Svarbiausios naujienos
- „Foreign Policy“: Putinas net ir norėdamas negalėtų užbaigti karo su Ukraina
- „Mums svarbi reputacija“: atskleidė, kokiais principais buriama legendinė Ukrainos karių brigada
- IKEA ar H&M: rusai sutiktų neįsileisti kai kurių Vakarų prekių ženklų
- Kremlius tiki perpratęs Trumpą: kaip Putinas mato karo pabaigą
- Rusijoje užsidegė viena didžiausių laivų statyklų: pastatas dėl karščio ėmė lydytis
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius tiki perpratęs Trumpą: kaip Putinas mato karo pabaigą
16:14
Kremlius lažinasi, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sudarys Rusijai priimtiną taikos susitarimą su Ukraina. Be to, Rusija yra pasirengusi tęsti karą, jei derybos žlugs, anksčiau skelbė „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi gerai informuotais šaltiniais Maskvoje.
Pašnekovų, kurie prašė neviešinti jų vardų ir pavardžių, teigimu, Kremliui nekelia nerimo D.Trumpo grasinimai įvesti antrines sankcijas rusiškai naftai dėl to, kad nėra pažangos dėl paliaubų. Nepaisant to, Vladimiras Putinas supranta, kad D.Trumpas suteikia jam galimybę užbaigti karą palankiausiomis sąlygomis, ir nori tęsti diplomatiją, atskleidė šaltiniai.
Per paskutinę savaitę D.Trumpas leido suprasti, kad yra nepatenkintas tuo, jog Kremlius vilkina derybas dėl paliaubų. Sekmadienį NBC televizijai jis pareiškė, kad buvo „labai supykęs“ ir „įsiutęs“, kai Rusijos prezidentas V.Putinas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patikimumu. D.Trumpas pagrasino Maskvai sankcijomis dėl rusiškos naftos, jei dėl Kremliaus kaltės nebus sudarytas paliaubų susitarimas su Kyjivu.
Pirmadienį „Fox News“ žurnalistė Jackie Heinrich, remdamasi su diskusijomis susipažinusiu šaltiniu, pranešė, kad D.Trumpas yra „nusivylęs“ V.Putino veiksmais ir mano, kad Rusija „lėtina derybas dėl visapusiškų paliaubų“.
Anot žurnalistės, administracija svarsto galimybę taikyti agresyvias sankcijas, įskaitant sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“. Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas taip pat pripažino, kad V.Putinas aktyviai priešinasi taikos susitarimui su Ukraina, anksčiau rašė naujienų agentūra „Reuters“.
Po kelių dienų jis suvaldė kritiką Maskvos adresu ir pareiškė tikintis, kad Rusijos vadovas „įvykdys savo susitarimo dalį“.
Tuo tarpu Rusija „pageidautų tęsti tam tikras abipuses pastangas ieškant susitarimo“, kuriam pasiekti reikia laiko ir pastangų, pažymėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į prašymą pakomentuoti.
„Visi norėtų ne kovoti, o kalbėtis, ir ne tik kalbėtis, bet ir būti išklausyti, tai yra tai, ką mes turime su dabartine Amerikos administracija“, – tikino jis.
Pasak „Carnegie“ analitinio centro Rusijos ir Eurazijos instituto vadovas Aleksandras Gabujevas pažymėjo, kad Kremlius tikisi, jog jam pavyks užsitikrinti V.Putino ir D.Trumpo susitikimą „vienas prieš vieną“.
„Jo metu jie sudarys susitarimą, kuris kol kas sustabdys karą Ukrainoje – kaip nori D.Trumpas – mainais į nuostatas, dėl kurių Ukraina bus visam laikui susilpninta“, – niūrią prognozę nubrėžė ekspertas.
Jis taip pat pridūrė, kad Maskva „buvo pasirengusi tęsti kovą dar prieš D. Trumpui laimint, ir ji tokia išlieka šiandien“.
Charkive – masinė dronų ataka: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius
00:11
Ketvirtadienio vakarą Rusija surengė masinę bepiločių lėktuvų ataką Charkive. Preliminariais duomenimis, yra aukų.
