakė jis.
Laikas – ne Lenkijos pusėje?
Tačiau laikas gali būti ne Lenkijos pusėje, perspėjo kai kurie aukšto rango kariškiai.
„[Rusai] užnugaryje kuria didžiulę kariuomenę. Jei taika nebus pasiekta ir NATO skilimas tęsis, Rusija užpuls Baltijos šalis“, – pareiškė buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Leonas Komornickis.
„Tai gali įvykti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Invazija yra jų plano dalis“, – pridūrė jis.
Buvęs Lenkijos raketinių ir artilerijos sausumos pajėgų vadas Jaroslawas Kraszewskis radijui „Zet“ teigė, kad D.Tusko planas yra pernelyg menkas ir pavėluotas.
„Apmokyti 100 000 žmonių per metus? Per mažai. Turėtume sugrąžinti šaukimą į kariuomenę, – kalbėjo generolas. – Mes perėjome prie vartotojiško gyvenimo būdo, demokratijos džiaugsmų, be jokių problemų keliaujame po pasaulį, tačiau pamiršome, kad kiekvienas iš mūsų turėtų turėti bazinių žinių šioje srityje.“
Karo meto mentalitetas
Apklausos rodo, kad ši idėja turi tam tikrą visuomenės palaikymą, tačiau jis toli gražu nėra didžiulis.
Vienos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė lenkų pritaria iniciatyvai, o 39 proc. teigė, kad norėtų joje dalyvauti. Kita apklausa parodė, kad maždaug du trečdaliai lenkų liktų šalyje, jei prasidėtų karas, o trečdalis bandytų bėgti.
„Jei pas mus kiltų karas – o tai laikau mažai tikėtina, bet ne neįmanoma – tuomet, priešingai nei šiandien sako Donaldas Tuskas, šaukimas į kariuomenę būtų atkurtas, o vyrams, su nedidelėmis išimtimis, būtų uždrausta išvykti iš šalies“, – įvertino kairiojo leidinio „Krytyka Polityczna" žurnalistė Patrycja Wieczorkiewicz.
„Negaliu įsivaizduoti, kad tokioje situacijoje bėgsiu... palikdama savo draugus, kolegas ir kitus“, – kalbėjo ji.
Anot moters, jos motyvas nėra patriotizmas.
„Tai būtų kova ne už Lenkiją, o prieš fašistinį-imperialistinį agresorių, kuris žudo, prievartauja ir kankina. Sprendžiant iš to, ką iki šiol sakė D.Tuskas, programa bus plati, įskaitant sunkvežimių vairavimo kursus, todėl tikiu, kad bus kažkas tinkamo ir man“, – pažymėjo P.Wieczorkiewicz.
Tačiau ne visi pasirengę eiti į karą ginti šalies.
Neseniai laikraščio „Gazeta Wyborcza“ paskelbtame pranešime buvo cituojami lenkų miestiečiai, kurie abejojo, ar jų šalis jiems pasiūlė pakankamai, kad jie jaustųsi įsipareigoję jai atsilyginti.
„Esu patriotas, myliu savo šalį, bet tai nereiškia, kad turiu už ją mirti. Aš būčiau nenaudingas kare. Mano prisirišimą prie šios šalies lemia mokesčiai, kuriuos moku, ir tai, kad [ji] nesuteikia man realių galimybių sukurti šeimą padoriomis sąlygomis“, – kalbėjo vienas studentas, užsimindamas apie Lenkijoje itin aukštas būsto kainas ir brangiausias Europoje būsto paskolų palūkanas.
Vyriausybė turi imtis papildomų priemonių, kad užtikrintų pakankamą susidomėjimą programa, sakė karinis ekspertas Marekas Kozubelis.
„Jei būsime pasiruošę ir jei Rusija žinos, kad esame pasiruošę, tai bus reikšminga atgrasymo priemonė, – reziumavo generolas W.Kukula. – Mano nuomone, ji bus pakankamai stipri, kad Rusija, tai žinodama, net nepradėtų konflikto.“
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:45
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas turi pasiūlymą dėl rinkimų Ukrainoje
00:39
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė aptarti galimybę Ukrainoje įvesti laikinąją administraciją, kurią globotų JT ir kelios šalys, kad būtų surengti rinkimai. Kremliaus vadovą citavo rusų žiniasklaida.
„Iš esmės, žinoma, būtų galima aptarti laikinosios administracijos Ukrainoje galimybę globojant JT, JAV, su Europos šalimis, žinoma, su mūsų partneriais ir draugais. Kad būtų surengti demokratiniai rinkimai“, – sakė Rusijos vadovas.
Su tokia nauja vyriausybe esą bus galima pradėti taikos derybas ir pasirašyti „teisėtus dokumentus, kurie bus pripažįstami visame pasaulyje ir bus patikimi“, sakė V.Putinas.
