Svarbiausios naujienos
- „Tai tikra pajuoka, nevykite čia“: už Rusiją kovojantis kinas ragino neiti į karą
- Trumpas atsakė, ar Putino veiksmai gali paskatinti jį pereiti į Ukrainos pusę
- Rusijos nelaisvėje mirusios ukrainiečių žurnalistės kūnas grąžintas šeimai be dalies vidaus organų
- Skelbiama, kad Putino derybininko Dmitrijevo sesuo slapta apsilankė Ukrainoje
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas atsakė, ar Putino veiksmai gali paskatinti jį pereiti į Ukrainos pusę
14:52
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas interviu žurnalui „The Atlantic" pareiškė, kad tam tikri Rusijos vadovo Vladimiro Putino veiksmai gali priversti jį pereiti į Ukrainos pusę.
Žurnalo redaktorius Jeffrey Goldbergas, anksčiau D.Trumpo administracijos įtrauktas į slaptą susirašinėjimą, kuriame buvo aptariami kovo mėnesį Jungtinių Valstijų suduoti smūgiai Jemeno husių sukilėliams, paklausė, ar D.Trumpas mato situaciją, kurioje jis suteiktų Ukrainai daugiau ginklų, kad padėtų išsaugoti jos teritorinį vientisumą.
„Tai nebūtinai turi būti ginklai. Yra daug ginklų rūšių. Tai nebūtinai turi būti ginklai su kulkomis. Tai gali būti ginklai sankcijų forma. Tai gali būti bankiniai ginklai. Tai gali būti daug kitų ginklų“, – pažymėjo JAV prezidentas.
Atsakydamas į klausimą, ar V.Putinas gali padaryti kažką, kas priverstų jį pereiti į prezidento Volodymyro Zelenskio pusę, D.Trumpas pažymėjo: „Nebūtinai į V.Zelenskio pusę, bet į Ukrainos pusę, taip.“
JAV vadovas pridūrė, kad turėjo „sunkių laikų su Zelenskiu“, prisimindamas jų kivirčą Ovaliniame kabinete Baltuosiuose rūmuose.
„Viskas, ką jam reikėjo padaryti, tai tylėti, suprantate?“, – kalbėjo Baltųjų rūmų vadovas.
D.Trumpas sutiko, kad V.Zelenskis turi ginti savo šalį, bet paragino pirmiausia „išspręsti karo problemą“.
„Pažiūrėsime, kas įvyks per kitą savaitę. Liko paskutiniai štrichai. Ir vėlgi, tai (buvusio JAV prezidento Joe – red. past.) Bideno karas. Aš nesiruošiu būti jojamas – aš nenoriu būti jojamas. Tai baisus karas. Jo neturėjo būti“, – pridūrė jis.
Po masinio Rusijos smūgio Ukrainai balandžio 24 d., per kurį žuvo 9 žmonės ir dešimtys buvo sužeista, JAV prezidentas primygtinai paragino V.Putiną sudaryti taikos susitarimą.
„Man nepriimtini Rusijos smūgiai Kyjivui. Jie nereikalingi ir labai netinkamu laiku. Vladimirai, sustok! Kiekvieną savaitę žūsta 5000 karių. Pasiekime taikos susitarimą!“ – rašė jis socialiniame tinkle „Truth Social“.
Balandžio 28 d. D.Trumpas vėl paragino V.Putiną nutraukti karo veiksmus ir sudaryti susitarimą dėl karo pabaigos, kartu pažymėdamas, kad nėra tikras, ar Rusijos vadovas tikrai rimtai ketina nutraukti karą.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:16
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: Rusija šią vasarą „kažką rengia“ Baltarusijoje
23:35
Rusija šią vasarą Baltarusijoje „kažką rengia“. Rusai kaip pretekstą naudoja karines pratybas.
Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime. Pasak jo, „taip paprastai prasideda naujos rusų atakos“.
„Tačiau kur šį kartą? Aš nežinau. Į Ukrainą? Į Lietuvą? Į Lenkiją? Neduok Dieve! Bet mes visi turėtume būti pasiruošę. Visos mūsų institucijos yra atviros bendradarbiavimui“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Trumpo komanda pakomentavo Putino paskelbtas trijų dienų paliaubas: „Tai absurdas“
22:32
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad Ukraina ir Rusija sudarytų ilgalaikes paliaubas. Tai pareiškė Amerikos vadovo specialusis atstovas Keithas Kelloggas „Fox News“ eteryje.
