Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karybos ekspertas įvertino ukrainiečių smūgį Krymo tiltui
16:58
Antradienį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad po kelių mėnesių organizavimo surengė unikalią operaciją prieš Rusijos pasididžiavimu laikomą Krymo tiltą.
Publikuotame vaizdo įraše užfiksuotas sprogimas. Pasak pranešimo, buvo užminuota viena iš tilto atramų. Nors SBU skelbia, kad šiuo metu tiltas yra „kritinės būklės“, nėra aišku, kokio masto žala buvo padaryta.
Tokį sprogmenų kiekį sunku atgabenti
Savo komentare portalui 15min karybos ekspertas Darius Antanaitis atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečių pranešimuose skelbiama, jog sprogimo ekvivalentas prilygsta 1100 kg trotilo.
Anot jo, atgabenti tokį kiekį sprogmenų fiziškai rankomis būtų labai sudėtinga.
„Be to, atstumas nuo kranto iki tilto būtų sunkiai įveikiamas ir narams. Teoriškai, tai būtų galima įgyvendinti pasitelkus povandeninius dronus, bet juos valdyti taip pat sudėtinga, nes po vandeniu nesklinda radijo bangos. Galbūt būtų galima atgabenti sprogmenis dalimis įprastais dronais ir tiesiog juos nuskandinti toje vietoje“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Tačiau, pažymėjo ekspertas, šią akimirką yra neįmanoma pasakyti, kaip tiksliai buvo surengtas sprogimas prie vienos iš Krymo tilto atramų.
„Niekas neatveža sunkvežimių su sprogmenimis ir nelaiko jų ten kelis mėnesius“
Paklaustas, ar suintensyvintos Ukrainos pajėgų operacijos prieš Rusijai svarbius strateginius ir simbolinius objektus galėtų būti vienas iš ukrainiečių būdų priversti Kremlių iš tikrųjų derėtis, ekspertas priminė, kad operacija „Voratinklis“, kuomet buvo apšaudyti Rusijos kariniai aerodromai ir sunaikinti orlaiviai, pradėta organizuoti prieš 1,5 metų.
„Vadinasi, jai neturėjo įtakos paskutinių dienų ar mėnesių įvykiai. Greičiau, jos planavimo data rodo, kad sprendimas buvo priimtas po nepavykusio Ukrainos kontrpuolimo. Mano galva, tai yra sutapimas. Kaip bebūtų, niekas neatveža sunkvežimių, prikrautų sprogmenų ir dronų prie karinių aerodromų ir nelaiko jų ten kelis mėnesius“, – kalbėjo jis.
D.Antanaitis mano, kad svarbu įvertinti, ką iš tokių operacijų karine prasme išties laimi Ukraina: „Kalbant apie karo orlaivių sunaikinimą, vargu, ar tai turės didesnės įtakos pačiam karui Ukrainoje. Šalies apšaudymui Rusija gali naudoti likusius lėktuvus, kitus savo turimus orlaivius arba antžeminio paleidimo stotis“.
Jei Krymo tiltui iš tiesų buvo padaryta žalos, eksperto įsitikinimu, tai ne tik apsunkintų rusų logistiką, bet ir padarytų meškos paslaugą viešiesiems ryšiams.
„Nors ir vyksta karas, rusai vis tiek vyksta į Krymą ilsėtis, todėl tai jiems įrodymas, kad karas ateina į Rusiją. Iš logistinės pusės, reikia pripažinti, kad rusai vis dažniau naudojasi okupuotomis teritorijomis“, – sakė jis.
Ekspertas nepraleido progos pagirti sekmadienį ukrainiečių įgyvendintos operacijos „Voratinklis“. Anot jo, tokios operacijos reikalauja labai didelių žvalgybinių ir kontržvalgybinių pastangų tam, kad informacija niekur nenutekėtų ir rusai apie tai nesužinotų. Kaip bebūtų, Rusijos šnipinėjimo tinklas yra pakankamai platus.
„Tuo tarpu Kerčės tilto atveju – tai fiziškai ir technologiškai sudėtingos operacijos, tačiau jos buvo atliktos jau ne kartą. Mano nuomone, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko ypatingai sunkią užduotį ir padarė didelę žalą ne tik tai Rusijos kariuomenei, bet ir jos ekonomikai“ – reziumavo D.Antanaitis.
