2025-04-17 07:57 Atnaujinta 2025-04-18 00:15

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukraina turi įrodymų, kad Kinija tiekia Rusijai artileriją

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / AFP/„Scanpix“

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Rusija grasina: Ukrainos smūgiai raketomis „Taurus“ reikštų tiesioginį Berlyno įsitraukimą į karą

17:40

Marija Zacharova / AFP
Marija Zacharova / AFP

Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad jei Vokietija nuspręs nusiųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, o šios Kyjivo bus panaudotos smūgiams Rusijos teritorijoje, tai bus vertinama kaip tiesioginis Berlyno dalyvavimas daugiau kaip trejus metus trunkančiame kare. 

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį nurodė, kad neatmeta idėjos aprūpinti Ukrainą raketomis „Taurus“. 

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova nurodė, kad „Taurus“ smūgiai bet kokiai svarbiai Rusijos infrastruktūrai būtų laikomi tiesioginiu Vokietijos dalyvavimu karo veiksmuose. 

Pirmadienį Kremlius išsakė panašų perspėjimą, kad „Taurus“ perdavimas Ukrainai gali eskaluoti konfliktą. 

Kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas ne kartą yra atmetęs galimybę Kyjivui suteikti „Taurus“. Pasak F.Merzo, Berlynas galės nusiųsti „Taurus“ Ukrainai, tačiau tik tuo atveju, jei dėl šio žingsnio susitars su Europos partneriais. 

Jungtinė Karalystė (JK) jau išreiškė paramą šiam galimam Vokietijos žingsniui. 

Rusija jau seniai kritikuoja Vakarų šalis už tolimojo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai, teigdama, kad Kyjivas juos naudoja taikiniams giliai Rusijos teritorijoje smogti.

Tiek JAV, tiek JK yra suteikusios Ukrainai ilgojo nuotolio raketų. 

Susitarimas dėl mineralinių išteklių: Ukraina ir JAV pasirašė memorandumą

00:15

Julija Svyrydenko / STAFF / REUTERS
Julija Svyrydenko / STAFF / REUTERS

Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė memorandumą, kuris yra žingsnis ekonominės partnerystės susitarimo link, pranešė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.

„Šiandien žengėme žingsnį link bendro ekonominės partnerystės susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis. Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė memorandumą, kuris rodo konstruktyvų bendrą mūsų komandų darbą ir ketinimą užbaigti ir sudaryti susitarimą, kuris bus naudingas abiem mūsų tautoms“, – sakoma ministrės pareiškime .

Pasak J.Svyrydenko, šiuo metu rengiamasi kurti Investicijų į Ukrainos atkūrimą fondą. Susitarimas atvers galimybes pritraukti „reikšmingas investicijas, modernizuoti infrastruktūrą ir abipusiai naudingą Ukrainos ir Jungtinių Valstijų partnerystę“. Ministrė pažymėjo, kad būtent šiuo tikslu komandos rengia dokumentą.

„Svarbu, kad savo susitarimais patvirtintume Amerikos žmonių norą kartu su Ukrainos žmonėmis investuoti į laisvą, suverenią ir saugią Ukrainą. Laukia galutinis susitarimo teksto parengimas ir jo pasirašymas. O tada – ratifikavimas parlamentuose“, – pridūrė ji.

Memorandumas buvo pasirašytas internetu. Iš Amerikos pusės dokumentą savo parašu patvirtino Iždo sekretorius Skotas Besentas.

Iš tiesų šis dokumentas liudijo apie ketinimą pasirašyti susitarimą dėl mineralinių išteklių.

Jermakas: visiškos ir besąlygiškos paliaubos turėtų būti pirmas žingsnis taikos link

23:43

Andrijus Jermakas / Danylo Antoniuk / ZUMAPRESS.com
Andrijus Jermakas / Danylo Antoniuk / ZUMAPRESS.com

Paryžiuje įvyko Ukrainos ir JAV delegacijų, taip pat „norinčiųjų bendradarbiauti koalicijoje“ dalyvaujančių šalių atstovų susitikimai. Apie tai pranešė Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Pažymėjome įsipareigojimą kartu su JAV, Europos ir kitais partneriais siekti taikos, norą kuo greičiau užbaigti karą. Dar kartą pabrėžėme, kad būtinos visiškos paliaubos, dėl kurių Ukraina susitarė kovo 11 d. Džidoje“, – rašė jis .

