Svarbiausios naujienos
- Zelenskis: derybos gali prasidėti nuo dabartinės fronto linijos
- Trumpas prieš susitikimą su Zelenskiu: laukia didelis proveržis dėl Rusijos
- Į Vašingtoną Zelenskis vyks su stipria Europos lyderių palyda
- Žiniasklaida: Trumpas paskyrė datą deryboms su Putinu ir Zelenskiu
- „Reuters“ paviešino „Putino taikos planą“: teritorijos ir kiti reikalavimai
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: derybos gali prasidėti nuo dabartinės fronto linijos
21:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad derybos su Rusija dėl karo pabaigos turėtų vykti pagal dabartinę kontaktinę liniją, ir yra pasirengęs aptarti teritorinius klausimus tik su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu per trišalį Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimą.
Tai V.Zelenskis pareiškė spaudos konferencijoje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
„Mums reikia realių derybų. Tai reiškia, kad jos gali prasidėti nuo to, kur dabar yra fronto linija. Kontaktinė linija yra geriausia linija pokalbiams. Europiečiai tai remia, ir mes visiems dėkojame“, – sakė jis.
V.Zelenskis pabrėžė, kad „Rusija iki šiol neturi sėkmės Donecko srityje, kurios Putinas negali užimti 12 metų“. Jis taip pat priminė, kad Ukrainos Konstitucija „padaro neįmanomą teritorijų perdavimą ar prekybą žeme“.
„Kadangi teritorinis klausimas yra toks svarbus, jis turi būti aptariamas tik Ukrainos ir Rusijos lyderių trišaliame susitikime Ukraina-JAV-Rusija.
Kol kas Rusija nerodo jokių ženklų, kad trišalis susitikimas įvyks. Jei Rusija atsisako, tada reikės naujų sankcijų“, – sakė V.Zelenskis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:31
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prieš Zelenskio susitikimą su Trumpu Rusija surengė raketų atakas Ukrainos miestams
23:50
Vėlyvą rugpjūčio 17-osios vakarą Rusija paleido raketų atakų bangą į Ukrainos miestus, vos keliolika valandų prieš tai, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina dalyvauti taikos derybose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie 23 val. vietos laiku, kad raketa smogė gyvenamajam pastatui Charkivo pramoninėje zonoje. Atakoje sužeisti mažiausiai trys žmonės, įskaitant 13-metę mergaitę. I.Terechovas teigė, kad pirminiais pranešimais yra aukų. Kol kas duomenų apie padarytą žalą ar sužeistųjų būklę nėra.
Apie 22:45 vietos laiku Sumų srityje taip pat buvo girdėti sprogimai. Sumų srities gubernatorius Olehas Hryhorovas sakė, kad raketa pataikė į civilinę infrastruktūrą šalia švietimo įstaigos. Nors apie aukas pranešta nebuvo, padaryta žala vis dėlto buvo fiksuota.
Pranešama, kad sprogimai buvo girdimi ir Odesoje apie 23:40, tęsiasi raketų atakos.
Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie galimas bombų atakas palei fronto linijas bei apie dronų grupių grėsmę visoje šalyje.
Rusijos ataka įvyko prieš V.Zelenskio vizitą į Vašingtoną rugpjūčio 18 d. taikos deryboms su D.Trumpu, kur jam talkins ir Europos lyderiai.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija intensyviau atakuoja Ukrainos miestus vykstant taikos deryboms, siekdama sustiprinti savo derybinę poziciją ir priversti Ukrainą priimti nepalankų taikos susitarimą.
Rubio: Ukraina turėtų turėti galimybę susitarti dėl saugumo garantijų
23:22
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ABC žinių laidai „This Week“ sakė, kad Rusija turi priimti faktą, jog Ukraina kaip suvereni valstybė turi teisę į bet kokius saugumo aljansus ir gali juose dalyvauti savo nuožiūra.
M.Rubio pažymėjo, kad Kremlius ir jo diktatorius Vladimiras Putinas ne kartą teigė norintis beveik visos Ukrainos. Tačiau Ukrainos vyriausybė ir žmonės nesutinka su viskuo, ko jis siekia.
„Antra, prezidentas nuolat kartoja, kad kalbant apie teritorijas ir teritorinius pretenzijas, galutinį sprendimą turi priimti pati Ukraina. Tai jų teritorija, jų šalis. Galų gale jie patys turi nuspręsti, su kuo gali gyventi“, – sakė M.Rubio.
JAV valstybės sekretorius taip pat pabrėžė, kad šiuo metu dar nėra aišku, ar ukrainiečiai pasiruošę atsisakyti dalies savo teritorijų Rusijai.
