Svarbiausios naujienos
- „Unikaliai beprasmis ginklas“: kodėl ekspertai skeptiškai vertina Rusijos branduolinę raketą „Burevestnik“
- Orbanas pakomentavo: Trumpas padarė klaidą dėl Rusijos
- Ukraina sudavė galingą smūgį užtvankai Belgorode: padariniai matomi net iš kosmoso
- Norvegijos žvalgyba paneigė Rusijos televizijos versiją apie „Burevestnik“ paleidimą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina sudavė galingą smūgį užtvankai Belgorode: padariniai matomi net iš kosmoso
15:29 Atnaujinta 15:51
Sekmadienį pranešta, kad Ukrainos dronų pajėgų smogė į vandens saugyklos užtvanką Belgorode, Rusijoje. Internete paskelbtos palydovinės nuotraukos ir nauja filmuota medžiaga atskleidžia šio smūgio padarinius – jie matomi net iš kosmoso.
Teigiama, kad po kelių ukrainiečių smūgių užtvankos šliuzai buvo kritiškai pažeisti, o vanduo pradėjo tekėti nekontroliuojamai. Manoma, kad per dieną vandens telkinys nuseko vienu metru.
Anot karybos ekspertų, dėl ištekėjusio vandens gali kilti potvynis, manoma, kad rusų kariai pajus jo grėsmę Vovčansko rajone Charkivo srityje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teigimu, dalis rusų pozicijų jau yra užtvindytos, todėl, tikėtina, taip pat bus sutrikdyta Rusijos pajėgų logistika. Pirmosios palydovinės nuotraukos, darytos po Ukrainos smūgių Belgorodo užtvankai Rusijoje, parodė rimtas pasekmes ir didelių teritorijų užtvindymą jau per pirmąją dieną po šliuzų sugadinimo.
Nuotraukos, kurias paskelbė Ukrainos viešųjų duomenų analizės kanalas „Ехilenova_plus“, parodė potvynio mastą. Matyti, kad didelės teritorijos žemiau Doneco upės jau yra užtvindytos. Vanduo toliau teka, ir potvynio zona palaipsniui plečiasi.
Atvirųjų šaltinių analitikų „Intuit“ puslapyje socialiniame tinkle „X“ paskelbtų nuotraukų po incidento aprašyme teigiama, kad „užtvindymą sukėlė HIMARS smūgis“, kuriuo siekta atkirsti Rusijos pajėgas Vovčanske, Charkivo srityje.
„Telegram“ kanalas „Belgorod.Pepel“ pranešė, kad vandens lygis Nežegolio upėje, tekančioje per Šebekiną, gerokai pakilo.
„Dėl Belgorodo užtvankos vandens išleidimo vanduo užliejo medžius ir suoliukus upės pakrantėje miesto centre“, – skelbia „Telegram“ kanalas.
Be to, pranešama, kad vanduo buvo išleistas per du užtvankos šliuzus – „tikriausiai abu jie buvo pažeisti“.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad „padėtis stabili“ ir „vanduo iš dalies užliejo tik kiek daugiau nei 10 privačių sodų, jokie namai nebuvo užlieti“.
Šeštadienį V.Gladkovas pranešė, kad apšaudyta Belgorodo užtvankos užtvanka.
Pranešta, kad buvo apgadinti keli pastatai su technine įranga, vieno šliuzo pakėlimo mechanizmai ir užtvankos krantas. Tačiau pati užtvanka esą nebuvo sugriauta.
Tą pačią dieną bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, slapyvardžiu Madyar, patvirtino, kad užtvanka buvo užpulta.
Trukdo rusams kovoti
Pirmadienį Ukrainos jungtinių pajėgų operacijų komunikacijos valdybos vadovas Viktoras Trehubovas paaiškino, kad potvynis jau paveikė kai kurių brigadų kovinę parengtį ir privertė jas koreguoti savo veiksmus vietoje.
Kai kurioms brigadoms buvo šiek tiek sunkiau, nes potvynis faktiškai apėmė teritorijas, kuriose jos buvo dislokuotos ir sutelktos jų pajėgos.
„Tai, žinoma, yra teigiamas dalykas mums, gynėjams, pirmiausia pietinėje Slobožansko kryptyje. Čia kai kurios brigados ne tik visiškai nefunkcionuoja, bet dabar turi aiškių logistinių problemų, dėl kurių tam tikru būdu turės ir keisti planus, ir mažinti bendrą aktyvumą“, – komentavo V.Trehubovas.