Pasak jo, šalys konstruktyviai ir pozityviai aptarė kelią į visiškas paliaubas ir tolesnį procesą siekiant visapusiškos, teisingos ir tvarios taikos.

„Sutarėme, kad visiškas ir besąlygiškas ugnies nutraukimas turėtų būti pirmas žingsnis siekiant tvarios taikos Ukrainoje, ir pasikeitėme nuomonėmis dėl praktinio šio žingsnio įgyvendinimo. Atskirai atkreipėme dėmesį į humanitarinio aspekto svarbą – priverstinai perkeltų vaikų grįžimą į Ukrainą, karo belaisvių ir civilių įkaitų išlaisvinimą“, – pridūrė A.Jermakas.

Jo nuomone, tokios pasitikėjimą stiprinančios priemonės yra svarbūs taikos proceso pradžios elementai.

Kremlius pradėjo pokyčius: grįžta sovietinė „skundikų“ kultūra

23:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Kristina Kormilitsyna / AP
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Kristina Kormilitsyna / AP

Į kalėjimą pasiųsta Rusijos gyventoja ginasi, kad į pareigūnų akiratį ji pateko ne dėl to, kuo buvo kaltinama. Tačiau situaciją analizuojantys žmogaus teisių gynėjai pripažįsta – Kremlius ėmėsi keisti visuomenę bei jos įpročius, norėdamas sugrąžinti anksčiau vyravusią tvarką.

47-erių kirpėja iš Sankt Peterburgo Ana Aleksandrova, buvo sulaikyta 2023 m. lapkričio mėnesį už tai, kad dviejose anoniminėse paskyrose Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ paskelbė aštuonias antikarines žinutes.

A.Aleksandrova neigė, kad rašė šias žinutes, ir tikino, kad iš tiesų jai iškelta byla susijusi su jos ir kaimynės ginču dėl žemės.

Kas šioje byloje yra kas – sudėtingas klausimas, nes Kremlius ėmėsi slaptos Rusijos visuomenės reformos, kad įgyvendintų pokyčius, kurie iš esmės transformuotų rusų tarpusavio santykius ir grąžintų tvarką, kuri buvo įprasta Sovietų Sąjungos laikais.

Pasak moters kaimynės Natalijos Sergejevos, A.Aleksandrova siuntinėjo kariuomenę diskredituojančias žinutes.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Rubio rusų užsienio ministrui Lavrovui: derybos dėl Ukrainos Paryžiuje teikia vilčių

22:29 Atnaujinta 21:46

Marco Rubio / BRENDAN SMIALOWSKI / AFP
Marco Rubio / BRENDAN SMIALOWSKI / AFP

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pranešė, kad derybos su Europos pareigūnais Paryžiuje dėl paliaubų Ukrainoje buvo padrąsinančios, teigė Valstybės departamentas.

„Padrąsinantis JAV programos priėmimas Paryžiuje rodo, kad taika įmanoma, jei visos šalys įsipareigoja pasiekti susitarimą“, – sakė M.Rubio S.Lavrovui per pokalbį telefonu po derybų, pranešė Valstybės departamentas.

Susitikimuose Paryžiuje dalyvavo M. Rubio, Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Europos atstovai, įskaitant prezidentą Emmanuelį Macroną.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas taip pat buvo atvykę į Paryžių, kur bendravo su Europos ir JAV delegacijomis.

Paryžiuje taip pat lankėsi britų ir Vokietijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, teigė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzija: puikiai praėjusios derybos Paryžiuje – teigiamo proceso pradžia

21:42

Prancūzija ketvirtadienį pasveikino, anot prezidentūros, puikias derybas Paryžiuje, kuriose dalyvavo aukščiausio rango JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnai, sakydama, kad jomis pradėtas „teigiamas procesas“.