„Trumpas siekia, kad tarp Ukrainos ir Rusijos būtų sudarytos visuotinės, bent 30 dienų trukmės paliaubos“, – sakė jis.
K.Kelloggas taip pat sakė, kad JAV ne itin imponuoja V.Putino sumanymas paskelbti trijų dienų „paliaubas“ su Ukraina. Šalys turėtų sudaryti ilgesnį paliaubų susitarimą, sakė jis.
„Trijų dienų paliaubos yra absurdas“, – pareiškė D.Trumpo specialusis pasiuntinys.
K.Kelloggas pabrėžė, kad turi būti pasiektos bent laikinos paliaubos jūroje, ore ir sausumoje. Jis pažymėjo, kad tada Ukraina ir Rusija galėtų pratęsti susitarimą.
„Matome, kad ukrainiečiai yra tam pasirengę. Dabar atėjo eilė rusams, Putinui. Mes turime vieną pusę, dabar mums reikia kitos pusės. Manau, kad esame arti to“, – patikino D.Trumpo specialusis atstovas.
Rusijos teismas už bandymą nunuodyti kariuomenės pilotus nuteisė vyrą kalėti 27 metus
21:17
Rusijos karo teismas antradienį skyrė 27 metų laisvės atėmimo bausmę vienam vyrui už bandymą Ukrainos užsakymu nužudyti kariuomenės pilotus užnuodytais alkoholiniais gėrimais ir tortu per karo aviacijos mokyklos absolventų susitikimą.
Pasak Rusijos tyrėjų, Jegoras Semionovas buvo užverbuotas Ukrainos slaptųjų tarnybų ir jam buvo pažadėta apie 5 tūkst. JAV dolerių (apie 4,4 tūkst. eurų) už tai, kad jis pristatytų užnuodytą alkoholį ir tortą į karinių pilotų mokymo baigimo 20-imtmečio šventę Pietų Rusijos Armaviro mieste.
Tyrėjai teigia, kad 34 metų J.Semionovas, turintis dvigubą pilietybę, gimė Ukrainoje, o Rusijos pilietybę įgijo tik 2022 metais.
„Atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 27 metus kalėti griežčiausio režimo kolonijoje“, – antradienį pranešė teismas.
Sąmokslas galiausiai žlugo, nes pilotams kilo įtarimų ir pristatyti gėrimai bei tortas buvo perduoti ištirti, o tyrimas atskleidė, kad torte ir viskio bei konjako buteliuose buvo mirtina dozė vaistų.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Bloomberg“: Putinas laikosi griežtos pozicijos dėl vienos iš paliaubų sąlygų
21:12
Vladimiras Putinas primygtinai reikalauja, kad pagal bet kokį susitarimą dėl karo užbaigimo Rusija vis tiek gautų keturis Ukrainos regionus, kurių ji visiškai nekontroliuoja. Taip teigia trys su situacija susipažinę šaltiniai Maskvoje.
Šis reikalavimas yra smūgis JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms pasiekti paliaubas ir tvarią karo pabaigą, didėjant nepasitenkinimui Baltuosiuose rūmuose, rašo „Bloomberg“.
D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas per ilgas derybas Kremliuje bandė įtikinti V.Putiną sutikti nutraukti ugnį dabartinėje fronto linijoje. Tačiau šaltinių teigimu, Rusijos prezidentas laikėsi griežtos pozicijos teritorijų klausimu.
Žiniasklaida rašo, kad galiausiai derybos pateko į aklavietę ir tolesnė pažanga įmanoma tik V.Putinui ir D.Trumpui bendraujant asmeniškai.
V.Putinas anksčiau yra paskelbęs, kad Doneckas, Luhanskas, Zaporižia ir Chersonas – „visam laikui“ tapo Rusijos dalimi po to, kai juose buvo surengti „referendumai“, praėjus keliems mėnesiams po 2022 m. prasidėjusios plataus masto invazijos. Šios teritorijos buvo įtrauktos į Rusijos konstituciją, nors Maskvai taip ir nepavyko pasiekti visiškos jų kontrolės.
