Karas Ukrainoje. Padalintas į dvi fazes: žiniasklaida sužinojo ES plano dėl taikos Ukrainoje detales

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Europos taikos Ukrainoje planas susideda iš 12 punktų, kurie suskirstyti į dvi fazes: „ugnies nutraukimas“ ir „derybos“. Apie tai praneša „Laisvės radijas“.

Pažymima, kad Suomijos inicijuotas planas nėra galutinis taikos susitarimas, apie tai liudija jo ankstesnis pavadinimas „Taikos elementai Ukrainoje“. Jis nebuvo aptartas aukščiausiu ES lygiu ir oficialiai nebuvo patvirtintas nė vienos šalies. Akivaizdu, kad tai tik taikos plano „juodraštis“.

12 plano punktų suskirstyti į dvi fazes: pirmoji – „ugnies nutraukimas“, antroji – „derybos“.

Kaip pabrėžia „Laisvės radijas“, „pirmiausia ugnies nutraukimas“ yra tai, ko reikalauja dauguma Europos šalių nuo tada, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo derybas su Kremliumi.

Dokumente pažymima, kad toks ugnies nutraukimas „prasidės praėjus 24 valandoms po to, kai šalys priims šį planą“. Tuo pačiu metu kontaktinė linija „bus įšaldyta toje vietoje, kurioje ji yra ugnies nutraukimo pradžioje“.

Užuominomis nurodant, kad Jungtinės Valstijos atlieka pagrindinį vaidmenį derybose, taip pat siūloma, kad ugnies nutraukimo stebėjimas prasidėtų „nedelsiant, JAV vadovaujant, naudojant palydovus, dronus ir kitas technologines priemones“.

Taip pat numatoma, kad per ugnies nutraukimo etapą Ukraina ir Rusija susitars dėl „nepuolimo pakto“, o tai reiškia, kad Maskva nutrauks atakas prieš Ukrainą.

Kyjivas taip pat turės susilaikyti nuo bandymų karinėmis priemonėmis susigrąžinti Rusijos kontroliuojamas teritorijas Ukrainos regionuose, pavyzdžiui, Kryme, Donbase, Chersone ir Zaporižioje.

Siūloma Zaporižios atominę elektrinę perduoti iš Rusijos kontrolės nenurodytai trečiajai šaliai ir pradėti derybas, kad Ukraina vėl galėtų perimti elektrinės kontrolę.

Pagal planą taip pat bus numatytos „pasitikėjimo stiprinimo priemonės“, kurios apibūdinamos kaip „pasirinktos simbolinės sankcijos, kurios bus panaikintos po to, kai paliaubos truks sutartą dienų skaičių“.

Kita idėja yra ta, kad Rusija vėl bus pakviesta į tarptautines organizacijas. Nors tai nėra tiesiogiai nurodyta, galima daryti prielaidą, kad kalbama apie Europos Tarybą, iš kurios Rusija buvo pašalinta 2022 m., ir Tarptautinį olimpinį komitetą.

Taip pat siūloma, kad ugnies nutraukimo metu būtų įsteigta „Taikos taryba“, kuriai pirmininkautų D.Trumpas, siekiant prižiūrėti galutinio taikos plano įgyvendinimą – idėja, kuri, akivaizdu, yra pasiskolinta iš neseniai paskelbto taikos plano Gazai.

Saugumo garantijos Ukrainai, kurias „ryžtingų koalicija“ rengia jau keletą mėnesių, yra aštuntas plano punktas, nors jokių papildomų detalių nepateikiama.

Devintas punktas yra prieštaringas, nes susijęs su aukšto lygio dialogu tarp Kyjivo ir Maskvos, siekiant „stiprinti tarpusavio supratimą ir pagarbą kalbų, kultūrų ir religijų įvairovei“.

Dešimtas punktas numato derybų dėl okupuotų teritorijų valdymo pradžią.

Vienuoliktas punktas susijęs su Ukrainos atkūrimu. Jo metu būtų įsteigtas fondas, kuriam gali būti panaudotas įšaldytas Rusijos turtas.

Paskutinis punktas numato laipsnišką sankcijų prieš Rusiją panaikinimą, įgyvendinant planą. Taip pat Ukraina ir Rusija pradės derybų procesą dėl kompensacijos už karinius nuostolius, panaudojant įšaldytus aktyvus Vakarų šalyse, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 200 mlrd. eurų ir kuriuos siūloma grąžinti pasiekus susitarimą tarp Kyjivo ir Maskvos.

