Svarbiausios naujienos
- JAV generolas paaiškino, kodėl Rusija negali nugalėti Ukrainos
- „Tai tikrai įvyks“: Trumpas – apie planus dėl trišalio susitikimo su Zelenskiu ir Putinu
- „Bloomberg“: Rusija perkėlė dalį karinės įrangos prie Estijos sienos
- Kas privertė Trumpą persigalvoti: „The Telegraph“ atskleidė slapto skambučio istoriją
- Skelbiama, kad Turkijoje vos nenuskendo Ramzanas Kadyrovas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Skelbiama, kad Turkijoje vos nenuskendo Ramzanas Kadyrovas
12:51
Kelios Turkijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas vos nenuskendo atostogaudamas Bodrumo mieste. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“.
Pasak žurnalistų, incidentas esą įvyko liepos 24 d. popietę. R.Kadyrovas išėjo į jūrą, tačiau „staiga pradėjo prarasti sąmonę ir nugrimzdo į vandenį“. Tai pastebėjo pakrantės apsaugos tarnyba, kuri ištraukė Čečėnijos vadovą iš vandens ir suteikė jam pirmąją pagalbą.
Po to politikas buvo nugabentas į privačią kliniką, kur gydytojai jo būklę įvertino kaip stabilią, teigiama naujienų pranešimuose.
Išgabeno greitoji
Laikraštis „Milliyet“ skelbia, kad Čečėnijos vadovas Ramazanas Kadyrovas atostogavo Muhlos provincijos Bodrumo rajone, kur vos nenuskendo. Jis buvo iškeltas į krantą ir greitosios pagalbos automobiliu nugabentas į ligoninę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos kariai išvadavo Kondratovką: rusai prarado tris batalionus
22:40
Ukrainos kariai iš 225-ojo atskiro šturmo pulko (OShP) išlaisvino Kondratovkos gyvenvietę Sumų srityje. Apie tai pranešė „DeepState“ projektas.
„Remiantis mūsų šaltinių informacija, 225-asis atskiras šturmo pulkas baigė Kondratovkos valymą ir konsolidavimą. Tai jau antrasis kaimas, kurį šis dalinys išlaisvino Sumų srityje. Abiejų kaimų išlaisvinimo operacijų metu priešas patyrė didelių nuostolių, būtent 40-osios atskirų jūrų pėstininkų brigados batalionas, 155-osios atskirų jūrų pėstininkų brigados batalionas ir 30-osios atskirų jūrų pėstininkų brigados motorizuotojo šaulių batalionas. Beje, pastarojo bataliono vadas taip pat buvo likviduotas“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad priešo pėstininkai kaime buvo apsupti ilgą laiką, todėl teko laukti, kol jie buvo „išrūkyti“.
„Šią sėkmę lėmė unikalios 225-ojo atskiro pulko taktikos ir metodai. Vienetas dar kartą įrodė, kad turime karių, gebančių vykdyti aukštos kokybės puolimo veiksmus“, – pridūrė „DeepState“.
JAV generolas paaiškino, kodėl Rusija negali nugalėti Ukrainos
22:14
Šiuo metu nėra jokių požymių, kad Rusijos okupantai galėtų prasiveržti ar sunaikinti Ukrainos gynybą. Tokią nuomonę išsakė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas interviu „Studio Zapad“.
Pasak jo, Ukraina jau įrodė, kad gali sulaikyti Rusiją, nes po 11 su puse metų karo agresorė kontroliuoja tik 19 proc. Ukrainos teritorijos.
„Rusijos karinės oro pajėgos vengia skristi Ukrainos oro erdvėje, Rusijos Juodosios jūros laivynas praktiškai išnyko iš operacijų arenos. Rusijai nepavyko sustabdyti įrangos ir šaudmenų tiekimo į Ukrainą iš Lenkijos. Nėra jokių įrodymų, kad Rusijos kariuomenė galėtų prasiveržti ar sunaikinti Ukrainos gynybą“, – sakė Hodgesas.
Generolas pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu neturi pakankamai išteklių, kad išstumtų Rusiją, todėl be reikšmingų išorinių pokyčių situacija fronte po metų greičiausiai bus panaši į dabartinę.
