Svarbiausios naujienos
- „Kremlius pereina į naują etapą“: štai ką Rusija jau išmoko – tai turėtų kelti nerimą Vakarams
- Rusija gali pašaukti rezervistus: analitikai apskaičiavo, kiek jų šiuo metu yra
- Rutte: Rusijos karas prieš NATO nebūtų panašus į karą Ukrainoje
- „Yra stiprių idėjų“: Zelenskis atskleidė, ką žada aptarti su Trumpu
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rutte: Rusijos karas prieš NATO nebūtų panašus į karą Ukrainoje
22:31
Jei Rusija bus „pakankamai kvaila“, kad užpultų NATO, tai taps atviru karu tarp Rusijos ir Aljanso. Apie tai NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė spalio 13 dieną per Aljanso parlamentinę asamblėją Liublianoje, rašo „La Repubblica“.
„Tikimės, kad tai niekada neįvyks. Bet jei Rusija bus tokia kvaila, kad mus užpuls, tai bus atviras karas tarp Rusijos ir NATO“, – sakė Rutte.
Pasak jo, galimas karas tarp Rusijos Federacijos ir NATO skirtųsi nuo karo, kuris šiuo metu vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Jis skirsis nuo karo tarp Rusijos ir Ukrainos dėl daugelio priežasčių, kurių dabar negaliu išsamiai paaiškinti, nes nenorime suteikti jiems informacinio pranašumo, bet šis karas bus kitoks“, – pažymėjo jis.
Primename, kad spalio 10 dieną Estija uždarė kelią, einantį per Rusijos teritorijos dalį, dėl įtartinos karių veiklos kelyje, kuris kerta vadinamąją Saatse teritoriją Rusijoje. Pirminiais duomenimis, rusų karių grupę sudarė maždaug dešimt asmenų. Jie stovėjo kelio viduryje, kuriuo naudojasi ir estai. Estijos policijos ir pasienio apsaugos valdybos atstovai teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl visuomenės saugumo.
ISW analitikai teigia, kad Rusija pradėjo „nulinę fazę“ ruošiantis karui su NATO. Jie pažymėjo, kad vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymas Estijos pasienyje rodo informacinės ir psichologinės platformos kūrimą galimam būsimam kariniam konfliktui.
Respublikonų kongresmenas Donas Baconas įvertino grėsmę, kurią Rusija kelia NATO. Jis pavadino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną grėsme, vadindamas jį „į kampą įspeista žiurke“, veikiančia iš nevilties. Kongresmenas taip pat paragino Estiją ir kitas NATO šalis būti budrias prieš Rusiją, sakydamas, kad Aljansas turi veikti dabar.
Rusai smogė Charkivui: apgadinta medicinos įstaiga, yra sužeistų
00:24
Spalio 13-osios vakarą Rusijos kariuomenė atakavo Charkivą KAB aviacijos bombomis. Saltivkos rajone kilo gaisras, apgadinta medicinos įstaiga, pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas ir Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synegubovas.
Apie 22:00 val. Terechovas pranešė, kad Rusijos kariuomenė smogė Charkivui KAB bombomis.
Pagal turimą informaciją, smūgiai buvo suduoti į Slobidskio rajoną.
Didelis gaisras taip pat užfiksuotas Saltivkos rajone.
Vėliau meras pranešė, kad smūgis pataikė į medicinos įstaigos teritoriją – preliminariai sunaikintas vienas pagalbinis pastatas.
Be to, trys Charkivo rajonai liko be elektros dėl smūgių miestui, pranešė Terechovas.
Pasak Synegubovo, buvo apgadinti medicinos įstaigos langai, o pacientai, buvę viduje, buvo perkelti į kitą ligoninę. Iš viso perkelti 57 pacientai.
Užsidegė garažas, kurio plotas – 85 kvadratiniai metrai, apgadinta 17 automobilių.
Po vidurnakčio, spalio 14 dieną, Synegubovas patikslino, kad dėl priešiško smūgio Charkive nuo skeveldrų ir stiklo sužeisti šeši žmonės.
