Svarbiausios naujienos
- Trumpas: susitarimas su Ukraina dėl iškasenų gali būti pasirašytas kitą ketvirtadienį
- Zelenskis: Ukraina turi įrodymų, kad Kinija tiekia Rusijai artileriją
- „Financial Times“. „Akivaizdus Baltųjų rūmų melas“: kaip ir kodėl Trumpas meluoja apie Ukrainą
- „The Economist“. Perversmas Pentagono mąstyme: suabejojo Europos veiksmais dėl Ukrainos
- Rusija grasina: Ukrainos smūgiai raketomis „Taurus“ reikštų tiesioginį Berlyno įsitraukimą į karą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Economist“. Perversmas Pentagono mąstyme: suabejojo Europos veiksmais dėl Ukrainos
10:45
Nepavykus užbaigti karo Ukrainoje per 24 valandas, Donaldas Trumpas, anot šaltinių, turi vilties tai padaryti per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų. Reiškia, iki šio mėnesio pabaigos. Sprendimo dar nematyti, o JAV prezidentas vis dažniau ištraukia kortą, jog tai „Joe Bideno karas“. Tačiau „The Economist“ pastebi, kad, jam užsitęsus ilgiau, tai taps D.Trumpo karu.
Pasak straipsnio, tikrovė atrodo pakankamai niūriai. Nepaisant vilties dėl prasidėjusių derybų, Rusija ignoravo Jungtinių Valstijų raginimą besąlygiškai nutraukti ugnį 30 dienų, nors Ukraina su tuo sutiko dar kovo 11 d. Vietoje to, Rusija vilkino laiką ir tik suintensyvino savo puolimą.
Balandžio 13 d., Verbų sekmadienį, dvi Rusijos raketos pataikė į Sumų miestą, kur žuvo 34 žmonės. Po panašaus smūgio balandžio 4 d. buvo smogta Kryvyj Rihui, kur žuvo 20 žmonių.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau pareiškė, kad D.Trumpo komanda turėtų suprasti, jog Kremlius „tyčiojasi iš jų geros valios“.
Tačiau, pasak „The Economist“, D.Trumpas, atrodo, yra neatsparus gėdai. Nuo jo antrosios kadencijos pradžios ryškėjo savotiškas nuolaidžiavimas Rusijai ir priešiškumas Ukrainai.
Nors dalis artimiausių jo pareigūnų pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Sumus, JAV prezidentas užsiminė, kad tai buvo „klaida“, nors ir „baisi“. Negana to, balandžio 14 d. jis ne pirmą kartą apkaltino Ukrainą dėl Rusijos invazijos ir atmetė prašymą įsigyti amerikietiškų raketų.
„Jūs nepradedate karo prieš kažką, kas yra 20 kartų už jus didesnis, ir tada tikitės, kad žmonės duos jums keletą raketų“, – pareiškė jis.
Gali griežtai elgtis su Rusija?
D.Trumpo gerbėjai tvirtina, kad jis pasirengęs griežtai elgtis su Rusija, teigiama straipsnyje. JAV prezidentas atnaujino savo pirmtako J.Bideno sankcijas Rusijai ir išreiškė nekantrumą dėl Kremliaus, vieno interviu metu tikindamas, kad yra „įsiutęs" ant Rusijos, ir išsakė mintį įvesti „antrinius tarifus“ šalims, perkančioms rusišką naftą.
Balandžio 11 d. jis pareiškė, kad „Rusija turi pajudėti“. Tačiau, nors Europos vadovai reikalauja papildomų sankcijų Maskvai, kad tokie D.Trumpo žodžiai įgytų svorio, bet kol kas nesėkmingai.
Kovo mėnesį D. Trumpas trumpam nutraukė ginkluotės ir žvalgybinės informacijos tiekimą Ukrainai. Jo specialusis patarėjas Keithas Kelloggas tai palygino su „smūgiu asilui su dvivamzdžiu per nosį“.
