Svarbiausios naujienos
- „Spiegel“: Vokietija rengė Rusijos karius dar prieš Krymo aneksiją
- Putinas pareiškė, kad Rusija nori sureguliuoti karą su Ukraina
- Netikėtas Trumpo atsakas dėl Nobelio taikos premijos: „Ačiū, prezidente Putinai!“
- Dronų smūgiai su 105 kg sprogmenų: trenkė Rusijos karinėms bazėms okupuotose teritorijose
- Putinas pasigyrė naujuoju Rusijos ginklu: „Bandymai buvo sėkmingi“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas pareiškė, kad Rusija nori sureguliuoti karą su Ukraina
16:16 Atnaujinta 16:38
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskva rengia darbus, kuriais siekiama sureguliuoti Rusijos karą prieš Ukrainą remiantis principais, aptartais per jo aukščiausiojo lygio susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Aliaskoje.
Tai V.Putinas pareiškė penktadienį per Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) valstybių vadovų tarybos posėdį, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Kremliaus šeimininkas taip pat pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimus „Tomahawk“ smūgius Kremliui.
Putinas: „Zelenskio grasinimai smogti Kremliui „Tomahawk" raketomis – bandymas pasirodyti“
„Zelenskio grasinimai smogti Kremliui „Tomahawk" raketomis yra ne tik šantažas, bet ir bandymas pasirodyti“, – pareiškė V.Putinas.
Kartu jis pažymėjo, kad „branduolinio ginklavimosi varžybos jau prasidėjo“ ir Rusija atsakys tuo pačiu, „jei kai kurios šalys nuspręs išbandyti branduolinį ginklą“.
Susitikime, be V.Putino, dalyvavo Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos, Turkmėnijos, Uzbekijos ir Azerbaidžano vadovai, taip pat autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Rugpjūčio 15 d. D.Trumpas ir V.Putinas pirmą kartą nuo 2018 m. susitiko JAV Aliaskos valstijoje, Elmendorfo oro pajėgų bazėje netoli Ankoridžo.
Po susitikimo abu vadovai surengė trumpą spaudos konferenciją. D.Trumpas derybas pavadino „produktyviomis“, tačiau teigė, kad jiems nepavyko visiškai susitarti dėl kelių „svarbių klausimų“. Derybose nebuvo pasiektas susitarimas dėl Ukrainos, tačiau jis buvo aptartas, ir Kyjivas turi jį „priimti“, sakė JAV prezidentas, nepatikslindamas jo turinio.
V.Putinas savo ruožtu pakartojo įprastą propagandą apie „broliškas tautas“, karo „pagrindines priežastis“ ir „norą“ siekti taikos. Jis teigė, kad derybos su D.Trumpu gali atverti kelią taikai, ir tvirtino sutinkantis su teze, kad Ukrainai reikia saugumo.
Išanalizavę Rusijos vadovo pareiškimus bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu, JAV analitikai nurodė, kad Kremliaus šeimininkas dar kartą pademonstravo, jog nepakeitė savo požiūrio į Ukrainos suverenitetą ir tebėra nesuinteresuotas sąžiningomis taikos derybomis.
Rugpjūčio 16 d. po aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje V.Putinas pareiškė norįs „kuo greičiau nutraukti karo veiksmus Ukrainoje“ ir pakartojo pasakojimą apie „pagrindines konflikto priežastis“. Jis taip pat pridūrė, kad jų pašalinimas turėtų būti tolesnio karo su Ukraina sureguliavimo pagrindas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:45
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nyderlandai skirs 200 mln. eurų Ukrainos energetikos sektoriaus apsaugai nuo Rusijos atakų
23:19
Nyderlandai skirs 200 mln. eurų, kad sustiprintų Ukrainos priešdronines pajėgas, praneša „Bloomberg“, remdamasis šalies gynybos ministru Rubenu Brekelmansu.
„Šias lėšas skirsime priešdroninėms sistemoms, galinčioms numušti dronus Ukrainoje, kurių skubiai reikia – tai dar kartą matėme praėjusią naktį. Čia vyko didelio masto oro smūgiai, kurie turėjo reikšmingą poveikį, nes daugiausia buvo taikoma vietinei energetikos infrastruktūrai“, – sakė ministras interviu žiniasklaidai, būdamas Ukrainoje.