Jo teigimu, nuo potvynio jau nukentėjo keli Rusijos daliniai: 128-oji, 116-oji, 68-oji ir 136-oji brigados, kurios pačios praneša apie padėtį vietoje.
Starmeris: Ukrainos perspektyvos pagerėjo
23:19
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad Ukrainos perspektyvos palaipsniui gerėja po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė sankcijas prieš Rusijos naftos sektorių.
Apie tai K.Starmeris pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu agentūrai „Bloomberg“.
„Esame palankesnėje padėtyje. Praėjusią savaitę įvyko tikrai reikšmingi įvykiai“, – pareiškė politikas.
Kaip rašoma interviu, naujas sankcijų Rusijai paketas rodo, kad daug mėnesių trukusios Europos lyderių diplomatinės pastangos, siekiant įtikinti D.Trumpą užimti griežtesnę poziciją Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atžvilgiu, pagaliau davė rezultatų.
„Svarbiausiu įvykiu pavadinčiau tai, ką padarėme sankcijų srityje. Mes įvedėme sankcijas prieš visas didžiąsias naftos bendroves, tada prezidentas Trumpas įvedė sankcijas prieš dvi didžiąsias naftos bendroves, o ES paskelbė savo paskutinį priemonių paketą – ir visa tai per keletą dienų. Tai turėjo didelį poveikį Rusijos ekonomikai“, – sakė K.Starmeris.
Pasak Jungtinės Karalystės ministro pirmininko, sekmadienį jis kalbėjosi telefonu su prezidentu D.Trumpu apie tai, jog reikia daryti spaudimą Kinijai, kad ji nustotų pirkti Rusijos naftą. Be to, politikas su Baltųjų rūmų vadovu aptarė tolimojo nuotolio raketų tiekimą Ukrainai.
K.Starmeris taip pat paragino Europos sąjungininkus paspartinti sprendimą dėl Rusijos centrinio banko įšaldytų lėšų panaudojimo Ukrainai padėti, argumentuodamas, jog kartu su sankcijomis tai gali parodyti V.Putinui, kad Vakarų parama Ukrainai truks ilgiau, nei Rusijos ekonomika sugebės išlaikyti Kremliaus pradėtą karą.
Pamaskvėje nugriaudėjo sprogimai: rusai vėl skundžiasi dėl dronų atakos
22:54
Pranešama, kad nežinomi dronai pirmadienį vakare tariamai atakuoja Maskvą. Pamaskvėje jau girdimi sprogimai.
Apie tai praneša portalas rbc.ua, remdamasi vietos „Telegram“ kanalais, Maskvos meru Sergejumi Sobianinu ir Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovu Andrijumi Kovalenka.
Skelbiama, kad netoli Maskvos buvo pastebėti dronai. Konkrečiai, Ramenskojės (30 kilometrų nuo Maskvos) ir Bronicų (52 kilometrai nuo Maskvos) gyventojai išgirdo sprogimus. Sprogimai taip pat griaudėjo Serpuchove (apie 100 kilometrų nuo Maskvos).
Maskvos meras S.Sobianinas bando nuraminti Rusijos sostinės gyventojus ir skelbia, kad Rusijos oro gynyba tariamai numušė du dronus, kurie skrido į Maskvą. Jis pridūrė, kad avarijos vietoje dirba avarinės tarnybos.
Savo ruožtu A.Kovalenka pažymėjo, kad sprogimai girdimi ne tik Pamaskvėje, bet ir pačioje Maskvoje.
Dronai puola Maskvą jau antrą vakarą iš eilės. Sekmadienį Rusijos sostinės apylinkėse taip pat buvo užfiksuoti dronai.
Atakos metu Rusijos žiniasklaida platino daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų iš Maskvos: mieste buvo girdimi galingi sprogimai, o kai kuriuose kadruose buvo matomi dūmai.
Propagandistų kanalai tvirtino, kad į vieną iš gyvenamųjų namų tariamai pataikė Ukrainos dronas. Tačiau oficialiai tai nebuvo patvirtinta.
Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pasigyrė, kad perėmė beveik 200 dronų, o kas penktas dronas skrido į Maskvą.
Vladimiras Putinas nutraukė susitarimą su JAV dėl plutonio utilizavimo
21:22
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuriuo nutraukiamas ir taip nebefunkcionavęs susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis dėl plutonio utilizavimo.
