Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Merzas pasiuntė griežtą žinutę Robertui Fico ir Donaldui Trumpui
14:52
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Slovakiją ir jos ministrą pirmininką Robertą Fico nustoti blokuoti 18-ąjį sankcijų paketą Rusijai, tai jis pareiškė per savo kalbą Romoje vykstančioje konferencijoje, skirtoje Ukrainos atkūrimui, rašo britų leidinys „The Guardian“.
Bratislava priešinasi naujų apribojimų Rusijai įvedimui, nes yra nepatenkinta Europos Sąjungos planais uždrausti rusiškų dujų importą.
Tai ne pirmas kartas, kai Slovakija blokuoja arba vilkina Europos sankcijų Rusijai patvirtinimą. Į valdžią atėjus R.Fico vyriausybei, šalis vis dažniau propaguoja prorusiškas idėjas, apeliuodama į „nacionalinius ekonominius interesus“ ir stengdamasi palaikyti prekybinius ryšius su Rusija.
Pasak „The Guardian“, F.Merzas taip pat priminė, kad Ukraina sutiko derėtis su Rusija, nes buvo pasiryžusi pasiekti teisingą taiką, tačiau Maskva kasdien demonstruoja, kad nori tęsti žiaurų karą.
Kanclerio nuomone, Europos politinė pareiga yra didinti spaudimą Maskvai, kad ji pakeistų Kremliaus vadovo V.Putino apskaičiavimus ir atvestų jį prie derybų stalo: „Žinia gana paprasta: mes nepasiduosime“.
F.Merzas taip pat pasiuntė žinią Vašingtonui ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis paragino amerikiečius likti toje pačioje pusėje kaip ir Europa.
„Esame toje pačioje pozicijoje ir siekiame stabilios politinės tvarkos šiame pasaulyje... Būkite su mumis, šioje pusėje ir šiame mūsų bendros istorijos puslapyje“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie Ukrainos atsigavimą po karo, F.Merzas priminė, kaip tai vyko po Antrojo pasaulinio karo. Pasak jo, Ukrainos verslo plėtros fondas sukurtas pagal panašią programą, kuri buvo vykdoma Vokietijoje, o Kyjivas gali tikėtis tarptautinių partnerių paramos.
„Nenoriu klaidinančiai lyginti istorijos, tačiau kai kurie tuomet taikyti receptai gali pasitarnauti mums ir šiandien, kai daugiausia dėmesio skiriame Ukrainos atkūrimui“, – pridūrė jis.
„Reuters“: Trumpas eis Bideno keliu ir siųs ginklus į Ukrainą
00:07
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą per antrąją kadenciją planuoja pasinaudoti prezidento įgaliojimais ginklų tiekimui Ukrainai. Apie tai, remdamasi informuotais šaltiniais, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Pažymima, kad tai rodo naują JAV prezidento suinteresuotumą Ukrainos saugumu. D.Trumpo komanda nuspręs, kokie ginklai iš JAV atsargų gali būti siunčiami į Ukrainą pagal šią programą.
Vienas iš šaltinių pranešė, kad gali būti kalbama apie ginklus, kurių bendra vertė siekia apie 300 milijonų dolerių.
Autoriai priminė, kad neseniai D.Trumpas pareiškė, kad JAV nusiųs Ukrainai daugiau ginklų. Šaltiniai spėja, kad naujasis ginklų paketas gali apimti „Patriot“ raketas ir vidutinio nuotolio raketas. Tačiau sprendimas dėl tikslaus įrangos sąrašo dar nepriimtas – tai turėtų įvykti per ketvirtadienio susitikimą.
„Iki šiol Trumpo administracija siuntė tik ginklus, kurių perdavimą patvirtino buvęs prezidentas Joe Bidenas, ryžtingas Kyjivo rėmėjas. Prezidento įgaliojimai mažinti ginkluotę leidžia prezidentui imti ginklus iš savo atsargų, kad padėtų sąjungininkams ekstremaliose situacijose“, – aiškinama straipsnyje.
Zelenskis perdavė Trumpui prašymą dėl 10 „Patriot“ sistemų
23:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaiko pozityvų dialogą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ įsigijimo ir jau perdavė prašymą dėl ketinimo įsigyti dešimt tokių kompleksų ir raketų jiems. Apie tai pats Ukrainos lyderis pareiškė per spaudos konferenciją Romoje.