Miesto meras Igoris Terechovas 22 valandą pranešė, kad nuo dronų smūgių nukentėjo dviejų aukštų pastatas, o įvykio vietoje kilo didelis gaisras.
Vėliau pranešta apie du žuvusius žmones, per išpuolį taip pat nukentėjo 29 žmonės.
Kaip žinoma, po JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų sudaryti 30 dienų paliaubas fronte, Maskva suintensyvino „Shahed“ dronų terorą Ukrainos miestuose.
Ekspertų teigimu, Rusijos okupantai tokiems reidams naudoja naują taktiką: į vieną vietovę siunčiami dronai kamikadzės, kurie vienu metu atakuoja taikinius iš skirtingų krypčių.
„Mums svarbi reputacija“: atskleidė, kokiais principais buriama legendinė Ukrainos karių brigada
23:16
Brolybės jausmas, tvirtas patriotinis nusiteikimas, pasitikėjimas savo vadais ir savo mokymu – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių net ir vangios mobilizacijos metu šimtai jaunų ukrainiečių prisijungia prie brigados „Azov“. Leidinys „Postimees“, kuris bendravo su „Azov“ kariu, atskleidžia, kaip galima patekti į šį legendinį karių būrį, kuriame galioja išskirtinės taisyklės ir atmosfera.
31 metų majoras Jurijus Havrilišinas yra šviesaus veido ir kalbus karininkas. Jau daugiau nei metus jis atsakingas už naujų karių verbavimą į Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-ąją brigadą „Azov“.
Tai bene garsiausias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys, pagarsėjęs drąsa, kai kariai kovėsi apgultame Mariupolyje prasidėjus plataus masto karui.
Ukrainos kariuomenės vadovybės įsakymu azoviečiai Mariupolyje galiausiai pasidavė.
Daugiau kaip 2 tūkst. jų kovotojų pateko į rusų nelaisvę. Šiandien daugelis jų, įskaitant visus vadus, per apsikeitimą belaisviais vėl yra laisvėje.
„Foreign Policy“: Putinas net ir norėdamas negalėtų užbaigti karo su Ukraina
22:55
Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai ir grasina Rusijai rimta krize. Tačiau Kremlius nerodo jokių ketinimų riboti savo agresiją net ir naudodamasis patogia Jungtinių Valstijų suteikta dingstimi.
Atrodo, kad Vladimiras Putinas mano, jog nutraukti karą jam pačiam yra kur kas didesnė rizika nei jį tęsti, rašo Janas Garneris, Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas, žurnalo „Foreign Policy“ puslapiuose.
Analitikas pažymi, kad net ir palyginti reikšmingi Rusijos kariuomenės laimėjimai Kursko srityje jokiu būdu nereiškia, kad Rusija artimiausiu metu gali pasiekti karinę pergalę prieš Ukrainą. Tuo pat metu karas siaubingai sparčiai ryja Rusijos išteklius, įskaitant karinę techniką ir žmones.
Janas Garneris neatmeta galimybės, kad Vladimiras Putinas iš tiesų gali manyti galįs išsiderėti geresnes karo užbaigimo sąlygas, jei ir toliau vilkins reikalus ir darys spaudimą Ukrainai fronto linijose. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad, analitiko manymu, karo baigtis gali kelti grėsmę V.Putino valdžiai pačioje Rusijoje.
Taip, ekonominiu ir demografiniu požiūriu tęsti karą Rusijai nepriimtina, tačiau šios problemos V.Putinui gali atrodyti ne tokios svarbios kaip rizika, kurią kelia karo veiksmų sustabdymas, rašo analitikas.
Garneris pažymi, kad „neįtikėtinas“ Rusijos ekonomikos augimas per pastaruosius trejus metus grindžiamas tik astronominėmis pinigų injekcijomis į gynybos pramonę. Analitikas mano, kad karo sustabdymas ir karinių išlaidų mažinimas „gali suduoti skaudų smūgį“ Rusijos ekonomikai.
„Jei Kremlius nori išvengti ekonominio žlugimo, jis turės ir toliau išlaidauti dabartiniu lygiu dar ilgai po karo pabaigos“, – neseniai sakė vokiečių ekonomistas Janis Kluge.