„Išorinis pokyčių veiksnys galėtų būti arba lemiamas Vakarų spaudimas Rusijai dėl jos galimybės eksportuoti naftą ir dujas į Indiją ir Kiniją, arba didelio masto tiksliųjų tolimųjų ginklų tiekimas Ukrainai. Rusija nėra pajėgi nugalėti Ukrainos. Viskas, ką ji gali daryti, tai toliau žudyti taikius ukrainiečius, tikėdamasi, kad Vakarai pavargs. Aš abejoju, kad Rusijos ekonomika galės ištverti dar kelerius tokio karo metus, ypač jei bus užblokuotas jos energijos eksportas“, – padarė išvadą jis.
Anksčiau generolas leitenantas Igoris Romanenko įvertino sėkmės galimybes derybose su Rusijos Federacija dėl karo pabaigos. Pasak jo, nėra ypatingų vilčių, kurių būtų galima tikėtis iš Ukrainos ir Rusijos derybų Turkijoje.
„Putinas iš esmės nori laimėti laiko, kad galėtų užimti kuo daugiau teritorijų ir įgyvendinti savo žinią, susijusią su keturių regionų įtraukimu į jo Konstituciją“, – pabrėžė Romanenko.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas mano, kad karas gali užtrukti. Jis pažymėjo, kad ginkluotas konfliktas gali trukti iki 2034 m. ar ilgiau.
Zalužnas taip pat pridūrė, kad Ukrainai reikia strategijos, t. y. jei atsiranda naujas ginklas, jį reikia greitai įvaldyti, kad būtų galima įgyti pranašumą.
Kremlius išsidavė pats: išnarpliotas vienas slapčiausių FSB padalinių
20:38
Aptikę skiriamųjų ženklų skelbimus internete Suomijos tyrėjai atskleidė vieną iš slapčiausių Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) padalinių, kuris užsiima kibernetiniu šnipinėjimu ir ryšių perėmimu.
Su dezinformacijos kovojantis Suomijos projektas„Checkfirst“ neseniai paskelbė išsamų tyrimą apie FSB „Centrą 16“, kuris laikomas vienu iš slapčiausių FSB padalinių.
„Checkfirst“ tyrėjai nustatė, kad FSB pareigūnai, įskaitant dirbančius „Centre 16“, linkę parduoti savo tarnybos ženklelius internete.
Surinkta informacija leido lengviau suprasti, kaip veikia viena slapčiausių FSB padalinių.
Lietuva žada skirti 30 mln. eurų, daliai Europos šalių ketinant pirkti „Patriot“ sistemas Ukrainai
20:37
Lietuva žada skirti 30 mln. eurų bei prisidėti prie dalies Europos šalių, ketinančių pirkti amerikietiškų ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“.
„Lietuva išsakė poziciją, kad prisidės prie Jungtinių Valstijų gaminamų ginklų pirkimo Ukrainai ir konkrečiai prie „Patriot“ sistemų pirkimo. (...) Lietuva iki 30 mln. eurų planuotų prisidėti prie šio pirkimo ir taip pasiųsti strateginę žinią, kad tikrai šį prezidento Trumpo sprendimą mes vertinam teigiamai“, – BNS penktadienį po Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu (Pitu Hegsetu) kalbėjo D. Šakalienė.
Liepos viduryje JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė apie susitarimą su NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute), pagal kurį Aljanso narės Europoje nupirks Kyjivui JAV ginkluotės, konkrečiai „Patriot“ sistemų, kad padėtų Kyjivui atlaikyti Rusijos invaziją.
Spiegiant sirenoms, Kyjivo gyventojai laukia žalio šviesoforo signalo: normalumo paieškos karo metu
20:32
Atvykus į Ukrainą, greitai tampa aišku: karo frontas ir kasdienis gyvenimas dažnai egzistuoja tarsi paralelinėse realybėse. Net karo metu išlikęs kantrus pėsčiųjų elgesys prie šviesoforų atskleidžia gilų tvarkos ir normalumo poreikį, reportaže iš Ukrainos sostinės pasakoja „The New York Times“ žurnalistai.
