Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“: nauja susitarimo versija JAV siekia kontroliuoti investicijas Ukrainoje ir išstumti Europą
- Ukraina žengia į Belgorodo sritį: ar tai tyli nauja invazija į Rusiją?
- Lenkija ginkluojasi karui: „Turėsime nedaug laiko pasiruošti ir reaguoti“
- Atskleidė naujo susitarimo su JAV detales: ko dabar reikalaujama iš Ukrainos
- V.Zelenskis patarė D.Trumpui, kaip užbaigti karą per 24 valandas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina žengia į Belgorodo sritį: ar tai tyli nauja invazija į Rusiją?
15:10
Ukrainos kariai žengia gilyn į Rusijos Belgorodo sritį, nepaisant Kremliaus teiginių, kad puolimas buvo atremtas. Tai nauja „tylioji invazija“, skelbia „The Telegraph“.
Rusijos vakaruose, netoli įtvirtintos sienos su Ukraina, girdėjosi šarvuočių dundesys, kertant minų laukus ir užkardas. Tankų ir kovos mašinų kolona skynėsi kelią per kliūtis, pradėdama naują kovos etapą.
Kol kas nežinoma, ar tai trumpalaikis reidas, ar ilgalaikė operacija, pažymėjo žurnalistai.
Karo studijų institutas (ISW) praneša apie kovas Demydivkos, Prilesės ir Popovkos kaimuose. Ukraina taip pat vykdo tikslius smūgius į vadavietes, tiltus ir sandėlius.
Pranešama, kad netoli Popovkos veikia Rusijos 128-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados ir specialiųjų pajėgų „Achmat“ būrio „Aida“ daliniai.
Dėl suintensyvėjusio konflikto regione Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ platformoje parašė, kad „beveik visi gyventojai paliko“ regiono Tišankos kaimą. Jis pažymėjo, kad kaimas yra „už kelių kilometrų nuo sienos, operatyvinė padėtis sudėtinga“, o Ukraina smogė „gyvenamiesiems pastatams, sunaikino socialinius objektus“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad imamasi „strateginių veiksmų“, siekiant atremti galimą Rusijos puolimą prie Sumų. Tikėtina, kad Ukrainos karių žygis į Belgorodą atitrauks priešo pajėgas nuo šios krypties.
Belgorodo regionas ribojasi su Sumų, Charkivo ir Luhansko sritimis Ukrainoje ir yra naudojamas Rusijos kariuomenės atakoms. Be to, regionas yra netoli Kursko, kur vis dar vyksta mūšiai dėl kalvų, kurios gali būti svarbios deryboms.
Kitaip nei Kurske, šį kartą Rusijos kariai buvo geriau pasirengę.
„Atrodo, kad Rusija buvo geriau pasirengusi šiai operacijai“, – įvertino Demokratijų gynimo fondo Rusijos programos direktoriaus pavaduotojas Johnas Hardy.
„Be to, pagal mastą ir tikslus tai daug mažesnė operacija“, – paaiškino jis.
Jo vertinimu, Ukrainos pajėgos sudaro mažiau nei batalionas, t.y. apie 500 karių. Tačiau Maskvoje auga nepasitenkinimas susidariusia padėtimi.
„Kaip tai įvyko? Rusijos kariai visiškai... Jie tiesiog pasidavė. Jie tiesiog išvyko. Po to ją užėmė priešas“, – komentuodamas Demydivkos praradimą aiškino prokremliškas Rusijos karinis korespondentas Vladimiras Romanovas.
Pažymima, kad kovose dalyvauja elitiniai ukrainiečių daliniai ir amerikiečių kovos mašinos „Bradley“. Kitas prokremliškas karinis tinklaraštininkas „Rybar“ socialiniame tinkle „Telegram" pranešė apie kovas Demydivkoje: „Priešas ne kartą bandė prasiskverbti į mūsų tvirtoves per sieną. Padėtis išlieka įtempta“.
Kitame Rusijos „Telegram“ kanale „Du majorai“ teigiama, kad Ukraina „tempia“ Rusijos karius palei fronto liniją intensyvindama puolimą.
„Kol kas pasiekimai kuklūs, bet Ukraina juda į priekį ir užima tvirtas pozicijas“, – komentavo J.Hardy, pridurdamas, kad kol kas „per anksti" kalbėti apie tai, kaip operacija paveiks bendrą padėtį fronte.