Pasak R.Brekelmanso, Nyderlandų ir Ukrainos įmonės galėtų bendromis pastangomis didinti tokių dronų gamybą, kurdamos jungtines įmones.
Ministras pabrėžė, kad tokios investicijos turi daugybę privalumų, nes taip „Nyderlandai natūraliai daugiau sužino apie šias sistemas ir užmezga ryšius su kūrėjais bei gamintojais“.
Politikas pridūrė, kad tokia priemonė yra būtinybė, nes „visa NATO aljansas per artimiausius kelerius metus turi turėti daugiau tokių priešdroninių sistemų“.
„Tai būdas patirtį, įgytą Ukrainoje, perkelti į Nyderlandus“, – užtikrino R.Brekelmansas.
Ukraina pasirengusi paliauboms su Rusija olimpinių žaidynių metu
23:01
Ukraina palaiko Italijos pasiūlymą dėl pasaulinių paliaubų 2026 metų Žiemos olimpinių varžybų, kuri vyks vasario 6–22 d., metu. Tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus, remdamasis RBC-Ukraine.
„Mes palaikome šį raginimą. Tačiau reikia prisiminti, kad Rusija ne kartą kėlė karus per olimpines paliaubas. Rusija įsiveržė į Gruziją per olimpines paliaubas. Rusija įsiveržė į Ukrainą per olimpines paliaubas“, – sakė atstovas.
Pasak H.Tychyjaus, tokie Rusijos veiksmai nėra atsitiktiniai – olimpiados metu visas dėmesys sutelkiamas į sporto renginius, o „tokio dėmesio šešėlyje Rusija vykdė nusikaltimus“.
H.Tychyjus pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi paliauboms ne tik olimpiados metu, bet jau dabar. Jis priminė, kad Ukrainos valdžia seniai sutiko su JAV pasiūlymu dėl paliaubų, tačiau Rusija jį ignoruoja.
„Jeigu Rusijai reikia „Olimpinių paliaubių“, tebūnie. Tačiau mes principo požiūriu reikalaujame, kad tai įvyktų dar prieš olimpiadą. Manau, Italijos ministro pareiškimas taip pat siekia paskatinti Rusiją įsitraukti į taikos procesą, pradėti reikšmingą diplomatinį dialogą ir žengti tikrus žingsnius taikos link“, – pridūrė atstovas.
Zelenskis apie galimą Maskvos elektros tiekimo sutrikimą: „Žinome, ką daryti“
22:09
Ukraina privalo atsakyti po Rusijos teroristinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą. Ukrainos vadovybė jau turi supratimą, kokių veiksmų imtis toliau.
Apie tai praneša RBC-Ukraine, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos konferencija.
Žurnalistai paklausė valstybės vadovo, ar Ukraina planuoja organizuoti elektros tiekimo sutrikimus Maskvoje.
„Mūsų užduotis po smūgių – atsakyti priešui. Mūsų pagrindinė užduotis – pirmiausia apginti save“, – atsakė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad priešas kaupia ginklus ir laukia lietaus bei rūko, nes tokios oro sąlygos trukdo oro gynybai, ypač aviacijai.
„Jie žino, ką daro. Ir mes žinome, ką turime daryti“, – pridūrė jis.
Zelenskis: Ukraina siūlys JAV „Mega sandorį“ dėl oro gynybos sistemų ir raketų
21:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos delegacija pasiūlys Jungtinėms Valstijoms sudaryti susitarimą dėl oro gynybos sistemų, HIMARS artilerijos sistemų ir ATACMS taktinės raketos modifikacijos įsigijimo.
Apie tai valstybės vadovas paskelbė per spaudos konferenciją, į kurią, kaip praneša portalas „Suspilne“.
„Mega sandoris“ su JAV
V.Zelenskis šiuos planuojamus susitarimus pavadino „Mega sandoriu“ dėl ginklų pirkimo iš Jungtinių Valstijų.
