Svarbiausios naujienos
- „Ženklas, kad režimas silpsta“: Kremlius imasi kraugeriškų pokyčių
- Vokiečių generolas įvardijo galimą aukų skaičių Rusijos karo prieš NATO atveju
- Kaip Turkija vos per 17 sekundžių numušė Rusijos naikintuvą
- Rusijoje užsiliepsnojo keleivinis traukinys: pamatykite, kas iš jo liko
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kaip Turkija vos per 17 sekundžių numušė Rusijos naikintuvą
17:00
Rusijos naikintuvams kirtus Estijos oro erdvę, ne kartą buvo paminėtas Turkijos pavyzdys, kurį ši Aljanso narė pademonstravo 2015 m., kai vos per 17 sekundžių numušė į savo oro erdvę iš Sirijos įskridusį Rusijos pajėgų karinį orlaivį Su-24.
Nors penktadienį Estija nepaleido raketų į Rusijos naikintuvus, kurie net 12 minučių praleido šios Baltijos valstybės oro erdvėje, Talinas tikina, kad kariniai orlaiviai vargu, ar galėjo atsitiktinai atsidurti „ne ten, kur reikia“.
Taip pat pabrėžiama, kad lėktuvai nebuvo pridavę savo skrydžio planų, jų atsakikliai buvo išjungti ir nesisekė susisiekti su skrydžių valdymo tarnybomis.
Turkijos pavyzdį šių įvykių kontekste paminėjo ne vienas Europos diplomatas, tarp kurių ir Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė. Pasak jos, Ankara aiškiai parodė, kaip reikia tinkamai reaguoti į tokias provokacijas.
Incidentą su rusų naikintuvais MiG-31 ukrainiečių žiniasklaidai komentavusi Estijos ambasadorė Ukrainoje Anneli Kolk , taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip Turkijos naikintuvas F-16 numušė rusų lėktuvą.
„Situacija Turkijoje buvo šiek tiek kitokia. Taip, jie tris kartus perspėjo rusus, o tada juos numušė turkų naikintuvas, kuriam nevadovavo NATO. O Estijoje savo naikintuvų neturime – danguje budėjo NATO globojami italų lėktuvai. Taigi sprendimą turėtų priimti NATO“, – pažymėjo ambasadorė.
Kaip Turkija numušė rusų naikintuvą
Plačiau skaitykite ČIA.
„Ženklas, kad režimas silpsta“: Kremlius imasi kraugeriškų pokyčių
00:06
Rusijos kariai sulauks dar griežtesnių bausmių, jei atsisakys vykdyti įsakymus – tai numato naujai parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurias jau patvirtino Rusijos vyriausybė. Leidinys „Postimees“ paaiškina, kam to reikia Vladimirui Putinui ir kuo čia dėtas Josifas Stalinas.
Buvęs Rusijos gynybos ministro pavaduotojas, o dabar „Vieningosios Rusijos“ partijos deputatas Valstybės Dūmoje Andrejus Kartapolovas parengė pataisas, sugriežtinančias bausmes pagal du Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius, susijusius su karinėmis veikomis.
Leidinys „Postimees“ išsamiai paaiškina, kaip šie pokyčiai paveiks Rusijos kariuomenę, ko tuo siekia Kremlius ir kokias pasekmes prognozuoja ekspertai – vieno iš jų teigimu, tai rodo, kad Kremliaus režimas silpsta.
„Esame budrūs“: JK grasina Rusijai pasekmėmis dėl provokacijų Europoje
22:58
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pareiškė, kad Londonas kartu su NATO sąjungininkais prireikus priešinsis Rusijos lėktuvams Europos oro erdvėje. Tokį pareiškimą ji paskelbė kalbėdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, praneša „Sky News“.
„Jei reikės atsakyti į orlaivių veiklą NATO oro erdvėje be leidimo – mes tai padarysime“, – sakė Cooper.
Ji pridūrė, kad pastarieji Rusijos veiksmai yra „pavojingi ir neatsakingi“. Pasak jos, tai gali būti bandymas pakirsti suverenių valstybių teritorinį vientisumą ir visos Europos saugumą.
