Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Liepsnojantys strateginiai bombonešiai: kokio atsako imsis supykęs Putinas?
10:40
Po sėkmingos ukrainiečių operacijos „Voratinklis“, nukreiptos prieš Rusijos karines oro bazes, Maskva rengia didelį atsakomąjį smūgį Ukrainai, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“, remdamasis Jungtinių Valstijų pareigūnais.
„JAV žvalgyba dar nenustatė, kokius smūgius suduos Rusija, tačiau pareigūnai mano, kad Maskva gali atnaujinti bepiločių orlaivių smūgius į civilius taikinius, smogti elektros tinklams arba paleisti naujas vidutinio nuotolio balistinių raketų bangas“, – teigiama straipsnyje.
„Iš Maskvos galime tikėtis daug triukšmo ir pykčio“, – pirmadienį naujienų portalui „Newsweek" sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“ atstovas Keiras Gilesas.
Prorusiški „Telegram“ platformos kanalai drąsius Ukrainos smūgius sekmadienį palygino su 1941 m. gruodžio 7 d. Japonijos imperatoriškojo karinio jūrų laivyno ataka prieš Perl Harborą.
Tokį pat palyginimą pasitelkė ir „The Washington Post“ apžvalgininkas Maxas Bootas, kuris rašė, kad „Rusijos vyriausioji vadovybė turėjo būti taip pat šokiruota, kaip ir amerikiečiai 1941 m.“
Prorusiškų karinių tinklaraščių autoriai ir kai kurie pareigūnai kaltino Rusijos vadovybę, kad ši nesugebėjo apsaugoti karinės infrastruktūros iki pat Irkutsko Sibire, o išpuolis buvo stulbinantis Kyjivo viešųjų ryšių kampanijos perversmas, kuris taip pat gali sukelti eskalacijos pavojų.
„Chatham House“ analitikas K.Gilesas pažymėjo, kad po smūgių Rusija greičiausiai vėl pabrėš nekontroliuojamos eskalacijos riziką. Taip Maskva bandys sudaryti įspūdį, kad jos branduolinės pajėgos tebėra aktyvuojamos vieno mygtuko paspaudimu ir bet kokie tolesni Ukrainos operatyviniai laimėjimai gali sukelti visuotinį karą su NATO.
Jo teigimu, Maskva dės daug pastangų, kad įtikintų JAV suvaldyti Ukrainą, kad būtų išvengta bet kokios tolesnės žalos Rusijos karinei technikai, kuria ji bombarduoja Ukrainos miestus tolimojo nuotolio raketomis.
Tam tikra prasme svarbesnis klausimas yra tai, kaip reaguos Jungtinės Valstijos ir kiek jos norės stoti Maskvos pusėn ir suvaržyti Ukrainą, pridūrė K.Gilesas.
Tuo tarpu Cedomiras Nestorovičius, ESSEC Geopolitikos ir verslo instituto ekspertas mano, kad Rusija rinksis priešingą kelią ir situacijos neeskaluos, o kaip tik – apsimes, kad nieko nebuvo.
„Fronto linijoje Ukrainoje Rusijos kariuomenė po truputį progresuoja – tai yra jų pagrindinis tikslas. Išpuolis prieš jų objektus Rusijoje yra reikšmingas ir žeminantis, tačiau tai nėra invazija“, – pastebėjo jis.
Silpna vieta
Preliminariais JAV ir Europos saugumo tarnybų atstovų vertinimais, galėjo būti sunaikinta arba rimtai apgadinta iki 20 Rusijos strateginių bombonešių, o tai sudavė rimtą smūgį Rusijos tolimojo nuotolio smogiamiesiems pajėgumams.
Pažymima, kad Rusijos nuostolius sudaro šeši strateginiai bombonešiai Tu-95 ir keturi Tu-22M, taip pat lėktuvai A-50, naudojami oro gynybos sistemoms ir valdomoms raketoms aptikti.
Ataka pakenkė vertingiems Maskvos strateginiams pajėgumams. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad ji pademonstravo Ukrainos gebėjimą smūgiuoti beveik bet kuriai Rusijos vietoje ir sunaikinti kovinius orlaivius, kurių vertė siekia 100 mln. JAV dolerių ar daugiau, naudojant vos 600 dolerių kainuojančius dronus.