Užsienio reikalų ministras apibendrino antrojo Ukrainos ir Rusijos susitikimo Stambule rezultatus
00:31
Antrojo Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimo Stambule išvakarėse Maskva iš Kyjivo gavo dokumentą, kuriame išdėstyta Ukrainos pusės vizija dėl karo pabaigos. Tačiau jokio atsakymo Rusijos pusė nepateikė, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Andrijus Sybiha.
„Rusija neatsakė į mūsų dokumentą, kuriame išdėstyta Ukrainos vizija dėl karo pabaigos. Jį išsiuntėme susitikimo išvakarėse. Susitikimo metu mūsų delegacija paklausė rusų, kokie yra jų samprotavimai. Jie nepateikė jokio atsakymo. Nei susitikimo metu, nei po jo. Mes reikalaujame iš Rusijos atsakymo“, – rašo jis socialiniame tinkle „X“.
Ministras pabrėžė, kad kiekviena rusų tylos diena rodo Maskvos norą tęsti karą prieš Ukrainą. Be to, užuot reagavusi į konstruktyvius Ukrainos pusės pasiūlymus, Rusija pateikė eilę ultimatumų, kurie nė kiek nepriartina situacijos prie taikos.
„Tai prieštarauja ankstesniems Rusijos pažadams, taip pat ir Jungtinėms Valstijoms, kad šią savaitę Stambule ji pasiūlys ką nors realistiško ir įgyvendinamo. Dėl Rusijos konstruktyvaus požiūrio stokos Stambulo formatas virto susitikimais dėl apsikeitimo karo belaisviais. Džiaugiamės pažanga šioje srityje, tačiau daug apčiuopiamesnių rezultatų būtų galima pasiekti visose srityse, jei rusai reaguotų į Ukrainos konstruktyvumą“, – tęsė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
A.Sybiga taip pat pažymėjo, kad Rusija atmeta bet kokius prasmingus paliaubų formatus. Pasak jo, tai yra pakankama priežastis, kad Ukrainos partneriai jau dabar įvestų naujus sankcijų apribojimus šaliai agresorei.
„Turime padaryti galą žudynėms. Ir jei dabartiniai susitikimai tokio rezultato neduoda ir neprisideda prie taikos, darosi vis akivaizdžiau, kad reikalingas lyderių susitikimas“, – apibendrino užsienio reikalų ministras.
Mychaila Drapatas paskirtas jungtinių pajėgų vadu
23:19
Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis antradienį buvusį Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadą Mychailą Drapatą paskyrė jungtinių pajėgų vadu. Apie tai jis pranešė per savo vakaro kreipimąsi.
„Šiandien surengiau detalų pasitarimą su mūsų kariškiais. Oleksandras Syrskis, Andrijus Hnatovas, Mychaila Drapatas ir gynybos ministras Rustemas Umerovas. Mychaila Drapatas daugiausia dėmesio skirs tik koviniams klausimams. Ir buvo paskirtas jungtinių pajėgų vadu, kad galėtų užsiimti frontu. Frontu 100 proc. Kalbant apie kariuomenės sistemą. Ypač tokius uždavinius kaip mokymas, pasirengimas, pokyčiai teritoriniuose komplektavimo centruose ir visa, kas su tuo susiję – tuo užsiims kitas asmuo“, – sakė V.Zelenskis.
Pats M.Drapatas anksčiau sakė, kad buvo susitikęs su V.Zelenskiu ir pateikė visą informaciją, kas žinoma apie tragediją poligone. Jis taip pat paaiškino prezidentui savo sprendimo atsistatydinti priežastį.
Praėjusį sekmadienį Rusijos pajėgos sudavė raketinį smūgį Ukrainos sausumos pajėgų mokomajam daliniui – žinoma apie mažiausiai 12 žuvusiųjų ir daugiau kaip 60 sužeistųjų.
Tą pačią dieną sausumos pajėgų vadas M.Drapatas pateikė atsistatydinimo raportą dėl šios tragedijos ir pažymėjo, kad būdamas vadu negalėjo visiškai užtikrinti savo įsakymų vykdymo.
NATO vadovas: Rusija nėra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti sąlygas Ukrainai
22:20
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai.
„Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.“
M.Rutte taip pat labai svarbiomis įvardijo JAV vadovo Donaldo Trumpo pradėtas tiesiogines diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Manau, kad tai buvo svarbu. Svarbu, kad amerikiečiai daro milžinišką darbą, koordinuodami paramą su europiečiais, ukrainiečiais“, – LRT kalbėjo NATO vadovas.
„Aišku, ši kelionė bus einama žingsnis po žingsnio, tačiau ne Rusijai spręsti dėl Ukrainos ateities ar jos geostrateginės pozicijos. Jie negalės balsuoti ar vetuoti dėl Ukrainos narystės NATO, Europos Sąjungoje (ES)“, – pažymėjo M.Rutte.
Jis pridūrė, jog pirmiausia patys ukrainiečiai turi nuspręsti, ar nori stoti į šias organizacijas, o juos tuomet turi užtikrinti, kad Ukraina taptų nare.
Kandidatės į ES statusą Ukrainai kartu su Moldova Bendrija suteikė 2022-ųjų birželį.
Kaip rašė BNS, M.Rutte pirmadienį dalyvavo Vilniuje vykusiame Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime.
Jame rytinės ir šiaurinės NATO valstybės pareiškė sieksiančios, kad jų išlaidos gynybai ilgainiui sudarytų bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokią BVP dalį krašto apsaugai sąjungininkes spaudžiant skirti Jungtinėms Valstijoms, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks įsipareigoti dėl didesnio finansavimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO viršūnių susitikimas vyks birželio 24–25 dienomis Nyderlandų mieste Hagoje.
„The Washington Post“ aiškinosi, kodėl Putinas nereaguoja į operaciją „Voratinklis“
21:57
Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui nepatinka Ukrainos atakos prieš Rusijos aerodromus, tačiau jis turi „stabilią psichiką“, be to, remiasi ilgalaike strategija. Laikraštis „The Washington Post“ cituoja buvusį aukšto rango Rusijos pareigūną.
Leidinys priminė, kad Rusijos valdovas iki šiol oficialiai nesureagavo į birželio 1 d. įvykdytas Ukrainos atakas prieš Rusijos aerodromus. Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat tyli. Tik Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad prezidentas yra informuojamas apie situacijos raidą ir kad vyksta tyrimas.
„Žinoma, kad Kremlius nėra patenkintas. Žinoma, kad tai yra Rusijos saugumo tarnybų nesėkmė, ir Putinui tai nėra malonu – tačiau jis turi storą odą ir stabilią psichiką“, – leidinys cituoja buvusį aukšto rango Kremliaus pareigūną.
Nors Ukraina įvykdė „genialią ir sudėtingą operaciją“, teigė buvęs pareigūnas, V.Putinas stato ant ilgalaikės strategijos.
„Putinas mąsto apie kitą dalyką: kiekvienas karo mėnuo didina gyvosios jėgos trūkumą Ukrainos kariuomenėje, ir atrodo, kad šios problemos sprendimo nėra. Putinas planuoja palaukti ir pažiūrėti į šias problemas“, – leidiniui aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad tiesioginio atsako iš Maskvos į Ukrainos išpuolius gali ir nebūti, „vykstant abiejų pusių eskalacijai“.
Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis
21:46
Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis, pranešė portalas lrt.lt, remdamasis neįvardintais socialiniais tinklais.
Lietuvos ambasada Ukrainoje nacionaliniam transliuotojui patvirtino gavusi oficialią informaciją apie dingusį be žinios Lietuvos pilietį, kuris tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje.
Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi informacijos, patvirtinančios lietuvio žūties faktą, konsuliniai pareigūnai palaiko ryšį su dingusiojo artimaisiais.
Skaičiuojama, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Ukrainoje yra žuvę trys Lietuvos piliečiai. 2022-ųjų balandį Mariupolyje rusų okupantai nužudė režisierių Mantą Kvedaravičių.
Pernai vasarį fronte prie Bachmuto žuvo Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas.
Šių metų kovą mūšiuose prie Kupjansko žuvo 20-metis savanoris Tomas Valentėlis, kovojęs Ukrainos užsieniečių legione.