Be to, kai kurie medicinos įstaigos pacientai Saltivkos rajone patyrė ūmią streso reakciją.
Rusija gali pašaukti rezervistus: analitikai apskaičiavo, kiek jų šiuo metu yra
23:16
Rusijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį panaudoti rezervines pajėgas misijoms už šalies ribų ginkluotų konfliktų metu, praneša „Defense Express“.
Leidinys pažymi, kad toks karių įtraukimas į ginkluotąsias pajėgas būtų galimas be mobilizacijos ir taikos metu, o ne tik karo metu, kaip yra dabar.
Analitikai prognozuoja, kad dokumentas greitai praeis visus balsavimus Rusijos parlamente ir netrukus įsigalios. Nurodoma, kad, priklausomai nuo poreikio, toks sprendimas gali būti oficialiai priimtas per kelias dienas.
Leidinys paaiškina, kad šie pakeitimai bus taikomi būtent Rusijos rezervistams – asmenims, pasirašiusiems sutartį su vadinamuoju Rusijos gynybos ministerijos rezervu.
„Yra stiprių idėjų“: Zelenskis atskleidė, ką žada aptarti su Trumpu
21:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad šią savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad aptartų oro gynybos klausimus ir didesnį spaudimą Rusijai.
Susitikimas planuojamas po dviejų telefoninių pokalbių tarp prezidentų savaitgalį, kurių metu jie aptarė „Tomahawk“ raketų pardavimą ir būdus užbaigti karą su Rusija, o Ukrainos delegacija tuo pat metu pradėjo savaitę trunkančias derybas su amerikiečių kolegomis Vašingtone, rašo „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris.
Volodymyras Zelenskis, surengęs bendrą spaudos konferenciją su Kaja Kallas, Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai, Kyjive taip pat patvirtino, kad šią savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su Trumpu.
„Manau, turime aptarti veiksmų seką, kurią noriu pasiūlyti prezidentui“, – pabrėžė Zelenskis.
Prezidentas išreiškė viltį, kad susitikimas su jo amerikiečių kolega įvyks penktadienį, spalio 17 d. Jis taip pat paskelbė, kad planuoja surengti ir kitus svarbius susitikimus – su keliomis gynybos įmonėmis, atskirais senatoriais bei Kongreso nariais.
„Pagrindinė tema – oro gynyba“, – pabrėžė Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad taip pat vyks dar vienas susitikimas su energetikos įmonių atstovais, nes Ukraina jau turi poreikių. Jis sakė, kad tai susiję su įvairiomis Rusijos atakų formomis, net tomis, kurių Rusija dar nepradėjo:
„Turime būti pasirengę bet kuriuo atveju.“
Tarp pagrindinių Zelenskio vizito JAV darbotvarkės temų taip pat bus Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumai, skirti daryti spaudimą Rusijai.
Zelenskis pranešė, kad per du savaitgalį vykusius telefoninius pokalbius su Trumpu jie aptarė Ukrainos lūkesčius dėl JAV paramos.
„Aptarėme padėtį mūšio lauke. Akivaizdu, kad Rusijai nesiseka“, – sakė Zelenskis.
Taip pat buvo aptarti keli jautrūs klausimai. Ukrainos delegacija, vadovaujama ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko, jau išvyko į Jungtines Valstijas.
Kaip anksčiau pranešė „UNIAN“, šeštadienį, spalio 11 d., Zelenskis paskelbė pareiškimą po pokalbio su Trumpu. Jis sakė pasveikinęs JAV prezidentą dėl susitarimo Artimuosiuose Rytuose. Be to, Ukrainos lyderis teigė, kad jo telefoninis pokalbis su Trumpu taip pat buvo skirtas Ukrainai – jis informavo Baltųjų rūmų vadovą apie Rusijos smūgius Ukrainos energetikos sektoriui.