„Tai, kad Ukraina po devynių dienų vis dar puola, rodo, kad bandoma sukurti buferinę zoną. Gali būti, kad Kyjivas bando sustiprinti savo pozicijas derybose dėl paliaubų. Tai rizikingas planas“, – įvertino ekspertas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainai gali pritrūkti išteklių.
Tuo tarpu karybos ekspertas Egidijus Papečkys nėra linkęs to lyginti su Kursko operacija ar laikyti nauju ukrainiečių puolimu.
„Ukrainiečiai išlaiko aktyvumą, tačiau ir toliau nepritarčiau nuomonei, kad čia jau vyksta didesnis Ukrainos pajėgų puolimas. Ar jis gali būti išvystytas į kažką rimčiau? Teoriškai – taip.
Tačiau jau prarastas bet koks pirminio netikėtumo efektas, ir labai nustebčiau, jeigu ukrainiečiai visgi pultų rimčiau ir veržtųsi giliau, man atrodo, kad juos tenkina dabartinė padėtis – įkelta koja į Belgorodo sritį, iš kurios galima bet kada atsitraukti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė E.Papečkys.
Dieną prieš tai keli Rusijos karo vadai pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos surengė puolimą prie valstybės sienos su Belgorodo sritimi. Šią informaciją patvirtino Rusijos gynybos ministerija, pažymėdama, kad Ukrainos gynėjai bando „įlįsti“ link Demidovkos ir Prilesės gyvenviečių.
Pasak kariškio šaukiniu „Aleksas“, Rusijos vadovybė yra priversta perkelti savo pajėgas iš Kursko srities prie Belgorodo srities sienos. Nors anksčiau planavo jas siųsti į Donecko sritį.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai kovo 18 d. apkaltino Ukrainą pradėjus įsiveržimą į Belgorodą, bandant pralaužti sieną Krasnojarsko krašte, anksčiau pranešė Rusijos leidinys „Meduza“.
Tačiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos užkirto kelią įsiveržimui. Tą pačią dieną „Telegram“ paskelbtame pranešime ji teigė: „Visi išpuoliai buvo atremti valstybės sienos apsaugos dalinių, priklausančių pajėgų grupei „Šiaurė“, veiksmais, artilerijos ugnimi ir naudojant FPV (pirmojo asmens vaizdo) dronus. Nebuvo leista kirsti Rusijos Federacijos valstybinės sienos“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:45
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas turi pasiūlymą dėl rinkimų Ukrainoje
00:39
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė aptarti galimybę Ukrainoje įvesti laikinąją administraciją, kurią globotų JT ir kelios šalys, kad būtų surengti rinkimai. Kremliaus vadovą citavo rusų žiniasklaida.
„Iš esmės, žinoma, būtų galima aptarti laikinosios administracijos Ukrainoje galimybę globojant JT, JAV, su Europos šalimis, žinoma, su mūsų partneriais ir draugais. Kad būtų surengti demokratiniai rinkimai“, – sakė Rusijos vadovas.
Su tokia nauja vyriausybe esą bus galima pradėti taikos derybas ir pasirašyti „teisėtus dokumentus, kurie bus pripažįstami visame pasaulyje ir bus patikimi“, sakė V.Putinas.
Be to, tarp partnerių, su kuriais Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti sprendžiant Ukrainos klausimą, jis paminėjo BRICS šalis ir Šiaurės Korėją. Rusija taip pat esą pasirengusi bendradarbiauti su Europa, tačiau ji „bando mus vedžioti už nosies“, mano Kremliaus vadovas.
Po rusų atakos Zaporižioje kilo gaisras
23:00
Po Rusijos bepiločių lėktuvų atakos Zaporižios regione esančiame infrastruktūros objekte kilo gaisras. Apie tai pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Gaisras kilo infrastruktūros objekte ir vasarnamiuose. Tai preliminarūs priešo atakos Zaporižioje ir Zaporižios rajone padariniai“, – teigė jis.
Rusija ruošiasi naujiems puolimams trijuose Ukrainos regionuose
21:46
Ukrainos žvalgyba užfiksavo, kad Rusija ruošiasi naujiems puolimams. Grėsmė nukreipta į Sumų, Charkivo ir Zaporižios regionus, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu.
„Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusija ruošiasi naujiems puolimams Sumų, Charkivo ir Zaporižios regionuose. Jie vilkina derybas ir bando įtraukti JAV į nesibaigiančias, beprasmes diskusijas dėl fiktyvių „sąlygų“, kad laimėtų laiko ir paskui bandytų užgrobti dar daugiau žemės“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija: Europos kontingentą Ukrainoje turėtų sudaryti trys komponentai
21:25
Europos karinį kontingentą Ukrainoje, dėl kurio formavimo šiuo metu diskutuojama vadovaujant Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai, turėtų sudaryti trys komponentai – sausumos, jūrų ir oro. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus per brifingą .
Jis pažymėjo, kad šiandien Paryžiuje Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos vadovų diskusijose svarbią vietą užėmė šis klausimas.
„Manome, kad šis kontingentas ir ši diskusija turėtų apimti sausumos, oro ir jūrų transportą“, – sakė jis.
„Šiuo metu vyksta diskusijos šia tema. Yra daug šalių, kurios nori įvairiuose formatuose dalyvauti šiame kontingente, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir saugumas“, – teigė atstovas spaudai.
Įvardijo priežastis, kodėl Kremlius negali sutikti su taika: pasekmės rusams būtų dar blogesnės
21:06
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori parodyti save kaip taikdarį, o Ukraina paskelbė sutinkanti su paliaubomis, Rusija negali sau leisti taikos – tam yra kelios priežastys, komentare leidiniui „Postimees“ rašo saugumo ekspertas Erkki Koortas.
Pasak analitiko, jei karo veiksmai staiga liautųsi, Kremliui šalies viduje tektų spręsti ne vien staiga atsirasiantį iššūkį.
15min prenumeratoriams – išsami saugumo eksperto analizė apie derybas dėl paliaubų, ir kodėl Rusija vengia taikos.
*****
Šūsnis problemų
Iš tikrųjų abiem kariaujančioms pusėms reikia pertraukos – būtų gerai papildyti atsargas ir atkurti šarvuotosios technikos pajėgumus.
Plačiau skaitykite čia.
„Bloomberg“: nauja susitarimo versija JAV siekia kontroliuoti investicijas Ukrainoje ir išstumti Europą
20:34
Nauja susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų versija rodo JAV vadovybės ketinimą perimti visus Ukrainos išteklius į amerikiečių rankas ir užblokuoti prieigą prie jų Europai, rašo „Bloomberg“.
Remiantis žurnalistų gautu dokumento projektu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja „pirmumo teisės“ investuoti į visus infrastruktūros ir kasybos projektus pagal partnerystės susitarimą su Ukraina.
„Jei partnerystės susitarimas būtų patvirtintas, Jungtinėms Valstijoms būtų suteikti dideli įgaliojimai kontroliuoti investicijas Ukrainoje į projektus, įskaitant kelius ir geležinkelius, uostus, kasyklas, naftą, dujas ir kitas svarbiausias naudingąsias iškasenas. Tai reikštų precedento neturintį JAV ekonominės įtakos didėjimą didžiausioje Europos šalyje tuomet, kai ji siekia įstoti į Europos Sąjungą“, – rašo „Bloomberg“.
D.Trumpo administracija savo teisę į tokias sąlygas pateisina karine ir finansine pagalba Ukrainai karo metu.
Leidinys pažymi, kad šiuo metu vis dar vyksta diskusijos dėl susitarimo detalių, todėl galutinis susitarimo projektas gali gerokai skirtis nuo dabartinio.
Informuotas šaltinis „Bloomberg“ teigė, kad Ukraina šią savaitę tikriausiai atsakys į JAV dokumentą, pateikdama savo pakeitimus.
Pagal dabartinį dokumento projektą JAV paskirtų tris iš penkių bendro investicinio fondo valdybos narių, taigi JAV de facto kontroliuotų fondą.
Kyjivo vyriausybė privalėtų į fondą pervesti 50 proc. pajamų, gautų iš visų naujų gamtinių išteklių gavybos ir infrastruktūros projektų. Dokumente nurodoma, kad JAV turėtų teisę į visą pelną ir 4 proc. metinio pelno, kol grąžins visas pagalbos Ukrainai išlaidas nuo karo pradžios.