Tai suveikė: per kelias dienas Ukraina sutiko su 30 dienų paliaubomis. Tačiau rusai nesulaukė nei lazdų, nei smūgių. Greičiau, atvirkščiai. Balandžio 10 d. amerikiečių ir rusų pareigūnai susitiko Stambule aptarti savo ambasadų darbo atnaujinimo. Šalys taip pat apsikeitė dviem kaliniais. Rusijos žiniasklaida teigia, kad suartėjimas vyksta nepriklausomai nuo derybų dėl Ukrainos.
Be to, kai šį mėnesį D.Trumpas paskelbė apie pasaulinius „abipusius tarifus“, Ukrainai pritaikė minimalų 10 proc. universalų tarifą, o Rusijos į jį net neįtraukė (esą dėl to, kad jai jau buvo taikomos sankcijos).
„The Economist“ pastebėjo, kad vienintelė paguoda Ukrainai yra tai, kad dėl prekybos karo kilusios sumaišties naftos kaina nukrito nuo maždaug 80 JAV dolerių už barelį sausio mėn. iki 65 JAV dolerių, o tai smarkiai apkarpė Vladimiro Putino pajamas.
Pentagonas abejoja Europos veiksmais
Anot straipsnio, nerimą kelia ir tai, kad D.Trumpo kalbose nėra jokios minties apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai. Iš tiesų Amerikos parama mažėja. J.Bideno kadencijos pabaigoje patvirtintas ginklų srautas baigsis artimiausiais mėnesiais, o D.Trumpas kol kas neleido skirti daugiau. Dar vienas biudžeto asignavimas Ukrainai remti atrodo mažai tikėtinas, mano straipsnio autoriai.
Amerika atitraukia karius ir įrangą iš Žešuvo – gyvybiškai svarbaus ginklų, siunčiamų į Ukrainą, centro Lenkijoje. Nuo šiol jų užduotis vykdys Europos kariai. D.Trumpo Amerika taip pat laikosi kitokio požiūrio į Ukrainos gynybos kontaktinę grupę – 50-ies šalių, teikiančių karinę pagalbą, grupę, kurią subūrė buvęs JAV gynybos vadovas Lloydas Austinas. Nors L.Austinas vadovavo grupei asmeniškai, jį pakeitęs Pete'as Hegsethas prie balandžio 11 d. vykusio susitikimo prisijungė tik vaizdo ryšiu.
„Dar vienas laiko ženklas yra tai, kad Pentagono atstovai neseniai uždavė klausimą vienai sąjungininkei, kodėl ji vis dar tiekia ginklus Ukrainai. Diplomatai Vašingtone taip pat praneša, kad kai kurie D.Trumpo padėjėjai privačiai kalba, jog jiems įkyrėjo Europos pastangos stiprinti Ukrainą. Kaip ir visada, esant tokiai chaotiškai administracijai, sunku atskirti tikrąjį signalą nuo triukšmo“, – rašo „The Economist“.
Du keliai
Kol kas europiečiai siekia proveržio dviem keliais. Pirmasis – tai Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pastangos sukurti Europos vadinamąsias užtikrinimo pajėgas, kurios padėtų Ukrainai palaikyti saugumą šalyje po paliaubų.
Rusija prieštarauja tokiam pajėgų dislokavimui, nors Amerika nesiūlo jokių garantijų, kad ji parems europiečius. Šios pajėgos nesiektų saugoti fronto linijos tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų. Vietoj to jos laikytųsi atokiau nuo fronto, tikriausiai Vakarų Ukrainoje, kur daugiausia dėmesio skirtų Ukrainos pajėgoms apmokyti ir galbūt vykdytų bendrą oro patruliavimą.
Europiečiai tikisi parodyti D.Trumpui, kad jie prisiima Europos saugumo naštą, tikėdamiesi išlaikyti bent kokį nors Amerikos įsipareigojimą, jei ne Ukrainai, tai NATO.