„Šiandien Paryžiuje pradėjome teigiamą procesą, į kurį įtraukti europiečiai“, – teigė Prancūzijos prezidentūra po susitikimų, kuriuose dalyvavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Europos atstovai, įskaitant prezidentą Emmanuelį Macroną.

Kitą savaitę Londone įvyks naujas JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Ukrainos pasiuntinių susitikimas, pranešė pareigūnai.

Trumpas: „Nelaikau Zelenskio atsakingu už karą Ukrainoje, bet nesu didelis jo gerbėjas“

21:41

JAV prezidentas Donaldas Trumpas / Alex Brandon / AP
JAV prezidentas Donaldas Trumpas / Alex Brandon / AP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad nelaiko Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio atsakingu už Rusijos invaziją, tačiau tęsė kritiką jo atžvilgiu.

D.Trumpas, kuris vasarį Ovaliajame kabinete viešai susiginčijo su V.Zelenskiu, pirmadienį teigė, kad ukrainietis dalijasi kaltę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įsakiusiu įvykdyti invaziją 2022-ųjų vasarį, ir tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Aš nelaikau Zelenskio atsakingu, bet manęs nedžiugina faktas, kad tas karas prasidėjo, – ketvirtadienį sakė D.Trumpas. – Aš jo nekaltinu, bet noriu pasakyti, kad nepasakyčiau, jog jis atliko geriausią darbą, gerai? Nesu jo didelis gerbėjas.“

Anksčiau šią savaitę respublikonas žurnalistams kalbėjo, kad „milijonai žmonių žuvo dėl trijų žmonių“.

„Sakykime, Putinas numeris vienas, bet sakykime, kad Bidenas, kuris neturėjo jokio supratimo, ką daro, yra numeris du, ir Zelenskis“, – teigė D.Trumpas.

Jis dar labiau užsipuolė V.Zelenskį, pridurdamas, kad „jis visada nori įsigyti raketų“.

„Kai pradedi karą, turi žinoti, kad gali jį laimėti, – tada kalbėjo D.Trumpas. – Nepradedi karo prieš 20 kartų didesnį už tave, o tada tikiesi, kad žmonės tau duos raketų.“

JAV gynybos sekretorius ragina Prancūziją imtis lyderystės Europos gynyboje

21:28

AP/„Scanpix“/Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas
AP/„Scanpix“/Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį paragino Prancūziją didinti karines išlaidas ir prisiimti lyderės vaidmenį bendroje Europos gynyboje.

NATO aljansui nuogąstaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vašingtono kaip sąjungininko įsipareigojimų, Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu atvyko į JAV derybų Irano, karų Ukrainoje ir Gazos Ruože bei kitais klausimais.

„Sekretorius paragino Prancūziją didinti išlaidas gynybai ir kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis prisiimti pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellis.

„Sekretorius Hegsethas ir ministras Lecornu taip pat aptarė susijusius prioritetus, įskaitant dedamas pastangas siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – teigė jis.

S.Lecornu taip pat turėtų susitikti su D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu ir nacionalinės žvalgybos direktore Tulsi Gabbard.

Trumpas: susitarimas su Ukraina dėl iškasenų gali būti pasirašytas kitą ketvirtadienį

21:17 Atnaujinta 21:18

Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis / AFP
Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis / AFP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas su Ukraina dėl jos strateginių naudingųjų iškasenų gavybos gali būti pasiektas kitą savaitę.

Kyjivas ir Vašingtonas buvo arti susitarimo pasirašymo, kol vasarį įvykęs D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčas Baltuosiuose rūmuose laikinai nutraukė susitarimo rengimo darbus.

„Turime susitarimą dėl mineralų, kuris, manau, bus pasirašytas ketvirtadienį, kitą ketvirtadienį. Netrukus. Ir aš manau, kad jie ketina laikytis susitarimo. Taigi pamatysime. Bet mes turime susitarimą dėl to“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Iždo sekretorius Scottas Bessentas naujienų agentūrai AFP teigė, kad susitarimą ketinama sudaryti balandžio 26-ąją.

D. Trumpas pirmadienį teigė, kad V.Zelenskis dėl karo Ukrainoje dalijasi kaltę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įsakiusiu įvykdyti invaziją 2022-ųjų vasarį, ir tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu.