Janas Garneris sutinka su šia teze. Pasak jo, dabartinės formos Rusijos ekonomika negali egzistuoti be kokio nors karo arba milžiniškų išlaidų kariuomenei rengti kitam karui.
Ekspertas mano, kad ne mažiau svarbus ir socialinis-politinis karo pabaigos aspektas. Per pastaruosius trejus metus agresija prieš Ukrainą didelei daliai Rusijos visuomenės tapo svarbiu sociokultūriniu stimulu ir pagrindiniu materialinio komforto šaltiniu.
Staigi karo prieš Ukrainą pabaiga ir pinigų srautų į regionus, kurie pelnėsi iš karo, nutraukimas gali sukelti visuotinį pyktį ir nepasitenkinimą. Vladimiras Putinas ir jo patarėjai gali manyti, kad tęsti karą, mokant dideles išmokas provincijoms, yra geriausia išeitis.
Garneris mano, kad Putinas vengs nutraukti karą tol, kol Rusijos ekonominė padėtis netaps didesne šalies problema nei pats karas arba kol Ukraina nepradės užtikrintai laimėti fronto linijose.
Kremlius vengia taikaus susitarimo Ukrainoje
Kovo mėnesį JAV iškėlė iniciatyvą dėl neatidėliotinų 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Ukrainos pusė pritarė šiam pasiūlymui, išreikšdama pasirengimą laikinoms paliauboms.
Tačiau Rusijos reakcija į šią iniciatyvą buvo nevienareikšmė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė keletą paliaubų įvedimo sąlygų, visų pirma reikalavimą nutraukti mobilizaciją Ukrainoje ir sustabdyti ginklų tiekimą iš Vakarų partnerių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Putinas iš esmės rengiasi atmesti JAV pasiūlymą, neišreikšdamas tiesioginio prieštaravimo, bet iškeldamas sąlygas, kurios apsunkina susitarimo pasiekimą.
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pabrėžė, kad Kremlius nesuinteresuotas realiomis paliaubomis ir bando vilkinti taikos derybų procesą, pasinaudodamas pertrauka savo pajėgoms pergrupuoti ir apginkluoti.
Ukrainoje ruošiamasi dislokuoti naujus naikintuvus F-16
22:12
Ukraina turėtų gauti papildomų amerikietiškų naikintuvų F-16 iš savo partnerių.
Tai pareiškė JAV Europos vadavietės vadas generolas Christopheris Cavoli, sakydamas kalbą Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete, praneša „RBC-Ukraina“. Per klausymus taip pat buvo aptartas Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą.
Amerikiečių generolas priminė, kad Ukrainos karinės oro pajėgos jau turi naikintuvų F-16 ir juos valdyti mokančių pilotų. Naikintuvai aktyviai naudojami atremti Rusijos masinį apšaudymą ir okupantų pozicijų puolimą:
Zelenskio biuras atskleidė, kiek šalių yra pasirengusios siųsti savo karius į Ukrainą
21:08
Jau 10–12 šalių išreiškė pasirengimą prisijungti prie karinio kontingento Ukrainoje formavimo, kuris būtų garantinių atgrasymo pajėgų dislokavimo dalis pasibaigus karui. Kaip pranešė UNIAN korespondentas, apie tai per susitikimą su žurnalistais kalbėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa.
„Vienintelis klausimas – kokiu formatu tai bus įgyvendinta. Todėl dabar ir vyksta diskusijos: yra mūsų pagrindinė vizija, ir yra mūsų partnerių vizija, pagrįsta jų galimybėmis. Sutarus dėl visų detalių, galėsime pereiti prie dalykiškesnio pokalbio“, – pažymėjo jis.
Pirmiausia derybos vyksta su Prancūzija ir Didžiąja Britanija, nes jos išreiškė pasirengimą imtis iniciatyvos šiame procese, pabrėžė Pavlo Palisa. Kartu, kaip pridūrė jis, taip pat aptariamas Baltijos ir Šiaurės Europos šalių dalyvavimas.