Tuo pat metu vienas JAV pareigūnas pažymėjo, kad dar per anksti vertinti realų Ukrainos operacijos poveikį Rusijos strateginiams bombonešiams, iš dalies dėl to, kad rusai gali sugebėti suremontuoti kai kuriuos taikiniais tapusius orlaivius.
„Pareigūnas sakė, kad bepiločiai orlaiviai padarė reikšmingos žalos, tačiau vien ši ataka neprivers Rusijos sumažinti savo puolamųjų operacijų Ukrainoje“, – rašo „The New York Times“.
Tačiau Karo tyrimų instituto analitikė Kateryna Stepanenko pažymėjo, kad šie smūgiai rodo, jog „niekur Rusijoje nėra saugu“ ir kad Ukraina „braižo naujo tipo karo“ taisykles.
15min primena, kad Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos karinės žvalgybos operacija „Voratinklis“ buvo įgyvendinta 2025 m. birželio 1 d. Operacijos metu buvo vykdomi bepiločių orlaivių smūgiai mažiausiai keturiems Rusijos aerodromams giliai šalies teritorijoje. Teigiama, kad per smūgius sunaikinta 12 orlaivių, įskaitant Tu-95, Tu-160 ir A-50.
Užsienio reikalų ministras apibendrino antrojo Ukrainos ir Rusijos susitikimo Stambule rezultatus
00:31
Antrojo Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimo Stambule išvakarėse Maskva iš Kyjivo gavo dokumentą, kuriame išdėstyta Ukrainos pusės vizija dėl karo pabaigos. Tačiau jokio atsakymo Rusijos pusė nepateikė, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Andrijus Sybiha.
„Rusija neatsakė į mūsų dokumentą, kuriame išdėstyta Ukrainos vizija dėl karo pabaigos. Jį išsiuntėme susitikimo išvakarėse. Susitikimo metu mūsų delegacija paklausė rusų, kokie yra jų samprotavimai. Jie nepateikė jokio atsakymo. Nei susitikimo metu, nei po jo. Mes reikalaujame iš Rusijos atsakymo“, – rašo jis socialiniame tinkle „X“.
Ministras pabrėžė, kad kiekviena rusų tylos diena rodo Maskvos norą tęsti karą prieš Ukrainą. Be to, užuot reagavusi į konstruktyvius Ukrainos pusės pasiūlymus, Rusija pateikė eilę ultimatumų, kurie nė kiek nepriartina situacijos prie taikos.
„Tai prieštarauja ankstesniems Rusijos pažadams, taip pat ir Jungtinėms Valstijoms, kad šią savaitę Stambule ji pasiūlys ką nors realistiško ir įgyvendinamo. Dėl Rusijos konstruktyvaus požiūrio stokos Stambulo formatas virto susitikimais dėl apsikeitimo karo belaisviais. Džiaugiamės pažanga šioje srityje, tačiau daug apčiuopiamesnių rezultatų būtų galima pasiekti visose srityse, jei rusai reaguotų į Ukrainos konstruktyvumą“, – tęsė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
A.Sybiga taip pat pažymėjo, kad Rusija atmeta bet kokius prasmingus paliaubų formatus. Pasak jo, tai yra pakankama priežastis, kad Ukrainos partneriai jau dabar įvestų naujus sankcijų apribojimus šaliai agresorei.
„Turime padaryti galą žudynėms. Ir jei dabartiniai susitikimai tokio rezultato neduoda ir neprisideda prie taikos, darosi vis akivaizdžiau, kad reikalingas lyderių susitikimas“, – apibendrino užsienio reikalų ministras.
Mychaila Drapatas paskirtas jungtinių pajėgų vadu
23:19
Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis antradienį buvusį Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadą Mychailą Drapatą paskyrė jungtinių pajėgų vadu. Apie tai jis pranešė per savo vakaro kreipimąsi.