2000-aisiais pasirašytu ir 2010-aisiais pakoreguotu Plutonio valdymo ir pašalinimo susitarimu (angl. Plutonium Management and Disposition Agreement, PMDA) siekta neleisti abiem šalims pasigaminti daugiau branduolinių ginklų.
Rusija sutartį nutraukė tokiu metu, kai vėsta santykiai tarp V.Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris vis labiau reiškė nusivylimą dėl Rusijos lyderio atsisakymo sutikti su taikos susitarimu dėl Ukrainos.
Praėjusią savaitę D. Trumpas atsisakė planų surengti susitikimą su V.Putinu, pareikšdamas, kad tai būtų laiko švaistymas, ir atmetė galimybę paskirti kitą tokio susitikimo datą, jei Kremliaus šeimininkas neparodys, kad sutiktų susitarti.
Pagal PMDA Maskva ir Vašingtonas buvo įpareigoti sumažinti savo didžiules Šaltojo karo laikų plutonio atsargas – po 34 tonas kiekviena pusė – ir panaudoti tą plutonį branduolinei energetikai.
JAV pareigūnai apskaičiavo, kad pagal susitarimą turėjo būti eliminuota tiek plutonio, kiek užtektų maždaug 17 tūkst. branduolinių ginklų.
2016 metais, kai šlijo V.Putino santykiai su tuometiniu JAV prezidentu Baracku Obama, Rusijos lyderis sustabdė savo šalies dalyvavimą susitarime.
V.Putino pirmadienį pasirašytą susitarimo denonsavimo įstatymą anksčiau šį mėnesį priėmė Rusijos įstatymų leidėjai.
Vakarų lyderiai kaltina Rusiją žvanginant branduoliniais ginklais nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
Kelios dienos po to, kai Rusija užpuolė savo kaimynę, V.Putinas paskelbė savo branduolinių pajėgų aukšto laipsnio parengtį. Pernai V.Putinas pasirašė įsaką, kuriuo pažeminamas branduolinių ginklų panaudojimo slenkstis.
Sekmadienį V.Putinas paskelbė, kad Rusija surengė sėkmingą paskutinį naujos sparnuotosios raketos su atominiu varikliu bandymą. Ši raketa taip pat gali nešti branduolinę galvutę.
„La Stampa“: keturios silpnosios Rusijos vietos, kurios sutrukdys Putinui laimėti Ukrainoje
20:18
Amerikos žvalgyba padarė išvadą, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas negali laimėti mūšio lauke Ukrainoje dėl keleto karinių-techninių, o ne politinių priežasčių. Apie tai rašo Italijos laikraštis „La Stampa“.
Publikacijoje pabrėžiama, kad Kremliui trukdo keturios „silpnosios vietos“. „Ir [JAV prezidentas Donaldas] Trumpas, žinoma, apie tai žino“, – pažymima straipsnyje.
Didžioji dalis JAV žvalgybos bendruomenės mano, kad V.Putinas vis dar yra įsitikinęs, kad gali laimėti karą prieš Ukrainą mūšio lauke. Tačiau, kaip „La Stampa“ anonimiškai teigė du aukšti JAV žvalgybos šaltiniai, realybė yra visiškai kitokia.
Pasak šaltinių, silpnosios Rusijos pusės yra: masinis rezervistų mobilizavimas, sudėtinga ekonominė padėtis šalyje, Ukrainos technologinės ir karinės galimybės bei lėtas Rusijos kariuomenės žengimas į priekį Ukrainoje.
Šaltiniai pažymėjo, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį Rusijoje buvo užverbuota 90 000 žmonių, po to šis rodiklis ėmė mažėti. Per visus 2025 m. Kremliui pavyko užverbuoti 292 000 civilių rezervistų.
Šaltinių teigimu, Rusijos ekonomikos problemos taip pat yra gana juntamos. Tarptautinis valiutos fondas įvertino Rusijos ekonomikos augimą 0,6 proc., o tai yra žymiai mažiau nei 4 proc. 2024 m., o naftos ir dujų eksporto pajamų sumažėjimas tik pablogins Kremliaus padėtį.
Be to, V.Putinas tiki, kad Rusija užtikrintai nugalės Ukrainą, nors realybė Maskvai yra daug liūdnesnė, pridūrė leidinys. Šaltiniai pasidalijo informacija, kad rusai reguliariai praranda daug technikos ir patiria didžiulius nuostolius.
