Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kilo naujas žodžių mūšis tarp Orbano ir Tusko
16:04
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas emocingai kreipėsi į Vengrijos vadovą Viktorą Orbaną socialiniame tinkle „X“ klausdamas, kieno pusėje – Rusijos ar Ukrainos – jis yra.
Taip Lenkijos vadovas pasisakė po Europos viršūnių susitikime Kopenhagoje nuskambėjusių V.Orbanų prieštaringų žodžių, kad negalima paspartinti Ukrainos paraiškos stoti į Europos Sąjungą ir nereikia jai suteikti paskolos, paremtos įšaldytu Rusijos turtu.
„Premjere Viktorai Orbanai, būtent Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Būtent jie nusprendė, kad gyvename karo metu. Ir tokiu metu vienintelis klausimas – kieno pusėje esate jūs“, – rimtai klausė Lenkijos ministras pirmininkas.
Sureagavo Orbanas
V.Orbanas netruko sureaguoti ir replikavo:
„Gerbiamas ministre pirmininke Donaldai Tuskai. Rusija kariauja. Ukraina kariauja. Vengrija nekariauja. Suprantu, kad tvirtai stovite Ukrainos pusėje. Supraskite, kad mes tvirtai stovime Vengrijos pusėje.
Jūsų klausimas – kas laimės Rusijos ir Ukrainos karą.
Mano klausimas – kaip galime užbaigti karą, išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių ir užtikrinti vengrų saugumą.
Jūs siekiate laimėti karą, kuris, jūsų manymu, priklauso jums. Aš noriu užtikrinti, kad įsivyrautų taika.“
Orbaną kritikavo Merzas
15min primena, kad ES vadovų susitikime priekaištus V.Orbanui išsakė ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Vokietijos lyderis griežtai kreipėsi į Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kaltindamas jį trukdant diskusijoms dėl bloko saugumo poreikių. Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi su pokalbiu susipažinusių asmenų žodžiais.
Susirėmimas įvyko per diskusiją apie tai, kaip Europos Sąjunga galėtų geriau apsisaugoti nuo Rusijos keliamų grėsmių ir paremti Ukrainą.
„Šis ginčas yra naujausia ES nusivylimo V.Orbanu, kuris pasinaudojo savo veto teise, kad užblokuotų sankcijas Rusijai, ir priešinasi Ukrainos narystei ES, apraiška. Jis kilo tuo metu, kai blokas bando susitelkti ties planais atkurti savo gynybą, nes pastaraisiais mėnesiais Rusija daug kartų pažeidė oro erdvę“, – priminė „Bloomberg“.
Tuo pat metu pats V.Orbanas provyriausybinėje interneto svetainėje rašė: „Tai buvo įtemptas, ypač jaudinantis Europos aukščiausiojo lygio susitikimas.“
„Reuters“: „Tomahawk“ raketų tiekimas Ukrainai mažai tikėtinas
00:04
Pagal „Reuters“, remiantis JAV pareigūno ir dar trijų šaltinių pateiktais duomenimis, gali būti, kad amerikietiškų „Tomahawk“ raketų tiekimas Ukrainai neįvyks.
Nurodoma, kad „Tomahawk“ perdavimo nepatogumas gali būti susijęs su tuo, jog esamos atsargos skirti JAV kariniams laivynams ir kitiems tikslams.
Žurnalistų šaltiniai „kvestionavo pateikimo pagrįstumą“ – nerimauta dėl kruizinių raketų, kurių nuotolis siekia 2 500 kilometrų. Manoma, kad Ukrainai gali būti suteikta kitų, trumpesnio nuotolio ginkluotės, rašo straipsnis.
Neįvardytas pareigūnas teigė, kad JAV šių raketų netrūksta. Jis pridūrė, jog Vašingtonas galėtų leisti Europos sąjungininkams įsigyti kitų tolimo nuotolio ginklų ir juos tiekti Ukrainai. Tačiau konkretus „Tomahawk“ perdavimas yra mažai tikėtinas.
Sekmadienį JAV viceprezidentas J.D.Vance teigė, kad Vašingtonas svarsto Ukrainos prašymą dėl „Tomahawk“ raketų. Žiniasklaidos pranešimuose taip pat nurodyta, kad JAV ketina dalytis žvalgybine informacija apie taikinius gilumoje Rusijos teritorijoje.