„Su prezidentu Trumpu mes palaikome pozityvų dialogą dėl „Patriot“ sistemų. Mano prašymas dėl dešimties „Patriot“ sistemų ir atitinkamo raketų kiekio šioms sistemoms. Vokietija yra pasirengusi sumokėti – aš turiu su jais susitarimus – už dvi sistemas. Norvegija yra pasirengusi sumokėti – aš turiu dvišalius susitarimus su premjeru – už vieną sistemą. Kai gausime aiškų atsakymą iš gamintojo ir iš įvairių Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų dėl datų – žinoma, mes suprantame kainą – prisijungs ir kiti Europos partneriai. Būtent tokia yra šiandieninė amerikietiškų „Patriot“ sistemų finansavimo schema“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Tuo pačiu metu, kaip sakė valstybės vadovas, jo užduotis yra rasti lėšų.
„Mes jau suprantame, iš kur bus gaunamas finansavimas. Esu įsitikinęs, kad mes tai padarysime“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad ginklų paketas, kurį Ukraina siekia įsigyti iš JAV, yra daug platesnis ir apima ne tik „Patriot“ sistemas.
Rubio: nuo metų pradžios Rusija prarado 100 tūkst. karių, Ukrainos nuostoliai mažesni
22:59
Nuo 2025 m. pradžios Rusija karo su Ukraina metu prarado 100 tūkst. karių, skaičiuojant būtent nukautuosius. Apie tai ASEAN konferencijoje Malaizijoje pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Svarbu pažymėti, kad nuo šių metų sausio, pavyzdžiui, Rusija prarado 100 tūkst. karių – žuvusių, ne sužeistų. Ukrainos pusėje skaičiai mažesni, bet vis tiek labai reikšmingi“, – jo žodžius cituoja JAV valstybės departamento spaudos tarnyba.
M.Rubio pridūrė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nemėgsta karų, laikydamas juos „tuščiu pinigų ir gyvybių švaistymu“. Todėl jis nori, kad karai baigtųsi. Pasak M.Rubio, D.Trumpas planuoja daryti viską, kas įmanoma, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje ir kitose pasaulio dalyse.
„Todėl mes toliau dirbsime šia linkme. Suprantame, kad tokiems dalykams reikia laiko ir kantrybės, bet, žinoma, mes taip pat esame nusivylę, kad nepavyko pasiekti didesnės pažangos. Ir mes tikimės, kad remiantis šiandienos ir artimiausių dienų įvykiais, mes turėsime daugiau aiškumo dėl Rusijos pozicijos ir prioritetų šiuo klausimu ir galėsime pradėti siekti tam tikros pažangos“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Kęstutis Budrys: artimiausiomis savaitėmis – dideli pasistūmėjimai dėl paliaubų kare Ukrainoje
21:14
Ukrainos atstatymo konferencijoje Romoje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras sako matantis įrankius, kurie padidins spaudimą Rusijai siekiant paliaubų jos pradėtame kare Ukrainoje. Pasak Kęstučio Budrio, artimiausiomis savaitėmis gali būti didelių postūmių.
„Diskusija („Norinčiųjų koalicijos“ – BNS) man leido išeiti iš susitikimo su nuojauta, kad artimiausiomis savaitėmis gali būti didelių pasistūmėjimų į priekį “, – ministerijos persiųstame pasisakymo įraše sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K.Budrio teigimu, konferencijoje dalyvavę du JAV senatoriai ir specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo paskirtas generolas Keithas Kelloggas rodė JAV pastangas išplėsti sankcijas Rusijai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Keiras Starmeris: Paryžiuje atidaryta „Norinčiųjų koalicijos“ būstinė
19:37
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžiuje atidaryta „Norinčiųjų koalicijos“ būstinė.
Jis pridūrė, kad šiuo metu planuojama Kyjive atidaryti koordinavimo centrą.
Ketvirtadienį K.Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmininkavo „Norinčiųjų koalicijos“ vaizdo susitikimui dėl Ukrainos iš NATO Nortvudo vadavietės į šiaurės vakarus nuo Londono.
Iš Romos prie jų prisijungė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV senatoriai Lindsey Grahamas bei Richardas Blumenthalis, o kiti Europos vadovai prisijungė prie susitikimo iš kitų šalių.
K.Starmeris pridūrė, kad kartu su Prancūzijos prezidentu baigia kurti 30 valstybių grupės, kuri planuoja siųsti taikdarius į Ukrainą, jei bus susitarta dėl paliaubų, vadovavimo ir kontrolės struktūras.
Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl etninio vengro mirties
19:10
Vengrija ketvirtadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl pranešimų apie etninio vengro mirtį, kurią galėjo sukelti Ukrainos kariuomenės verbuotojų išpuolis.
Spėjama, kad šis incidentas gali dar labiau pabloginti Ukrainos ir Vengrijos santykius, kurie ir taip yra įtempti dėl Budapešto palankaus požiūrio į Rusiją ir nepritarimo Kyjivo narystei Europos Sąjungoje (ES).