Cooper teigimu, Kremliaus provokacijos Europoje gali atverti kelią tiesioginiam kariniam susidūrimui tarp NATO ir Rusijos. Ji taip pat kreipėsi į Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną:
„Prezidente Putinai, sakau jums: jūsų neatsakingi veiksmai kelia riziką tiesioginiam NATO ir Rusijos ginkluotam susidūrimui. Mūsų aljansas yra gynybinio pobūdžio, bet neapsigaukite: esame pasiruošę imtis visų būtinų priemonių ginti NATO oro erdvę ir teritoriją. Esame budrūs. Esame pasiryžę.“
Leidinys pažymi, kad po Cooper pasisakymo buvo išgirsti panašūs pasmerkimo žodžiai iš Prancūzijos ir Slovakijos diplomatų.
Anksčiau JAV nuolatinis atstovas JT Michaelas Waltzas pareiškė, kad Vašingtonas prireikus gins savo sąjungininkus. Jis pridūrė, kad JAV ragino Rusiją nutraukti provokacijas prieš NATO šalis.
Waltzas taip pat pažymėjo, jog Rusija dar kartą pažeidė NATO oro erdvę, nepaisydama Vašingtono raginimų sustabdyti tokius veiksmus.
Rusija praneša apie dronų ataką Maskvoje
21:35
Maskvos regione pirmadienio vakarą nuaidėjo sprogimai. Rusai skundžiasi neidentifikuotų dronų ataka.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi vietinėmis viešosiomis grupėmis ir Maskvos meru Andrejumi Sobianinu.
Apie 19.30 val. vietos laiku rusiški „Telegram“ kanalai pradėjo skelbti informaciją apie sprogimus Maskvos regione ir pačioje Maskvoje. Vietos gyventojai teigia girdėję daugiau nei 10 sprogimų.
Maskvos meras Andrejus Sobianinas vėliau patvirtino, kad Rusijos sostinę užpuolė nežinomi dronai.
Pasak jo, Rusijos Gynybos ministerija esą sėkmingai atrėmė oro ataką. Anot preliminarios informacijos, oro gynybos pajėgos numušė devynis link Maskvos skridusius dronus. Pranešama, kad žalos nepadaryta.
Primename, kad sprogimai Maskvoje buvo girdėti ir liepos 19-osios naktį — tuomet taip pat buvo pranešta apie dronų ataką. Maskvos meras Sobianinas tada teigė, kad visi dronai buvo numušti netoli miesto.
Liepos 18 d. sprogimai taip pat buvo girdimi Maskvos regione, o Dmitrovo mieste buvo pranešta apie dronų smūgius.
Sikorskis rimtai įspėjo Rusiją
20:56
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje, įspėjo Rusiją dėl tolesnių provokacijų prieš NATO šalis, praneša „Polsat News“.
Posėdžio metu Sikorskis priminė ankstesnį incidentą, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.
Po to jis kreipėsi į Rusijos vyriausybę su „vienu prašymu“.
„Niekas nepalaiko jūsų bandymų užkariauti Ukrainą, ir mūsų neišgąsdinsite. Jei dar viena raketa ar kitas objektas įskris į mūsų erdvę – tyčia ar atsitiktinai – ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, neateikite čia skųstis. Jūs buvote įspėti“, – pabrėžė Sikorskis.
Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šalis be jokių abejonių gins savo oro erdvę ir, jei reikės, naikins ją pažeidžiančius „skraidančius objektus“.
Rugsėjo 19 d. trys Rusijos naikintuvai MiG-31 įskrido į Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos, netoli Vaindlo salos, apie 81 km nuo Helsinkio. Tai buvo jau ketvirtas Rusijos oro erdvės pažeidimas Estijoje nuo 2025 m. pradžios, tačiau trijų naikintuvų skrydis buvo neturintis precedento.
Rugsėjo 10-osios naktį apie dvi dešimtys Rusijos dronų kirto Lenkijos oro erdvę, didelė jų dalis atskrido iš Baltarusijos. Buvo numušti keturi bepiločiai. Rugsėjo 12 d. Lenkijos valdžia patikslino, kad ataka buvo surengta 21 dronu. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo „Gerbera“ tipo masalui naudojami dronai be kovinės galvutės.
Abi šalys dėl šių incidentų rengė konsultacijas su sąjungininkais, remiantis NATO sutarties 4 straipsniu.
Donaldas Trumpas antradienį susitiks su Zelenskiu ir dar dešimties šalių lyderiais
20:52
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar dešimties kitų šalių lyderiais antradienį, rugsėjo 23 d., pranešė Baltųjų rūmų spaudos atstovė Caroline Leavitt.