Ukraina ir JAV ruošiasi dronų susitarimui: „The Wall Street Journal“ atskleidė detales
23:16
Grupė Ukrainos specialistų atvyko į Jungtines Valstijas, kad parengtų istorinį susitarimą su Baltaisiais rūmais, pagal kurį būtų perduota kovose išbandyta dronų technologija Vašingtonui mainais į autorinių teisių atlyginimus ar kitą kompensaciją.
Kaip praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ), numatomas susitarimas, kurį palaiko JAV ir Ukrainos prezidentai Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis, taps svarbiu saugumo santykių tarp Vašingtono ir Kyjivo etapu.
Žurnalistai pažymėjo, kad iki šiol Ukrainos kariai gavo amerikietiškas ginkluotes, ir toliau jas gauna, per Europą, kuriai amerikiečiai parduoda ginklus. Pagal naują susitarimą Ukraina panaudos savo didelę patirtį dronų gamyboje ir naudojime kovose su Rusija. Detalaus susitarimo įgyvendinimas, kuris gali kainuoti milijardus dolerių, tikriausiai užtruks kelis mėnesius, teigė JAV vyriausybės pareigūnas.
„Nors amerikiečių kompanijos gamina pažangius dronus, ukrainiečiai žymiai pažengę masinėje pigių bepiločių orlaivių gamyboje, kurie įrodė savo efektyvumą kovose“, – rašo leidinys.
„Tai tiesiog realybė – mums JAV reikia Ukrainos dronų technologijos“, – sakė Williamas McNulty, UA1 partneris, JAV rizikos kapitalo įmonėje, investavusioje į Ukrainos gynybos įmones.
Galimas susitarimas taip pat turi politinę reikšmę, nes Kyjivas siekia sustiprinti ryšius su D.Trumpu, kuris vis labiau nusivylęs Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimu eskaluoti atakas prieš Ukrainą, ignoruodamas Baltųjų rūmų raginimus taikiai užbaigti karą.
Tai taip pat sudaro sąlygas glaudesniam JAV ir Ukrainos bendradarbiavimui.
Dronų susitarimas yra dalis didesnio paketo, kuris apims atskirą „mega-susitarimą“, pagal kurį Ukraina tikisi įsigyti dešimtis milijardų dolerių vertės ginkluotės iš JAV. Konkrečiai, Ukraina tikisi, kad ginkluotės sandoris apims tolimo nuotolio raketas, kurios padidintų jos smūgio galimybes prieš Rusiją.
Galimas dronų susitarimas taip pat parodo, kaip JAV pramonė galėtų pasinaudoti Ukraina, naujovių technologijų, taktikos ir greito inovacijų diegimo kovos lauke.
JAV vyriausybės pareigūnas nurodė, kad dronų susitarimas skirtas tam, kad Amerikos pajėgos galėtų pasinaudoti Ukrainos konkurenciniu pranašumu šioje srityje. Kyjivas, savo ruožtu, siekia įsigyti modernių amerikietiškų ginklų.
Leidinys pažymėjo, kad tai reiškia „Patriot“ raketų gynybos sistemą, HIMARS GMLRS raketoms, Armijos taktines raketų sistemas (ATACMS) ir JAV oro pajėgų daugiafunkcius naikintuvus.
Leidinys pažymėjo, kad Ukrainos ATACMS sistemų naudojimas prieš taikinius Rusijoje buvo peržiūrimas Pentagonu, ir nuo D.Trumpo administracijos pradžios nė viena sistema nebuvo panaudota prieš Rusijos taikinius.
D.Trumpo atstovai teigė, kad šiuo metu vertina Ukrainos prašymą šiuo klausimu ir patvirtino, kad Ukrainai teikiama žvalgybinė informacija, reikalinga smūgiams energijos infrastruktūrai Rusijoje, kurie atliekami ukrainiečių dronais.
JAV ir Ukraina tiria kelis mechanizmus, kaip palengvinti dronų technologijos perdavimą iš Kyjivo į JAV, teigia šaltiniai, susipažinę su derybomis.
„Tai apima susitarimus, pagal kuriuos Ukrainos įmonės teikia UAV technologijas ir prototipus amerikiečių įmonėms mainais į autorinių teisių atlyginimus, arba susitarimą, pagal kurį Ukrainos įmonė įsteigtų dukterinę įmonę JAV dronų gamybai. Kitas variantas – tiesioginis UAV pirkimas iš Ukrainos JAV kariuomenei“, – rašo leidinys.
Pasak McNulty iš UA1, Ukraina gali gaminti savo dronus už 20–30 proc. Vakarų gamintojų kainos. Analitikai teigia, kad Vakarams labiausiai reikia žinių apie masinę pigių dronų gamybą.