„Šiandien surengiau detalų pasitarimą su mūsų kariškiais. Oleksandras Syrskis, Andrijus Hnatovas, Mychaila Drapatas ir gynybos ministras Rustemas Umerovas. Mychaila Drapatas daugiausia dėmesio skirs tik koviniams klausimams. Ir buvo paskirtas jungtinių pajėgų vadu, kad galėtų užsiimti frontu. Frontu 100 proc. Kalbant apie kariuomenės sistemą. Ypač tokius uždavinius kaip mokymas, pasirengimas, pokyčiai teritoriniuose komplektavimo centruose ir visa, kas su tuo susiję – tuo užsiims kitas asmuo“, – sakė V.Zelenskis.
Pats M.Drapatas anksčiau sakė, kad buvo susitikęs su V.Zelenskiu ir pateikė visą informaciją, kas žinoma apie tragediją poligone. Jis taip pat paaiškino prezidentui savo sprendimo atsistatydinti priežastį.
Praėjusį sekmadienį Rusijos pajėgos sudavė raketinį smūgį Ukrainos sausumos pajėgų mokomajam daliniui – žinoma apie mažiausiai 12 žuvusiųjų ir daugiau kaip 60 sužeistųjų.
Tą pačią dieną sausumos pajėgų vadas M.Drapatas pateikė atsistatydinimo raportą dėl šios tragedijos ir pažymėjo, kad būdamas vadu negalėjo visiškai užtikrinti savo įsakymų vykdymo.
NATO vadovas: Rusija nėra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti sąlygas Ukrainai
22:20
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai.
„Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.“
M.Rutte taip pat labai svarbiomis įvardijo JAV vadovo Donaldo Trumpo pradėtas tiesiogines diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Manau, kad tai buvo svarbu. Svarbu, kad amerikiečiai daro milžinišką darbą, koordinuodami paramą su europiečiais, ukrainiečiais“, – LRT kalbėjo NATO vadovas.
„Aišku, ši kelionė bus einama žingsnis po žingsnio, tačiau ne Rusijai spręsti dėl Ukrainos ateities ar jos geostrateginės pozicijos. Jie negalės balsuoti ar vetuoti dėl Ukrainos narystės NATO, Europos Sąjungoje (ES)“, – pažymėjo M.Rutte.
Jis pridūrė, jog pirmiausia patys ukrainiečiai turi nuspręsti, ar nori stoti į šias organizacijas, o juos tuomet turi užtikrinti, kad Ukraina taptų nare.
Kandidatės į ES statusą Ukrainai kartu su Moldova Bendrija suteikė 2022-ųjų birželį.
Kaip rašė BNS, M.Rutte pirmadienį dalyvavo Vilniuje vykusiame Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime.
Jame rytinės ir šiaurinės NATO valstybės pareiškė sieksiančios, kad jų išlaidos gynybai ilgainiui sudarytų bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokią BVP dalį krašto apsaugai sąjungininkes spaudžiant skirti Jungtinėms Valstijoms, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks įsipareigoti dėl didesnio finansavimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO viršūnių susitikimas vyks birželio 24–25 dienomis Nyderlandų mieste Hagoje.
„The Washington Post“ aiškinosi, kodėl Putinas nereaguoja į operaciją „Voratinklis“
21:57
Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui nepatinka Ukrainos atakos prieš Rusijos aerodromus, tačiau jis turi „stabilią psichiką“, be to, remiasi ilgalaike strategija. Laikraštis „The Washington Post“ cituoja buvusį aukšto rango Rusijos pareigūną.
Leidinys priminė, kad Rusijos valdovas iki šiol oficialiai nesureagavo į birželio 1 d. įvykdytas Ukrainos atakas prieš Rusijos aerodromus. Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat tyli. Tik Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad prezidentas yra informuojamas apie situacijos raidą ir kad vyksta tyrimas.
„Žinoma, kad Kremlius nėra patenkintas. Žinoma, kad tai yra Rusijos saugumo tarnybų nesėkmė, ir Putinui tai nėra malonu – tačiau jis turi storą odą ir stabilią psichiką“, – leidinys cituoja buvusį aukšto rango Kremliaus pareigūną.