Pagal šią besiformuojančią schemą ateityje Rusija būtų atgrasoma trimis būdais: sustiprintos Ukrainos pajėgos, laikančios liniją prieš Rusiją rytuose, Europos pajėgos vakaruose ir, bent jau kol kas, ilgalaikis Amerikos buvimas NATO šalyse, išskyrė „The Economist“.
Tačiau tokių pajėgų sukūrimas priklauso nuo vis dar nepasiekiamų paliaubų. D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas yra sakęs, kad greičiausias būdas užtikrinti paliaubas būtų leisti Rusijai užimti keturias Ukrainos teritorijas, į kurias ji pretenduoja, įskaitant teritorijas, kurių jai dar nepavyko užkariauti. Tai būtų nepriimtina Ukrainai ir jos Europos partneriams.
Visa tai sustiprina antrojo kelio poreikį - didinti Europos karinę pagalbą Ukrainai. Davidas Shimeris, buvęs J.Bideno Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas, sako, kad laiko gaišti negalima.
Nepaisant rizikos, europiečiai turėtų atiduoti daugiau savo ginklų atsargų, finansuoti Ukrainos karinę pramonę, derėtis su D.Trumpu dėl amerikietiškų oro gynybos sistemų pirkimo Ukrainai ir už visa tai sumokėti įšaldytu Rusijos turtu.
Kadangi Rusija pasiryžusi tęsti invaziją, o Amerika, regis, pasiryžusi pasitraukti, Ukrainai teks kovoti toliau.
„Dabar europiečiams atėjo metas sustiprinti savo pagalbą Ukrainai, kad Ukraina turėtų paramą, kurios jai reikia apsiginti ir priversti V.Putiną pradėti prasmingas derybas“, – pabrėžė D.Shimeris.
Susitarimas dėl mineralinių išteklių: Ukraina ir JAV pasirašė memorandumą
00:15
Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė memorandumą, kuris yra žingsnis ekonominės partnerystės susitarimo link, pranešė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.
„Šiandien žengėme žingsnį link bendro ekonominės partnerystės susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis. Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė memorandumą, kuris rodo konstruktyvų bendrą mūsų komandų darbą ir ketinimą užbaigti ir sudaryti susitarimą, kuris bus naudingas abiem mūsų tautoms“, – sakoma ministrės pareiškime .
Pasak J.Svyrydenko, šiuo metu rengiamasi kurti Investicijų į Ukrainos atkūrimą fondą. Susitarimas atvers galimybes pritraukti „reikšmingas investicijas, modernizuoti infrastruktūrą ir abipusiai naudingą Ukrainos ir Jungtinių Valstijų partnerystę“. Ministrė pažymėjo, kad būtent šiuo tikslu komandos rengia dokumentą.
„Svarbu, kad savo susitarimais patvirtintume Amerikos žmonių norą kartu su Ukrainos žmonėmis investuoti į laisvą, suverenią ir saugią Ukrainą. Laukia galutinis susitarimo teksto parengimas ir jo pasirašymas. O tada – ratifikavimas parlamentuose“, – pridūrė ji.
Memorandumas buvo pasirašytas internetu. Iš Amerikos pusės dokumentą savo parašu patvirtino Iždo sekretorius Skotas Besentas.
Iš tiesų šis dokumentas liudijo apie ketinimą pasirašyti susitarimą dėl mineralinių išteklių.
Jermakas: visiškos ir besąlygiškos paliaubos turėtų būti pirmas žingsnis taikos link
23:43
Paryžiuje įvyko Ukrainos ir JAV delegacijų, taip pat „norinčiųjų bendradarbiauti koalicijoje“ dalyvaujančių šalių atstovų susitikimai. Apie tai pranešė Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Pažymėjome įsipareigojimą kartu su JAV, Europos ir kitais partneriais siekti taikos, norą kuo greičiau užbaigti karą. Dar kartą pabrėžėme, kad būtinos visiškos paliaubos, dėl kurių Ukraina susitarė kovo 11 d. Džidoje“, – rašė jis .