Rusija kelia sąlygas trečiajam derybų su Ukraina raundui
20:35
Trečiasis Rusijos ir Ukrainos derybų raundas gali įvykti iki birželio pabaigos, jei Ukraina įvykdys tam tikras sąlygas. Jas išsakė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Pirmiausia jis reikalauja, kad Ukraina nekartotų „pastarųjų dviejų dienų įvykių“, t. y. nevykdytų smūgių geležinkelio tiltams Rusijos užnugaryje ir strateginės aviacijos aerodromams.
Be to, Kyjivas, pasak A.Čepos, turėtų sutikti su Rusijos pasiūlytomis trumpalaikėmis paliaubomis tam tikrose fronto dalyse.
„Jeigu jie sutiks su šiuo sprendimu ir, kas daug svarbiau, griežtai jo laikysis, jeigu bus parengti tinkami ir veikiantys kontrolės mechanizmai, tada, manau, jau bus galima kalbėti apie tam tikro ilgesnio laikotarpio (paliaubų – red.)paskelbimą didesniame fronto ruožų skaičiuje ar net visame fronte iš karto“, – pareiškė Valstybės Dūmos atstovas.
Ukrainiečiai netveria juokais: skelbia memus su balta sofa ir Krymo tiltu
18:45
Ukrainiečiai jau trečią dieną nenustoja juokauti ir kurti memų. Antradienį pasirodė nauja memų partija apie naują Ukrainos saugumo tarnybos SBU operaciją – smūgį Krymo tiltui.
Socialinių tinklų naudotojai juokaudami teigia, kad povandeninį smūgį atliko tas pats sunkvežimis, kuris birželio 1 d. per operaciją „Voratinklis“ paleido dronus į Rusijos karines bazes ir bombonešius.
Taip pat skelbiami vaizdai su Krymo tiltu ir SBU vadovo Vasyliaus Maliuko veidu ir raumeningų vyrukų kūnais prie baltos sofos – su aliuzija į memams naudojamą pornovaizdelį su moterimi ir daug vyrų.
Sprogimas prie Krymo tilto atramų
15min primena, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį surengė unikalią operaciją ir smogė Krymo tiltui. Operacija truko kelis mėnesius. SBU agentai buvo užminavę šio nelegalaus objekto atramas, tvirtino Ukraina.
„Ir šiandien, be jokių civilių aukų, 4.44 val. ryto suveikė pirmasis sprogstamasis įtaisas! Apatiniame lygyje buvo smarkiai pažeistos povandeninės stulpų atramos – prie to prisidėjo 1100 kg trotilo ekvivalento sprogmenų. Faktiškai tiltas yra avarinės būklės“, – sakoma SBU pranešime „Telegram“ kanale.
Operaciją asmeniškai prižiūrėjo ir jos planavimą koordinavo Ukrainos saugumo tarnybos vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas.
Įvardijo du būdus, kaip ukrainiečiai galėjo atgabenti sprogmenis po Krymo tiltu
17:47 Atnaujinta 18:15
Portalas „Defence Express“ įvardijo du būdus, kaip Ukrainos saugumo tarnyba SBU galėjo atgabenti apie tūkstantį kilogramų sveriantį sprogmenį ties Krymo tilto atrama.
Tai buvo būtent povandeniniai dronai, nes sprogmenų svoris neleidžia manyti, kad dalyvavo koviniai narai, teigia analitikai.
Pirmasis tikėtinas variantas – dronas „Toloka“, kuris buvo demonstruojamas viešai, tačiau apie jį gana ilgai nebuvo girdėti, rašo „Defence Express“. Kalbama apie TLK 400, kurio ilgis 4-6 metrai, veikimo nuotolis – 1200 km, o kovinės galvutės masė – iki 500 kg. Arba TLK 1000, kurio ilgis 4-12 metrų, nuotolis – 2000 km.
Antrasis variantas – 6 metrų ilgio, 1 metro skersmens dronas „Marička“, kurio veikimo nuotolis iki 1000 km, o galima krovinio masė – daugiau kaip 1000 kg.
Pažymima, kad povandeninis dronas turėjo įveikti daugiau nei 650 kilometrų, kad pasiektų tiltą. „Šiuo atveju paskutiniai keli kilometrai objektyviai yra sunkiausi, nes reikia atsižvelgti į rusų akustinių jutiklių išdėstymo galimybę, taip pat aiškiai įveikti farvaterį, neatsitrenkiant į bonines užtvaras“, – rašo „Defence Express“.