Nors Ukraina įvykdė „genialią ir sudėtingą operaciją“, teigė buvęs pareigūnas, V.Putinas stato ant ilgalaikės strategijos.
„Putinas mąsto apie kitą dalyką: kiekvienas karo mėnuo didina gyvosios jėgos trūkumą Ukrainos kariuomenėje, ir atrodo, kad šios problemos sprendimo nėra. Putinas planuoja palaukti ir pažiūrėti į šias problemas“, – leidiniui aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad tiesioginio atsako iš Maskvos į Ukrainos išpuolius gali ir nebūti, „vykstant abiejų pusių eskalacijai“.
Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis
21:46
Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis, pranešė portalas lrt.lt, remdamasis neįvardintais socialiniais tinklais.
Lietuvos ambasada Ukrainoje nacionaliniam transliuotojui patvirtino gavusi oficialią informaciją apie dingusį be žinios Lietuvos pilietį, kuris tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje.
Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi informacijos, patvirtinančios lietuvio žūties faktą, konsuliniai pareigūnai palaiko ryšį su dingusiojo artimaisiais.
Skaičiuojama, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Ukrainoje yra žuvę trys Lietuvos piliečiai. 2022-ųjų balandį Mariupolyje rusų okupantai nužudė režisierių Mantą Kvedaravičių.
Pernai vasarį fronte prie Bachmuto žuvo Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas.
Šių metų kovą mūšiuose prie Kupjansko žuvo 20-metis savanoris Tomas Valentėlis, kovojęs Ukrainos užsieniečių legione.
Rusija kelia sąlygas trečiajam derybų su Ukraina raundui
20:35
Trečiasis Rusijos ir Ukrainos derybų raundas gali įvykti iki birželio pabaigos, jei Ukraina įvykdys tam tikras sąlygas. Jas išsakė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Pirmiausia jis reikalauja, kad Ukraina nekartotų „pastarųjų dviejų dienų įvykių“, t. y. nevykdytų smūgių geležinkelio tiltams Rusijos užnugaryje ir strateginės aviacijos aerodromams.
Be to, Kyjivas, pasak A.Čepos, turėtų sutikti su Rusijos pasiūlytomis trumpalaikėmis paliaubomis tam tikrose fronto dalyse.
„Jeigu jie sutiks su šiuo sprendimu ir, kas daug svarbiau, griežtai jo laikysis, jeigu bus parengti tinkami ir veikiantys kontrolės mechanizmai, tada, manau, jau bus galima kalbėti apie tam tikro ilgesnio laikotarpio (paliaubų – red.)paskelbimą didesniame fronto ruožų skaičiuje ar net visame fronte iš karto“, – pareiškė Valstybės Dūmos atstovas.
Ukrainiečiai netveria juokais: skelbia memus su balta sofa ir Krymo tiltu
18:45
Ukrainiečiai jau trečią dieną nenustoja juokauti ir kurti memų. Antradienį pasirodė nauja memų partija apie naują Ukrainos saugumo tarnybos SBU operaciją – smūgį Krymo tiltui.
Socialinių tinklų naudotojai juokaudami teigia, kad povandeninį smūgį atliko tas pats sunkvežimis, kuris birželio 1 d. per operaciją „Voratinklis“ paleido dronus į Rusijos karines bazes ir bombonešius.
Taip pat skelbiami vaizdai su Krymo tiltu ir SBU vadovo Vasyliaus Maliuko veidu ir raumeningų vyrukų kūnais prie baltos sofos – su aliuzija į memams naudojamą pornovaizdelį su moterimi ir daug vyrų.
Sprogimas prie Krymo tilto atramų
15min primena, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį surengė unikalią operaciją ir smogė Krymo tiltui. Operacija truko kelis mėnesius. SBU agentai buvo užminavę šio nelegalaus objekto atramas, tvirtino Ukraina.
„Ir šiandien, be jokių civilių aukų, 4.44 val. ryto suveikė pirmasis sprogstamasis įtaisas! Apatiniame lygyje buvo smarkiai pažeistos povandeninės stulpų atramos – prie to prisidėjo 1100 kg trotilo ekvivalento sprogmenų. Faktiškai tiltas yra avarinės būklės“, – sakoma SBU pranešime „Telegram“ kanale.