Derybos dėl paliaubų: pasakė, kas nustebino JAV
20:15
Aiškūs ir konkretūs pasiūlymai dėl paliaubų, kuriuos Ukrainos delegacija išsakė per susitikimą su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovais Saudo Arabijoje, lieka darbotvarkėje. Kaip pranešė UNIAN korespondentas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa tai pasakė per susitikimą su žurnalistais.
Palisa sakė, kad Saudo Arabijoje Ukrainos pusės užduotis – parodyti amerikiečiams savo pasirengimą dialogui:
„Mes atvykome su konstruktyviais pasiūlymais, patvirtinančiais mūsų norą nutraukti ugnį. Ukrainos pusė tikrai pasiryžusi žengti konkrečius žingsnius šia kryptimi. Tai turėtų tapti pagrindu pradėti svarbesnes derybas... Žinoma, mūsų pasiūlymai tebėra svarstomi.“
Jo nuomone, Amerikos pusę „maloniai nustebino Ukrainos aiškūs ir konstruktyvūs pasiūlymai“, nes Ukrainos delegacija turėjo išsamų veiksmų planą. Šiame konkrečiame plane buvo numatytos paliaubos ore, jūroje, taip pat buvo numatytas humanitarinis blokas. Šiuo klausimu tarp ukrainiečių ir amerikiečių „nekilo jokių aštrių ar prieštaringų klausimų“, pažymėjo Palisa.
Be to, jis pranešė, kad Ukrainos delegacija iškėlė vadinamųjų „raudonųjų linijų“ klausimą, visų pirma dėl to, kad Ukraina niekada nesutiks pripažinti laikinai okupuotų teritorijų. Be to, kalbant apie susitarimą dėl paliaubų jūroje, Ukraina niekada nesutiks, kad Rusija tikrintų laivus.
„Tai yra viena iš „raudonųjų linijų“, kurių nesame pasirengę peržengti jokiomis aplinkybėmis. Turėtumėte patys suprasti: kodėl dabar turėtume daryti nuolaidas? Mes faktiškai „uždarėme“ Juodąją jūrą“, – pabrėžė Pavlo Palisa.
Jis patikino, kad amerikiečiai nedaro jokio spaudimo, tačiau visiško ugnies nutraukimo idėja priklauso Jungtinėms Valstijoms.
Jis taip pat mano, kad amerikiečių derybų grupė supranta, jog gali kilti sunkumų, jei rusai nesilaikys paliaubų susitarimų. Per amerikiečių delegacijos susitikimą su rusais nebuvo pasiektas esminis susitarimas visais klausimais.
Kaip pridūrė OP vadovo pavaduotojas, amerikiečių delegacijos ir rusų pokalbio detalės jam nežinomos: „Tačiau man susidarė įspūdis, kad amerikiečių pusė tikėjosi geresnio rezultato“.
Kaip pranešė UNIAN, kovo 11 d. Ukrainos delegacija per susitikimą su D. Trumpo atstovais išreiškė pasirengimą įvesti 30 dienų paliaubas su sąlyga, kad joms pritars ir kartu jas įgyvendins Rusijos Federacija. Tačiau rusai su tuo nesutiko ir reguliariai toliau atidengia ugnį iš visų turimų priemonių, dėl to Ukrainoje žūsta civiliai gyventojai ir griaunami miestai.
Kovo 25 d. įvyko dar vienas Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybų raundas, tačiau daugiau techniniu lygmeniu. Susitarta užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje, taip pat įgyvendinti susitarimus dėl visiško atakų prieš Ukrainos ir Rusijos energetikos infrastruktūrą draudimo. Ukraina laikosi šių įsipareigojimų, tačiau Rusija jau smogė Ukrainos energetikai.
Viceministras: ES turi ieškoti būdų, kaip patenkinti kritinius Ukrainos poreikius
19:36
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi neatidėliotinai ieškoti, kaip patenkinti Ukrainos poreikius, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas ES gynybos ministrų susitikime Lenkijoje, kuriame buvo aptartos galimos saugumo garantijos Ukrainai, valstybių planai toliau didinti paramą Ukrainai, greitinti jos karių apmokymą ir apginklavimą.