„Svarbiausia šio sandorio dalis – oro gynybos sistemos. Esame pasirengę jas pirkti ir įgyvendinti įvairias programas. Viena jų – PURL. Taip pat yra dvišaliai susitarimai. Partneriai supranta, kad reikia skirti lėšų oro gynybos sistemoms, pirmiausia amerikietiškoms, bet ne tik“, – sakė prezidentas.
Pirmenybė – „Patriot“ sistemoms
Pasak V.Zelenskio, Ukrainos delegacija pirmiausia aptars „Patriot“ oro gynybos sistemų įsigijimą, kurias Ukraina jau naudoja savo gynybai.
„Gauname teigiamų signalų dėl lėšų, gautų iš įšaldytų Rusijos aktyvų, panaudojimo. Tai ne tiesioginis lėšų atsiėmimas, o alternatyvi schema per partnerių garantijas. Labai norėčiau, kad prie PURL programos prisijungtų Jungtinė Karalystė. Turime labai tvirtus ir gerus santykius“, – pabrėžė jis.
Ilgojo nuotolio pajėgumai
Valstybės vadovas taip pat pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikalingi ginklai ne tik gynybai, bet ir tolimojo nuotolio smūgiams.
Į šią kategoriją įeina HIMARS, ATACMS ir TOMAHAWK raketos, kurios, anot prezidento, yra būtinos siekiant sustiprinti Ukrainos pajėgumus fronte.
Ukrainietis gydytojas Donecke – septynerių nelaisvės metų istorija
21:00
Ukrainietis Jurijus Šapovalovas – Donecko gyventojas, čia gimęs, gydytojas su 30 metų darbo stažu. Iki Rusijos okupacijos pradžios 2014 m. jis dirbo neurofiziologu regioninės ligoninės diagnostikos centre. Ne darbo metu Jurijaus aistra buvo kaktusai: jis surinko didelę kolekciją ir vadovavo vietiniam šių augalų mėgėjų klubui.
Po Donecko okupacijos pradžios Jurijus nusprendė likti mieste. Slapyvardžiu „Zališenets Donetskyj“ („Donecko pasilikėlis“) jis pasakojo „Twitter“ apie tai, kaip keičiasi miestas, esantis Rusijos valdžioje. 2018 m. sausio mėn. jį sulaikė vadinamosios „DNR valstybės saugumo ministerijos“ (MGB) darbuotojai. J.Šapovalovas buvo apkaltintas šnipinėjimu Ukrainos naudai ir nuteistas 13 metų kalėti. „DNR“ kalėjimuose jis praleido 7 metus, 7 mėnesius ir 3 dienas ir buvo paleistas tik 2025 m. rugpjūčio 14 d., kai Ukraina ir Rusija surengė dar vienus karo belaisvių ir civilių mainus.
Apie tai, ką jis patyrė okupacijos metu ir kalėjime, J.Šapovalovas papasakojo „Laisvės radijo“ Ukrainos tarnybos projektui „Donbaso realijos“.
„Aš pasirinkau poziciją – likti ir išsaugoti Ukrainą ten“
– 2014 m. pavasarį jūs galėjote įsivaizduoti, kad jūsų miestas, kaip ir Krymas, gali būti okupuotas?
– Tuo metu aš net negalėjau įsivaizduoti, kad visa tai baigsis tikra okupacija. Mes supratome, kad visos prorusiškos akcijos Donecke buvo dirbtinai organizuotos. Tai buvo tarsi spektaklis. Matėme, kad aktyvistai į šiuos mitingus buvo vežami kažkur iš Rostovo pusės, o mases sudarė Donecko močiutės, kurioms dalyvavimas tokiuose mitinguose buvo tarsi pramoga.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Spiegel“: Vokietijos kariškiai rengė Rusijos armiją dar iki Krymo užgrobimo
20:52
Dar prieš Krymo aneksiją vokiečių kariniai instruktoriai mokė Rusijos karius šiuolaikinių kovos metodų, o ginklų gamybos bendrovė „Rheinmetall“ galėjo tikėtis kelių šimtų milijonų eurų vertės sandorio su Maskva, rašo leidinys „Spiegel“.