Pratybų metu dingę Norvegijos kariai ieškomi netoli Rusijos sienos
21:59
Šiaurės Norvegijoje ketvirtadienį prasidėjo paieškos darbai, ieškant dešimties karių, kurie dingo po karinės pratybos Rytų Finnmarke, netoli Rusijos sienos, praneša YLE, remdamasi Norvegijos žiniasklaida.
Paieškos buvo pradėtos, kai kariai negrįžo į priskirtą vietą po rytinių pratybų. Norvegijos viešasis transliuotojas NRK pranešė, kad penki iš dingusių karių jau buvo rasti. Tačiau penki vis dar dingę ir jų ieškoma naudojant sraigtasparnius, dronus bei šunis.
Pasak NRK, kariai buvo ieškomi Pykeijos kaimo ir Uuniemi savivaldybės apylinkėse, kurios yra netoli Rusijos sienos.
Policijos operacijų vadovas Jørgen Haukland Hansen NRK sakė, kad dingimo atvejai vertinami rimtai ir yra dvi galimos priežastys. „Viena galimybė – kariai galėjo neteisingai suprasti susirinkimo laiką. Kita galimybė – galėjo nutikti kažkas neįprasto“, – sakė jis.
Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą atakomis aplink Zaporižios atominę elektrinę
21:14
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Kyjivą atakomis aplink Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę ir perspėjo, kad Maskva gali atsakyti tuo pačiu.
„Jie vis dar turi veikiančias atomines elektrines. Kas trukdo mums atsakyti tuo pačiu? Leiskite jiems apie tai pagalvoti“, – sakė Kremliaus šeimininkas, atsakydamas į klausimą apie Zaporižios AE, kuri nuo praėjusios savaitės yra atjungta nuo elektros tinklo.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie galimą grėsmę, sakydamas, kad padėtis Zaporižios AE yra kritinė.
„Dėl Rusijos atakų elektrinė buvo atjungta nuo (...) elektros tinklo. Jai elektra tiekiama iš dyzelinių generatorių“, – sakė V.Zelenskis, bet pridūrė, kad vienas iš atsarginių generatorių sugedo.
Praėjusią savaitę Rusija, kuri dėl atakos prieš elektrinę apkaltino Kyjivą, paskelbė, kad ji gauna atsarginį elektros energijos tiekimą.
Zaporižios atominę elektrinę Rusija perėmė į savo rankas pirmosiomis 2022 metais pradėto karo savaitėmis.
V.Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ji oro smūgiais trukdo remontuoti elektros tiekimo linijas, sakydamas, kad „tai kelia grėsmę absoliučiai visiems“.
Šeši elektrinės reaktoriai, kurie iki karo gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros energijos, buvo išjungti Maskvai perėmus valdžią.
Tačiau elektrinei reikia elektros, kad būtų palaikomos aušinimo ir saugos sistemos, neleidžiančios reaktoriams išsilydyti.
Ką sumanė Kremlius? Karo mašinai – papildomi 400 mlrd. eurų
21:05
Per pastaruosius trejus metus Rusija beveik keturis kartus padidino karines išlaidas, kurios pasiekė aukščiausią lygį nuo Sovietų Sąjungos laikų. Tačiau Kremlius neketina sustoti – per ateinančius trejus metus kariuomenei ir ginklavimuisi bus išleista daugiau nei 400 milijardų eurų, kurių didžioji dalis bus skirta agresyviam karui su Ukraina.
2026-2028 m. laikotarpiu Rusija armijos poreikiams ir ginklų pirkimui išleis 39,543 trilijonus rublių (406 mlrd. eurų), kaip nurodyta šią savaitę vyriausybės Valstybės Dūmai pateiktame biudžeto projekte.
Leidinys TVNET pasakoja, kokius biudžetus ateičiai planuoja Kremlius.
2026 m. Rusijos karinis biudžetas šiek tiek sumažės – iki 12,93 trilijono rublių (133,6 mlrd. eurų), palyginti su 13,49 trilijono rublių šiais metais.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis perspėjo: Rusija pajus galingus Ukrainos smūgius ilgojo nuotolio dronais
20:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs tikras, kad Rusija patirs galingus Ukrainos dronų ilgojo nuotolio smūgius.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, Ukrainos vadovas tai sakė bendroje spaudos konferencijoje su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen Kopenhagoje.