„Vieną antradienio rytą Kyjive kilo gaisrai po rekordinės dronų ir raketų atakos. Tačiau netrukus, kai prieš vidurdienį pasigirdo oro pavojaus sirena, pėstieji judrioje sankryžoje elgėsi taip, lyg nieko neįprasto nevyksta. Niekas neskubėjo slėptis, niekas nepradėjo bėgti per kelią“, – rašoma straipsnyje.
Tarp jų – 25-erių Mariam Mirakian, kuri kantriai laukė prie raudono šviesoforo signalo. Ir ne ji viena. Kyjivo šaligatviai išliko tvarkingi, tarsi karo nebūtų.
„Taip, ten skraido raketos ir visa kita, bet vis tiek tave gali užmušti automobilis, – kalbėjo moteris. – Tiesiog stengiesi gyventi normaliai, išsaugoti kuo daugiau įprastų dalykų – net karo metu.“
„Tai tikrai įvyks“: Trumpas – apie planus dėl trišalio susitikimo su Zelenskiu ir Putinu
19:09
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas su žurnalistais prieš kelionę į Škotiją, patvirtino savo susidomėjimą trišaliu susitikimu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
„Tai tikrai įvyks. Toks susitikimas turėjo įvykti prieš tris mėnesius“, – sakė jis.
Kol kas žinoma, kad per vizitą Škotijoje Trumpas susitiks su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Pagrindinis vizito tikslas – aptarti prekybos susitarimą tarp Vašingtono ir Londono.
JAV prezidentas paskelbė, kad planuoja baigti savo vizitą Škotijoje liepos 29 d.
Erdoganas nori surengti Putino ir Trumpo susitikimą
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad ketina surengti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą taikos deryboms dėl Ukrainos. Jis pažymėjo, kad toks susitikimas galėtų įvykti Stambule.
Erdoganas pridūrė, kad jau šią savaitę galėtų surengti derybas su Putinu ir Trumpu šiuo klausimu. Turkijos prezidentas taip pat sakė, kad Trumpas jam sakė, jog dalyvaus galimuose taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių, jei Kremliaus vadovas taip pat sutiks jose dalyvauti asmeniškai.
Zelenskis parodė didelio masto dronų perėmėjų gamybą
18:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš šalies dronų, įskaitant perimamųjų, gamybos įmonių. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą apie gamybos procesus įmonėje.
„Šiandien kalbėjau su perėmėjų dronų gamintojais. Apsilankiau įmonėje, padėkojau komandai, pamačiau, kaip gaminama apsauga mūsų miestams ir kaimams, mūsų žmonėms. Ukraina moka gaminti kietus dalykus ir išlaiko technologinę lyderystę gyvybės apsaugos srityje“, – komentavo Zelenskis.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad jau susitiko su keliais dronų gamybos atstovais. „Jie žino, kad mūsų užsakymas yra 1000 perėmėjų per dieną. Bet jei galime pagaminti daugiau, manau, tai bus didelė pagalba“, – pabrėžė prezidentas.
Pasak jo, pareigūnai užtikrina sutarčių sudarymą, taip pat vyksta nuolatinis darbas su partneriais, siekiant užtikrinti, kad nebūtų finansavimo deficito.
„Ukrainos gamybos potencialas yra dalis bendros europiečių stiprybės. Ačiū visiems, kurie plėtoja šią stiprybę“, – pažymėjo prezidentas.
Ukraina aktyviai plėtoja dronų gamybą. Šiam tikslui pritraukiami finansai, įskaitant iš partnerių šalių.
Liepos mėnesį Ukrainą aplankęs JAV specialusis atstovas Keithas Kelloggas apsilankė gynybos įmonėse, kuriose kuriami ukrainiečių dronai, ir labai gyrė Ukrainos potencialą šioje srityje.
Neseniai buvo pranešta, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė investuoti į Ukrainos dronų gamybą. Pasak ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko, pagal šį susitarimą Jungtinės Valstijos, didžiausia Ukrainos karo su Rusija rėmėja, įsigis didelius kiekius Ukrainos dronų.
Liepos 20 d. Zelenskis paskelbė apie naujas sutartis dėl dronų gamybos ir tiekimo artimiausioje ateityje.