„Aptarėme galimybes stiprinti mūsų oro gynybą ir susitarimus, kuriuos šiuo klausimu rengiame. Yra gerų galimybių, stiprių idėjų, kaip mus iš tiesų sustiprinti“, – teigė jis.
Tuo pat metu portalas „Axios“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad lyderiai taip pat aptarė „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai. Tačiau šaltiniai nenurodė, ar buvo priimtas galutinis sprendimas.
Kitą dieną, spalio 12-ąją, Zelenskis vėl kalbėjosi su Trumpu. Jis teigė, kad pokalbis buvo skirtas „gyvybių apsaugai mūsų šalyje, oro gynybos stiprinimui, atsparumo ir tolimojo nuotolio pajėgumų didinimui“. Jie taip pat aptarė energetikos klausimus. „Prezidentas Trumpas puikiai informuotas apie viską, kas vyksta“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Interviu „Fox News“ laidoje spalio 12-osios vakarą Zelenskis pakomentavo, ar Trumpas pritarė „Tomahawk“ raketų perdavimui Ukrainai. „Laukiu prezidento Trumpo sprendimo. Taip, žinoma, tikimės tokių sprendimų, bet pamatysime“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat pakomentavo savo telefoninį pokalbį su Trumpu, teigdamas, kad JAV prezidentas pripažino, jog situacija Ukrainoje yra sudėtingesnė nei Artimuosiuose Rytuose.
„Bloomberg“: ES artėja prie 140 mlrd. eurų skyrimo Ukrainai
20:09
Europos Sąjunga vis labiau įsitikinusi, kad apie 200 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų (ypač suteikiant Ukrainai 140 mlrd. eurų „reparacijų paskolą“) panaudojimas yra vienintelis būdas užtikrinti stabilų šalies finansavimą, rašo „Bloomberg“.
Pasak šaltinių, ES sieks politinio susitarimo dėl šių aktyvų panaudojimo vadovų susitikime Briuselyje kitą savaitę. Net jei susitarimas bus pasiektas, papildomos lėšos kitą dieną dar nebus paskirtos.
„Bloko vadovybė, jei bus pasiektas susitarimas dėl aktyvų panaudojimo, greitai pradės rengti teisinį pasiūlymą dėl lėšų paskirstymo mechanizmo iki kitų metų antrojo ketvirčio“, – teigė leidinio šaltiniai.
Pagal šiuo metu ES svarstomus planus, Ukraina gautų apie 140 mlrd. eurų naujų paskolų, užtikrintų šiais aktyvais. Valstybės narės taip pat aptaria paskolų sąlygas ir galimą lėšų panaudojimą, įskaitant galimybę naudoti rusiškus aktyvus kariniams tikslams.
Tačiau pinigai būtų grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija sutiktų sumokėti Ukrainai kompensacijas už karo padarytą žalą.
Tuo pat metu ES arba kai kurios jos narės suteiktų „Euroclear“, Belgijos atsiskaitymų centrui, kuriame laikomi rusiški aktyvai, garantijas, kad jis galės atlaikyti galimus teisinius Rusijos Federacijos ieškinius.
„Bloomberg“ šaltiniai taip pat pažymi, kad Ukrainai gali trūkti bent 200 mlrd. dolerių agresijos atmušimui ir ekonomikos palaikymui.
„Kai kurie pašnekovai mano, kad Kyjivui greičiausiai prireiks daugiau nei 200 mlrd. dolerių gynybai ir finansiniams poreikiams iki šio dešimtmečio pabaigos, jei karas tęsis“, – rašoma leidinyje.
Agresorė valstybė jau pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei ES nuspręs konfiskuoti rusiškus aktyvus. Tačiau, pasak leidinio, ES planuose nėra numatyta tiesioginio aktyvų konfiskavimo.
Šiuo metu Europa finansuoja didžiąją dalį Ukrainos karinių ir ekonominių poreikių, o Jungtinės Valstijos pranešė, kad daugiau nefinansuos ginkluotės, kurią gali suteikti Kyjivui.