JT generalinis sekretorius António Guterresas referendumus pavadino „JT Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimu“, o kitos šalys atsisakė pripažinti jų rezultatus.
D.Trumpas ir kiti aukšto rango JAV administracijos pareigūnai neseniai davė suprasti, kad gali pasitraukti iš derybų, jei greitai nebus pasiektas susitarimas.
Kartu D.Trumpas ne kartą reiškė optimizmą, sakydamas, kad susitarimas dėl karo užbaigimo yra „labai arti“ logiškos išvados. Tačiau vėliau jis tapo atsargesnis, sakydamas, kad V.Putinas gali „nenorėti nutraukti karo“ ir kad JAV gali įvesti naujas sankcijas Rusijai.
„Ši savaitė bus tikrai svarbi – turime nuspręsti, ar toliau dalyvauti, ar sutelkti dėmesį į kitus klausimus“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
JAV pareiškė, kad yra pasirengusios pripažinti Rusijos kontrolę Kryme kaip siūlomo taikos susitarimo dalį. Susitarime taip pat numatyta įšaldyti konfliktą palei dabartinę fronto liniją, suteikiant Rusijai faktinę okupuotos teritorijos kontrolę.
Tačiau žurnalistai taip pat pabrėžia, kad šiuo metu nėra jokių ženklų, jog V.Putinas būtų pasirengęs atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų ir priimti JAV pasiūlymus. Europos pareigūnai mano, kad situacija vienaip ar kitaip išsispręs per artimiausias dvi savaites.
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina D.Trumpą užimti griežtesnę poziciją V.Putino atžvilgiu.
Zelenskis ragina siekti teisingos taikos be jokių „atlygių“ Putinui
19:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino siekti, kad karas su Rusija būtų užbaigtas teisingai be jokių „atlygių“ Vladimirui Putinui, ir atmetė reikalavimus Kyjivui padaryti teritorinių nuolaidų.
„Visi mes norime, kad šis karas baigtųsi teisingai – be jokių atlygių Putinui, ypač be žemės“, – sakė V.Zelenskis per vaizdo konferenciją Lenkijoje surengtame aukščiausiojo lygio susitikime.
Šie jo komentarai pasirodė žiniasklaidai skelbiant, kad, mainais į karo veiksmų pabaigą, Jungtinės Valstijos esą siūlo įšaldyti fronto liniją ir pripažinti Rusijos kontrolę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva užgrobė 2014 metais, tačiau V.Zelenskis tam priešinasi.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė manantis, kad ukrainiečių lyderis yra pasirengęs atsisakyti Juodosios jūros pusiasalio.
Rusija taip pat ne kartą reikalavo, kad jai būtų paliktos okupuotos teritorijos pietinėje ir rytinėje Ukrainos dalyse ir Kyjivas atiduotų dar daugiau žemės.
2022-ųjų vasarį plataus masto invaziją pradėjusi Rusija teigia aneksavusi keturis rytinius ir pietinius Ukrainos regionus, nors karine prasme jų visiškai nekontroliuoja.
Rusija šiuo metu yra užėmusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Vašingtonas yra sakęs, kad ši savaitė gali būti lemiama siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Latvijos pilietis nuteistas kalėjimo bausme už kovas Ukrainoje Rusijos pusėje
18:48
Latvijos prokuratūra antradienį nurodė, kad vienam šios šalies piliečiui skirta šešerių metų kalėjimo bausmė ir dveji metai probacijos priežiūros už kovas Ukrainoje Rusijos kariuomenės gretose.
Rygos miesto teismas patvirtino susitarimą tarp prokuroro ir kaltinamojo dėl kaltės pripažinimo ir bausmės.
Tvirtinama, kad vyras pažeidė Latvijos nacionalinio saugumo įstatymą, draudžiantį tarnauti užsienio valstybės ginkluotosiose pajėgose, ir 2023 metais įstojo į Rusijos kariuomenę.
Jis buvo paskirtas į Čeliabinską, kur prisijungė prie Rusijos kariuomenės 80-ojo tankų pulko artilerijos dalinio.
Pernai rudenį jis buvo dislokuotas į frontą Ukrainos Donecko srityje.
Kaltinamajame akte teigiama, kad fronto linijoje Ukrainoje vyras statė gynybinius įtvirtinimus Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, saugojo teritoriją ir dalyvavo taktiniuose kovos ir šaudymo mokymuose.