Leidinyje pripažinta, kad Rusija iš tiesų padarė savo „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus labiau mirtį nešančiais. Vis dėlto Ukraina taip pat pasiekė didžiulių laimėjimų dronų gamyboje.
Žurnalistai priminė, kad Ukraina padvigubino metinius dronų gamybos pajėgumus nuo 1,5 mln. iki 3 mln. vienetų. Be to, leidinyje pridūrė, kad Ukraina pradėjo gaminti raketas „Flamingo“, kurios leis Ukrainos kariuomenei smogti giliai į Rusijos teritoriją.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina gaus papildomų naikintuvų „Mirage“ iš Prancūzijos ir raketų iš JK
19:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) pažadėjo Kyjivui atsiųsti daugiau naikintuvų ir oro gynybos priemonių.
Dėkodamas JK ir Prancūzijai, kasdienėje kalboje socialiniuose tinkluose jis teigė, kad „Prancūzija priėmė sprendimą aprūpinti Ukrainą papildomais naikintuvais „Mirage“ ir oro gynybos raketomis, o JK ir toliau padės mums oro gynybos srityje tiekdama raketas ir gamindama dronus perėmėjus“.
Paryžius viršgarsinius lėktuvus „Mirage“ Ukrainai ėmė siųsti šiais metais.
Suomija ir Ispanija taip pat nusprendė paremti prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmą (PURL, angl. Priority Ukraine Requirements List) dėl JAV raketų „Patriot“ įsigijimo, sakė V.Zelenskis.
„Suomija ir Ispanija taip pat priėmė naujus sprendimus prisidėti prie PURL iniciatyvos – amerikietiškų ginklų, įskaitant raketas „Patriot“, įsigijimo mechanizmo. Dirbame šiuo klausimu visiškai susitelkę, o mūsų gynybos susitarimai su Europos partneriais veikia aiškiai. Rengiame naujus projektus – bus daugiau bendros ginklų gamybos“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Kaip apgaudinėja Putiną apie padėtį fronte: analitikai pateikė pavyzdžių
19:00
Rusijos generalinis štabas teikia Vladimirui Putinui dezinformaciją apie padėtį fronte. Apie tai praneša JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW), remdamasis viešu Rusijos vadovo susitikimu su karine vadovybe.
Savaitgalį V.Putinas išklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pranešimą. Ir šiame pranešime nušviesta situacija gerokai skyrėsi nuo tikrovės.
„V.Gerasimovas teigė – labai tikėtina, kad neteisingai – kad Rusijos kariai apsupo iki 5 500 ukrainiečių karių Pokrovsko kryptimi ir užblokavo 31-o bataliono ukrainiečių grupę prie Pokrovsko ir Mirnohrado“, – rašo ISW.
V.Gerasimovas teigė, kad nurodė savo kariams sunaikinti tariamai apsuptus Ukrainos karius.
Be to, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas V.Putinui sakė, kad Rusijos kariai tariamai apsupo Kupjanską po to, kai 68-osios motorizuotosios šaulių divizijos šturmo būriai atliko šoninį manevrą, užėmė perėjas per Oskilo upę į pietus nuo Kupjansko ir taip tariamai užblokavo Ukrainos karius rytiniame (kairiajame) Oskilo upės krante į rytus nuo Kupjansko. Pasak V.Gerasimovo, Kupjanske esantys 18 ukrainiečių batalionų – apie 5 000 karių – tariamai buvo apsupti.
ISW primena, kad šių metų žiemą ir pavasarį V.Putinas, paragintas V.Gerasimovo, jau buvo paskelbęs apie tūkstančių Ukrainos karių apsupimą Kursko srityje, kuris vėliau taip ir nebuvo patvirtintas.
Vakarykščiame V.Gerasimovo pranešime buvo daug kitų abejotinų tezių: apie 70 proc. užimtą Vovčanską Charkivo srityje ir žygį į pietus nuo miesto, beveik visiškai užimtą Jampolę Donecko srityje, kovas miestuose Siverske ir Konstiantynivkoje.