„Nedelsdami kviečiame Ukrainos ambasadorių Budapešte po to, kai Užkarpatėje per priverstinį šaukimą į kariuomenę ukrainiečių verbavimo pareigūnai sumušė vengrą, kuris vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
JK ir Prancūzijos lyderiai ragina didinti spaudimą Maskvai siekiant paliaubų Ukrainoje
17:55
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino daryti didesnį spaudimą Maskvai, taikant naujas sankcijas, kad būtų užtikrintos paliaubos Ukrainoje.
„Turėtume perkelti savo darbą į pasirengimą taikai, kad ji įvyktų priverčiant Putiną sėsti prie derybų stalo (...) šis koordinuotas spaudimas turės įtakos“, – sakė K.Starmeris.
Tuo metu E.Macronas paragino sąjungininkus „didinti spaudimą Rusijai“.
Jis pridūrė, kad „mums akivaizdžiai reikia kažko naujo, kad padidintume spaudimą Rusijai“.
Prancūzijos lyderis sakė, kad reikia „kažko, kas galėtų pakeisti spaudimą Rusijos ekonomikai“.
Abu vadovai kartu pirmininkavo „Norinčiųjų koalicijos“ vaizdo susitikimui dėl Ukrainos iš NATO Nortvudo vadavietės į šiaurės vakarus nuo Londono.
Iš Romos prie jų prisijungė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV senatoriai Lindsey Grahamas bei Richardas Blumenthalis, o kiti Europos vadovai prisijungė prie susitikimo iš kitų šalių.
Savo pastabose V.Zelenskis sakė, kad „visiems partneriams akivaizdu, jog Rusija blokuoja visas taikos pastangas“, ir ragino Maskvai pritaikyti naujas sankcijas.
Rubio po susitikimo su Lavrovu: Trumpas nusivylęs Rusija
17:14
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Vašingtonas yra „nusivylęs Rusijos lankstumo stoka“ siekiant nutraukti karą prieš Ukrainą.
„Apsikeitėme tam tikromis idėjomis ir pastabomis, kurias perduosiu Vašingtonui jau šį vakarą... Perdaviau tai, ką sakė prezidentas [JAV prezidentas Donaldas Trumpas], ir nusivylimą dėl nepakankamos pažangos taikos derybose ar tolesnių veiksmų“, – kalbėjo M.Rubio per spaudos konferenciją.
Jis sakė, kad tai buvo „nuoširdus pokalbis“ ir jis su S.Lavrovu aptarė kitus klausimus, nesusijusius su karu Ukrainoje, tačiau „tai buvo svarbiausia tema“.
„Prezidentas yra nusivylęs, kad Rusijos pusė nebuvo lankstesnė siekiant užbaigti šį karą. Tikimės, kad tai gali pasikeisti, ir mes toliau dalyvausime ten, kur matome galimybių ką nors pakeisti“, – kalbėjo valstybės sekretorius.
Pasak M.Rubio, atskiruose S.Lavrovo pareiškimuose buvo signalų, kurie galėtų tapti „tolesnio dialogo pagrindu“.
Be to, valstybės sekretorius teigėė, kad Vašingtonas iš anksto įspėjo Maskvą apie naujų sankcijų Rusijai įvedimo tikimybę, jei situacija dar labiau paaštrėtų.
„Prezidentui reikia lankstumo dėl to, kaip ir kada šios sankcijos bus taikomos, nes tai suteikia maksimalią įtaką bet kokiuose pokalbiuose ir derybose. Štai kodėl jis apie tai kalbėjo kaip apie realią galimybę“, – paaiškino M.Rubio.
Jis pabrėžė, kad sankcijų įvedimas yra nusivylimo dėl nepakankamos Rusijos pažangos rezultatas, tačiau sprendimą vis tiek turi priimti D.Trumpas.
Liepos 10 d. Kulua Lumpūre baigėsi JAV valstybės sekretoriaus M.Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo S.Lavrovo susitikimas. Jis truko 50 minučių.
ES skyrė 2,3 mlrd. eurų Ukrainos atstatymui ir pristatė naują fondą Ukrainai
16:39
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad skyrė 2,3 mlrd. eurų Ukrainos atstatymui, taip pat paskelbė apie specialų fondą privačioms investicijoms skatinti.
„Pasirašius 2,3 mlrd. eurų vertės susitarimus, siekiame pritraukti iki 10 mlrd. eurų investicijų į namų atstatymą, ligoninių atidarymą, verslo atgaivinimą ir energijos tiekimą“, – pareiškime sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Į 2,3 mlrd. eurų paketą, skirtą daugiausia privačioms investicijoms, įeina 1,8 mlrd. eurų paskolų garantijų ir 580 mln. eurų dotacijų.
Jis buvo paskelbtas Romoje vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, kurioje dalyvavo ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Briuselis taip pat paskelbė apie atskirą „Europos pavyzdinį Ukrainos atstatymo fondą“, kurio pradinis kapitalas – 220 mln. eurų.