Ukraina privalės pateikti visus investicinius projektus fondui peržiūrėti. Kijevui bus uždrausta mažiausiai metus siūlyti atmestus projektus kitoms šalims bent metus.
Be to, pagal projektą JAV vyriausybė turės teisę pirkti Ukrainos metalus, mineralus, naftą ir dujas komercinėmis sąlygomis pirmiau už kitus pirkėjus, neatsižvelgiant į tai, ar fondas finansavo šį konkretų projektą.
Susitarimu, kurio terminas neribojamas, taip pat draudžiama Kyjivui parduoti svarbias naudingąsias iškasenas šalims, kurios yra Jungtinių Valstijų „strateginės konkurentės“.
V.Zelenskis – apie JAV pasiuntinio pareiškimus: ukrainiečiam jis lyg „iš kitos planetos“
19:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve'o Witkoffo pareiškimus, sakydamas, kad jie skamba tarsi iš „kitos planetos“.
Paryžiuje V.Zelenskio žurnalistai klausė apie ugnies nutraukimo tempą, JAV dalyvavimą derybose ir kada pasaulis gali tikėtis, kad karas baigsis.
Ukrainos vadovas atsakė, kad pasaulis „juda lėčiau nei kariaujanti šalis“.
„Mus kasdien apšaudo raketos. Tai sunku paaiškinti žmonėms, kurie gyvena kitoje dimensijoje, kitu tempu, kitaip supranta pasaulį“, – sakė V.Zelenskis.
Jis teigė, kad dalykai, kurių siekiama greitai, realybėje „užtrunka savaites ir mėnesius“.
Kalbėdamas apie S.Witkoffą, jis sakė, kad JAV teigia dalykus, kurie ukrainiečiams skamba „abstrakčiai“.
„Mums šie žmonės yra kaip iš kitos planetos“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai nėra kritika, o tik pastebėjimas, kad jis ir S.Witkoffas „gyvena skirtingose realybėse“.
Paklaustas, kaip greitai, jo manymu, bus pasiekta pažanga, jis atsakė, kad ji „vyksta lėtai, bet jis negali nieko spausti“.
Duodamas interviu Tuckeriui Carlsonui S.Witkoffas sakė, kad Krymas ir „vadinamieji keturi regionai: Donbasas, Krymas ir dar du“ yra didžiausios kliūtys, trukdančios išspręsti Rusijos pradėtą karą. Jis teigė, kad buvo surengti referendumai, ir tvirtino, kad „didžioji dauguma žmonių nurodė, jog nori būti Rusijos valdžioje“.
S.Witkoffas taip pat anksčiau teigė, kad nelaiko Rusijos vadovo Vladimiro Putino blogu žmogumi.
V.Zelenskis ragina JAV reaguoti į Rusijos vykdomus smūgius
18:46
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas reaguoti į Maskvos susitarimo pažeidimą ir toliau vykdomus smūgius Ukrainos energetikos objektams.
„Manau, kad JAV turėtų reaguoti“, – žurnalistams Paryžiuje sakė V.Zelenskis.
Jis teigė, kad per ketvirtadienio smūgį buvo apgadinti energetikos objektai ir pridūrė, kad „neaišku, kas stebi“ pažadus nutraukti tokius smūgius.
V.Zelenskis: Europa turėtų būti prie derybų stalo
18:45
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Paryžiuje buvo paklausta, ar jam aiški Europos pozicija ir ar ji pakankamai ryžtinga.
Jis atsakė, kad šiandien aukščiausiojo lygio susitikime Europos pozicija buvo vieninga dėl sankcijų, vidaus gamybos Ukrainoje ir būsimų saugumo garantijų svarbos.
Jis pažymėjo, kad tai ne pirmas aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos, ir sakė, kad po kiekvieno susitikimo Europos „kryptis tampa vis aiškesnė ir tvirtesnė“.
„Ukrainos pozicija labai aiški, kad Europa turėtų būti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas karas, tai privaloma, nes Europa yra galinga. Sutarėme, kad Europai atstovaus E.Macronas ir K.Starmeris“, – sakė V.Zelenskis.