Vis dėlto M.Rubio pridūrė, kad Ukraina ne kartą aiškiai pasakė, jog nori saugumo garantijų, galinčių apsaugoti šalį nuo galimo naujo Rusijos puolimo.
„Jiems reikia galimybės derėtis dėl saugumo garantijų, kurios užtikrintų, kad tai niekada nepasikartos, kad jų nebus užpulta po dvejų, trejų, ketverių metų ar bet kada.
Ukrainiečiai nori taikos, galimybės gyventi ir atstatyti savo šalį. Tai labai pagrįstas prašymas. Tai ir yra tai, ką mes dabar sprendžiame. Ir tai – ką Rusija privalo suprasti: kaip suvereni šalis, Ukraina turi teisę, kaip ir kiekviena suvereni valstybė, sudaryti aljansus ir saugumo susitarimus su kitomis šalimis. Tai yra klausimai, apie kuriuos diskutuosime“, – pabrėžė M.Rubio.
JAV specialusis pasiuntinys: Putinas sutiko suteikti Ukrainai saugumo garantijas per Trumpo susitikimą
22:55
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas sekmadienį žiniasklaidai sakė, kad Vladimiras Putinas Aliaskoje vykusiame susitikime su Donaldu Trumpu sutiko, jog JAV ir Europos sąjungininkai galėtų suteikti Ukrainai saugumo garantiją, panašią į NATO kolektyvinės gynybos principą (5 straipsnis: išpuolis prieš vieną narį laikomas išpuoliu prieš visus), kaip dalį galimos karo pabaigos sutarties.
S.Witkoff CNN laidai „State of the Union“ sakė:
„Pasiekėme susitarimą, kad Jungtinės Valstijos ir kitos Europos šalys galėtų praktiškai pasiūlyti Ukrainai saugumo garantiją su „straipsnio penki“ principu. V.Putinas sakė, kad raudona linija būtų NATO priėmimas.
Kalbėjome apie tai, jei šis principas bus priimtinas ukrainiečiams ir jie galės su tuo gyventi – viskas priklauso nuo to, ką ukrainiečiai gali priimti.
Jeigu jie sutiks, mums pavyko pasiekti svarbią nuolaidą: JAV galėtų pasiūlyti saugumo garantiją pagal „straipsnio penki" principą, kuris yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Ukraina nori būti NATO narė. Tai pirmas kartas, kai girdime, jog rusai sutiko su tokiu pasiūlymu.“
Analitikai: per daugiau nei 1000 karo dienų Rusija užėmė mažiau nei 1 proc. Ukrainos teritorijos
22:44
Analitinio projekto DeepState duomenimis, per pastaruosius 1010 karo dienų priešo pajėgos užėmė mažiau nei 1 proc. Ukrainos teritorijos.
„Nuo 2022 m. lapkričio 12 d. (tuomet užimta – 108 651 km²) iki šiandien (114 493 km²) priešo kontroliuojama teritorija išaugo tik 5 842 km². Tai sudaro 0,96781 proc. visos Ukrainos valstybės teritorijos pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas“, – nurodo DeepState.
Analitikai paaiškino, kad Rusijai didelių pasiekimų pavyko pasiekti tik pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis. Tačiau Ukrainos pajėgoms surengus sėkmingas kontrpuolimo operacijas šiaurinėje šalies dalyje bei Charkivo ir Chersono srityse, didžiąją dalį teritorijų pavyko susigrąžinti.
„Po 2022 m. lapkričio 12 d. priešo aktyvios puolamosios operacijos tęsėsi, su mažais pertrūkiais, ir tęsiasi iki šiol“, – teigiama pranešime.
Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai perpublikavo žinutę, kad Ukraina turėtų būti pasirengusi atiduoti dalį teritorijos Rusijai, kitaip vėliau teks netekti dar daugiau.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pabrėžė, kad derybos su Rusija dėl karo pabaigos turėtų vykti pagal esamą kontakto liniją, o teritorinius klausimus jis pasirengęs aptarti tik su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per trišalį susitikimą tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos.
Paauglys žuvo per Rusijos smūgį Zaporižios srityje, dar 2 vaikai ir 4 suaugusieji sužeisti
21:34
Per Rusijos ataką Zaporižios srityje žuvo paauglys, sužeisti šeimos nariai ir kaimynai.
Zaporižios regiono valstybės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė „Telegram“ apie tragišką incidentą:
„Priešo smūgis nukreiptas į Novojakovlevkos kaimą Zaporižios srityje. Kaimas buvo apšaudytas du kartus, pirmą kartą panaudojant FAB bombas.
Per apšaudymą žuvo 15-metis berniukas. Jo 12-metis brolis, 8-metė sesuo ir tėvai – 40 metų tėvas ir 36 metų motina – buvo sužeisti. Taip pat nukentėjo du vyrai, 41 ir 51 metų amžiaus.“
Šeimos namas buvo sunaikintas, apgadinti ir kaimynystėje esantys pastatai.
Ukrainos kariuomenė Kursko srityje sunkiai sužeidė Rusijos generolą, jam amputuota ranka ir koja
21:27
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Rusijos karių koloną Kursko srityje, per ją buvo sužeistas Rusijos generolas Esedula Abačiovas – jam amputuota ranka ir koja, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR).
„Naktį iš rugpjūčio 16-osios į 17-ąją Ukrainos daliniai sudavė ugnies smūgį priešo kolonai Rylsko–Chomutovkos greitkelyje, Kursko srityje, Rusijos Federacijoje.
Dėl šio smūgio sunkiai sužeistas Rusijos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės grupės vado pavaduotojas generolas leitenantas E.Abačiovas.
Sužeistasis skubiai kariniu transporto lėktuvu buvo nugabentas į Višnevsko centrinę klinikinę ligoninę Maskvoje. Dėl patirtų sužalojimų E.Abačiovui amputuota ranka ir koja“, – rašoma GUR pranešime.
Volodymyras Zelenskis giria istorinį JAV pasiūlymą dėl saugumo garantijų Ukrainai
20:46
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sekmadienį gyrė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijas, panašias į tas, kurias teikia NATO.
Ukrainiečių prezidentas taip kalbėjo, likus dienai iki susitikimo Vašingtone su D.Trumpu.
„Saugumo garantijos, mūsų bendro darbo rezultatas, turi būti išties labai praktiškos, užtikrinančios apsaugą sausumoje, ore ir jūroje, ir turi būti plėtojamos dalyvaujant Europai“, – socialiniame tinkle sakė jis.
Jo žinutė pasirodė po anksčiau sekmadienį įvykusios vaizdo konferencijos, kurioje dalyvavo kai kurie Ukrainos Europos sąjungininkai, įskaitant Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderius.
„Norinčiųjų koalicija“ dar kartą patvirtina paramą Ukrainai
20:31
Šios popietės virtualaus susitikimo ataskaitoje koalicijos pirmininkai „dar kartą pabrėžė pasirengimą dislokuoti saugumo pajėgas, kai tik bus nutrauktos karo veiksmai“.
Susitikime, kuriam pirmininkavo Emmanuelis Macronas ir Keiras Starmeris aljanso Europos lyderiai „dar kartą patvirtino savo nuolatinę paramą Ukrainai“ ir „pagyrė prezidento Volodymyro Zelensko siekį užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką“.
Pranešime toliau rašoma: „Lyderiai taip pat pagyrė prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimą suteikti saugumo garantijas Ukrainai, kurias, be kitų priemonių, įgyvendinti svarbų vaidmenį atliks Koalicija norinčiųjų per daugianacionalines pajėgas Ukrainoje.
Jie dar kartą pabrėžė pasirengimą dislokuoti saugumo pajėgas, kai tik baigsis karo veiksmai, ir padėti užtikrinti Ukrainos oro ir jūrų erdvės saugumą bei atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.“
Linas Kojala: kamuolys dabar yra Europos rankose
20:03
Aliaskoje vykusios JAV ir Rusijos lyderių derybos sukėlė daug klausimų dėl Ukrainos ateities. Nors viešojoje erdvėje pasigirsta įvairių politikų pasisakymų apie galimus teritorinius mainus, politologas Linas Kojala specialioje 15min laidoje pabrėžė – kol kas JAV pozicija atrodo palanki Ukrainai, tačiau galutiniai sprendimai priklausys ne tik nuo Vašingtono, bet ir nuo Europos lyderių ryžto.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala vertindamas Aliaskoje vykusias derybas, specialioje 15min laidoje pabrėžė, kad JAV viešojoje erdvėje girdimi politikų pareiškimai dėl teritorinių mainų kol kas yra palankūs Ukrainai.
„Kalbama, jog sprendimą dėl teritorinių apsikeitimų turės priimti pati Ukraina. JAV, regis, neketina primesti savo sprendimo. Tai – gera žinia“, – sakė L.Kojala.
Pasak politologo, Ukraina negali sutikti, kad net ketvirtadalį Donecko srities tektų atiduoti okupantams mainais už miglotus pažadus, jog Rusija nebepuls, ar už neaiškias saugumo garantijas iš kitų valstybių.
„Iš Ukrainos reikalaujama labai daug, o Rusijos įsipareigojimai lieka neapibrėžti ir negarantuoti. Tokia pozicija negali tapti būsimo susitarimo pagrindu. Todėl kyla klausimas – ko sieks JAV?
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
