Pasak geopolitikos stratego ir politologo Marko Brolino, Amerika vėl grįžta į „Laukinius Vakarus“ – drąsi, individualistinė ir bekompromisė savo pragmatiškumu. Tuo pat metu Europa dvigubina pastangas siekti technokratinio požiūrio.
Skirtumai tarp JAV ir Europos gali atrodyti neįveikiami. Šiandien netrūksta prognozių apie neišvengiamą NATO iširimą, kuris būtų nepaprastai naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tačiau tvyranti įtampa greičiausiai bus laikina, mano apžvalgininkas.
Jo teigimu, dabartinė Aljanso krizė gali būti netgi naudinga.
„Dešimtmečius JAV ir Europos santykiai buvo grindžiami pasenusiais pokario saugumo mechanizmais, o Europa labai pasikliovė JAV garantijomis. Rusija tebebuvo įsivaizduojamas priešas, kurio grėsme buvo grindžiamas Aljansas. Tačiau žlugus SSRS tapo aišku, kad Maskvos supervalstybės statusas iš esmės buvo blefas.
Nepaisant to, Europos šalys ir toliau pabrėžė Rusijos grėsmę, iš dalies siekdamos išlaikyti JAV paramą. Savo ruožtu JAV kariuomenė ir žvalgybos bendruomenė taip pat suinteresuotos palaikyti šią idėją, nes jų darbas yra nustatyti grėsmes. Vis dėlto jau seniai reikėjo permąstyti situaciją“, – rašoma straipsnyje.
Rusija neabejotinai kelia grėsmę Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai, tačiau pasauliniu mastu jos įtaka yra silpnesnė nei bet kada per pastaruosius šimtmečius.
Kremlius ir jo orkestruojamas režimas Baltarusijoje yra XIX a. liekana. V.Putinas ir jo aplinka puikiai supranta, kad jų galia gali smarkiai susilpnėti, jei Ukrainai pasiseks ir jos ekonomika pasivys kitas Rytų Europos šalis, kurios jau išsivadavo iš Maskvos įtakos, pastebėjo straipsnio autorius.
Nors V.Putinas nesiliauja kalbėjęs apie tai, kad jis visiškai kontroliuoja padėtį, tai daugiausia yra iliuzija: „Europoje yra dvi branduolinės galybės ir bent keturios šalys, kurių BVP yra didesnis nei Rusijos. Taigi, jei JAV privers Europą prisiimti daugiau atsakomybės, žemynas yra pajėgus pats atremti Maskvos keliamas grėsmes“.
Tuo tarpu JAV strategiškai tikslingiau sutelkti dėmesį į Kiniją, savo pagrindinę geopolitinę varžovę. Užkirsti kelią konfliktui dėl Taivano naudinga ne tik Amerikai, bet ir Europai.
Nepaisant dabartinės krizės, JAV ir ES tebėra glaudžiai ekonomiškai tarpusavyje susijusios. Europa yra viena didžiausių Amerikos prekybos partnerių. Kariniu požiūriu Vašingtonas išlieka patikimas sąjungininkas, ypač NATO, rašo M.Brolinas.
Todėl, net jei D.Trumpas primygtinai reikalauja perskirstyti gynybos naštą, jis negali sau leisti visiškai atstumti Europos partnerių, nepakenkdamas JAV strateginiams interesams.
Be to, net jei jis ir pabandytų, vargu ar Kongresas leistų jam imtis radikalių žingsnių, pavyzdžiui, pasitraukti iš NATO, pažymėjo politologas.
Tuo tarpu Europos šalys vis daugiau investuoja į savo gynybą, o tai tik didina jų vertę JAV.
Kas sustabdys D.Trumpą
Kalbėdamas apie ekonomiką, straipsnio autorius teigė, kad D.Trumpo pozicija dėl muitų ir Ukrainos dažnai prieštarauja įtakingų respublikonų pozicijai.
„Nepaisant to, kad ši opozicija laikinai nutilo, tikėtina, kad ji vėl iškils, ypač kai prezidento populiarumas pradės mažėti“, – rašoma straipsnyje.
Be to, rinkos jėgos gali pasirodyti esančios dar vienas veiksnys, stabdantis D.Trumpą nuo prekybos karų su Europa eskalavimo.
Bet koks reikšmingas protekcionizmo padidėjimas pakenks JAV verslui, o tai dar labiau padidins spaudimą administracijai. Be to, D.Trumpas turi racionalių pastabų dėl Europos prekybos politikos: ES išlaiko protekcionizmą tokiuose sektoriuose kaip automobilių pramonė ir žemės ūkis.
„Galbūt šių klausimų persvarstymas padės sumažinti transatlantinę įtampą“, – svarstė ekspertas.
Jo vertinimu, D.Trumpo galia jau pasiekė viršūnę ir gali susilpnėti po 2026 m. vidurio kadencijos rinkimų. Kaip dažnai būna, antrosios kadencijos prezidentai pamažu praranda politinę įtaką. Taigi kultūrinis atotrūkis tarp Europos ir Amerikos gali mažėti.
„Akivaizdu, kad trumpuoju laikotarpiu dėl dabartinio skilimo bus pralaimėtojų – pagrindinis iš jų yra Ukraina. Ateinančiais metais galime tikėtis viešo kaltinimo abiejose Atlanto pusėse dėl to, kodėl nebuvo padaryta pakankamai, kad būtų užtikrinta pergalė konflikte.
Buvo kvaila nusiginkluodama
Europa buvo kvaila nusiginkluodama, didindama savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir ignoruodama tris JAV prezidentus, kurie atvirai kalbėjo apie JAV strateginio posūkio į Aziją būtinybę (Baracką Obamą, D.Trumpą ir Joe Bideną). Kita dabartinės JAV administracijos kvailystė – traktuoti Rusiją kaip supervalstybę ir be reikalo sutikti su dideliais Rusijos teritoriniais laimėjimais dar neprasidėjus taikos deryboms“, – dėstė ekspertas.
Tačiau, anot jo, kai dulkės nusės, gali paaiškėti, kad transatlantinis Aljansas yra ne mažiau stiprus nei Šaltojo karo metais. Tačiau šį kartą jis bus grindžiamas ne praeities dogmomis, o pragmatiniais skaičiavimais.
Be to, tikėtina, kad artimiausiais metais Europa galės drąsiau pasipriešinti Rusijai. Kaip Kremlius paaiškins savo gyventojams, kad gyvenimas skurde ir kare yra geresnis už Lenkijos, Čekijos ar Estijos ekonominę gerovę?
„Norite tikėkite, norite ne, bet V.Putino valdžia yra silpnesnė, nei daugelis mano. Kažkas turi tai pasakyti Baltiesiems rūmams“, – pridūrė M.Brolinas.
-
Ekspertai įvertino, ar įmanoma iki Velykų susitarti dėl Rusijos ir Ukrainos paliaubų
-
Atskleidė, kodėl V.Putinas taip griežia dantį ant V.Zelenskio
-
Karas Ukrainoje. „The Telegraph“: Baltieji rūmai pripažįsta, kad D.Trumpas nesugebės pasiekti paliaubų Ukrainoje iki Velykų
-
Pirmą kartą per trejus metus: vyriausiasis V.Putino derybininkas keliauja į JAV
-
Maskva rado pasiteisinimą, kodėl vilkina D.Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų
-
Serbijos prezidentas užsiminė apie du pasaulio lyderius, kurie slapta kalbėjosi su V.Putinu