Rusijos generalinio štabo viršininko ataskaita pasirodė tokia atitrūkusi nuo tikrovės, kad ja pasipiktino net rusų Z tinklaraštininkai, rašo ISW. Jie paneigė Ukrainos pajėgų apsupimą Pokrovske ir Kupjanske ir pažymėjo, kad V.Gerasimovas, matyt, vėliavomis mojuojančių savižudžių grupių infiltraciją giliai į Ukrainos pajėgų kontroliuojamą teritoriją laiko tos teritorijos užgrobimu, o tai yra netiesa.
„ISW nematė jokių įrodymų, patvirtinančių V.Gerasimovo teiginius“, – rašo analitikai.
Amerikos karo studijų institutas teigia, kad viešai prieinama medžiaga rodo, jog rusai kontroliuoja 23, o ne 70 proc. Vovčansko. Tai, ką V.Gerasimovas vadina miesto kovomis Konstiantynivkoje, yra pavieniai rusų kariai, prasiskverbę tarp ukrainiečių pozicijų, o tai būdinga dabartiniam karo etapui. Nėra jokių įrodymų, kad Siverske apskritai yra rusų.
„Nenormali situacija“: plaukiojantis rusų kranas tapo „povandeniniu“
18:25
Pietinėje įlankoje Sevastopolio jūrų gamyklos teritorijoje apvirto plaukiojantis kranas, yra nukentėjusiųjų. Apie tai pranešė Rusijos paskirtas aneksuoto Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.
Pasak jo, darbų metu „susidarė nenormali situacija“, dėl kurios laivas ir apvirto. M.Razvožajevas nepatikslino, kas tiksliai įvyko, tik pasakė, kad sudaryta komisija incidentui ištirti.
Pirminiais jo paskelbtais duomenimis, buvo išgelbėta 15 žmonių, 7 iš jų su lengvais ir vidutinio sunkumo sužalojimais paguldyti į ligoninę.
Du negyvi
„Dabar jau žinoma apie du žuvusius ir 20 sužeistųjų Sevastopolio pietinėje įlankoje apvirtus plaukiojančiam kranui“, - vėliau paskelbta „Krymskij veter“ kanale.
„Telegram“ kanalas daro prielaidą, kad apvirtęs plaukiojantis kranas yra nebaigtas statyti „Sevmorzavod“ gamyklos plaukiojantis kranas PK-700 „Grigorij Prosjankin“. Pasak kanalo, jį buvo planuojama supjaustyti į dalis ir nugabenti į Rusijos Severodvinsko miestą užbaigti.
Orbanas pakomentavo: Trumpas padarė klaidą dėl Rusijos
17:55
Vengrijos ministras pirmininkas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „padarė klaidą“ įvedęs sankcijas Rusijai.
Orbanas vyksta į Vašingtoną kitą savaitę
Viktoras Orbanas taip pat sakė, kad kitą savaitę lankydamasis Vašingtone aptars šį klausimą su JAV valstybės vadovu ir bandys įtikinti D.Trumpą atšaukti priemones dviem didžiausioms Rusijos naftos įmonėms.
„Bandysime rasti išeitį, ypač Vengrijai“, – pirmadienį žurnalistams sakė V.Orbanas.
D.Trumpas spalio 22 d. įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“. Skelbdamas šį žingsnį JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė, kad juo siekiama sumažinti energijos eksporto pajamas, kuriomis „finansuojama Kremliaus karo mašina“.
Vengrija yra labai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų, nepaisant Vašingtono ir ES spaudimo mažinti jų importą. V.Orbanas teigė, kad dėl sankcijų Vengrijai kyla rizika, ir pridūrė, kad siekia ją sumažinti, nes dėl pasekmių gali padidėti kainos ir sutrikti tiekimas.
Pakomentavo, kaip vertina JAV sankcijas Rusijai
„Netrukus atvyksiu į Vašingtoną ir asmeniškai aptarsiu tai su prezidentu D.Trumpu“, – kalbėjo V.Orbanas žurnalistams kelionės į Romą metu.
„Mūsų tikslas – sukurti tvarią Vengrijos ekonomikos sistemą. Vengrija yra labai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų. Be jų energijos kainos smarkiai šoktelėtų ir gali pritrūkti tiekimo“, – sakė jis.
Vieno žurnalisto paklaustas, ar JAV administracija „nenuėjo per toli ir nepadarė klaidos“ įvesdama sankcijas Rusijai, V.Orbanas atsakė: „Iš Vengrijos perspektyvos – taip. Todėl mes stengiamės rasti išeitį iš šios situacijos – ypač Vengrijos labui.“
Skuba pas Trumpą: sankcijos dar neįsigaliojo
Plačiau skaitykite ČIA.