Pasak jo, šalys konstruktyviai ir pozityviai aptarė kelią į visiškas paliaubas ir tolesnį procesą siekiant visapusiškos, teisingos ir tvarios taikos.
„Sutarėme, kad visiškas ir besąlygiškas ugnies nutraukimas turėtų būti pirmas žingsnis siekiant tvarios taikos Ukrainoje, ir pasikeitėme nuomonėmis dėl praktinio šio žingsnio įgyvendinimo. Atskirai atkreipėme dėmesį į humanitarinio aspekto svarbą – priverstinai perkeltų vaikų grįžimą į Ukrainą, karo belaisvių ir civilių įkaitų išlaisvinimą“, – pridūrė A.Jermakas.
Jo nuomone, tokios pasitikėjimą stiprinančios priemonės yra svarbūs taikos proceso pradžios elementai.
Kremlius pradėjo pokyčius: grįžta sovietinė „skundikų“ kultūra
23:00
Į kalėjimą pasiųsta Rusijos gyventoja ginasi, kad į pareigūnų akiratį ji pateko ne dėl to, kuo buvo kaltinama. Tačiau situaciją analizuojantys žmogaus teisių gynėjai pripažįsta – Kremlius ėmėsi keisti visuomenę bei jos įpročius, norėdamas sugrąžinti anksčiau vyravusią tvarką.
47-erių kirpėja iš Sankt Peterburgo Ana Aleksandrova, buvo sulaikyta 2023 m. lapkričio mėnesį už tai, kad dviejose anoniminėse paskyrose Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ paskelbė aštuonias antikarines žinutes.
A.Aleksandrova neigė, kad rašė šias žinutes, ir tikino, kad iš tiesų jai iškelta byla susijusi su jos ir kaimynės ginču dėl žemės.
Kas šioje byloje yra kas – sudėtingas klausimas, nes Kremlius ėmėsi slaptos Rusijos visuomenės reformos, kad įgyvendintų pokyčius, kurie iš esmės transformuotų rusų tarpusavio santykius ir grąžintų tvarką, kuri buvo įprasta Sovietų Sąjungos laikais.
Pasak moters kaimynės Natalijos Sergejevos, A.Aleksandrova siuntinėjo kariuomenę diskredituojančias žinutes.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rubio rusų užsienio ministrui Lavrovui: derybos dėl Ukrainos Paryžiuje teikia vilčių
22:29 Atnaujinta 21:46
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pranešė, kad derybos su Europos pareigūnais Paryžiuje dėl paliaubų Ukrainoje buvo padrąsinančios, teigė Valstybės departamentas.
„Padrąsinantis JAV programos priėmimas Paryžiuje rodo, kad taika įmanoma, jei visos šalys įsipareigoja pasiekti susitarimą“, – sakė M.Rubio S.Lavrovui per pokalbį telefonu po derybų, pranešė Valstybės departamentas.
Susitikimuose Paryžiuje dalyvavo M. Rubio, Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Europos atstovai, įskaitant prezidentą Emmanuelį Macroną.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas taip pat buvo atvykę į Paryžių, kur bendravo su Europos ir JAV delegacijomis.
Paryžiuje taip pat lankėsi britų ir Vokietijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, teigė Prancūzijos prezidentūra.
Prancūzija: puikiai praėjusios derybos Paryžiuje – teigiamo proceso pradžia
21:42
Prancūzija ketvirtadienį pasveikino, anot prezidentūros, puikias derybas Paryžiuje, kuriose dalyvavo aukščiausio rango JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnai, sakydama, kad jomis pradėtas „teigiamas procesas“.