Latvijos pareigūnai jį sulaikė spalio 7 dieną Škilbėnuose, kai jis bandė neteisėtai kirsti šalies sieną iš Rusijos.
Prokuratūra nurodė, kad vyras teisme savo kaltę pripažino.
„Tai tikra pajuoka, nevykite čia“: už Rusiją kovojantis kinas ragino neiti į karą
18:09
Kinijos piliečiai į Rusijos kariuomenę verbuojami per vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose jiems žadamas geras atlyginimas ir galimybė „įrodyti savo vyriškumą“. Tai CNN papasakojo keli už Rusiją kovojantys šios šalies piliečiai.
Vienas iš žurnalistų pašnekovų labai nusivylė savo pasirinkimu eiti į karą, pasakojo apie žiaurų viršininkų elgesį fronte ir ragino savo tautiečius nekovoti Rusijos pusėje.
Verbavimas vyksta per vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Jie kuriami rusų kalba, tačiau prie jų pridedami kiniški subtitrai, rašo CNN ir pateikia tokių vaizdo įrašų pavyzdžių. Vienas iš parodytų vaizdo įrašų yra 2023 m. Gynybos ministerijos paskelbtas vaizdo įrašas pavadinimu „Tu esi vyras, būk vyras“.
Vienas iš tokiu būdu užverbuotų asmenų buvo su žurnalistais bendravęs Kinijos karys, kurį CNN vadina pakeistu Michaelo vardu. Jis televizijos kanalui pasakojo, kad dažniausiai kinai vyksta kovoti Rusijos pusėje už pinigus. Pagal sutartį jam priklausė 200 000 rublių (2140 eurų) atlyginimas per mėnesį. Kitas kinų karys CNN pasakojo, kad jo, kaip karo dalyvio, uždarbis yra tris kartus didesnis už ankstesnes pajamas gimtojoje šalyje.
Pats Michaelas, tarnavęs Kinijos liaudies išlaisvinimo armijoje, į karą išvyko ne dėl pinigų, o paveiktas 2023 m. socialiniame tinkle „Douyin“ pamatytų reklamų ir kitų Kinijos kariškių vaizdo įrašų.
Atvyko su turistine viza
Michaelas sakė, kad tiesiog norėjo dalyvauti kare, o vizą į Rusiją gauti buvo lengviau nei į Ukrainą. Galiausiai 2023 m. lapkričio mėn. jis iškeliavo į Maskvą su turistine viza.
Kitas karys, kurio pavardė nenurodoma, žurnalistams sakė, kad atvyko kovoti ne dėl pinigų. „Galbūt todėl, kad jaučiuosi pasimetęs gyvenime, tarsi kažko ieškočiau, – sakė jis CNN. – Aš tiesiog noriu klajoti. Nuo vaikystės turėjau savotišką didvyrio kompleksą“. Jis sakė nusprendęs kovoti Rusijos pusėje, nes manė, kad ji „turi karinės galios pranašumą“.
Michaelui neleido tarnauti Rusijos kariuomenėje, nes jis nemokėjo rusų kalbos. Todėl jis įsidarbino karinėje grupuotėje „Wagner“ ir išvyko kariauti kaip samdinys. Po šešių mėnesių, 2024 m. gegužę, Michaelas pasirašė vienerių metų sutartį su Gynybos ministerija ir buvo išsiųstas į Bachmutą.
Dabas Michaelas gydosi žaizdas ir ragina tautiečius neiti į karą. Jo paties žodžiais tariant, vadai jį 21-ai dienai uždarė į tamsią duobę su geležiniais strypais, kur jis vos galėjo atsistoti. Priežastis – konfliktas su vadu dėl apsauginės įrangos.
Po metų, praleistų fronte, Michaelas nusprendė, kad stoti į Rusijos kariuomenę buvo „klaida“. „Turiu pasakyti tiesą ir perspėti neišmintingus kinus – nevykite čia“, – sakė jis.
Michaelas taip pat papasakojo CNN apie Rusijos kariuomenės problemas. Pasak jo, „antroji pasaulio armija yra tiesiog pajuokos objektas“. Tarp problemų, pasak jo, yra prasta įranga, prasta logistika, netinkamas elgesys su kariais ir didelė korupcija.