Taip pat siūlomas vadinamasis greito atkūrimo mechanizmas, pagal kurį visos sankcijos ir izoliacijos priemonės prieš Rusiją automatiškai įvedamos pakartotinio puolimo prieš Ukrainą atveju.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šios savaitės pabaigoje Ukrainos ir ES šalių lyderių patarėjai susitiks aptarti plano, kaip užbaigti karą su Rusija.

Olehas Kiperis/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Artėjanti žiema, akivaizdu, bus kur kas sunkesnė Ukrainos civiliams gyventojams nei visos ankstesnės. Rusija dar iki lapkričio sunaikino daugiau nei pusę Ukrainos dujų sistemos, padarė didelę žalą elektros energijos sistemai ir neketina sustoti. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“.

„Rusijos karinės pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad Ukraina šią žiemą sušaltų. Anglies elektrinės, dujų saugyklos ir transformatorinės sistemingai bombarduojamos. Kiekvienas išpuolis apsunkina ukrainiečiams galimybę išgyventi žiemą turint pakankamai elektros energijos ir šilumos“, – teigiama leidinyje.

Leidinio duomenimis, vien tik bendrovė DTEK nuo karo pradžios užregistravo 210 išpuolių prieš savo objektus, įskaitant 54 išpuolius prieš elektrines.

Be elektrinių ir energijos paskirstymo tinklų, Rusija atakuoja ir Ukrainos dujų infrastruktūrą, kuri jau yra sunaikinta arba smarkiai apgadinta 55–60 proc. „Artėjanti žiema bus sunkiausia“, – leidinio autoriui sakė nenurodytas pašnekovas Kyjive.

Publikacijos autoriaus nuomone, Rusijos smūgiai Ukrainos energetikai ne tik naikina Ukrainos galimybę peržiemoti, bet ir apskritai atitinka Rusijos strategiją silpninti Ukrainos gynybą terorizuojant civilius gyventojus.

„Atakos atspindi diktatoriaus Vladimiro Putino karinę politiką: jis tiksliai duoda įsakymą, kad Ukrainoje „Shahed“ dronai žudytų civilius. Jis naikina gyvenamuosius namus raketomis: mažiau nei per dvi minutes po įskridimo į Ukrainos oro erdvę balistinės raketos pasiekia savo tikslą – niekas nespėja taip greitai pasiekti slėptuvės“, – rašo „Bild“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija yra pasirengusi sumokėti didelę kainą už visos Donbaso teritorijos užėmimą, net jei tai užtruks dar kelerius metus. Todėl karo baigtis pirmiausia priklausys nuo Ukrainos pasirengimo ir gebėjimo toliau gintis. Apie tai interviu „Laisvės radijui“ sakė Suomijos atvirų duomenų analitikas iš „Black Bird Group“ Pasi Paroinenas.

„Daugelis deda dideles viltis, kad Rusija smarkiai susilpnės ekonomiškai arba praras politinę valią tęsti šį karą. Tačiau aš nematau jokių esminių pokyčių šia linkme. Manau, kad Rusija vis dar pasirengusi mokėti didelę kainą už labai lėtą, bet vis dėlto stabilią pažangą. Klausimas greičiau yra tas, ar Ukraina sugebės išlaikyti šį karo veiksmų lygį ir priešintis“, – sako jis.

Šiame kontekste P.Paroinenas išreiškė abejones dėl tikslingumo atkakliai laikyti sudėtingas gynybos pozicijas, pavyzdžiui, dabartinį „kišenę“ aplink Pokrovską ir Mirnohradą. Analitiko nuomone, gynyba nepalankiose pozicijose eikvoja Ukrainos išteklius, įskaitant gyvybes, žymiai labiau nei gynyba palankesnėse pozicijose po organizuoto pasitraukimo.

„Svarbiausia dabar – išsaugoti Ukrainos kariuomenę, sutelkti dėmesį į jos atkūrimą ir išteklius, kad būtų galima reaguoti į naujas grėsmes“, – pareiškė jis.

P.Paroinenas yra įsitikinęs, kad išsaugojusi armijos kovinį pajėgumą Ukraina galės daugybę metų išlaikyti gynybą. Net ir praradusi Donbasą. O jei armija bus išsekusi, Rusijos pažanga gali žymiai paspartėti.