„Šiandien Paryžiuje pradėjome teigiamą procesą, į kurį įtraukti europiečiai“, – teigė Prancūzijos prezidentūra po susitikimų, kuriuose dalyvavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Europos atstovai, įskaitant prezidentą Emmanuelį Macroną.
Kitą savaitę Londone įvyks naujas JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Ukrainos pasiuntinių susitikimas, pranešė pareigūnai.
Trumpas: „Nelaikau Zelenskio atsakingu už karą Ukrainoje, bet nesu didelis jo gerbėjas“
21:41
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad nelaiko Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio atsakingu už Rusijos invaziją, tačiau tęsė kritiką jo atžvilgiu.
D.Trumpas, kuris vasarį Ovaliajame kabinete viešai susiginčijo su V.Zelenskiu, pirmadienį teigė, kad ukrainietis dalijasi kaltę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įsakiusiu įvykdyti invaziją 2022-ųjų vasarį, ir tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu.
„Aš nelaikau Zelenskio atsakingu, bet manęs nedžiugina faktas, kad tas karas prasidėjo, – ketvirtadienį sakė D.Trumpas. – Aš jo nekaltinu, bet noriu pasakyti, kad nepasakyčiau, jog jis atliko geriausią darbą, gerai? Nesu jo didelis gerbėjas.“
Anksčiau šią savaitę respublikonas žurnalistams kalbėjo, kad „milijonai žmonių žuvo dėl trijų žmonių“.
„Sakykime, Putinas numeris vienas, bet sakykime, kad Bidenas, kuris neturėjo jokio supratimo, ką daro, yra numeris du, ir Zelenskis“, – teigė D.Trumpas.
Jis dar labiau užsipuolė V.Zelenskį, pridurdamas, kad „jis visada nori įsigyti raketų“.
„Kai pradedi karą, turi žinoti, kad gali jį laimėti, – tada kalbėjo D.Trumpas. – Nepradedi karo prieš 20 kartų didesnį už tave, o tada tikiesi, kad žmonės tau duos raketų.“
JAV gynybos sekretorius ragina Prancūziją imtis lyderystės Europos gynyboje
21:28
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį paragino Prancūziją didinti karines išlaidas ir prisiimti lyderės vaidmenį bendroje Europos gynyboje.
NATO aljansui nuogąstaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vašingtono kaip sąjungininko įsipareigojimų, Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu atvyko į JAV derybų Irano, karų Ukrainoje ir Gazos Ruože bei kitais klausimais.
„Sekretorius paragino Prancūziją didinti išlaidas gynybai ir kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis prisiimti pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellis.
„Sekretorius Hegsethas ir ministras Lecornu taip pat aptarė susijusius prioritetus, įskaitant dedamas pastangas siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – teigė jis.
S.Lecornu taip pat turėtų susitikti su D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu ir nacionalinės žvalgybos direktore Tulsi Gabbard.
Trumpas: susitarimas su Ukraina dėl iškasenų gali būti pasirašytas kitą ketvirtadienį
21:17 Atnaujinta 21:18
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas su Ukraina dėl jos strateginių naudingųjų iškasenų gavybos gali būti pasiektas kitą savaitę.
Kyjivas ir Vašingtonas buvo arti susitarimo pasirašymo, kol vasarį įvykęs D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčas Baltuosiuose rūmuose laikinai nutraukė susitarimo rengimo darbus.
„Turime susitarimą dėl mineralų, kuris, manau, bus pasirašytas ketvirtadienį, kitą ketvirtadienį. Netrukus. Ir aš manau, kad jie ketina laikytis susitarimo. Taigi pamatysime. Bet mes turime susitarimą dėl to“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Iždo sekretorius Scottas Bessentas naujienų agentūrai AFP teigė, kad susitarimą ketinama sudaryti balandžio 26-ąją.