Kaip žinoma, dauguma rusiškų aktyvų buvo įšaldyti ES nuo plataus masto invazijos pradžios. Ukraina gauna tik palūkanas nuo šių lėšų. Spalio 1 d. Ukrainos valstybės biudžetas gavo 4 mlrd. eurų išmoką iš Europos Sąjungos, panaudojant įšaldytus rusiškus aktyvus.
Spalio 6 d. Europos Komisija pristatė planą dėl galimo įšaldytų rusiškų aktyvų panaudojimo. Šis planas leidžia valstybėms narėms pasinaudoti iki 185 mlrd. eurų vertės rusiškais aktyvais.
Be to, aktyvų panaudojimas galėtų vykti be jų konfiskavimo, kam priešinasi Belgijos pareigūnai. Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévostas pareiškė, kad rusiškų aktyvų konfiskavimas iš Belgijos bankų pakenktų šalies reputacijai kaip finansinių paslaugų centrui.
Dviejų Ukrainos miestų laukia didelė evakuacija? Įspėja, kad laikas senka
19:52
Galbūt jie niekur nebėgs ir liks iki paskutinės akimirkos – tokiu atveju nebus net galimybių jų evakuoti. Leidinio „Postimees“ žurnalistai pasakoja apie du Ukrainos miestus, kurių gyventojai raginami evakuotis – dalis ukrainiečių išvyko, kita dalis neketina to daryti, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie tiesiog neturi kur pasitraukti.
54-erių ūkininkas Fiodoras Zacharovas iš Slovjansko šiemet džiaugiasi labai geru arbūzų ir kopūstų derliumi.
„Paragaukite, tokio gero arbūzo niekur kitur nerasite“, – sako jis „Postimees“ žurnalistams.
Gyvenantis vos už 20 kilometrų nuo fronto linijos, F.Zacharovas jau priėmė tvirtą sprendimą: šį rudenį jis sodins kelis hektarus žieminių svogūnų. Jis yra įsitikinęs, kad kitą vasarą jis nuims šį svogūnų derlių.
Vyras jau nusprendė, ką ir kiek sės bei sodins kitą pavasarį – jis neturi ketinimų bėgti nuo artėjančio karo.
Volodymyras Zelenskis šią savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su Donaldu Trumpu
19:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad šią savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad aptartų oro gynybos klausimus ir didesnį spaudimą Rusijai.
V. Zelenskis sakė, kad jis prisijungs prie Ukrainos delegacijos, kuri ten rengia derybas su JAV politikais ir bendrovėmis, ir tikisi, kad susitikimas su D. Trumpu įvyks penktadienį.
NATO naikintuvai šešis kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių ir atpažinti skrendančių objektų
18:55
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių ir atpažinti skrendančių objektų, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 6 dieną NATO naikintuvai skrido patikrinti dviejų neatpažintų objektų. Objektų neaptikta.
Spalio 7 dieną atpažintas rusų žvalgybinis orlaivis IL-20, kitą dieną – šturmo lėktuvas SU-24.
Spalio 9 dieną NATO naikintuvai kilo dukart: vieną kartą palydėjo du rusų naikintuvus SU-30, kitą – Il-20.
Žvalgybinis lėktuvas IL-20 atpažintas bei palydėtas ir spalio 10 dieną.
Rusų orlaiviai skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano ir beveik visais atvejais radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Netikėtas vizitas: Trumpas kviečiasi Zelenskį į Vašingtoną šį penktadienį, rašo FT
17:56
Penktadienį Vašingtone gali įvykti Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas, rašo „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris, cituojantis tris informuotus šaltinius.
Pirmadienį į Vašingtoną išvyko Ukrainos delegacija, į kurią įeina ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Jie aptars Ukrainos oro gynybos ir smogiamųjų pajėgumų stiprinimą, taip pat energetikos ir naujų sankcijų Rusijai klausimus. Ukrainos prezidentas anksčiau sakė, kad Ukrainos delegacija derėsis dėl JAV ginklų pirkimo, tarp prioritetų – oro gynybos sistemos.