„Mes niekada nepuolėme civilinės infrastruktūros Rusijoje. Mes visada tik atsakėme į jų atakas prieš mūsų energetikos sektorių. Iš pradžių, tai buvo prieš kiek daugiau nei metus. Tada neturėjome pajėgumų atsakyti.
Ir jūs prisimenate, kai jie sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimus Ukrainoje – įvyko daug baisių dalykų... Dabar mes galime atsakyti. Ir jie jaučia mūsų stiprius atsakymus“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainai dar reikia daugiau finansavimo, kad galėtų atsverti Rusijos pajėgumus. „Rusai kasdien naudoja 500–600 dronų, o mes – 100–150. Aš kalbėjausi su savo partneriais. Gavę daugiau lėšų, tapsime stipresni ir labiau suderinami dėka ilgojo nuotolio dronų. Tada Rusijos visuomenė turės daugiau klausimų savo lyderiams. Tai svarbu“, – akcentavo Ukrainos prezidentas.
Pasak V.Zelenskio, iki šiol Ukraina ilgojo nuotolio taikinius Rusijos teritorijoje atakavo tik ukrainietiškais ginklais.
„Po savo susitikimo su JAV prezidentu mes galbūt turėsime kažką daugiau. Nežinau. Pamatysime“, – sakė jis.
Savo ruožtu Danijos premjerė pažymėjo, kad Ukraina vis dar turi neišnaudotų galimybių ginklų gamyboje.
„Aš paprašiau sąjungininkų suteikti daugiau išteklių, daugiau finansavimo gamybos linijoms Ukrainoje“, – teigė M.Frederiksen.
Smūgis Maskvai: Vengrija pasirašė rekordinį dujų kontraktą su Prancūzija
19:36
Vengrija pasirašė didžiausią savo istorijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimo sutartį su Prancūzijos bendrove „Engie“ – tai jau antras toks sandoris per pastaruosius du mėnesius, kuris padės diversifikuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad ragins Vengriją nustoti pirkti rusišką naftą, siekiant didinti spaudimą NATO sąjungininkams nutraukti energetinius ryšius su Maskva dėl karo Ukrainoje.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tada atsakė, kad atsisakymas rusiškos energijos tiekimo būtų „katastrofa“ šalies ekonomikai.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Emmanuelis Macronas: artimiausiu metu „norinčiųjų koalicija“ surengs derybas dėl šešėlinio laivyno
19:24
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė, kad Europos vadovaujamos „norinčiųjų koalicijos“ kariniai vadai artimiausiomis dienomis surengs derybas dėl Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno.
„Artimiausiomis dienomis mūsų štabų vadovai, koordinuojant su NATO ir bendradarbiaujant „norinčiųjų koalicijos“ rėmuose, susitiks, kad parengtų bendras priemones „šešėlinio laivyno“ stabdymo politikos įgyvendinimui artimiausiomis savaitėmis“, – žurnalistams Danijos sostinėje sakė prezidentas.
Anksčiau ketvirtadienį E.Macronas paragino Europą imtis koordinuotų veiksmų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ ir sekti jo šalies pavyzdžiu sulaikant laivus, kurie naudojami Vakarų sankcijoms apeiti ir Maskvos karui Ukrainoje remti.
E.Macronas pažymėjo, kad senstančių tanklaivių sulaikymas yra „labai svarbus, nes sulaikydami šiuos laivus, net ir kelioms dienoms ar savaitėms, ir priversdami juos organizuotis kitaip, jūs sunaikinate jų verslo modelį“.
Maskva kaltinama tuo, kad naudojasi senstančių tanklaivių „šešėliniu laivynu“ siekdama apeiti Vakarų šalių įvestas sankcijas dėl 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Trečiadienį Prancūzijos prezidentas sakė, kad Paryžius šiuo metu tiria „rimtus nusikaltimus“, susijusius su Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviu.
Tuo metu Prancūzijos prokurorai kiek vėliau pranešė, kad šalies pareigūnai sulaikė du su Rusija siejamo tanklaivio „Boracay“ įgulos aukšto rango narius.
Šis Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivis, kaip rodo naujienų agentūros AFP atlikta laivų sekimo svetainės „VesselFinder“ duomenų analizė, rugsėjo 22–25 dienomis plaukė prie Danijos krantų. Tuo metu virš Danijos skraidė neatpažinti dronai.
Su Benino vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis „Boracay“, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.