D. Trumpas pirmadienį teigė, kad V.Zelenskis dėl karo Ukrainoje dalijasi kaltę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įsakiusiu įvykdyti invaziją 2022-ųjų vasarį, ir tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu.
JAV lyderis ketvirtadienį visgi švelnino toną ir pareiškė, kad nelaiko V.Zelenskio atsakingu už Rusijos invaziją, tačiau tęsė kritiką jo atžvilgiu.
„Aš nelaikau Zelenskio atsakingu, bet manęs nedžiugina faktas, kad tas karas prasidėjo, – kalbėjo D.Trumpas. – Aš jo nekaltinu, bet noriu pasakyti, kad nepasakyčiau, jog jis atliko geriausią darbą, gerai? Nesu jo didelis gerbėjas.“
Italijos premjerė Georgia Meloni, atvykusi vizito pas D.Trumpą Vašingtone, žurnalistams sakė, kad „mes kartu gynėme Ukrainos laisvę, kartu galime sukurti teisingą ir ilgalaikę taiką. Palaikome jūsų pastangas“.
Macronas: JAV, Europos ir Ukrainos derybos – svarbi proga suartėti
20:14 Atnaujinta 20:44
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasveikino retas JAV, Europos ir Ukrainos aukšto rango pareigūnų derybas kaip svarbią galimybę suartėti.
JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnų susitikimas Paryžiuje vyksta tuo metu, kai Kyjivo sąjungininkai stengiasi atgaivinti įstrigusias derybas dėl paliaubų, tvyrant transatlantinei įtampai.
„Tai labai svarbi proga suartėti“, – sakė E.Macronas anglų kalba. – Manau, kad visi tikrai nori taikos, tvirtos ir tvarios taikos.“
Anksčiau ketvirtadienį jis surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir Jungtinių Valstijų pasiuntiniu Steve'u Witkoffu dėl galimų paliaubų Ukrainoje.
Susitikimai Paryžiuje įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai S. Witkoffas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas taip pat atvyko į Paryžių, kur bendravo su Europos ir JAV delegacijomis.
Paryžiuje taip pat lankėsi britų ir Vokietijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
E.Macrono biuras teigė, kad derybų Paryžiuje tikslas – „apžvelgti taikos derybų, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos agresiją Ukrainoje, pažangą“.
E.Macronas ėmėsi iniciatyvos sukurti koordinuotą Europos atsaką ginant Ukrainą tiek dabartinio karo metu, tiek po jo.
Kremlius slapukauja ir masiškai teisia savo „naująjį elitą“
20:08
Rusijos propagandininkai ir prezidentas Vladimiras Putinas įsikibę naratyvo, kad Rusijos kariuomenė sąžiningai „gina tėvynę“, o tai reiškia dalyvavimą agresyviame ir nusikalstamame Rusijos kare prieš Ukrainą.
Tačiau iš tikrųjų Rusijos pajėgų kariai toje tėvynėje masiškai teisiami įvairiose baudžiamosiose bylose. Ir jų tik daugėja.
Pernai baudžiamosiose bylose nuteistų Rusijos karių skaičius pasiekė aukščiausią lygį per 14 metų.
2024-aisiais Rusijos kariniai teismai įvairiose baudžiamosiose bylose nuteisė 13699 asmenis, o tai yra didžiausias skaičius nuo 2010 metų, rodo Teismų departamento prie Rusijos Aukščiausiojo Teismo duomenys, kuriuos įvertino Rusijos leidinys „Viorstka“.
Iš šių 13699 teistų asmenų 6838 buvo nuteisti kalėti, o tai taip pat yra didžiausias skaičius Rusijoje per pastaruosius 14 metų.
Pavyzdžiui, 2023 metais kalėti buvo nuteistas 3021 Rusijos karys.
Remiantis oficialiais duomenimis, baudžiamosiose bylose nuteistų karių skaičius didėja nuo 2022 metų vasario mėnesį Kremliaus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