Lyderių susitikimas gali įvykti po dviejų pokalbių telefonu, per kuriuos Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas savaitgalį aptarė galimą raketų „Tomahawk“ pardavimą ir būdus nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Spalio 11 d. Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Donaldu Trumpu. Ukrainos prezidentas su JAV vadovu aptarė padėtį energetikos sektoriuje, taip pat galimybę stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.
Portalas „Axios“ citavo du informuotus šaltinius, kurie teigė, kad spalio 11 d. vykusių pokalbių metu V.Zelenskis ir D.Trumpas aptarė galimybę Kyjivui įsigyti raketų „Tomahawk“.
Spalio 12 d. V.Zelenskis sakė, kad su D.Trumpu kalbėjosi antrą kartą per dvi dienas. Vadovai, be kita ko, aptarė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimą ir ilgojo nuotolio raketas.
Spalio 12 d. D.Trumpas sakė, kad svarsto galimybę įspėti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną apie ketinimą leisti tiekti raketas „Tomahawk“ Kyjivui, jei karas Ukrainoje nesibaigs.
Ukrainos ir JAV vadovai paskutinį kartą susitiko rugsėjo 23 d. JT Generalinės Asamblėjos 80-osios sesijos metu. Komentuodamas šį susitikimą V.Zelenskis pavadino jį „geru“ ir „išsamiausiu iš visų“. Po susitikimo su Ukrainos prezidentu D.Trumpas socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad Ukraina, remiama Europos Sąjungos, galėtų susigrąžinti visas Rusijos okupuotas teritorijas.
Sakė, kad kariauja Ukrainoje: Peskovo sūnus užfiksuotas atostogaujantis Maldyvuose
17:43
Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo sūnus Nikolajus Peskovas (dar žinomas kaip Nikolajus Čoulzas) vėl atsidūrė dėmesio centre. Leidinio „Metla“ duomenimis, tuo laikotarpiu, kai Nikolajus Peskovas teigė su karine grupuote „Wagner“ kovojęs Ukrainoje, jis iš tikrųjų atostogavo Maldyvuose.
Primename, kad anksčiau Peskovas jaunesnysis tapo istorijos herojumi, kai žurnalistas Dmitrijus Nizovcevas telefonu iškrėtė pokštą, paskambinęs jam neva iš karinio komisariato. Tuomet Nikolajus atsisakė atvykti į karinės įskaitos centrą, aiškindamas, kad „turi išspręsti klausimą kitu lygmeniu“. Vėliau jis pasakojo, kad savanoriškai tarnavo grupuotėje „Wagner“ ir net gavo medalį „Už drąsą“. Pasak jo, fronte jis praleido „beveik šešis mėnesius“.
Ką Nikolajus Peskovas pasakojo apie savo „tarnybą“
Pokalbyje su „Komsamolskaja pravda“ 2023 metais Nikolajus pažymėjo, kad sprendimą vykti į karą Ukrainoje neva priėmė pats. Jis sakė kreipęsis pagalbos į tėvą, nes nežinojo, kaip tiksliai dalyvauti „specialiojoje operacijoje“.
„Tai buvo mano iniciatyva. Nes kai viskas prasidėjo, nebuvo tiek daug informacijos, kiek dabar yra apie „Wagner“. Taigi, taip, turėjau kreiptis į savo tėvą. Kadangi viskas prasidėjo, jaučiau, kad turiu padėti visiems, kurie ten buvo, kurie ten dabar tarnauja. Negalėjau sėdėti nuošalyje“, – pabrėžė Kremliaus atstovo sūnus. Vėliau paaiškėjo, kad jis Ukrainoje nekariavo, o atostogavo Maldyvuose.
Šildėsi saulėje
Remiantis iš Rusijos pasienio apsaugos tarnybos nutekėjusiais duomenimis, 2023 m. sausio 31 d. N.Peskovas išvyko iš Rusijos ir išskrido į Maldyvus, kur praleido apie tris savaites. Tų pačių metų rugsėjį jis vėl lankėsi šiame regione.