„Krašto apsaugos viceministras pabrėžė, kad ES neatidėliotinai turi ieškoti būdų patenkinti ir kitus kritinius Ukrainos poreikius, tokius kaip oro gynyba, dronų pajėgumai, brigadų rengimas. Lietuva pasiūlė nustatyti aiškius karinės paramos Ukrainai tikslus su konkrečiais terminais, taip didinant atskaitomybę už įsipareigojimų Ukrainai įgyvendinimą“, – rašoma KAM pranešime.
IKEA ar H&M: rusai sutiktų neįsileisti kai kurių Vakarų prekių ženklų
18:44
Daugiau nei pusė rusų mano, kad ne visos Rusiją palikusios Vakarų bendrovės turėtų būti įsileistos atgal į šalį, rodo „Levados“ centro atlikta apklausa. Tuo pat metu net geidžiamiausi prekių ženklai sugebėjo užsitikrinti tik kelių procentų gyventojų palaikymą.
Apklausos rezultatai leidžia manyti, kad Rusijos valdžia gali savo nuožiūra grąžinti į Rusiją vakarietiškus prekių ženklus, nebijodama visuomenės spaudimo, rašo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Kovo mėnesį „Levados“ centro atliktos apklausos duomenimis, 54 proc. respondentų teigė, kad kiekviena iš Rusijos išvykusi bendrovė turėtų būti tikrinama ir tik atrinktoms bendrovėms turėtų būti leista grįžti į šalį. Kas penktas (19 proc.) mano, kad visoms Rusiją palikusioms bendrovėms turėtų būti leista grįžti be apribojimų, o kas ketvirtas (25 proc.) mano, kad tokioms bendrovėms apskritai neturėtų būti leista grįžti.
Tarp geidžiamiausių prekių ženklų respondentai nurodė IKEA (6 proc.), „Adidas“, „McDonald's“, „Coca-Cola“, „Nike“, „Zara“ (po 2 proc.), „Toyota“, „Samsung“, H&M, „Renault“, „Mercedes-Benz“, „Pepsi“, BMW, „Volkswagen“, „Apple“, „Bosch“, „KitKat“, LG, „Uniqlo“ (po 1 proc.). Dauguma respondentų (69 proc.) teigė, kad nėra prekių ženklų, kurių jie pasigenda.
Dažniausiai žmonės demonstruoja abejingumą, tyrimo rezultatus komentavo anonimiškumo pageidavęs rusų sociologas. „Šių prekių ženklų vartojimas buvo sutelktas didžiuosiuose miestuose viduriniosios klasės sluoksnyje, didžioji dalis žmonių nepastebėjo prekių ženklų išnykimo. Todėl nėra jokio ypatingo spaudimo, kad prekės ženklai sugrįžtų į visuomenę“, – reziumavo „Agentstvo“ pašnekovas.
Vakarų prekių ženklų sugrįžimo lūkesčius lėmė žinios apie šiltėjančius Rusijos santykius su JAV po to, kai į valdžią atėjo Donaldo Trumpo administracija. Derybų su JAV dalyvis Kirilas Dmitrijevas vasario mėn. sakė, kad kai kurios JAV bendrovės gali sugrįžti iki metų vidurio. Tuomet Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei parengti įmonių grįžimo mechanizmą. O Rusijos pareigūnai, pasak „Financial Times“, pradėjo skambinti Amerikos įmonėms su kvietimu grįžti į Rusiją.
Be to, pareigūnai ėmė viešai diskutuoti apie sąlygas, kuriomis Vakarų įmonės galėtų grįžti į Rusiją. Tarp jų buvo ir darbas okupuotose teritorijose. Laikraštis „The Washington Post“ citavo aukšto rango Kremliaus šaltinį, kuris teigė, kad Vakarų bendrovės turės įvykdyti sąlygas, kurios neleistų joms greitai vėl pasitraukti iš Rusijos rinkos.
V.Putinas, kalbėdamas kovo mėnesį vykusiame Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos suvažiavime, teigė, kad grįžtančioms Vakarų įmonėms nebus jokių privilegijų ar lengvatų. Pasak jo, jei Vakarų įmonių nišas užėmė Rusijos verslas, „traukinys išvažiavo“. Rusijos vadovas taip pat pavedė vyriausybei parengti užsienio įmonių sugrįžimo tvirtinimo tvarką.