Be to, tarp partnerių, su kuriais Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti sprendžiant Ukrainos klausimą, jis paminėjo BRICS šalis ir Šiaurės Korėją. Rusija taip pat esą pasirengusi bendradarbiauti su Europa, tačiau ji „bando mus vedžioti už nosies“, mano Kremliaus vadovas.
Po rusų atakos Zaporižioje kilo gaisras
23:00
Po Rusijos bepiločių lėktuvų atakos Zaporižios regione esančiame infrastruktūros objekte kilo gaisras. Apie tai pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Gaisras kilo infrastruktūros objekte ir vasarnamiuose. Tai preliminarūs priešo atakos Zaporižioje ir Zaporižios rajone padariniai“, – teigė jis.
Rusija ruošiasi naujiems puolimams trijuose Ukrainos regionuose
21:46
Ukrainos žvalgyba užfiksavo, kad Rusija ruošiasi naujiems puolimams. Grėsmė nukreipta į Sumų, Charkivo ir Zaporižios regionus, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu.
„Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusija ruošiasi naujiems puolimams Sumų, Charkivo ir Zaporižios regionuose. Jie vilkina derybas ir bando įtraukti JAV į nesibaigiančias, beprasmes diskusijas dėl fiktyvių „sąlygų“, kad laimėtų laiko ir paskui bandytų užgrobti dar daugiau žemės“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija: Europos kontingentą Ukrainoje turėtų sudaryti trys komponentai
21:25
Europos karinį kontingentą Ukrainoje, dėl kurio formavimo šiuo metu diskutuojama vadovaujant Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai, turėtų sudaryti trys komponentai – sausumos, jūrų ir oro. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus per brifingą .
Jis pažymėjo, kad šiandien Paryžiuje Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos vadovų diskusijose svarbią vietą užėmė šis klausimas.
„Manome, kad šis kontingentas ir ši diskusija turėtų apimti sausumos, oro ir jūrų transportą“, – sakė jis.
„Šiuo metu vyksta diskusijos šia tema. Yra daug šalių, kurios nori įvairiuose formatuose dalyvauti šiame kontingente, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir saugumas“, – teigė atstovas spaudai.
Įvardijo priežastis, kodėl Kremlius negali sutikti su taika: pasekmės rusams būtų dar blogesnės
21:06
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori parodyti save kaip taikdarį, o Ukraina paskelbė sutinkanti su paliaubomis, Rusija negali sau leisti taikos – tam yra kelios priežastys, komentare leidiniui „Postimees“ rašo saugumo ekspertas Erkki Koortas.
Pasak analitiko, jei karo veiksmai staiga liautųsi, Kremliui šalies viduje tektų spręsti ne vien staiga atsirasiantį iššūkį.
15min prenumeratoriams – išsami saugumo eksperto analizė apie derybas dėl paliaubų, ir kodėl Rusija vengia taikos.
*****
Šūsnis problemų
Iš tikrųjų abiem kariaujančioms pusėms reikia pertraukos – būtų gerai papildyti atsargas ir atkurti šarvuotosios technikos pajėgumus.
Plačiau skaitykite čia.
„Bloomberg“: nauja susitarimo versija JAV siekia kontroliuoti investicijas Ukrainoje ir išstumti Europą
20:34
Nauja susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų versija rodo JAV vadovybės ketinimą perimti visus Ukrainos išteklius į amerikiečių rankas ir užblokuoti prieigą prie jų Europai, rašo „Bloomberg“.
Remiantis žurnalistų gautu dokumento projektu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja „pirmumo teisės“ investuoti į visus infrastruktūros ir kasybos projektus pagal partnerystės susitarimą su Ukraina.
„Jei partnerystės susitarimas būtų patvirtintas, Jungtinėms Valstijoms būtų suteikti dideli įgaliojimai kontroliuoti investicijas Ukrainoje į projektus, įskaitant kelius ir geležinkelius, uostus, kasyklas, naftą, dujas ir kitas svarbiausias naudingąsias iškasenas. Tai reikštų precedento neturintį JAV ekonominės įtakos didėjimą didžiausioje Europos šalyje tuomet, kai ji siekia įstoti į Europos Sąjungą“, – rašo „Bloomberg“.
D.Trumpo administracija savo teisę į tokias sąlygas pateisina karine ir finansine pagalba Ukrainai karo metu.
Leidinys pažymi, kad šiuo metu vis dar vyksta diskusijos dėl susitarimo detalių, todėl galutinis susitarimo projektas gali gerokai skirtis nuo dabartinio.
Informuotas šaltinis „Bloomberg“ teigė, kad Ukraina šią savaitę tikriausiai atsakys į JAV dokumentą, pateikdama savo pakeitimus.