U.von der Leyen ketvirtadienį vykstančioje konferencijoje sakė, kad fondas atstatymui remti „paskatins investicijas į energetiką, transportą, svarbiausias žaliavas ir dvejopo naudojimo prekių pramonės šakas“.
Pasak EK, iki 2026-ųjų fondas siekia sutelkti 500 mln. eurų.
U.von der Leyen konferencijoje pažymėjo, kad nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, „Europa buvo ir yra didžiausia paramos Ukrainai teikėja, skyrusi beveik 165 mlrd. eurų“.
„The Telegraph“: Trumpas gali turėti slaptą ginklą prieš Putiną
16:27
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas keičia savo strategiją Rusijos atžvilgiu ir pereina nuo morkos prie lazdos: jis atšaukė sprendimą nutraukti tam tikrų ginklų perdavimą Ukrainai ir sukritikavo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną už tai, kad jis maitina Ameriką „nesąmonėmis“.
D.Trumpas taip pat geriau suprato Rusijos prezidento elgesį mūšio lauke. Po pokalbio telefonu jis įvertino V.Putino ketinimą „eiti iki galo ir toliau žudyti žmones“, leidiniui „Telegraph“ rašė apžvalgininkė Rebecca Koffler.
Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, mažai tikėtina, kad D.Trumpas kada nors įgyvendins savo grasinimą „subombarduoti Maskvą“. JAV taip pat vargu ar galės ir turės noro toliau aprūpinti Ukrainą nesibaigiančiame alinančiame kare, jei V.Putinas ir toliau žlugdys Baltųjų rūmų taikos pastangas.
„Tačiau Trumpas gali turėti mintyje ką nors kita“, – pastebėjo R.Koffler.
Ji atkreipė dėmesį, kad pirmasis to ženklas pasirodė, kai D.Trumpas pagrasino BRICS šalims, įskaitant Rusiją, papildomais 10 proc. muitais.
„Ką Trumpas gali turėti omenyje?“ – retoriškai klausė apžvalgininkė ir pridūrė, kad D.Trumpas savo naujoje veiksmų prieš Rusiją schemoje „gali turėti slaptą ginklą“.
„JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas yra toks pat griovėjas ir nestandartinio mąstymo šalininkas. Talentingas Volstrito verslininkas, jis tapo pagrindine figūra D.Trumpo prekybos kare su Kinija“, – paaiškina „The Telegraph“.
R.Koffler priminė, kad Kinija galiausiai pasiekė susitarimą su D.Trumpo administracija.
Be to, S.Bessentas nevengia rizikuoti, remdamasis savo oponento silpnųjų vietų išnaudojimu. Karjeros pradžioje jis dirbo George'ui Sorosui ir atliko svarbų vaidmenį 1992 m. finansininkui bandant „nulaužti Anglijos banką“, sužlugdant prekybą svarais sterlingų. Rezultatas buvo Didžiosios Britanijos centrinio banko pažeminimas ir daugiau nei milijardas dolerių G.Soroso įmonės pelno. Po 20 metų, 2013 m., S.Bessentas uždirbo G.Sorosui dar 1,2 mlrd. dolerių žaisdamas prieš Japonijos jeną.
„Yra aiškių ženklų, kad Rusijos ekonomika jaučia įtampą dėl to, kad turi tęsti karą. Infliacija tebėra didelė, vartotojų paklausa mažėja, gamybos pramonė ir biudžetas susiduria su rimtais sunkumais“, – vardijo apžvalgininkė.
R.Koffler pastebėjo, kad V.Putinas žino, jog D.Trumpas gali būti kažką sumanęs.
„Galų gale, jis aiškiai leido Rusijos vadovui suprasti, kad yra ribotas laikas susitarimui pasirašyti. Paskutinis įspėjimas nuskambėjo penktadienį“, – pridūrė ji.
Žurnalistė taip pat išsakė mintį, kad V.Putinas galbūt nepakankamai įvertino D.Trumpo ir jo vyriausiųjų patarėjų pasiryžimą iš tikrųjų „užveržti varžtus“.
V.Putinas galėjo tęsti kovą, nes prieš įsiverždamas į Ukrainą ėmėsi priemonių apsaugoti savo ekonomiką nuo sankcijų. Rusija taip pat sugebėjo apeiti naftos eksporto ir svarbiausių savo ekonomikai komponentų importo apribojimus.
Tačiau jei D.Trumpas ir S.Bessentas vis dėlto nuspręs laikytis griežtos pozicijos, ar Rusijai pavyks išvengti ekonominio žlugimo? Ir, dar svarbiau, ar naujoji D. Trumpo „lazda“ privers V. Putiną nutraukti karą?“, spėliojo apžvalgininkė.