Operaciją asmeniškai prižiūrėjo ir jos planavimą koordinavo Ukrainos saugumo tarnybos vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas.
Įvardijo du būdus, kaip ukrainiečiai galėjo atgabenti sprogmenis po Krymo tiltu
17:47 Atnaujinta 18:15
Portalas „Defence Express“ įvardijo du būdus, kaip Ukrainos saugumo tarnyba SBU galėjo atgabenti apie tūkstantį kilogramų sveriantį sprogmenį ties Krymo tilto atrama.
Tai buvo būtent povandeniniai dronai, nes sprogmenų svoris neleidžia manyti, kad dalyvavo koviniai narai, teigia analitikai.
Pirmasis tikėtinas variantas – dronas „Toloka“, kuris buvo demonstruojamas viešai, tačiau apie jį gana ilgai nebuvo girdėti, rašo „Defence Express“. Kalbama apie TLK 400, kurio ilgis 4-6 metrai, veikimo nuotolis – 1200 km, o kovinės galvutės masė – iki 500 kg. Arba TLK 1000, kurio ilgis 4-12 metrų, nuotolis – 2000 km.
Antrasis variantas – 6 metrų ilgio, 1 metro skersmens dronas „Marička“, kurio veikimo nuotolis iki 1000 km, o galima krovinio masė – daugiau kaip 1000 kg.
Pažymima, kad povandeninis dronas turėjo įveikti daugiau nei 650 kilometrų, kad pasiektų tiltą. „Šiuo atveju paskutiniai keli kilometrai objektyviai yra sunkiausi, nes reikia atsižvelgti į rusų akustinių jutiklių išdėstymo galimybę, taip pat aiškiai įveikti farvaterį, neatsitrenkiant į bonines užtvaras“, – rašo „Defence Express“.
Nors taip pat yra tikimybė, kad dronas buvo pritvirtintas prie Rusijos laivo, plaukiančio į Azovo jūrą per Kerčės sąsiaurį, pridūrė analitikai.
Savo komentare portalui 15min karybos ekspertas Darius Antanaitis atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečių pranešimuose skelbiama, jog sprogimo ekvivalentas prilygsta 1100 kg trotilo.
Anot jo, atgabenti tokį kiekį sprogmenų fiziškai rankomis būtų labai sudėtinga.
„Be to, atstumas nuo kranto iki tilto būtų sunkiai įveikiamas ir narams. Teoriškai, tai būtų galima įgyvendinti pasitelkus povandeninius dronus, bet juos valdyti taip pat sudėtinga, nes po vandeniu nesklinda radijo bangos. Galbūt būtų galima atgabenti sprogmenis dalimis įprastais dronais ir tiesiog juos nuskandinti toje vietoje“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Karybos ekspertas įvertino ukrainiečių smūgį Krymo tiltui
16:58
Antradienį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad po kelių mėnesių organizavimo surengė unikalią operaciją prieš Rusijos pasididžiavimu laikomą Krymo tiltą.
Publikuotame vaizdo įraše užfiksuotas sprogimas. Pasak pranešimo, buvo užminuota viena iš tilto atramų. Nors SBU skelbia, kad šiuo metu tiltas yra „kritinės būklės“, nėra aišku, kokio masto žala buvo padaryta.
Tokį sprogmenų kiekį sunku atgabenti
Savo komentare portalui 15min karybos ekspertas Darius Antanaitis atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečių pranešimuose skelbiama, jog sprogimo ekvivalentas prilygsta 1100 kg trotilo.
Anot jo, atgabenti tokį kiekį sprogmenų fiziškai rankomis būtų labai sudėtinga.
„Be to, atstumas nuo kranto iki tilto būtų sunkiai įveikiamas ir narams. Teoriškai, tai būtų galima įgyvendinti pasitelkus povandeninius dronus, bet juos valdyti taip pat sudėtinga, nes po vandeniu nesklinda radijo bangos. Galbūt būtų galima atgabenti sprogmenis dalimis įprastais dronais ir tiesiog juos nuskandinti toje vietoje“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Tačiau, pažymėjo ekspertas, šią akimirką yra neįmanoma pasakyti, kaip tiksliai buvo surengtas sprogimas prie vienos iš Krymo tilto atramų.
