Svarbiausios naujienos
- „Politico“: Trumpas mano, kad Ukraina turės sutikti su Putino sąlygomis
- Trumpas apie Zelenskio ir Putino derybas: aš verčiau nedalyvaučiau
- „Konkrečios problemos“: analitikas įvardijo, kiek Rusijai kainuoja karas
- Ukrainiečių jūrų dronas sunaikino grupę elitinių Rusijos narų
- Vengrija rauda: po naujo smūgio „Družbai“ vėl nebeteka rusiška nafta
- WSJ: Trumpo bandymai pasiekti taiką atsidūrė aklavietėje – siūlo pulti
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Trumpas mano, kad Ukraina turės sutikti su Putino sąlygomis
20:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Ukraina turės sutikti su susitarimu, kuris iš esmės atitinka Rusijos sąlygas, kad būtų užbaigtas karas, rašo "Politico", remdamasis šaltiniais iš D.Trumpo aplinkos.
Šios sąlygos, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išdėstė D.Trumpui per susitikimą Aliaskoje, iš esmės yra kiek sušvelninti Rusijos prezidento reikalavimai, pateikti dar 2024 m. vasarą, ir reiškia visišką Ukrainos Donbaso, Chersono ir Zaporižios sričių atsisakymą.
„Reuters“, cituodama kelis informuotus šaltinius, pranešė, kad Putinas per susitikimą Aliaskoje toliau reikalavo beveik visiško Luhansko ir Donecko sričių perdavimo, kurių dalį Kyjivas vis dar kontroliuoja. Tačiau dabar Maskva pasirengusi nutraukti karo veiksmus pagal esamą fronto liniją Zaporižios ir Chersono srityse, nurodė pašnekovai, aptardami Kremliaus poziciją.
Galimu susitarimu Rusija taip pat pasirengusi grąžinti Ukrainai dalis Charkivo, Sumų ir Dnipropetrovsko sričių, kurias yra užėmusios Rusijos ginkluotosios pajėgos, pažymėjo šaltiniai.
Pasak jų, V.Putinas vis dar reikalauja draudimo Ukrainai stoti į NATO, taip pat nori gauti teisiškai įpareigojančias garantijas dėl aljanso nesiplėtimo į rytus, Ukrainos neutralumo ir deklaruoja įsipareigojimą riboti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, uždraudžiant Vakarų šalių taikdarių dislokavimą jos teritorijoje.
„Politico“ šaltinių, susipažinusių su D.Trumpo požiūriu, teigimu, JAV vadovas vis dar nėra linkęs daryti spaudimo V.Putinui. Jis įsitikinęs, kad turi daugiau svertų Ukrainos ir Europos sąjungininkų atžvilgiu.
„Jis jau seniai mano, kad Rusija turi pranašumą mūšio lauke ir kad ją reikia spausti sėsti prie taikos derybų stalo“, – sakė vienas buvęs JAV administracijos pareigūnas.
Pasak šaltinio, D.Trumpo nuomone, Ukraina yra priklausoma nuo Vašingtono ginkluotės ir žvalgybos srityse, todėl prieš ją yra daugiau „spaudimo taškų“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė nesiruošiantis atiduoti Rusijai neužimtų teritorijų ir kad žemių apsikeitimo klausimas turėtų būti svarstomas jo asmeniniame susitikime su V.Putinu.
„Reuters“ žurnalistas: rytoj į Kyjivą atvyksta Kelloggas
00:36
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas šeštadienį atvyks į Kyjivą. Jis dalyvaus keliuose renginiuose, skirtuose Ukrainos nepriklausomybės dienai paminėti, pranešė „Reuters“ žurnalistas Gramas Slattery socialiniame tinkle „X“.
„Pasak šaltinių, Keithas Kelloggas rytoj vyksta į Kyjivą, kad sudalyvautų maldos pusryčiuose ir šventiniuose renginiuose, skirtuose nepriklausomybės dienai.
Jis taip pat aptars šią savaitę vykstančią diplomatinę „sumaištį“ su lyderiais“, – rašė G.Slattery.
Jis pažymėjo, kad K.Kelloggo vizitas į Kyjivą vyks JAV, Ukrainos ir Europos diskusijų dėl saugumo garantijų Ukrainai fone.
Trumpas sako esąs nepatenkintas, kad Rusija smogė amerikiečių gamyklai Ukrainoje
22:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė esąs „nepatenkintas“, kad Rusija vėl surengė atakas Ukrainoje, ir vėl pagrasino Maskvai ekonominiais atsakomaisiais veiksmais.
„Esu tuo nepatenkintas ir esu nepatenkintas viskuo, kas susiję su tuo karu“, – sakė D.Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį įvykdytą ataką, per kurią buvo smogta amerikiečiams priklausančiai gamyklai Ukrainoje.
Ukrainiečių pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogusi tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla.
Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.
Apie tai buvo pranešta intensyvėjant diplomatinėms pastangoms nutraukti karą: JAV prezidentas Aliaskoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o po to į Vašingtoną atskiroms deryboms pasikvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Europos lyderius.
Tačiau Maskva prieštarauja pagrindiniams pasiūlymų dėl taikos aspektams.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į „Ukrainos karinio pramoninio komplekso objektus“, įskaitant dronų gamyklas, sandėlius, raketų paleidimo aikšteles ir Ukrainos karių susitelkimo vietas. Rusija ne kartą neigė, kad taikosi į civilines Ukrainos teritorijas.
Tuo metu Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „rusai praktiškai sudegino amerikiečių įmonę, gaminančią elektronikos prietaisus – buitinę techniką, nieko karinio“.
„Rusai tiksliai žinojo, kur paleido raketas. Manome, kad tai buvo sąmoningas išpuolis prieš amerikiečių turtą ir investicijas Ukrainoje“, – parašė V.Zelenskis ir pridūrė: „Įspūdingas išpuolis tuo metu, kai pasaulis laukia aiškaus Rusijos atsakymo dėl derybų dėl karo užbaigimo.“
Praėjusį mėnesį D.Trumpas suabejojo V.Putino įsipareigojimu užbaigti karą, sakydamas, kad Rusijos lyderis „gražiai kalba, o tada visus bombarduoja“.
Nuo pirmadienio derybų Baltuosiuose rūmuose Rusija į Ukrainą paleido beveik 1 tūkst. ilgojo nuotolio dronų ir raketų, rodo Ukrainos sukaupti duomenys.
Trumpas pasakė, kas įvyks po dviejų savaičių
22:17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad po dviejų savaičių žinos Rusijos ir Ukrainos pozicijas dėl derybų, kad galėtų nuspręsti, kokiu keliu eiti toliau.
„Tada priimsiu sprendimą, ką mes darysime. Tai bus labai svarbus sprendimas. Ir tai bus arba masinės sankcijos, arba masiniai tarifai, arba abu. Arba – nedarysime nieko ir pasakysime: „Tai jūsų karas“, – sakė jis Baltuosiuose rūmuose penktadienį.
Jis taip pat pažymėjo, kad jei šalys nesės prie derybų stalo, jam reikės išsiaiškinti, „kieno tai kaltė“.
„Manau, Putinas sėdėjo ten, stebėjo, kaip kvaili žmonės valdo mūsų šalį, ir pasakė: „Atėjo invazijos metas." O tada (Joe) Bidenas pareiškė: „Na, jis gali surengti nedidelę invaziją." Kai jis tai pasakė, viskas klostėsi gerai“, – pridūrė amerikiečių prezidentas.
Rusų apdainuoti karo Ukrainoje „herojai“ klastojo sužeidimus, kad gautų medalių ir pinigų
21:32
Rusijos propagandai teko pripažinti, jog apsikvailino. Paaiškėjo, kad jos išaukštinti karo Ukrainoje herojai klastojo duomenis, žalojo vienas kitą ir melavo kad sužeidimus patyrė mūšiuose. Visa tai jie darė dėl to, kad gautų medalius ir riebias išmokas už sužeidimus.
Rusijos Tyrimų komitetas pripažino, kad reportažas apie „Specialiosios karinės operacijos herojų“, kurį valstybinis „Pirmasis kanalas“ parodė vasario 23 d., yra suklastotas.
Karinė tyrimo valdyba baigė pirmųjų baudžiamųjų bylų dėl machinacijų 83-iojoje atskiroje gvardijos desanto-šturmo brigadoje tyrimą. Iš viso įtariamųjų yra 35, skelbia opozicinis rusų portalas „Agentstvo“.
Plačiau skaitykite čia.
Ukrainietis atsisako būti išduotas Vokietijai „Nord Stream“ sabotažo byloje
21:30
Italijoje šią savaitę sulaikytas ukrainietis, įtariamas dėl Rusiją ir Europą jungiančių povandeninių dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo 2022 metais, penktadienį atsisakė būti išduotas Vokietijai, pranešė žiniasklaida.
49-erių metų vyras, kurį Italijos prokurorai įvardijo kaip Serhijų K., o žiniasklaidoje buvo nurodyta ir jo pavardė – Kuznecovas, buvo suimtas ankstyvą ketvirtadienio rytą Italijos Riminio provincijoje.
Jis kaltinamas priklausęs ukrainiečių grupuotei, kuri 2022 metų rugsėjį padėjo sprogstamuosius įtaisus ant „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių netoli Bornholmo salos.
„Nord Stream“ projektas nuolat sulaukdavo prieštaringų vertinimų, nes leido Rusijos dujoms aplenkti Rytų Europos tranzito maršrutus, o Vokietiją padarė pernelyg priklausomą nuo pigių Maskvos energijų išteklių.
Serhijus K. yra pirmasis suimtasis šioje byloje, kuri yra politiškai jautri, atsižvelgiant į 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą ir Vakarų paramą Ukrainos pasipriešinimui.
Vyras Bolonijos teismui per vertėją pareiškė, jog atmeta Vokietijos ekstradicijos prašymą, ir nurodė, kad „Nord Stream“ sprogimų metu buvo Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Ansa“.
Agentūros duomenimis, kitas teismo posėdis numatytas rugsėjo 3-ąją, o iki tol vyras liks suimtas.
2022-ųjų rugsėjo pabaigoje dviejuose iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu nutiestuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Kai įvyko nuotėkiai, vamzdynai neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.
Ir Rusija, ir Ukraina griežtai neigia, kad yra kaip nors susijusios su šiais incidentais.
Vokietijos tyrėjai dėl dujotiekių sabotažo įtaria ukrainiečių kuopelę, kurią sudaro penki vyrai ir moteris. Jie iš Rostoko uosto išsinuomojo burinę jachtą „Andromeda“, kuria atgabeno sprogmenis į vamzdynų vietą Baltijos jūroje.
Jų tikslas buvo sunaikinti vamzdynus, kad ateityje Rusija negalėtų pasipelnyti iš dujų pardavimo Europai, pranešė savaitraštis „Der Spiegel“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.
Pasak Vokietijos prokurorų, Serhijus K. panaudojo suklastotus asmens tapatybės dokumentus minėtai jachtai išsinuomoti.
Vokietijos prokurorai pernai išdavė kito ukrainiečio arešto orderį. Šis asmuo, kuris įvardytas kaip Volodymyras Z., yra nardymo instruktorius, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Lenkijoje.
Jis, kaip įtariama, buvo vienas iš narų, kurie padėjo sprogstamuosius įtaisus per operaciją, kurioje taip pat dalyvavo nardymo mokyklą valdžiusi sutuoktinių pora, pranešė visuomeninis transliuotojas ARD ir kiti žiniasklaidos šaltiniai.
Rubio ir Jermakas aptarė saugumo garantijas Ukrainai
19:39
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas aptarė Ukrainos saugumo garantijas. Šalys planuoja užbaigti planus iki kitos savaitės pabaigos, rašo „Suspilne“.
Susitikimas įvyko penktadienį. JAV pusėje dalyvavo M.Rubio ir JAV ginkluotųjų pajėgų generolai. Taip pat prisijungė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos vadovų nacionalinio saugumo patarėjai bei NATO ir Europos Komisijos atstovai.
Pasak leidinio šaltinio, šiuo metu prie saugumo garantijų detalių dirba dvi grupės: politinė-teisinė ir apimanti grynai karinę sritį.
Ukrainos politinei grupei vadovauja A.Jermakas. Karinius klausimus aptaria Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų atstovai.
Saugumo garantijų turinys, be kita ko, apima ginklų tiekimą, finansinę paramą gynybos pajėgoms, žvalgybos dalijimąsi, mokymus ir bendras mokymo misijas.
„Manau, kad karinis paketas iš esmės jau yra tam tikroje užbaigimo stadijoje“, – sakė šaltinis.
Jis pažymėjo, kad saugumo garantijos rengiamos suvokiant, jog egzistuoja „norinčiųjų koalicija“ ir kontaktinė grupė Ukrainos rėmimo klausimais Ramšteino formatu, kuri be ginklų tiekimo taip pat numato diskusiją apie tai, kurios valstybės dislokuos karinius kontingentus Ukrainos teritorijoje. Tai planuojama įgyvendinti po paliaubų.
Ukraina iš Europos Sąjungos gavo 4 mlrd. eurų
19:14
Europos Sąjunga Ukrainai skyrė 4,05 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų skirti pagal ERA paskolų programą, finansuojamą iš įšaldyto Rusijos turto, ir 3,05 mlrd. eurų pagal Ukrainos atsigavimo ir integracijos mechanizmą. Apie tai pranešė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
„Ši parama sustiprina tiek valstybės biudžetą, tiek atsigavimo procesą“, – „Telegram“ platformoje teigė premjerė.
Finansų ministerijos teigimu, lėšos bus skirtos prioritetinėms socialinėms ir humanitarinėms valstybės biudžeto išlaidoms.
„Ši parama sustiprina tiek valstybės biudžetą, tiek atstatymo procesą. Dėkojame mūsų Europos partneriams. Kartu mes tvirtai žengiame Ukrainos ateities stiprioje ir vieningoje Europoje link“, – pridūrė J.Svyrydenko.
Trumpas apie Zelenskio ir Putino derybas: aš verčiau nedalyvaučiau
18:03 Atnaujinta 18:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį sakė, kad surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą yra taip pat sunku kaip sumaišyti aliejų ir actą.
„Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis dirbs kartu. Žinot, tai kaip aliejus ir actas, šiek tiek. Jie nelabai gerai sutaria, dėl akivaizdžių priežasčių“, – reporteriams Vašingtone sakė D.Trumpas.
Jis pridūrė pažiūrėsiąs, ar jam reikės dalyvauti kokiame nors V. Putino ir V.Zelenskio susitikime.
„Bet pažiūrėsime. Ir tada pažiūrėsime, ar man reikės ten būti. Aš verčiau nedalyvaučiau“, – teigė jis.
Dienraštis „The Guardian“ anksčiau rašė, kad, pasak prezidento aplinkos, D.Trumpas ketina palikti Rusiją ir Ukrainą vienas, kad jų lyderiai galėtų surengti susitikimą, kol kas tiesiogiai jam nedalyvaujant, dienraščiui.
Pasak pareigūnų, D.Trumpo akimis, kitas etapas siekiant užbaigti karą Ukrainoje lieka dvišalis susitikimas tarp V.Putino ir V.Zelenskio.
Jis savo patarėjams sakė, kad ketina surengti trišalį susitikimą su abiem lyderiais tik po to, kai šie susitiks, nors dar neaišku, ar tas pirmasis susitikimas įvyks, o pats D.Trumpas neketina įsitraukti į šias pastangas.
Antradienį interviu metu D.Trumpas taip pat sakė, kad, jo nuomone, V.Putinui ir V.Zelenskiui būtų geriau susitikti be jo.
NATO vadovas Kyjive ragina suteikti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai
17:20
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį lankydamasis Kyjive paragino suteikti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai, kad Rusija būtų priversta laikytis bet kokio galimo taikos susitarimo ir „daugiau niekada nebandytų užimti nė vieno Ukrainos kvadratinio kilometro“.
„Tvirtos saugumo garantijos bus esminis dalykas ir tai dabar stengiamės apibrėžti“, – sakė M.Rutte, stovėdamas šalia ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio.
Būsimų saugumo garantijų Ukrainai klausimas buvo dėmesio centre per naujausias JAV vadovaujamas diplomatines pastangas dėl taikos susitarimo karui užbaigti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris pirmadienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Europos lyderius, M.Rutte ir V.Zelenskį, sakė, kad Rusija sutiko su tam tikromis Vakarų saugumo garantijomis Kyjivui.
Tačiau Maskva vėliau privertė tuo suabejoti. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį įspėjo, kad bet kokių Vakarų saugumo garantijų Ukrainai aptarinėjimas nedalyvaujant Maskvai yra „utopija, kelias į niekur“.
Lankydamasis Kyjive, kur jo vizito metu aidėjo oro pavojaus sirenos, M.Rutte sakė, jog saugumo garantijų reikia siekiant užtikrinti, kad „Rusija laikytųsi bet kokio (pasiekto) susitarimo ir daugiau niekada nebandytų užimti nė vieno Ukrainos kvadratinio kilometro“.
V.Zelenskis sakė, jog „garantijos apima tai, ką partnerės gali suteikti Ukrainai, ir tai, kokia turėtų būti kariuomenė Ukrainoje“ pasibaigus karui.
„Dar per anksti pasakyti, kas gali skirti karių, kas gali teikti žvalgybinę informaciją, kas yra jūroje ar ore ir kas yra pasirengęs skirti finansavimą“, – pridūrė jis.
M.Rutte taip pat pabrėžė, jog dar „per anksti tiksliai pasakyti, koks bus rezultatas“.
„Tačiau aišku, kad JAV dalyvaus, – sakė jis. – Mes tikrai nenorime Budapešto memorandumo ar Minsko susitarimo pasikartojimo.“
Maskva 1994-aisiais pasirašė Budapešto memorandumą, kuriuo siekta užtikrinti Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano saugumą mainais į tai, kad šios šalys atiduotų nuo sovietinių laikų jose likusius branduolinius ginklus.
Rusija šį memorandumą iš pradžių pažeidė 2014 metais užimdama Krymą, o vėliau – 2022-aisiais pradėdama didelio masto invaziją į Ukrainą. Per šį karą jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai turėjo palikti savo namus.
Rusai dirbtinai pučia žuvusių Ukrainos karių skaičių: tvirtina „išguldę“ visą kariuomenę
16:20
Rusijos propagandininkai vėl ėmėsi seno triuko, siekdami parodyti tariamą Ukrainos kariuomenės silpnumą ir tai, kad „pergalė jau arti“. Ėmę skaičiuoti žuvusius Ukrainos karius, jie gavo neįtikėtiną, net 1,7 mln. aukų siekiantį skaičių. Tvirtinama, kad duomenys buvo imti iš atvirų šaltinių, kuriuos skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o taip pat informacija, gauta neva įsilaužus į Ukrainos kariuomenės duomenų bazes. Tačiau skaičiai – gerokai iškraipyti.
„Ukraina prarado 1,7 milijono karių per „specialiąją karinę operaciją“. Kalbama apie žuvusiuosius ir dingusius be žinios“, – rašo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamas „Telegram“ kanalas „Mash“, neva remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis.
Plačiau skaitykite ČIA.