Pasak jos, Trumpas šį vakarą išvyks į Niujorką prieš 80-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos pradžią. Kartu su juo keliaus ir pirmoji ponia Melania Trump.
„Antradienį prezidentas pasakys svarbią kalbą apie JAV galios atgimimą pasaulyje, savo istorinius pasiekimus per vos aštuonis mėnesius, įskaitant septynių pasaulinių karų ir konfliktų pabaigą“, – teigia Leavitt.
„Reuters“: Rusija reikalauja švelninti sankcijas aviacijai dėl lėktuvų dalių trūkumo
19:55
Rusija ragina aviacijos pramonės lyderius sušvelninti sankcijas, susijusias su lėktuvų atsarginėmis dalimis ir skrydžiais virš užsienio teritorijų, praneša „Reuters“, remdamasi darbo dokumentais ir šaltiniu, susipažinusiu su situacija.
Pasak šaltinio, Maskva laiko Vakarų sankcijas, nukreiptas prieš jos aviacijos sektorių, „neteisėtomis prievartinėmis priemonėmis“.
Pažymima, kad šios sankcijos nutraukė Rusijos prieigą prie užsienietiškų orlaivių ir jų atsarginių dalių. Dėl to Rusijos oro linijos buvo priverstos daugiau nei 700 orlaivių, daugiausia „Airbus“ ir „Boeing“ modelių, atsargines dalis pirkti per netiesioginio importo kelius.
NATO naikintuvai šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
18:46
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot ministerijos, naikintuvai taip pat vieną kartą kilo patruliuoti palei Estijos, Latvijos ir Lietuvos sieną su Rusija bei Baltarusija, taip pat patruliavo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros.
Rugsėjo 17 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti žvalgybinio orlaivio IL-20, skridusio tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos pagrindinę dalį.
Kitą dieną oro policijos naikintuvai kilo atpažinti iš Kaliningrado srities į Rusijos pagrindinę dalį skridusio žvalgybinio orlaivio IL-20.
Abu kartus orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti dviejų orlaivių grupių, skridusių tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Pirmojoje grupėje atpažinti du naikintuvai SU-30 ir SU-35. Antrojoje grupėje oro policijos naikintuvai vyko atpažinti galimai dviejų naikintuvus SU-35S. Atpažintas naikintuvas SU-30, antrojo orlaivio atpažinti nepavyko.
Rugsėjo 19 dieną oro policija kilo atpažinti trijų naikintuvų MIG-31, skridusių tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.
Tą pačią dieną NATO orlaiviai kilo atpažinti dviejų naikintuvų SU-30. Jie skrido iš Kaliningrado srities ir po kurio laiko grįžo atgal. Rugsėjo 20 dieną NATO naikintuvai vykdė identišką misiją.
Visi šie naikintuvai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
Rusijoje užsiliepsnojo keleivinis traukinys: pamatykite, kas iš jo liko
18:15
Pirmadienį dieną Rusijos mieste Kubanėje užsidegė priemiestinis traukinys, važiuojantis maršrutu Krasnodaras – Starominskaja. Pasak Rusijos ekstremalių situacijų ministerijos tarnybos Krasnodaro krašte, degė trys paskutiniai vagonai, gaisro plotas buvo 200 kv. m.
Skelbiama, kad gaisrą pavyko užgesinti, tiesa, iš traukinio, kaip matoma nuotraukose, liko mažai kas. Gelbėjimo tarnybos skelbia, kad keleiviai evakavosi savarankiškai, niekas nenukentėjo.
Plačiau apie tai, dėl ko užsidegė traukinys, skaitykite ČIA.
Vokiečių generolas įvardijo galimą aukų skaičių Rusijos karo prieš NATO atveju
17:57
Vokietijos kariuomenė prognozuoja, kad galimo karo tarp NATO ir Rusijos atveju kasdien turėtų gydyti apie tūkstantį sužeistų karių, interviu naujienų agentūrai „Reuters" pareiškė Centrinės medicinos tarnybos vadas generolas pulkininkas Ralfas Hoffmanas.
Anot jo, galimo konflikto metu sužeistų karių skaičius priklausys nuo mūšių intensyvumo ir jame dalyvaujančių karinių dalinių.
„Realiai kalbant, kalbame apie maždaug tūkstantį sužeistų karių per dieną“, – pažymėjo generolas pulkininkas.
Aljansas jau seniai pasidalijo perspėjimais, kad Maskva gali būti pajėgi pradėti puolimą prieš NATO 2029-aisiais.