Kinijos piliečiai taip pat kovoja Ukrainos pusėje, skelbia CNN. Tačiau tie, kurie kovoja už Kyjivą, dažniausiai kovoja dėl idėjų, o ne dėl pinigų, ir prieš išvykdami į Ukrainą kurį laiką gyveno už Kinijos ribų, teigė televizijos kanalas.
Zelenskis prakalbo apie problemą
Iki visai neseniai Kinijos karių įrašai socialiniuose tinkluose nesulaukdavo dėmesio. Tačiau balandžio 9 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad mažiausiai 155 šios šalies piliečiai kovoja Rusijos pusėje, po to tokie vaizdo įrašai pradėti blokuoti, pranešė CNN.
Kinijos užsienio reikalų ministro atstovas Lin Jianas, atsakydamas į V.Zelenskio pareiškimą, sakė, kad „šie kaltinimai neturi jokio pagrindo“. „Kinijos vyriausybė visada prašė savo piliečių laikytis atokiau nuo ginkluotų konfliktų zonų ir vengti bet kokios formos dalyvavimo juose“, – pabrėžė jis.
Rusijos nelaisvėje mirusios ukrainiečių žurnalistės kūnas grąžintas šeimai be dalies vidaus organų
17:01
Prieš grąžinant Rusijos sulaikymo centre mirusios ukrainiečių žurnalistės Viktorijos Roščinos kūną į Ukrainą, buvo pašalinti kai kurie jos vidaus organai, paaiškėjo po tarptautinio žurnalistinio tyrimo, kurį atliko opozicinis Rusijos naujienų portalas „Važnyje istorii“. Taip valdžios institucijos galėjo bandyti paslėpti smurto ir kankinimų pėdsakus.
Praėjusių metų spalį pasaulį apskriejo baisi žinia – Rusijos nelaisvėje mirė Ukrainos žurnalistė. Viktorija Roščina, kuriai žūties mėnesį būtų sukakę 28-eri, dingo 2023 metų rugpjūtį, išvykusi į komandiruotę į Rusijos užimtą Rytų Ukrainą.
Ukrainos žurnalistų sąjungos teigimu, ji buvo dingusi iki praėjusių metų balandžio, kai jos tėvas gavo Maskvos gynybos ministerijos laišką, kuriame buvo sakoma, kad ji yra sulaikyta Rusijoje. Jos sulaikymo aplinkybės nebuvo viešinamos.
Ukrainos generalinio prokuroro biuras skelbia, kad žuvusios Rusijos nelaisvėje žurnalistės kūne buvo rasta daug kankinimo ir žiauraus elgesio požymių.
Be to, šaltinis, artimas V.Roščinos mirties tyrimo aplinkybėms, pranešė, kad kūne trūko kai kurių organų: akių, smegenų ir dalies gerklų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Skelbiama, kad Putino derybininko Dmitrijevo sesuo slapta apsilankė Ukrainoje
16:47
Rusijos derybininko Kirilo Dmitrijevo sesuo Natalija Dmitrijeva 2025 m. vasario mėn. su JAV pasu lankėsi Ukrainoje, teigė JAV žurnalistė Katie Livingstone, remdamasi savo šaltiniais.
Pasak K.Livingstone, Natalijos Dmitrijevos vizito Ukrainoje faktą patvirtino „daugybė šaltinių“.
Remiantis pasienio įrašais, N.Dmitrijeva į Ukrainą atvyko vasario 8 d., o išvyko vasario 12 d. Tai nutiko likus kelioms dienoms iki Saudo Arabijoje vykusių Rusijos ir JAV derybų.
Vienas šaltinis teigė, kad derybininko sesuo iš Ukrainos į Jungtines Valstijas išvyko 2022 m. pradžioje, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, kartu su savo motina. Tačiau jos kelionės į Ukrainą tikslas lieka nežinomas.
„Seni įrašai rodo, kad tiek Natalija, tiek jos motina Tamara Ševčenko anksčiau turėjo ukrainietiškus pasus; pastaraisiais metais jos keliavo į Ukrainą su amerikietiškais pasais. Neaišku, iš kur Natalija ir Tamara gavo amerikietiškus pasus ir ar jos dabar gyvena JAV“, – sakė žurnalistė.
Plačiau skaitykite ČIA.