„Niekas neatveža sunkvežimių su sprogmenimis ir nelaiko jų ten kelis mėnesius“
Paklaustas, ar suintensyvintos Ukrainos pajėgų operacijos prieš Rusijai svarbius strateginius ir simbolinius objektus galėtų būti vienas iš ukrainiečių būdų priversti Kremlių iš tikrųjų derėtis, ekspertas priminė, kad operacija „Voratinklis“, kuomet buvo apšaudyti Rusijos kariniai aerodromai ir sunaikinti orlaiviai, pradėta organizuoti prieš 1,5 metų.
„Vadinasi, jai neturėjo įtakos paskutinių dienų ar mėnesių įvykiai. Greičiau, jos planavimo data rodo, kad sprendimas buvo priimtas po nepavykusio Ukrainos kontrpuolimo. Mano galva, tai yra sutapimas. Kaip bebūtų, niekas neatveža sunkvežimių, prikrautų sprogmenų ir dronų prie karinių aerodromų ir nelaiko jų ten kelis mėnesius“, – kalbėjo jis.
D.Antanaitis mano, kad svarbu įvertinti, ką iš tokių operacijų karine prasme išties laimi Ukraina: „Kalbant apie karo orlaivių sunaikinimą, vargu, ar tai turės didesnės įtakos pačiam karui Ukrainoje. Šalies apšaudymui Rusija gali naudoti likusius lėktuvus, kitus savo turimus orlaivius arba antžeminio paleidimo stotis“.
Jei Krymo tiltui iš tiesų buvo padaryta žalos, eksperto įsitikinimu, tai ne tik apsunkintų rusų logistiką, bet ir padarytų meškos paslaugą viešiesiems ryšiams.
„Nors ir vyksta karas, rusai vis tiek vyksta į Krymą ilsėtis, todėl tai jiems įrodymas, kad karas ateina į Rusiją. Iš logistinės pusės, reikia pripažinti, kad rusai vis dažniau naudojasi okupuotomis teritorijomis“, – sakė jis.
Ekspertas nepraleido progos pagirti sekmadienį ukrainiečių įgyvendintos operacijos „Voratinklis“. Anot jo, tokios operacijos reikalauja labai didelių žvalgybinių ir kontržvalgybinių pastangų tam, kad informacija niekur nenutekėtų ir rusai apie tai nesužinotų. Kaip bebūtų, Rusijos šnipinėjimo tinklas yra pakankamai platus.
„Tuo tarpu Kerčės tilto atveju – tai fiziškai ir technologiškai sudėtingos operacijos, tačiau jos buvo atliktos jau ne kartą. Mano nuomone, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko ypatingai sunkią užduotį ir padarė didelę žalą ne tik tai Rusijos kariuomenei, bet ir jos ekonomikai“ – reziumavo D.Antanaitis.
Rusija sako, kad už sprogimus ant geležinkelio tiltų atsakinga Ukraina
16:36
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukraina yra atsakinga už sprogimus ant geležinkelio tiltų vakariniuose pasienio regionuose, per kuriuos sekmadienį nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys, žuvo septyni žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti.
„Teroristai, veikdami Kyjivo režimo nurodymu, viską suplanavo maksimaliai tiksliai, kad nuo jų atakų nukentėtų šimtai nekaltų civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Rusijos tyrimų komitetas.
Anksčiau rusų pareigūnai yra kaltinę proukrainietiškus diversantus puolant Rusijos geležinkelių infrastruktūrą. Tačiau su tokiais incidentais susijusios detalės negali būti nepriklausomai patikrintos.
Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) sekmadienį pranešė, kad pakeliui į Krymą buvo susprogdintas Rusijos karinis krovininis traukinys, vežęs maistą ir degalus. Ji neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą ir neminėjo tilto griūties.