„Unikaliai beprasmis ginklas“: kodėl ekspertai skeptiškai vertina Rusijos branduolinę raketą „Burevestnik“
17:36
Spalio 26 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė, kad šalis išbandė branduolinę sparnuotąją raketą „Burevestnik“, kuriai Rusija priskiria „neribotą veikimo nuotolį“ ir gebėjimą išbūti ore kelias valandas ar net dienas.
Šią raketą Rusija kuria jau daugiau kaip 20 metų, o nuo 2016 m. atliko bent 13 žinomų bandymų (neskaitant 2025 m. spalio 26 d. paskelbto paleidimo), iš kurių tik du buvo iš dalies sėkmingi, suskaičiavo Vakarų žiniasklaida.
Ekspertai jau nuo 2025 m. rugpjūčio vidurio praneša, kad Rusija iš tiesų gali rengtis naujiems „Burevestnik“ bandymams. Tačiau jokių viešų įrodymų apie naują „sėkmingą“ šios raketos paleidimą, kuris, rusų teigimu, neva buvo atliktas spalio 21 d., nebuvo paskelbta.
Portalas „New Voice“ (NV) surinko pagrindinius faktus apie tai, ką Ukrainos ir užsienio ekspertai žino apie raketą „Burevestnik“ ir jos naujausią tariamą paleidimą.
„Neribota“, bet betikslė raketa: kokia yra branduolinė raketa „Burevestnik“
Idėja sukurti sparnuotąją raketą, kurios veikimo nuotolis būtų sąlyginai „neribotas“, nes joje būtų naudojamas branduolinis variklis, kilo dar SSRS, primena „Defense Express“. Būtent sovietų inžinieriai, reaguodami į tuometinį JAV planą naudoti branduolinius variklius sausumos sparnuotosioms raketoms, sukūrė idėją sukurti raketą „Buria“. Dėl to šie projektai, kurie buvo kuriami šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, buvo galutinai „palaidoti“ dėl tuometinio technologijų nepasiekiamumo.
Atrodo, kad 2000-ųjų pradžioje Rusija atgaivino vieną iš šių projektų, rašo „Defence Express“. Kaip primena analitikai, būtent 2001 m. Rusija, dalyvaujant konstruktorių biurui „Novator“, pradėjo kurti „naują“ raketą, apie kurią pirmą kartą oficialiai pranešta tik 2018 m. pavasarį, o netrukus Rusijos gynybos ministerija jai suteikė pavadinimą 9M730 „Burevestnik“ (pagal NATO kodifikaciją SSC-X-9 „Skyfall“).
Plačiau skaitykite ČIA.
Norvegijos žvalgyba paneigė Rusijos televizijos versiją apie „Burevestnik“ paleidimą
16:12
Norvegijos karinės žvalgybos tarnyba pirmadienį pranešė, kad praėjusią savaitę Rusijos ilgojo nuotolio branduolinės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ bandymas buvo atliktas iš Naujosios Žemės salyno Barenco jūroje. Sekmadienį televizijos kanalas „Rossija 1“ pranešė apie „Burevestnik“ paleidimą neva iš Tolimuosiuose Rytuose esančio bombonešio Tu-95.
„Galime patvirtinti, kad Rusija atliko naują tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos „Skyfall“ („Burevestnik“) bandymą Naujojoje Žemėje“, – elektroniniu paštu atsiųstame komentare agentūrai „Reuters“ sakė Norvegijos žvalgybos vadovas viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonesas.
Sekmadienio rytą Vladimiras Putinas ir Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas paskelbė apie sėkmingą raketos 9M730 „Burevestnik“ bandomąjį paleidimą.
Televizija aiškino, kad raketą paleido iš bombonešio
Paleidimo vieta oficialiai nebuvo įvardyta. Tačiau sekmadienio vakarą „Rossija 1“ laida „Vesti nedeli“ pranešė, kad raketa neva buvo paleista iš strateginio bombonešio Tu-95, pakilusio į orą iš Ukrainkos aerodromo Amūro srityje.
Dar prieš D.Trumpui ir V.Putinui susitinkant Aliaskoje JAV tyrėjai ir saugumo šaltiniai, analizuodami palydovines nuotraukas, pastebėjo pasirengimo „Burevestnik“ bandymui Naujosios Žemės salyne požymių.