Po liepos 21 d. įvykusio susitikimo Rammsteino formatu paaiškėjo, kad, be kita ko, Vokietija finansuos Ukrainos tolimųjų nuotolio dronų pirkimą, o Nyderlandai skirs 200 mln. eurų perimamiesiems dronams. Norvegija 2025 m. dronų pirkimui skyrė iš viso 1 mlrd. eurų, iš kurių 400 mln. bus skirta pirkimams iš Ukrainos gynybos pramonės.
„Reuters“: Ukrainos kontratakos įkarštyje prieš Rusiją Muskas įsakė atjungti „Starlink“ sistemas
16:44
Milijardieris Elonas Muskas įsakė 2022 m. rudenį, svarbios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos operacijos įkarštyje, išjungti palydovinį „Starlink“ internetą virš dalies Chersono srities, skelbiama naujame naujienų agentūros „Reuters" tyrime.
Šis sprendimas sukėlė rimtų ryšių sutrikimų fronto linijoje ir pažadino susirūpinimą dėl augančios E.Musko įtakos karo eigai ir pasauliniam saugumui.
Pasak trijų informuotų šaltinių, E.Muskas įpareigojo vyresnįjį „SpaceX“ kompanijos, kuri valdo „Starlink“ tinklą, inžinierių išjungti palydovinį ryšį Chersono regione, kurį tuo metu bandė išlaisvinti Ukrainos kariuomenė. Kompanijos ryšio žemėlapyje mažiausiai šimtas „Starlink“ terminalų akimirksniu tapo „mirusiomis zonomis“.
Priešakinėse linijose ukrainiečių daliniai prarado ryšį, dronai nustojo perduoti vaizdo įrašus, o artilerija negalėjo nukreipti ugnies dėl koordinavimo trūkumo. Pasak karinio šaltinio, tai sutrukdė apsupti Rusijos kariuomenę Beryslavo rajone.
Nepaisant to, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galiausiai išvadavo Beryslavą ir Chersonę, E.Musko įsakymas tapo pirmuoju užfiksuotu atveju, kai jis sąmoningai apribojo „Starlink“ veiklą karo veiksmų zonoje.
Kai kurie „SpaceX“ darbuotojai buvo šokiruoti, o amerikiečių ir Ukrainos kariniai pareigūnai susirūpinę, kad verslininkas įgijo realią įtaką karo eigai.
E.Muskas viešai neigė tokius veiksmus. 2024 m. kovo mėn. socialiniame tinkle „X“ jis rašė: „Mes niekada nebūtume to padarę“.
Tačiau „Reuters“ šaltiniai teigia, kad sprendimas išjungti ryšį buvo susijęs su E.Musko baime dėl galimos Rusijos branduolinės eskalavimo reakcijos į sparčią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažangą. Pasak buvusio Baltųjų rūmų darbuotojo, panašų susirūpinimą išsakė ir kai kurie JAV pareigūnai.
„Starlink“ tapo kritiškai svarbiu įrankiu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nuo pat Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. vasario mėn.
Terminalai užtikrina stabilų palydovinį internetą, leidžiantį palaikyti ryšį, valdyti dronus ir koordinuoti artileriją. Šiuo metu į Ukrainą buvo pristatyta daugiau nei 50 tūkst. terminalų, finansuotų „SpaceX“, JAV, Lenkijos, Vokietijos vyriausybių ir kitų partnerių.
Nepaisant incidento, „Starlink“ vis dar aktyviai naudojamas Ukrainoje, tačiau Ukrainos pareigūnai toliau ieško alternatyvų, kurios galėtų papildyti arba pakeisti „Starlink“, jei ši paslauga taptų neprieinama, pažymėjo aukšto rango vyriausybės pareigūnas.
Ukrainos vyriausybė išreiškė susidomėjimą Europos palydovinėmis sistemomis, tokiomis kaip GOVSATCOM – tai Europos Sąjungos projektas, skirtas valstybių narių ir pramonės palydovinių išteklių sujungimui, siekiant teikti paslaugas vyriausybėms.
Tačiau privačiuose pokalbiuose kai kurie Ukrainos pareigūnai pažymi, kad esamos „Starlink“ alternatyvos turi trūkumų.