Bundesvero įsteigtas kovinio rengimo centras Altmarke, sukurtas po sovietų kariuomenės išvedimo, tapo pavyzdžiu Rusijos kariniams mokymams. Specialiai pastatyti miesteliai, lazeriniai simuliatoriai ir „Duel Simulator“ sistema leido imituoti tikras kovines situacijas be šovinių naudojimo.
2011 m., Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyva, buvo planuojama sukurti tinklą modernių kovinio rengimo centrų šalyje, ypač Mulino mieste. „Rheinmetall“ turėjo tiekti įrangą ir technologijas, kurių vertė siekė iki vieno milijardo eurų.
Vokietijos vyriausybė, nepaisydama kai kurių pareigūnų abejonių, projektą palaikė, tikėdamasi stiprinti pasitikėjimą tarp abiejų šalių kariuomenių. Bendradarbiavimas tęsėsi iki 2014 metų, kai po Krymo aneksijos Vokietijos valdžia sustabdė visus tiekimus ir atšaukė eksporto licencijas.
„Rheinmetall“ nuo sandorio atsiribojo, nurodydama, kad tuo metu susidūrė su politiniu spaudimu.
Zelenskis paaiškino, kodėl šį kartą Rusijos ataka buvo veiksminga
20:19
Nepalankios oro sąlygos smarkiai sumažino Ukrainos oro gynybos efektyvumą atremiant masinę Rusijos ataką praėjusią naktį. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN korespondentas.
Ukrainos valstybės vadovas pažymėjo, kad pagrindiniai Rusijos smūgiai šiąnakt buvo nukreipti į keturis Ukrainos regionus.
„Tai ne pirmas toks smūgis. Manau, kad oro sąlygos sumažino mūsų gynybos veiksmingumą maždaug 20–30 procentų. Ir, mano manymu, būtent tai lėmė šį rezultatą“, – sakė V.Zelenskis.
„Tai stiprus smūgis, bet tikrai ne mirtinas“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, Ukraina daro viską, ką gali, tačiau būtina tolesnė sąjungininkų parama.
„Mūsų partneriai turi padėti. Amerika turi parodyti Putinui ryžtą. Partneriai neturi pasiduoti – jie privalo remti Ukrainą. Ir aš tikiu, kad ukrainiečiai elgiasi teisingai,“ – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad lietingi orai trukdo plačiau naudoti aviaciją.
V.Zelenskio teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra mažiausiai 203 svarbūs objektai, kuriems būtina oro gynybos apsauga. Prezidentas pridūrė, kad iš viso tokių potencialių taikinių, į kuriuos gali būti nukreiptos Rusijos atakos, yra kur kas daugiau.
Melania Trump teigia sulaukusi Putino atsako į savo laišką dėl ukrainiečių vaikų
19:19
JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį, spalio 10 d., pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsakė į jos laišką dėl deportuotų ukrainiečių vaikų, ir nuo to laiko jie palaiko tiesioginį bendravimą.
Kalbėdama Baltuosiuose rūmuose, pirmoji ponia sakė, kad V.Putinas atsakė į jos laišką raštu ir „išreiškė norą dirbti tiesiogiai su manimi“, taip pat pateikė išsamią informaciją apie Rusijoje esančius ukrainiečių vaikus. Pasak jos, nuo to laiko tarp jų vyksta reguliarūs kontaktai dėl šių vaikų gerovės, o per pastaruosius tris mėnesius įvyko keli susitikimai ir derybos.
„Mano atstovas tiesiogiai bendradarbiavo su Putino komanda, kad užtikrintų vaikų suvienijimą su šeimomis tarp Rusijos ir Ukrainos. Per pastarąsias 24 valandas aštuoni vaikai jau buvo sugrąžinti pas artimuosius.
Trys iš jų buvo atskirti nuo šeimų ir išvežti į Rusiją dėl kovų fronto linijose. Dar penki buvo atskirti nuo šeimos narių kitoje sienos pusėje, tarp jų – mažametė mergaitė, kuri buvo suvienyta su šeima Rusijoje“, – pranešė JAV prezidento žmona.