Tuo pačiu analitikas nemano, kad Rusija dabar yra pranašesnė: labiau atrodo, kad situacija artėja prie „aklavietės“.

„Verta prisiminti, kad ir rusams įvykiai nesiklosto taip, kaip jie norėtų. Jie eikvoja milžiniškus išteklius, praranda daug žmonių. Ypač vasarą situacija jiems nebuvo pernelyg sėkminga – jie, be abejo, norėjo pažengti žymiai toliau, nei jiems pavyko. Jiems taip pat nepavyko sukelti kelių vienu metu vykstančių krizių ukrainiečiams“, – mano analitikas.

Jo nuomone, rusai artimiausiomis savaitėmis tęs aktyvų puolimą, pasinaudodami blogu oru, kuris turi įtakos dronų darbui. Tačiau P.Paroinenas tikisi, kad gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje rusų jėgos išseks ir jie bus priversti pradėti pergrupavimą. Naujas karo veiksmų etapas prasidės jau pavasarį.

Rusijos Žemutinio Naugardo srityje pradėtas formuoti naujas mobilizacijos rezervas „BARS-NN“. Jo užduotis bus pramonės įmonių apsauga nuo dronų atakų, rašo „Telegram“ kanalas „Astra“.

Žemutinio Naugardo srities karo komisaras Sergejus Agafonovas pareiškė, kad pirmasis būrys jau suformuotas ir pasiųstas į mokymus. Jis neatskleidė mokymų detalių.

Taip pat S.Agafonovas sakė, kad rezervistai tarnaus tik srities teritorijoje. Jo teigimu, jų siuntimas į Ukrainą yra atmestinas.

Rusijos Valstybės Dūmoje anksčiau buvo kalbama apie tai, kad naujajame rezervistų įstatyme, kuris buvo priimtas spalio 28 d., nėra nurodyta, kad tarnyba bus vykdoma tik jų regionuose. Neatmetama galimybė, kad jie gali atsidurti vadinamuosiuose „naujuosiuose regionuose“, kuriais Rusijoje vadinamos okupuotos Ukrainos teritorijos.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Guido Crosetto

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad Ukraina neturi jokių galimybių susigrąžinti Krymą ir teritorijas, prarastas dėl Rusijos įsiveržimo 2022 m.

Apie tai G.Crosetto pasakė interviu žurnalistui Bruno Vespai jo naujai knygai. Citatas pateikia agentūra „Ansa“.

Ištraukas iš B.Vespos knygos „Finimondo“ (verčiama kaip „Pasaulio pabaiga“) paskelbė leidykla „Mondadori-Rai Libri“ prieš pat jos išleidimą.

„Šiandien visi mano, kad 2014 m. ir po 2022 m. vasario mėn. prarastų teritorijų susigrąžinimas yra neįmanomas“, – sakė G.Crosetto interviu.

„Rusija jų niekada neatiduos, o Ukraina neturės jėgų pati atkovoti šių teritorijų – net ir su mūsų pagalba. Putinas taip pat negali atsitraukti, nes pakeitė konstituciją, paskelbdamas okupuotas teritorijas „rusų“ visomis prasmėmis, ir taip pateko į situaciją, kai negali vesti derybų“, – pridūrė ministras.

G.Crosetto taip pat išreiškė apgailestavimą dėl to, kad daugelis italų pasidavė Rusijos propagandos ir dezinformacijos įtakai.

„Rusija jau kariauja prieš mus hibridinį, kognityvinį karą. Mes, kaip paprasti piliečiai, net nepastebime, kaip jos propaganda įsiskverbia į mūsų mintis ir kultūrinių vaizdinių formavimą – per subtilų poveikį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, per moksliškai suplanuotą infiltraciją, taip pat klasikiniais korupcijos metodais“, – sakė GCrosetto.

Anksčiau rugsėjo mėnesį B.Crosetto pareiškė, kad Italija nėra pasirengusi potencialiam puolimui nei iš Rusijos, nei iš bet kurios kitos šalies pusės.