„Tai reikalauja laiko ir pinigų, – „Reuters“ sakė aukšto rango pareigūnas. – Su „Starlink“, pridūrė jis, „mes turime veikiančią sistemą“.
Pats E.Muskas gyrė „Starlink“ svarbą Ukrainai.
„Mano „Starlink“ sistema yra Ukrainos kariuomenės pagrindas, – rašė jis kovo mėnesį. – Visa jų fronto linija žlugs, jei aš ją išjungsiu“.
Ketvirtadienį vakare pranešta, kad Ukrainoje nustojo veikti „Starlink“ palydovinio interneto tinklas. Jis atnaujino veiklą po maždaug dviejų su puse valandos trukusio sutrikimo, kuris paveikė ryšio stabilumą, ypač karo veiksmų zonose.
Apie tai pranešė „Starlink“ viceprezidentas Michaelas Nicholsas socialiniame tinkle „X“ bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, žinomas slapyvardžiu Madijaras.
„Sutrikimą sukėlė vidinių programinės įrangos paslaugų, palaikančių pagrindinį tinklą, gedimas. Atsiprašome dėl laikino mūsų paslaugos nutrūkimo – esame tvirtai pasiryžę užtikrinti aukštą tinklo patikimumą ir visapusiškai ištirsime šio incidento priežastis, kad jis nepasikartotų,“ – sakė M.Nicholsas.
Rusijos parlamentas pritarė įstatymui dėl bausmių už „ekstremistinio“ turinio paiešką
16:19
Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federalinė Taryba – penktadienį pritarė įstatymo projektui, pagal kurį interneto vartotojams, ieškantiems tinklalapių, knygų, meno kūrinių ar muzikos albumų, kuriuos valdžia laiko ekstremistiniais, bus skiriamos baudos.
Pagal šį teisės aktą asmenims, sąmoningai ieškojusiems ar gavusiems prieigą prie sąraše esančios medžiagos, numatytos baudos iki 5 tūkst. rublių (54 eurų).
Anksčiau šią savaitę šiam įstatymo projektui pritarė Žemųjų rūmų Valstybės Dūmos deputatai, o dabar jį dar turi pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos teisingumo ministerijos sudarytame „ekstremistinės medžiagos“ sąraše yra daugiau kaip 5 tūkst. įrašų, įskaitant Ukrainą šlovinančias dainas, feministinės roko grupės „Pussy Riot“ tinklaraščių įrašus ir Kremliaus šeimininką kritikuojančias interneto svetaines.
Kol kas neaišku, kaip įstatymo projektas veiktų praktiškai ir ar už pažeidimų stebėseną bus atsakingi interneto paslaugų teikėjai, ar interneto svetainės.
Pareigūnai ir įstatymų leidėjai tvirtina, kad šie naujausi pokyčiai esą neturės įtakos eiliniams naudotojams ir bus taikomi tik tiems, kurie metodiškai ieško uždrausto turinio.
Tačiau išsamesnės informacijos jie nepateikė.
Rusijos valdžia jau dabar blokuoja prieigą prie tūkstančių interneto svetainių, kaltinamų „ekstremistinio“ turinio publikavimu.
Erdoganas siūlo Stambule surengti Trumpo ir Putino susitikimą
16:04
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad šią savaitę paaiškės, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas Stambule susitiks su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
Jis planuoja surengti derybas su abiem lyderiais, penktadienį socialiniame tinkle „X" pranešė Turkijos komunikacijos departamentas.
„Šią savaitę, surengę derybas su Putinu ir Trumpu, mes pasistengsime išsiaiškinti, ar galėsime surinkti šiuos lyderius Stambule“, – teigiama pranešime.
Liepos 23 d. Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas pranešė, kad Ukraina derybose Stambule pasiūlė iki rugpjūčio pabaigos surengti lyderių susitikimą, kuriame dalyvautų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychijus patikslino, kad Ukrainos pusės pasiūlymas dėl lyderių susitikimo yra nuolatinis, jį galima įgyvendinti bet kuriuo metu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Savo ruožtu, Rusijos delegacijos derybose su Ukraina Turkijoje vadovas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad tam, jog Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimas įvyktų, jis turi būti „atidžiai parengtas“ ir jame „turi būti padėtas taškas“ karui.