Nors taip pat yra tikimybė, kad dronas buvo pritvirtintas prie Rusijos laivo, plaukiančio į Azovo jūrą per Kerčės sąsiaurį, pridūrė analitikai.
Savo komentare portalui 15min karybos ekspertas Darius Antanaitis atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečių pranešimuose skelbiama, jog sprogimo ekvivalentas prilygsta 1100 kg trotilo.
Anot jo, atgabenti tokį kiekį sprogmenų fiziškai rankomis būtų labai sudėtinga.
„Be to, atstumas nuo kranto iki tilto būtų sunkiai įveikiamas ir narams. Teoriškai, tai būtų galima įgyvendinti pasitelkus povandeninius dronus, bet juos valdyti taip pat sudėtinga, nes po vandeniu nesklinda radijo bangos. Galbūt būtų galima atgabenti sprogmenis dalimis įprastais dronais ir tiesiog juos nuskandinti toje vietoje“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Rusija sako, kad už sprogimus ant geležinkelio tiltų atsakinga Ukraina
16:36
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukraina yra atsakinga už sprogimus ant geležinkelio tiltų vakariniuose pasienio regionuose, per kuriuos sekmadienį nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys, žuvo septyni žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti.
„Teroristai, veikdami Kyjivo režimo nurodymu, viską suplanavo maksimaliai tiksliai, kad nuo jų atakų nukentėtų šimtai nekaltų civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Rusijos tyrimų komitetas.
Anksčiau rusų pareigūnai yra kaltinę proukrainietiškus diversantus puolant Rusijos geležinkelių infrastruktūrą. Tačiau su tokiais incidentais susijusios detalės negali būti nepriklausomai patikrintos.
Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) sekmadienį pranešė, kad pakeliui į Krymą buvo susprogdintas Rusijos karinis krovininis traukinys, vežęs maistą ir degalus. Ji neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą ir neminėjo tilto griūties.
Ukrainos dronų atakos Rusijoje keičia karybos taisykles, sako analitikai
16:12
Ukrainai pavyko ne tik pažeminti Kremlių ir pasigirti tuo, kad per įspūdingą dronų ataką ji sunaikino daugiau nei trečdalį visų Rusijos raketų nešėjų, bet ir perrašyti modernios karybos taisykles, teigia analitikai.
Nepaisant to, kad Ukraina turi mažesnę kariuomenę ir yra prasčiau apginkluota, ukrainiečiai savaitgalį nebrangiais dronais sunaikino milijardus dolerių kainuojančius branduolinį ginklą galinčius nešti Rusijos bombonešius – operacija buvo įvykdyta po daugelį mėnesių trukusio kruopštaus planavimo.
Operacija „Voratinklis“ smogė Rusijai praėjus daugiau nei trejiems metams nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šią operaciją, laikomą nauja asimetrinio karo strategija, dabar atidžiai nagrinės viso pasaulio kariuomenės.
Ukraina teigė sunaikinusi 7 mlrd. dolerių (6,14 mlrd. eurų) vertės Rusijos orlaivių, stovėjusių už tūkstančių kilometrų už sienos esančiose oro bazėse, daugiausia Tu-95 ir Tu-22 tolimojo nuotolio strateginių bombonešių.
Nors mažai tikėtina, kad išpuoliai prie Sibiro gilumoje esančios „Belaja“ ir Kolos pusiasalyje įsikūrusios Olenjos oro bazių pakeis karo eigą, tačiau jie apribos Maskvos galimybes smogti tolimojo nuotolio raketomis Ukrainai.
Jeano Moulino universiteto Lione tyrėjas Yohanas Michelis teigė, kad lėktuvų praradimas yra „rimtas smūgis Rusijos puolamiesiems pajėgumams“.
„Didžiausias poveikis gali būti juntamas po kelių savaičių, kai sumažės likusios flotilės išskridimų skaičius“ dėl sunkumų ieškant atsarginių dalių sovietmečiu pagamintiems lėktuvams, kurie jau nebegaminami, naujienų agentūrai AFP teigė jis.