Zelenskis: yra galimybių priversti Rusiją nutraukti ugnį per artimiausias savaites ar mėnesius
18:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra galimybių priversti Rusiją per artimiausias savaites ar mėnesius nutraukti ugnį. Šalies vadovas tai sakė ketvirtadienį, balandžio 3 d., lankydamasis Černihivo srityje.
Per derybas Saudo Arabijoje Rusija nesutiko su besąlygiškomis paliaubomis, tačiau JAV ir Rusijos derybos šia tema vyksta, pabrėžė Ukrainos prezidentas.
„Šia tema vyksta amerikiečių ir rusų pokalbiai. Yra neviešų pokalbių. Šiandien, kad ir kaip skirtingai matome kai kuriuos dalykus, ypač amerikiečiai ir europiečiai turi savų interesų, bet, be abejo, ankstyvo ugnies nutraukimo klausimu mes visi esame vieningi. Klausimas šiuo atveju yra spaudimas rusams, kad jie pasiektų šį tašką. Manau, kad tai galima padaryti per artimiausias savaites, o gal ir mėnesius“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad karštosios karo fazės pabaiga yra visiškos paliaubos ir tai yra „teisingas žingsnis, kuriam pritaria Ukraina“.
„Kalbant apie dar vieną žingsnį, bet tada bus laiko, pavyzdžiui, pirmieji susitarimai gali būti po mėnesio, dviejų mėnesių, nesvarbu, sąžiningai kalbant. Bet tai yra galimybė šalims pradėti diplomatines vieno ar kito dialogo formato galimybes. Jie gali būti tikrai skirtingi, visiškai skirtingi. Tam reikia laiko“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Balandžio 1 d. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt sakė, kad Donaldas Trumpas „išreiškė savo nepasitenkinimą“ Ukrainos ir Rusijos lyderiams, bandant užtikrinti paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Volodymyras Zelenskis aiškiai brėžia ribas su Rusija: „Padarysime dėl to viską“
16:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad, siekdama teisingos taikos, Ukraina nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų ir nesutiks mažinti savo kariuomenės. Taip valstybės vadovas kalbėjo per susitikimą su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais.
„Mūsų prioritetas – stipri kariuomenė. Todėl tokios yra „raudonos linijos“ – nemažinti mūsų kariuomenės dydžio. Tiesą sakant, padarysime viską, kad kariuomenė išliktų tokios pat būklės, kokia yra dabar. Didelė kariuomenė, kuri yra tris kartus didesnė nei buvo karo pradžioje. Kariuomenė, kurią galima tik modernizuoti. Tai pokyčiai, kurie gali įvykti po karo. Kariuomenė turi būti didinama, modernizuojama...“, – pareiškė V.Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina turi gauti reikiamas saugumo garantijas. Jo teigimu, Ukraina ir toliau laikys savo darbotvarkėje klausimą dėl būsimų sąjungų su partneriais (pvz., NATO).
V.Zelenskis paaiškino, kad saugumo garantijos turi apimti ir ekonomines garantijas, kurios, be kita ko, bus skirtos nukentėjusiems regionams atkurti.
Dar viena „raudonoji linija“, kurią įvardijo šalies lyderis, buvo Rusijos okupuotų teritorijų nepripažinimas rusiškomis.
„Kiti geopolitiniai dalykai yra bet kokių Rusijos okupuotų teritorijų nepripažinimas rusiškomis. Tai yra Ukrainos teritorijos... Mums tai viena svarbiausių „raudonųjų linijų“. Bet kuriuo atveju tai yra laikinai okupuotos teritorijos.
Teisinga taika (ateis), kai visos šios teritorijos bus grąžintos. Bet jei įmanoma, rasime kompromisą, kad šios teritorijos būtų grąžintos laikui bėgant diplomatinėmis priemonėmis. Manau, kad tikriausiai, kalbant apie kai kurias teritorijas, tai bus vienintelis būdas“, – sakė jis.