Pati Maskva atmeta bet kokias užuominas, kad ji gali ruoštis karui su Aljansu, tačiau naujausi Rusijos naikintuvų ir bepiločių orlaivių įskridimai į NATO teritoriją padidino eskalacijos baimę.
„Reuters“ atkreipė dėmesį, kad po invazijos į Ukrainą pradžios Europos kariuomenės, įskaitant medicinos tarnybas, sustiprino pasirengimą galimam konfliktui su Rusija.
Vokietija taip pat nuolat koreguoja savo medicininių mokymų planus, atsižvelgdama į Rusijos karo prieš Ukrainą pamokas, priduriama straipsnyje.
„Karo veiksmų pobūdis Ukrainoje smarkiai pasikeitė“, – įvertino R.Hoffmannas, nurodydamas, kad nuo šautinių žaizdų pereita prie sprogstamųjų žaizdų ir nudegimų gydymo, kuriuos sukelia dronai ir skraidantys sprogmenys.
Centrinės medicinos tarnybos vadas pažymėjo, kad Ukrainos kariai dažnai negali pakankamai greitai evakuoti sužeistųjų, nes virš jų galvų nuolat zuja dronai. R.Hoffmannas taip pat pabrėžė, kad sužeistuosius reikia ilgai – kartais net kelias valandas – stabilizuoti fronto linijoje.
Pasak vado, sužeistiems kariams reikalingos lanksčios transportavimo galimybės. Visų pirma, jis atkreipė dėmesį, kad Ukraina naudoja greitosios pagalbos traukinius.
Agentūra „Reuters“ teigia, kad dėl šios priežasties Vokietijos kariuomenė svarsto galimybę naudoti traukinius ir autobusus. Ji taip pat plečia medicininės evakuacijos oru pajėgumus, paaiškino R.Hoffmannas.
Jis apskaičiavo, kad reikės maždaug 15 tūkst. lovų visose Vokietijos ligoninėse, kurių bendras pajėgumas siekia 440 tūkst. pacientų. Generolas pulkininkas pridūrė, kad Vokietijos kariuomenės 15 tūkst. medicinos darbuotojų tarnyba bus išplėsta, kad patenkintų būsimus poreikius.
Vokietija ne pirmoji šalis Vakarų Europoje, kuri ėmėsi tokių žingsnių. Rugpjūčio pabaigoje pranešta, kad Prancūzijos ligoninės sulaukė laiško iš Sveikatos apsaugos ministerijos su raginimu pasirengti karui iki 2026 metų kovo mėnesio.
Laiške teigiama, kad sveikatos apsaugos įstaigos turi būti pasirengusios priimti tūkstančius sužeistų Prancūzijos ir kitų šalių karių, jei Europoje prasidėtų plataus masto ginkluotas konfliktas.
Putinas pagrasino Vakarams kariniu atsakymu į „bet kokias grėsmes“
16:57
Pirmadienį Vladimiras Putinas surengė neįprastą šiai savaitės dienai susitikimą su Rusijos saugumo tarybos nariais, po kurio buvo paskelbtas šalies vadovo pareiškimas vietoj įprastos trumpos ištraukos su susitikimo temos paminėjimu. Savo kalboje V.Putinas pareiškė, kad Rusija gali atsakyti į bet kokias grėsmes „ne žodžiais, o taikydama karines ir technines priemones“.
Kalba buvo paskelbta prieš Jungtinių Tautų ir NATO posėdžius, kuriuose planuojama aptarti penktadienį įvykusį Rusijos naikintuvų įsibrovimą į Estijos oro erdvę. Prieš pusantros savaitės į Lenkijos oro erdvę taip pat įsibrovė dvi dešimtys Rusijos dronų.
V.Putinas savo kalbą pradėjo kaltindamas Vakarus, kad jie griauna „konstruktyvių santykių ir praktinio bendradarbiavimo tarp valstybių, turinčių branduolinį ginklą, pagrindą“, cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
„Pabrėžiu, ir niekas neturėtų tuo abejoti: Rusija yra pajėgi atsakyti į bet kokias esamas ir naujai kylančias grėsmes, atsakyti ne žodžiais, o taikydama karines ir technines priemones. Pavyzdys – mūsų sprendimas atsisakyti vienašališko moratoriumo dėl vidutinio ir mažo nuotolio antžeminių raketų dislokavimo“, – sakė V.Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