D.Peskovo sūnus taip pat kelis kartus keliavo į Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Ši informacija sukėlė abejonių dėl jo teiginių apie dalyvavimą karo veiksmuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Putinas yra į kampą užspeista žiurkė“: respublikonų senatorius sureagavo į rusų veiksmus prie Estijos
17:04
Respublikonų kongresmenas Donas Baconas sureagavo į pranešimus apie Rusijos karius prie sienos su Estija. Jo nuomone, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę, rašo „Kyiv Post“.
„Putinas yra į kampą užspeista žiurkė, ir jis yra beviltiškas“, – pareiškė politikas.
Jis paragino Estiją ir kitas NATO nares būti budrias dėl Rusijos. D.Baconas įsitikinęs, kad Aljansas turi veikti dabar.
„Estija turi visas priežastis būti budri ir imtis atsargumo priemonių, o NATO turėtų imtis veiksmų jai paremti“, – pabrėžė jis.
„Žalieji žmogeliukai“ kelia nerimą
Penktadienį Estijos policija ir pasieniečiai pastebėjo „didesnį nei įprasta“ rusų karių susitelkimą prie prie vadinamojo Satsės bato kelio, kuris kerta 1 km Rusijos teritorijos.
Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose ir vaizdo įrašuose buvo matyti grupė ginkluotų Rusijos karių, kurių daugelis buvo prisidengę veidus.
Karo studijų instituto (ISW) ekspertai atskreipė dėmesį į šį įvykį pavadindami Rusijos ginkluotą grupę „mažais žaliais žmogeliukais“ pagal Kremliaus vartojamą eufemizmą, kuriuo vadinami Rusijos kariškiai be skiriamųjų ženklų.
Analitikai šį incidentą įvertino kaip pirmąjį „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymo šalia NATO valstybės sienų atvejį, susijusį su pastaruoju metu Rusijos suintensyvėjusia „0 fazės“ kampanija – sąlygų sudarymo etapu galimam būsimam NATO ir Rusijos konfliktui.
Estija sumenkino grėsmę
Nepaisant pirminio kelio uždarymo ir griežto pasmerkimo, Estijos pareigūnai sekmadienį, atrodo, sumenkino incidento rimtumą.
Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro leidiniui „Postimees“ sakė, kad Rusijos kariai, atrodo, jau šeštadienį paliko teritoriją.
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna socialiniuose tinkluose rašė, kad Rusija „veikė kiek atkakliau ir matomiau nei anksčiau, tačiau situacija išlieka kontroliuojama“.
Ministras patvirtino, kad penktadienį pareigūnai Rusijos pusėje pastebėjo „septynis ginkluotus Rusijos kariškius“, dėl to buvo laikinai sustabdytas eismas, kad būtų išvengta bet kokių „galimų incidentų“.
„Ilgalaikėje perspektyvoje planuojame apskritai nutraukti naudojimąsi šiuo keliu. Jau yra alternatyvus kelias, kuris aplenkia Rusijos teritoriją, ir tiesiamas naujas. Dabartinė tvarka yra istorinė anomalija“, – paaiškino jis.
Didėjanti įtampa pasienyje
Incidentas įvyko didėjant įtampai tarp Rusijos ir rytinio NATO flango.
Praėjusį mėnesį Estija – šalis, geografiškai esanti daug arčiau Rusijos ir istoriškai labiau susirūpinusi Kremliaus grėsme nei dalis kitų NATO narių – perėmė tris Rusijos naikintuvus-bombonešius, galinčius nešti branduolines raketas, kurie pažeidė jos oro erdvę. Maskva pažeidimą neigė.
Įvykis pasienyje taip pat įvyko po to, kai maždaug 20 Rusijos bepiločių orlaivių kirto NATO narės Lenkijos teritoriją – šis incidentas paskatino Varšuvą ir Taliną pradėti aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį, t. y. konsultacinį veiksmą, kai kyla grėsmė narės saugumui.