M.Trump teigė, kad agresorė valstybė Rusija „parodė norą pateikti objektyvią ir išsamią informaciją apie dabartinę situaciją“ dėl deportuotų vaikų. Anot jos, Rusijos pusė perdavė kiekvieno iš aštuonių vaikų biografijas ir nuotraukas, taip pat sąrašą „socialinių, medicininių ir psichologinių paslaugų“, kurias jie gavo. Šią informaciją, pasak jos, patvirtino ir JAV vyriausybė.
Pirmoji ponia taip pat informavo, kad Kremlius sutiko dėl šeimų suvienijimo ir tiems vaikams, kurie neseniai sulaukė 18 metų. Ji pridūrė, kad jau vyksta pasiruošimas dar didesnio vaikų skaičiaus grąžinimui.
„Tikiuosi, kad taika ateis greitai, ir ji gali prasidėti nuo mūsų vaikų“, – sakė M.Trump, užbaigdama savo trumpą kalbą ir išėjusi neatsakiusi į žurnalistų klausimus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš Aliaskos viršūnių susitikimą perdavė Rusijos diktatoriui žmonos laišką. Vėliau visas laiško tekstas buvo paskelbtas žiniasklaidoje – jame M.Trump kreipėsi į Kremliaus vadovą, ragindama saugoti vaikus ir rūpintis ateities kartomis visame pasaulyje.
Primename, kad Jeilio universiteto (JAV) tyrėjų komanda birželį pranešė, jog Rusijoje gali būti laikoma apie 35 tūkst. ukrainiečių vaikų, laikomų dingusiais. Kai kurie iš jų buvo įvaikinti rusų šeimose, kiti perkelti į karinius stovyklas ar internatus. Ukraina patvirtina, kad į Rusiją neteisėtai išvežta daugiau nei 19 tūkst. vaikų.
Netikėtas Trumpo atsakas dėl Nobelio taikos premijos: „Ačiū, prezidente Putinai!“
18:55
„Ačiū, Prezidente Putinai!“, – taip JAV vadovas Donaldas Trumpas sureagavo socialiniame tinkle „Truth Social“ apie pastarojo pastabas dėl Nobelio taikos premijos ir to, kiek D.Trumpas jos vertas.
JAV prezidentas pacitavo V.Putino žodžius, kad D.Trumpas „sprendžia sudėtingas problemas, krizes, kurios trunka dešimtmečius“. Po tokių V.Putino žodžių D.Trumpas tarė „Ačiū“.
„Vertas ar nevertas dabartinis JAV prezidentas Nobelio premijos, aš nežinau. Bet jis realiai daug daro, kad išspręstų tokias sudėtingas, dešimtmečiais besitęsiančias krizes. Tikrai žinau, kad Ukrainos krizės klausimu jis iš tiesų to siekia. Kai kas pavyko, kai kas nepavyko, galbūt mums dar pavyks padaryti remiantis susitarimais ir derybomis Ankoridže, tačiau jis tikrai stengiasi. Dirba prie šitų klausimų. Taikos siekimo ir sunkių tarptautinių situacijų sprendimo“, – sakoma vaizdo įrašo ištraukoje, kurioje V.Putinas kalba rusiškai.
15min primena, kad D.Trumpas labai tikėjosi, jog penktadienį gaus Nobelio taikos premiją, tačiau ji buvo paskirta Venesuelos opozicijos aktyvistei Mariai Corinai Machado.
D.Trumpą premijai nominavo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad D.Trumpas bus vertas premijos, jei jam pavyks sustabdyti karą Ukrainoje.
-
Zelenskis grasina palikti Belgorodą ir Kurską be elektros: Kremlius įsiuto
-
Buvusi imperija Putinui nebepaklūsta: „Bloomberg“ paaiškino, kaip Vakarams tuo pasinaudoti
-
15 metrų skersmens krateriai: Ukraina naujaisiais ginklais smogė FSB būstinei Kryme
-
Rusai nusitaikė į naują strateginį tikslą: žengia link didelio miesto