Pagal dabartinį dokumento projektą JAV paskirtų tris iš penkių bendro investicinio fondo valdybos narių, taigi JAV de facto kontroliuotų fondą.
Kyjivo vyriausybė privalėtų į fondą pervesti 50 proc. pajamų, gautų iš visų naujų gamtinių išteklių gavybos ir infrastruktūros projektų. Dokumente nurodoma, kad JAV turėtų teisę į visą pelną ir 4 proc. metinio pelno, kol grąžins visas pagalbos Ukrainai išlaidas nuo karo pradžios.
Ukraina privalės pateikti visus investicinius projektus fondui peržiūrėti. Kijevui bus uždrausta mažiausiai metus siūlyti atmestus projektus kitoms šalims bent metus.
Be to, pagal projektą JAV vyriausybė turės teisę pirkti Ukrainos metalus, mineralus, naftą ir dujas komercinėmis sąlygomis pirmiau už kitus pirkėjus, neatsižvelgiant į tai, ar fondas finansavo šį konkretų projektą.
Susitarimu, kurio terminas neribojamas, taip pat draudžiama Kyjivui parduoti svarbias naudingąsias iškasenas šalims, kurios yra Jungtinių Valstijų „strateginės konkurentės“.
V.Zelenskis – apie JAV pasiuntinio pareiškimus: ukrainiečiam jis lyg „iš kitos planetos“
19:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve'o Witkoffo pareiškimus, sakydamas, kad jie skamba tarsi iš „kitos planetos“.
Paryžiuje V.Zelenskio žurnalistai klausė apie ugnies nutraukimo tempą, JAV dalyvavimą derybose ir kada pasaulis gali tikėtis, kad karas baigsis.
Ukrainos vadovas atsakė, kad pasaulis „juda lėčiau nei kariaujanti šalis“.
„Mus kasdien apšaudo raketos. Tai sunku paaiškinti žmonėms, kurie gyvena kitoje dimensijoje, kitu tempu, kitaip supranta pasaulį“, – sakė V.Zelenskis.
Jis teigė, kad dalykai, kurių siekiama greitai, realybėje „užtrunka savaites ir mėnesius“.
Kalbėdamas apie S.Witkoffą, jis sakė, kad JAV teigia dalykus, kurie ukrainiečiams skamba „abstrakčiai“.
„Mums šie žmonės yra kaip iš kitos planetos“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai nėra kritika, o tik pastebėjimas, kad jis ir S.Witkoffas „gyvena skirtingose realybėse“.
Paklaustas, kaip greitai, jo manymu, bus pasiekta pažanga, jis atsakė, kad ji „vyksta lėtai, bet jis negali nieko spausti“.
Duodamas interviu Tuckeriui Carlsonui S.Witkoffas sakė, kad Krymas ir „vadinamieji keturi regionai: Donbasas, Krymas ir dar du“ yra didžiausios kliūtys, trukdančios išspręsti Rusijos pradėtą karą. Jis teigė, kad buvo surengti referendumai, ir tvirtino, kad „didžioji dauguma žmonių nurodė, jog nori būti Rusijos valdžioje“.
S.Witkoffas taip pat anksčiau teigė, kad nelaiko Rusijos vadovo Vladimiro Putino blogu žmogumi.
V.Zelenskis ragina JAV reaguoti į Rusijos vykdomus smūgius
18:46
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas reaguoti į Maskvos susitarimo pažeidimą ir toliau vykdomus smūgius Ukrainos energetikos objektams.
„Manau, kad JAV turėtų reaguoti“, – žurnalistams Paryžiuje sakė V.Zelenskis.
Jis teigė, kad per ketvirtadienio smūgį buvo apgadinti energetikos objektai ir pridūrė, kad „neaišku, kas stebi“ pažadus nutraukti tokius smūgius.
V.Zelenskis: Europa turėtų būti prie derybų stalo
18:45
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Paryžiuje buvo paklausta, ar jam aiški Europos pozicija ir ar ji pakankamai ryžtinga.
Jis atsakė, kad šiandien aukščiausiojo lygio susitikime Europos pozicija buvo vieninga dėl sankcijų, vidaus gamybos Ukrainoje ir būsimų saugumo garantijų svarbos.
Jis pažymėjo, kad tai ne pirmas aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos, ir sakė, kad po kiekvieno susitikimo Europos „kryptis tampa vis aiškesnė ir tvirtesnė“.
„Ukrainos pozicija labai aiški, kad Europa turėtų būti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas karas, tai privaloma, nes Europa yra galinga. Sutarėme, kad Europai atstovaus E.Macronas ir K.Starmeris“, – sakė V.Zelenskis.