JAV lyderis ketvirtadienį visgi švelnino toną ir pareiškė, kad nelaiko V.Zelenskio atsakingu už Rusijos invaziją, tačiau tęsė kritiką jo atžvilgiu.

„Aš nelaikau Zelenskio atsakingu, bet manęs nedžiugina faktas, kad tas karas prasidėjo, – kalbėjo D.Trumpas. – Aš jo nekaltinu, bet noriu pasakyti, kad nepasakyčiau, jog jis atliko geriausią darbą, gerai? Nesu jo didelis gerbėjas.“

Italijos premjerė Georgia Meloni, atvykusi vizito pas D.Trumpą Vašingtone, žurnalistams sakė, kad „mes kartu gynėme Ukrainos laisvę, kartu galime sukurti teisingą ir ilgalaikę taiką. Palaikome jūsų pastangas“.

Macronas: JAV, Europos ir Ukrainos derybos – svarbi proga suartėti

20:14 Atnaujinta 20:44

Emmanuelis Macronas / LUDOVIC MARIN / AFP
Emmanuelis Macronas / LUDOVIC MARIN / AFP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasveikino retas JAV, Europos ir Ukrainos aukšto rango pareigūnų derybas kaip svarbią galimybę suartėti.

JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnų susitikimas Paryžiuje vyksta tuo metu, kai Kyjivo sąjungininkai stengiasi atgaivinti įstrigusias derybas dėl paliaubų, tvyrant transatlantinei įtampai.

„Tai labai svarbi proga suartėti“, – sakė E.Macronas anglų kalba. – Manau, kad visi tikrai nori taikos, tvirtos ir tvarios taikos.“

Anksčiau ketvirtadienį jis surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir Jungtinių Valstijų pasiuntiniu Steve'u Witkoffu dėl galimų paliaubų Ukrainoje.

Susitikimai Paryžiuje įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai S. Witkoffas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas taip pat atvyko į Paryžių, kur bendravo su Europos ir JAV delegacijomis.

Paryžiuje taip pat lankėsi britų ir Vokietijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

E.Macrono biuras teigė, kad derybų Paryžiuje tikslas – „apžvelgti taikos derybų, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos agresiją Ukrainoje, pažangą“.

E.Macronas ėmėsi iniciatyvos sukurti koordinuotą Europos atsaką ginant Ukrainą tiek dabartinio karo metu, tiek po jo.

Kremlius slapukauja ir masiškai teisia savo „naująjį elitą“

20:08

IMAGO/„Scanpix“/Vladimiras Putinas ir Sergejus Lavrovas
IMAGO/„Scanpix“/Vladimiras Putinas ir Sergejus Lavrovas

Rusijos propagandininkai ir prezidentas Vladimiras Putinas įsikibę naratyvo, kad Rusijos kariuomenė sąžiningai „gina tėvynę“, o tai reiškia dalyvavimą agresyviame ir nusikalstamame Rusijos kare prieš Ukrainą.

Tačiau iš tikrųjų Rusijos pajėgų kariai toje tėvynėje masiškai teisiami įvairiose baudžiamosiose bylose. Ir jų tik daugėja.

Pernai baudžiamosiose bylose nuteistų Rusijos karių skaičius pasiekė aukščiausią lygį per 14 metų.

2024-aisiais Rusijos kariniai teismai įvairiose baudžiamosiose bylose nuteisė 13699 asmenis, o tai yra didžiausias skaičius nuo 2010 metų, rodo Teismų departamento prie Rusijos Aukščiausiojo Teismo duomenys, kuriuos įvertino Rusijos leidinys „Viorstka“.

Iš šių 13699 teistų asmenų 6838 buvo nuteisti kalėti, o tai taip pat yra didžiausias skaičius Rusijoje per pastaruosius 14 metų.

Pavyzdžiui, 2023 metais kalėti buvo nuteistas 3021 Rusijos karys.

Remiantis oficialiais duomenimis, baudžiamosiose bylose nuteistų karių skaičius didėja nuo 2022 metų vasario mėnesį Kremliaus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą