Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis – apie Ukrainos pergalę kare su Rusija
22:06 Atnaujinta 22:11
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pergalė kare su Rusija Ukrainai bus jos „išlikimas“. Tai jis pareiškė interviu „ABC News“ kanalui.
Jo teigimu, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui pergale būtų laikoma visiška Ukrainos okupacija, tačiau kol to neįvyko, pergalė priklauso Ukrainai.
„Putino tikslas – okupuoti Ukrainą. [Putinas], žinoma, nori mus visiškai užimti. Jam tai yra pergalė. Ir kol jis to negali padaryti, pergalė yra mūsų pusėje. Todėl mums išlikimas yra pergalė. Nes mes išgyvename dėl savo tapatybės, savo šalies, savo nepriklausomybės“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
Zelenskis pabrėžė, kad norint nutraukti karą, reikia didesnio spaudimo Rusijai iš JAV ir Europos sąjungininkių. Jis taip pat pavadino neteisinga tai, kad kai kurios Europos šalys ir toliau perka rusišką naftą ir dujas.
„Turime nustoti pirkti bet kokią energiją iš Rusijos. Tai vienintelis būdas sustabdyti žudiką. Iš jo reikia atimti jo ginklus. Energija – tai jo ginklas“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Ukraina pasikliauja stipriu JAV atsaku į Rusijos masinį išpuolį
Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad pasikliauja ryžtingu JAV atsaku į naujausią masinį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą.
Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus: sekmadienį žuvo keturi žmonės ir užsidegė pastatai vyriausybės komplekse, kuriame įsikūręs Ukrainos ministrų kabinetas.
„Svarbu, kad į šį šiandienos išpuolį būtų plataus masto partnerių atsakas“, – sakė V. Zelenskis savo vakarinėje kalboje.
„Pasikliaujame stipriu Amerikos atsaku. Štai ko reikia“, – teigė jis.
Po rusų atakos JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas taip pat teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs didinti spaudimą Rusijai, tačiau Europa taip pat turi imtis veiksmų, kad iš tiesų priverstų Maskvą sėsti prie derybų stalo.
Už pakelį cigarečių išduotų bet ką: papasakojo apie tamsią Rusijos slaptųjų tarnybų kalėjimo tikrovę
23:04
Rusijos Boro mieste už griežtojo režimo kolonijos Nr. 11 vartų verda pasaulis, kuriame buvę žvalgybininkai, policininkai, šnipai ir nusikaltėliai dalijasi bendromis kameromis, o išgyvenimą čia lemia ne tik taisyklės, bet ir ryšiai, išdavystės bei tylūs susitarimai, rašo naujienų portalas „The Insider“.
Boro mieste, Žemutinio Naugardo srityje, griežtojo režimo pataisos kolonijoje Nr. 11 bausmę atlieka buvę Rusijos federalinio saugumo (FSB), Rusijos karinės žvalgybos (GRU), policijos ir užsienio žvalgybos (SVR) pareigūnai.
Svarbiausia – pažintys
Buvęs FSB kontržvalgybos karininkas, kalinimo įstaigoje praleidęs 12 metų, „The Insider“ atskleidė, kokia yra kolonijos, skirtos korumpuotiems policininkams ir slaptiesiems agentams, kasdienybė bei kaip atrodo „VIP barakas“, kuriame kadaise buvo kalinamas Sergejus Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, kuris 10-ajame dešimtmetyje ir naujojo tūkstantmečio pradžioje dirbo Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyboms kaip dvigubas agentas.
Zelenskis paaiškino, ką Putinas pasiekė susitikimu su Trumpu Aliaskoje
20:48
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasiekė tai, ko norėjo, susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Aliaskoje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu kanalui „ABC News“.
„Gaila, kad Ukrainos ten nebuvo, nes manau, kad prezidentas Trumpas davė Putinui tai, ko jis norėjo... Žinote, jis labai norėjo susitikti su prezidentu Trumpu, su Jungtinių Valstijų prezidentu... Ir, manau, Putinas tai gavo. Ir tai – apmaudu“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Kremliaus vadovui buvo labai svarbu parodyti visiems kadrus, kuriuose jis susitinka su JAV prezidentu.
Trumpas sako esąs pasirengęs imtis veiksmų dėl naujų sankcijų Rusijai
20:18
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai po didžiausios per visą karą Rusijos atakos Ukrainoje.
Prezidentas patvirtino, kad jis pasirengęs pereiti prie „antrojo etapo“ sankcijų prieš Rusiją, praneša „Reuters“.
Kalbėdamas prie Baltųjų rūmų, jis atsakė „taip, esu“, kai buvo paklaustas, ar yra pasirengęs įvesti daugiau sankcijų Rusijai.
Prezidentas nepateikė išsamesnės informacijos.
Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus.
Per ataką žuvo keturi žmonės ir užsidegė Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive.
Priminsime, kad anksčiau JAV iždo sekretorius Skotas Bessentas pareiškė, jog Vašingtonas pasiruošęs didinti spaudimą Maskvai. Vis dėlto jis pabrėžė, kad to paties reikia ir iš Europos partnerių.
S.Bessentas teigė, kad D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį turėjo produktyvų pokalbį su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen ir kad jis pats taip pat kalbėjosi su EK pirmininke.
„Kalbame apie tai, ką abi šalys – ES ir JAV – gali padaryti kartu. Mes esame pasirengę didinti spaudimą Rusijai“, – sakė S. Bessentas televizijos NBC laidoje „Meet the Press“.
„Tačiau mums reikia, kad mūsų Europos partneriai sektų paskui mus“, – teigė jis.
D. Trumpas grasino nubausti šalis, kurios perka Rusijos naftą, siekdamas atimti pagrindinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo finansavimo šaltinį, tačiau kol kas vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis smogė tik Indijai.
„Jei JAV ir ES gali įvesti daugiau sankcijų, antrinių muitų šalims, kurios perka rusišką naftą, Rusijos ekonomika visiškai žlugs. Ir tai privers prezidentą Putiną sėsti prie derybų stalo“, – sakė S. Bessentas.
Europa dar nepasirengusi ginti Ukrainos: britų generolas paaiškino, kaip tai ištaisyti
18:02
Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu Europos gebėjimo apsiginti išbandymu. Norėdami atsilaikyti prieš Rusijos agresiją, Kyjivo sąjungininkai turi suteikti patikimas saugumo garantijas, kurios nebūtų tik „parašytos popieriuje“.
Tokią nuomonę išsakė britų generolas seras Richardas Barronsas, vyresnysis Chatham House patarėjas, savo straipsnyje laikraštyje "The Times". Jis mano, kad jei Vakarai negalės paremti Ukrainos prasmingomis saugumo garantijomis, bet koks taikos susitarimas bus tik pauzė prieš kitą kovos etapą.
Europa turi veikti greičiau
Generolas pabrėžė, kad Rusijos ir Ukrainos karo baigtis paveiks ne tik Kyjivą ar Maskvą, bet ir visą Europą. Todėl būtina atsakingai rengti būsimo taikos susitarimo sąlygas.
Barronsas priminė, kad Jungtinės Karalystės Strateginės gynybos peržiūra 2025 (SDR 2025) pažymėjo, jog šalis ir regionas įžengė į naują konfrontacijos erą. Jis pabrėžė, kad silpnumas gali lemti ne tik saugumo, bet ir klestėjimo bei vertybių praradimą.
Generolas pripažįsta, kad plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą iš dalies buvo neteisingo Vakarų vertinimo pasekmė, kai šie nesugebėjo tinkamai atgrasyti Maskvos. Jo teigimu, Jungtinė Karalystė turi atlikti svarbų vaidmenį kolektyviniame saugume, ypač per NATO.
Pažymima, kad Šiaurės Europos ir Baltijos šalys jau seniai laikosi „visapusiško gynimo“ modelio, ruošdamos visuomenę galimam kariniam konfliktui. Barronsas mano, kad Jungtinė Karalystė tiesiogiai nekopijuos šio modelio, bet jos atsakas į Rusijos agresiją turi atspindėti rimtą požiūrį.
Konkrečiai SDR 2025 dokumente numatytas dešimties metų planas padidinti JK gynybos išlaidas iki 3,5 % BVP. Dar 1,5 % BVP iki 2035 m. bus skirta su gynyba susijusiai infrastruktūrai, pridūrė generolas.
Barronsas pabrėžė, kad pagrindinė problema – tai, jog JK ir kitos Europos šalys mano turinčios dešimt metų pasiruošti. Tačiau Rusija gali veikti greičiau, palikdama Vakarus nepasirengusius. Todėl jis ragina veikti jau dabar ir daug greičiau.
Saugumo garantijos Ukrainai
Generolas tikina, kad Ukrainos ateities užtikrinimas yra esminis dalykas. Pasak jo, patikimos saugumo garantijos leis šaliai išlikti nepriklausomai valstybei ir laisvai rinktis savo kelią.
Barronsas įsitikinęs, kad saugumo garantijos Ukrainai negali apsiriboti Ukrainos karių apmokymais, pramoniniais partnerystės projektais ar simboliniais patruliavimais ore ir jūroje.
„Istorija nesuteikia pagrindo manyti, kad tokie susitarimai yra sėkmingi“, – paaiškino generolas.
Barronsas teigia, kad sankcijos Rusijai taip pat turi būti dalis saugumo garantijų. Jis tikslina, kad šie apribojimai turi smarkiai pakenkti Rusijos pajamoms iš naftos.
Kitas svarbus klausimas – garantijų trukmė. Generolas pažymėjo, kad jei JK ir kiti sąjungininkai įsipareigotų dislokuoti savo karius Ukrainoje, bet tik nustatytam trejų metų laikotarpiui, Maskva paprasčiausiai palauktų, kol tas laikas pasibaigs, ir vėl pradėtų puolimą.
Barronsas mano, kad užsienio karių dislokavimas Ukrainoje turi tęstis tol, kol šalis taps savarankiška tiek kariniu, tiek pramoniniu požiūriu, o tam, anot jo, prireiks daugelio metų.
Rizikos Europai
Generolas pripažįsta, kad tokios saugumo garantijos Ukrainai susijusios su tiesioginės konfrontacijos su Rusija rizika. Tačiau jis patikina, kad dar rizikingiau Europai būtų laukti JAV įsikišimo arba manyti, kad Rusija susilaikys nuo puolimo.
„Europa, kuri amžinai ginasi ir laukia kito smūgio, nėra saugi Europa“, – teigia Barronsas.
Jo nuomone, geriausias būdas išvengti naujo karinio konflikto yra ne silpnumas, o akivaizdi jėgos persvara. Jis pažymi, kad būtent tokį požiūrį Maskva supranta geriausiai.
Kaip buvo skelbta anksčiau, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad imsis spręsti saugumo garantijų Ukrainai klausimą. Jis pabrėžė, kad iniciatyvą vis tiek turės rodyti Europa.
Amerikos lyderis įsitikinęs, kad Europa nori taikos Ukrainoje. Jo teigimu, būtent Europa vaidins pagrindinį vaidmenį teikiant saugumo garantijas.
Bessentas: JAV pasiruošusios daryti spaudimą Putinui, tačiau yra viena sąlyga
17:09
Jungtinės Valstijos pasiruošusios didinti spaudimą Rusijai, tačiau tą patį turi daryti ir jų Europos partneriai, sakė JAV iždo sekretorius Skotas Bessentas interviu NBC. Apie tai socialiniame tinkle X pranešė laikraščio „The New York Times“ ekonominės politikos reporteris Alanas Rapoportas.
„Esame pasiruošę padidinti spaudimą Rusijai, bet mums reikia, kad mūsų Europos partneriai mus palaikytų“, – cituoja Rapoportas Bessento žodžius.
Pasak žurnalisto, Bessentas mano, kad tolesnės antrinės sankcijos ir tarifai šalims, perkančioms rusišką naftą, prives Rusijos ekonomiką prie „visiško žlugimo“.
Ministras taip pat mano, kad tokie JAV ir Europos veiksmai privers Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, JAV ir ES ketina svarstyti naujas sankcijas prieš Rusiją. Pasak „Associated Press“, Bessentas šia tema kalbėjosi su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen rugsėjo 5 dieną, o rugsėjo 8-ąją grupė Europos pareigūnų Vašingtone susitiks deryboms su amerikiečiais.
„Politico“ rašė, kad būtent Jungtinės Valstijos yra pajėgios „prisukti varžtus“ ir įvesti griežtas sankcijas Rusijai. Pasak leidinio, skaudžiausios Maskvai gali būti antrinės priemonės – prieš įmones ar šalis, kurios vykdo verslą su Rusija. Ir būtent JAV gali efektyviai įgyvendinti tokias priemones ir priversti jas veikti.
Tuo metu paaiškėjo, kad Vengrija ir Slovakija prašo ES panaikinti sankcijas šešiems Rusijos oligarchams mainais į kitų sankcijų prieš Rusiją pratęsimą. Slovakija siekia, kad iš sankcijų sąrašo būtų išbraukti Alisheris Usmanovas ir Michailas Fridmanas, o Vengrija – kad būtų pašalinti Dmitrijus Mazepinas, Petras Avenas, Musa Bažajevas ir Albertas Avdoljanas.
Ukrainos premjerė parodė, kaip atrodo vyriausybės pastatas po Rusijos atakos
16:38
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko dalijasi vaizdais iš vyriausybės pastato, kuris buvo apgadintas per naktinę Rusijos ataką prieš Kyjivą.
Savo naujausiame įraše socialiniuose tinkluose Svyrydenko pranešė, kad per gaisrą, kilusį Ministrų Kabineto pastate, niekas nenukentėjo.
"Sienos bus suremontuotos – tai tik plytos, tačiau mūsų žmonių gyvybių sugrąžinti neįmanoma. Per šios nakties Rusijos ataką žuvo 4 žmonės, dar 44 buvo sužeisti.
Aišku viena – Rusija nenori taikos.
Raginu pasaulį paversti pasipiktinimą dėl Rusijos nusikaltimų konkrečia pagalba Ukrainai. Ne dėl šio pastato sienų, o tam, kad apsaugotume mūsų žmones ir bendruomenes visoje šalyje", - rašė prmjerė.
„Mums reikia stipresnės oro gynybos – daugiau sistemų ir daugiau amunicijos, kad apsaugotume savo miestus ir energetikos sistemą artėjant žiemai“, – rašė ji paskelbdama vaizdo įrašą.
„Mums reikia griežtesnių sankcijų, kurios atimtų iš agresoriaus pajamas iš naftos ir dujų – išteklius, kuriais finansuojamas jo teroras. Tik būdami stiprūs ir vieningi galime sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti taiką.“
Keiras Starmeris: Rusijos smūgiai Ukrainoje rodo, kad Vladimiras Putinas į taiką žiūri nerimtai
16:13
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris sekmadienį pasmerkė Rusijos oro antpuolį prieš Ukrainą ir teigė, jog tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „į taiką žiūri nerimtai“.
„Aš sukrėstas naujausio brutalaus naktinio antpuolio prieš Kyjivą ir Ukrainą. Šie bailūs puolimai rodo, jog Putinas mano galįs veikti nebaudžiamai. Į taiką jis žiūri nerimtai“, – pareiškime teigė K. Starmeris.
„Putinas yra bailys“: Europa griežtai pasmerkė rekordinį Rusijos smūgį Ukrainai
14:56
Europos lyderiai pasmerkė raketų ir dronų smūgį, kurį Rusija įvykdė prieš Ukrainą naktį iš rugsėjo 6 į 7 dieną. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pavadino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną „bailiu, kuris puola moteris ir vaikus“.
Kaip pažymėjo Lipavskis savo įraše tinkle X, „Putinas apsimeta, kad nori baigti karą, bet iš tikrųjų nori nužudyti kuo daugiau ukrainiečių“.
„Praėjusią naktį jis paleido daugiau nei 800 dronų ir raketų, nužudė motiną ir jos dviejų mėnesių (naujausiais duomenimis, trijų mėnesių, – red. past.) kūdikį. Bailys, kuris puola moteris ir vaikus. Kalbos apie pagalbos Ukrainai stabdymą šiandien reiškia palaikymą agresoriui“, – pažymėjo Čekijos pareigūnas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat sureagavo į Rusijos ataką, pabrėždama, kad Kremlius „žudo be jokio skirtumo“.
„Europa visiškai palaiko Ukrainą ir tęs šią paramą. Mes stipriname Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kuriame ilgalaikes saugumo garantijas ir didiname sankcijas, kad sustiprintume spaudimą Rusijai. Žudynės turi liautis“, – sakė ji.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa taip pat paskelbė savo reakciją į masinę Rusijos ataką.
„Kalbėti apie taiką tuo metu, kai intensyvinami bombardavimai ir puolami vyriausybiniai pastatai bei namai, yra Putino versija apie „taiką“, Rusija pradėjo šį karą ir būtent Rusija nusprendė jį tęsti“, – rašė jis.
Pasak Costos, Europa turi „stiprinti Ukrainos gynybą ir didinti spaudimą Rusijai per papildomas sankcijas glaudžiai bendradarbiaudama su sąjungininkais ir partneriais“.
„Mano mintys su aukomis, sužeistaisiais ir jų šeimomis. Ukrainiečių stiprybė ir atsparumas mus visus įkvepia“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičius pabrėžė, kad „Kremlius nori karo, o ne taikos“, todėl atsakas turi būti „daugiau ginklų Ukrainai, daugiau spaudimo Rusijai“.
Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna teigė, kad „Rusijos teroristiniai ‘antirekordai’ reikalauja ryžtingo atsako“, būtent „naujų, griežtų sankcijų Rusijai ir didesnės paramos Ukrainai“.
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina paragino sustabdyti Rusiją, kuri nenori taikos, o siekia „daugiau karo, agresijos ir kančios“.
„Dar viena naktis mirtinų oro atakų Ukrainoje. Rusija taikėsi į centrinį Kyjivą, apgadino vyriausybinį pastatą. Griežtai smerkiame šiuos smūgius. Šios atakos rodo, kaip skubiai reikia paliaubų“, – parašė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
Sekmadienio naktį Rusija įvykdė masinę ataką prieš Ukrainą, panaudodama smogiamuosius dronus ir raketas. Buvo atakuoti Kyjivas, Zaporižia, Charkivas, Kremenčukas, Krivij Rihas ir Odesa. Yra sugriovimų, sužeistųjų ir žuvusiųjų.
Pirmą kartą per ataką buvo apgadintas ir Ukrainos Ministrų Kabineto pastatas, pranešė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. „Stogas ir viršutiniai aukštai. Gelbėtojai gesina gaisrą. Dėkojame jiems už darbą. Pastatus atstatysime. Bet prarastų gyvybių nesugrąžinsi. Priešas terorizuoja ir žudo mūsų žmones visoje šalyje kasdien“, – pažymėjo ji.
Pasak Ukrainos oro pajėgų, okupantai paleido 805 „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir įvairių tipų imitacinius dronus, 9 „Iskander-K“ sparnuotąsias raketas ir 4 „Iskander-M/KN-23“ balistines raketas. Oro gynybos operacijos metu pavyko numušti ar nuslopinti daugumą taikinių – 747 dronus ir 4 „Iskander-K“ raketas.
Zelenskis: keturi žuvusieji visoje Ukrainoje po „žiaurios atakos“
14:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad dėl Rusijos smūgių visoje šalyje žuvo keturi žmonės.
Dar mažiausiai 44 žmonės buvo sužeisti, teigiama prezidento įraše platformoje X.
Zelenskis pridūrė, kad gelbėjimo tarnybos vis dar reaguoja į naktinės Rusijos „žiaurios“ oro atakos padarinius.
Žuvo mama su trijų mėnesių kūdikiu
Anksčiau buvo pranešta, kad per naktinę Rusijos ataką Kyjive žuvo du žmonės, kaip teigė pareigūnai.
Iš pradžių miesto administracijos vadovas Timūras Tkačenka nurodė, kad vienas iš žuvusiųjų buvo vienerių metų vaikas.
Dabar jis patikslino, kad kūdikiui tebuvo trys mėnesiai.
Kūdikio motina taip pat žuvo per ataką, o abu jų kūnai šį rytą buvo ištraukti iš griuvėsių gelbėtojų komandos, pridūrė Tkačenka.
Rusija tikina Ukrainoje smogusi kariniams taikiniams
13:19
Rusija pakomentavo naktines atakas prieš Ukrainą.
Trumpame pranešime, kurį paskelbė TASS naujienų agentūra, remdamasi Rusijos gynybos ministerija, Maskva teigia, kad buvo apgadinti „karinės pramonės objektai“.
Taip pat teigiama, kad Rusijos pajėgos smogė „transporto infrastruktūros objektams“, kurie esą „naudojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų interesams“.
Be to, buvo taikytasi į dronų gamyklas, ilgų nuotolių dronų saugojimo ir paleidimo vietas, aerodromus, radarų stotis bei vietas, kur rinkosi Ukrainos kariai ir užsienio samdiniai.
Paleido daugiau nei 800 dronų ir raketų
Pasak Ukrainos oro pajėgų, per naktį Rusija paleido 805 dronus.
Be to, buvo paleistos 13 raketų.
Pareigūnų duomenimis, devynios raketos pataikė į taikinius, o dronų smūgiai užfiksuoti 56 atvejais 37 vietovėse visoje Ukrainoje.
Be to, numuštų dronų ir raketų nuolaužos nukrito aštuoniose vietose.
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje naktį žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, paskelbė valdžios institucijos, o pareigūnai pranešė, kad sostinėje Kyjive po atakos užsidegė vyriausybės pastatas.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba sakė, kad smūgiai apgadino kelis Kyjivo daugiaaukščius pastatus, ir „Telegram“ paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip ugniagesiai kovoja su gaisru aukštutiniame aukšte.