Nuo rugsėjo 22-osios paslaptingų dronų buvo pastebėta visoje Danijoje, virš oro uostų ir karinių objektų. Dėl to teko trumpam uždaryti kelis oro uostus, buvo uždrausti visi civiliniai dronų skrydžiai iki penktadienio.
Putinas: Rusija turės „įtikinamą atsaką“ į Europos „militarizaciją“
19:15 Atnaujinta 20:57
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „reikšmingą“ atsaką į „Europos militarizaciją“.
„Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją“, – Pietų Rusijoje vykstančiame užsienio politikos forume sakė jis.
„Rusijos atsakomosios priemonės neužtruks. Atsakas į tokias grėsmes bus labai reikšmingas“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.
„Rusija niekada neparodys silpnumo ar neryžtingumo“, – tęsė V.Putinas.
Santykiai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) pasiekė neregėtas žemumas po to, kai prieš daugiau nei trejus metus Maska pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Bijodama dėl saugumo, ES ėmė stiprinti savo gynybą.
Dronų incidentai Danijoje, įsiveržimai į oro erdvę Estijoje ir Lenkijoje sukėlė baimių, jog Rusijos invazija Ukrainoje gali išplisti ir į ES valstybių teritoriją.
Tačiau ketvirtadienį V.Putinas apkaltino Europą „isterija“, teigdamas, kad tokių veiksmų imamasi siekiant pateisinti augančias karines išlaidas.
„Tiesiog nusiraminkite“, – sakė jis.
„Jis turi ką prarasti“: buvęs JK gynybos ministras pateikė planą, kaip sustabdyti Putiną
19:08
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Ukrainai dar nepavyko nugalėti Rusijos kare, – Vakarai ilgą laiką neteisingai suprato Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną. Tokią nuomonę straipsnyje „The Telegraph“ išsakė buvęs Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
„Atėjo laikas priversti Putiną suprasti, kad jis iš tikrųjų turi ką prarasti. Problema ta, kad Vakarai per visą šį laiką jo nesuvokė tinkamai. V.Putinas – pats tikriausias menkas tironas, gyvenantis fantazijų ir romantizuotų carinių prietarų pasaulyje“, – rašė buvęs britų gynybos ministras.
B.Wallace'as priminė, kad V.Putinas dažnai iškraipo istoriją, kad ji atitiktų jo naratyvą, ir pažymėjo, jog Vakarai tam nepakankamai rimtai žiūrėjo. „Jeigu suprasite šį žmogų, rasite sprendimą šiam karui. Jei rasi laiko paskaityti vieną iš V.Putino klaidingų kalbų ar rašinių, suprasi, kas jį veda. Akivaizdu, kad V.Putino ego ir fantazijos atvedė Rusiją ten, kur ji yra šiandien“, – pabrėžė buvęs ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Kremlius yra apsėstas Krymo išlaikymo savo kontrolėje. Pasak B.Wallace'o, V.Putinas laiko Ukrainos pusiasalį „Rusijos ilgai prarastos imperinės karūnos brangakmeniu“.
Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministras mano, kad kol Krymas bus saugus, saugus jausis ir V.Putinas. „Jo nuomone, Ukraina turėtų kelti grėsmę Krymui taip, kad pusiasalis Rusijos požiūriu taptų nebegyvenamas ir nepriimtinas.“.
„Ukrainai nereikia užimti pusiasalio (tai, pripažįstu, būtų nepaprastai sunku, jei ne neįmanoma), bet ji privalo jį pribaigti. Rusų laivynas jau buvo išstumtas iš Sevastopolio. Reikia sunaikinti Krymo vandens ir elektros tiekimą. Galiausiai – nugriauti Kerčio tiltus, kad tiekimas per sausumos jungtį šiauriau Azovo jūros vyktų per Ukrainos ugnį. Ukraina turi kasdien lieti dronus ant Krymo“, – savo planą apibūdino B.Wallace'as.
Buvęs gynybos sekretorius taip pat ragino Londoną padėti Ukrainai tiekdama jūrinės ir oro žvalgybos dronus.
Jis mano, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas turėtų kuo greičiau perduoti Ukrainai „Taurus“ tipo raketas.
„Jeigu yra technologija, tinkama tokio tipo karui, tai yra dronai (kruizinės raketos, tokios kaip „Taurus“ ar „Storm Shadow“, iš esmės yra greitesni ir pažangesni dronai). Šiuo metu Vakarai ir Ukraina turi pranašumą šioje srityje, ir šią kovą galima laimėti“, – užbaigė B.Wallace'as.