Kanados Karalienės universiteto Tarptautinės ir gynybos politikos centro bendradarbis Maximas Starchakas teigė, kad Rusijai prireiks daug laiko pakeisti prarastus orlaivius.
„Rusija labai lėtai ir neefektyviai kuria naujus orlaivius savo branduolinėms pajėgoms“, – AFP tvirtino jis.
Naujas kariavimo būdas
Dronai, paleisti iš sunkvežimių netoli Rusijos gilumoje esančių oro pajėgų bazių, sunaikino arba apgadino atviroje vietoje stovinčius orlaivius.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sveikindamas Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Vasylį Maliuką, teigė, kad atakai, kurios metu 117 dronų buvo paslėpti sunkvežimiuose netoli oro bazių, buvo ruošiamasi 18 mėnesių. Jis pridūrė, kad visi Ukrainos agentai saugiai išvyko iš Rusijos.
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnas Michaelas Shurkinas sakė, kad Ukrainos operacija galėti sukelti baimę kariuomenėms visame pasaulyje, ir pridūrė, kad panašios dronų atakos ateityje gali būti nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas, balistinių raketų šachtas ar karines bazes.
„Ši technologija panaši į slaptą technologiją. Šią grėsmę sunku aptikti, nes ji atsiranda netoli taikinio ir yra per maža bei per žema, kad ją užfiksuotų lėktuvams ar raketoms fiksuoti skirti jutikliai“, – teigė konsultacinės įmonės „14 North Strategies“ pasaulinių programų direktorius M. Shurkinas.
Ukrainos karo analitikas Oleksijus Kopytka teigė, kad pavojų gali kelti tiek picas pristatantis, tiek vežimą važnyčiojantis asmuo.
„Organizatorių ir pagrindinių vykdytojų iš esmės neįmanoma susekti“, – teigė jis.
Vienas Prancūzijos ginklų gamybos vadovas sakė, kad Ukraina netgi galėjo turėti apmokytus dirbtinio intelekto (DI) algoritmus, kurie atpažintų orlaivius arba nukreiptų dronus, jei atsirastų trikdžių.
„Naujos priemonės verčia mus iš esmės permąstyti gynybos sistemas ir jų gamybos būdus“, – sakė vadovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Tai atveria galimybes, kurių net neįsivaizdavome“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis „tik įrodė, kad jis ir Ukraina, nepaisant karo nuovargio, gali pateikti daug siurprizų“, sakė besiformuojančių rinkų ekonomistas ir Rusijos stebėtojas Timothy Ashas.
Impulsas Ukrainai
Dronų atakos parodė Rusijos oro pajėgų bazių pažeidžiamumą ir suteikė naują impulsą Ukrainai.
„Karinių oro bazių apsauga neatitinka saugumo reikalavimų, – teigė M. Starchakas. – Nepadėjo ir karinių lėktuvų laikymas skirtinguose aerodromuose.“
Rusijos dydis čia taip pat yra trūkumas.
„Paprastai Rusijos teritorijos platybės yra privalumas; savo bombonešius galima paslėpti už tūkstančių kilometrų, kur jie būtų saugūs“, – kalbėjo Y.Michelis.
„Problema ta, kad tai reiškia, jog reikia stebėti tūkstančius kvadratinių kilometrų, o tai tiesiog neįmanoma“, – tvirtino jis.
Šios atakos sudavė smūgį Maskvos branduolinių raketų triadai – antžeminėms, jūrų ir oro raketoms, nurodė M.Starchakas.
Jei buvo galima atakuoti oro pajėgų bazę, taip pat galima atakuoti bazes, kuriose stovi branduoliniai povandeniniai laivai, sakė M.Starchakas.
„Tolimojo nuotolio lėktuvų bazių užpuolimas yra potenciali grėsmė visai branduolinei triadai, kuriai galima lengvai smogti ir taip susilpninti ją tiek, kad ji negalėtų atsakyti branduoliniu smūgiu“, – aiškino jis.
JAV analitinio centro „Atlantic Council“ padalinio „Eurasia Center“ direktorius Johnas Herbstas sakė, kad Ukrainos operacija suteikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui svertų pastūmėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis dėl paliaubų Ukrainoje.
„Tai stiprus prieštaravimas abejotinai išminčiai, kad karas neišvengiamai vyksta Maskvos naudai“, – rašė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje.