B.Crosetto taip pat paragino naujai įvertinti NATO, atsižvelgiant į pasikeitusią jėgų pusiausvyrą pasaulyje.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./NATO oro policijos misija

Naujasis prestižinio Vokietijos Marshallo fondo Varšuvos skyriaus vadovas Philipas Bednarczykas apie Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę sužinojo tada, kai nubudęs rado daugybę susirūpinusių draugų iš Vašingtono žinučių. Dabar jis, žvelgdamas į praeitį, sako, kad tuomet Lenkija nebuvo pasirengusi tokiai provokacijai, bet incidentai leido suprasti, ko lenkams trūksta gynybos srityje.

Rugsėjo 10-ąją Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Pasak ginkluotųjų pajėgų, dalis dronų buvo numušti. Dėl grėsmės uždaryta dalis šalies oro uostų.

P.Bednarczykas mano, kad šis incidentas buvo tarsi šaltas dušas Lenkijai.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/ „Scanpix“/JAV kariai

Lenkija negavo jokio pranešimo apie galimą JAV karinių pajėgų jos teritorijoje mažinimą, naujienų agentūrai PAP pranešė šalies Gynybos ministerijos atstovas spaudai.

Rumunija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad JAV informavo ją ir jos sąjungininkes, jog Vašingtonas ketina sumažinti savo karių, dislokuotų rytiniame NATO flange, gretas, įskaitant amerikiečių karius iš Mihailo Kogalniceanu oro pajėgų bazės Rumunijos Juodosios jūros pakrantėje.

Rumunų Gynybos ministerijos teigimu, sumažinus karių skaičių, šalyje liks dislokuota apie 1 tūkst. JAV karių.

Lenkų gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas  trečiadienį Krasnike, Rytų Lenkijoje, surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad Varšuva negavo jokio pranešimo apie galimą maždaug 10 tūkst. šalyje dislokuotų JAV karių mažinimą.

„Lenkija ir Jungtinės Valstijos yra tvirtos sąjungininkės“, – teigė jis.

Anksčiau tą pačią dieną Gynybos ministerijos atstovas spaudai Januszas Sejmejus sakė PAP, kad Lenkija nėra gavusi jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad JAV karinis kontingentas jos teritorijoje mažės.

Jis taip pat teigė, kad ir prezidentas Karolis Nawrockis, ir Lenkijos gynybos ministras neseniai gavo JAV administracijos patikinimą, kad amerikiečių karių buvimas Lenkijoje išliks stabilus.

AFP/Scanpix/Maskva

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala įvardijo kelias iš eilės Kremliaus nesėkmes bandant sąlygoti JAV sprendimus pastaruoju metu.

„JAV įveda sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“ – pirmas, neskaitant tarifų Indijai, išplečiančias anksčiau įvestas (ir nešvelnintas) sankcijas. Poveikį vertinti ankstyva, tačiau „Lukoil“ užsienio turto pardavimai ir indikacijos apie Indijos/Kinijos valstybinių įmonių žaliavų importo pirkimų peržiūrą nėra palankios agresoriui“, – sako L.Kojala.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Kremliaus pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas iškart buvo pasiųstas į Vašingtoną, bet ten blaškėsi ir buvo viešai įtakingo iždo sekretoriaus Scotto Besento pavadinimas „propagandininku“, į kurį neverta kreipti dėmesio.

„Net Steve'as Witkoffas nebeatrodo toks atviras klausyti tuščių kalbų“, – sako analitikas.

Donaldas Trumpas į Rusijos anonsus apie „analogų neturinčias“ naujas raketas atsakė erzeliu ir svarstymais apie JAV povandeninius laivus netoli Rusijos krantų.

„Ketvirtadienio susitikime su Kinijos vadu Xi Jinpingu JAV prezidentas užsimena kalbėsiąs ir apie Ukrainą. Viliantis Pekino pagalbos spausti Kremlių. Proveržio tikimybė atrodo menka (visgi prioritetas bus prekybos tematikai), bet vien diskusijos aplinkybė nauja (ir kelianti nerimą Taivanui, nuogąstaujant, kad Vašingtonas, siekdamas su Ukraina susijusių tikslų, bus linkęs nusileisti Kinijai dėl Taivano)“, – atkreipė dėmesį L.Kojala.

Pasak jo, pastarieji pokyčiai teikia atsargaus optimizmo Ukrainai ir Europos šalims.

„Visgi atrodo, kad iš lėto prasidėjo tai, ką vadinau ketvirtuoju D.Trumpo politikos V.Putino atžvilgiu etapu“, – apibendrino politologas.