Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: dėl Vakarų sankcijų byra „Lukoil“ tinklas užsienyje
18:25
„Lukoil“, kuriai taikomos blokuojančios JAV sankcijos, patiria problemų dėl savo užsienio struktūrų veiklos.
Kaip praneša agentūra „Reuters“, Irako valstybinė įmonė „Somo“ atšaukė trijų „Lukoil“ išgautos naftos siuntų, priklausančių jos daliai Vakarų Kurnos-2 telkinyje, siuntimą, motyvuodama nuogąstavimais dėl JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijų.
Bendrovė „Lukoil“ valdo 75 proc. šio telkinio, kurio pajėgumas siekia 480 000 barelių per parą, akcijų, o likusi dalis priklauso Irako „North Oil Company“.
Šaltinių teigimu, kroviniai turėjo būti vežami lapkričio 11, 18 ir 26 d.
Nebesutinka dirbti laivų brokeriai
Ženevoje įsikūręs „Lukoil“ prekybos padalinys „Litasco“ susiduria su sunkumais nuomojant laivus, nes Didžiosios Britanijos laivų brokeriai atsisako dirbti su bendrove. Be to, „Litasco“ dėl sankcijų sumažino darbuotojų skaičių.
Problemos su degalinėmis Suomijoje
Suomijoje, kur „Lukoil“ priklauso degalinių tinklas „Teboil“, Rusijos bendrovė susidūrė su bankų atsisakymu aptarnauti jos veiklą. Dėl to artimiausiomis savaitėmis darbo gali netekti apie tūkstantis „Teboil“ degalinių darbuotojų ir operatorių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kodėl Pokrovsko užėmimas yra toks svarbus Rusijai ir nepriimtinas Ukrainai?
00:11
BBC praneša, kad Ukraina gali patirti didžiausią pastarųjų mėnesių praradimą, jei svarbus rytų miestas Pokrovskas pereis Rusijos pajėgų kontrolėn.
Pažymima, kad Pokrovsko užėmimas priartintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną prie tikslo užimti visą Donbasą, nepaisant to, kad šiais metais Rusijos pajėgos juda labai lėtai.
Jei Pokrovskas kris, taptų beveik neįmanoma apginti gretimo miesto Mirnohrado, o Rusijos kariuomenė galės sutelkti pastangas dėl kovų už Konstantinivką šiaurės rytuose ir už likusius vadinamojo „tvirtovių žiedo“ miestus – Družkivką, Kramatorską ir Slovjanską.
Analitikas Michaelas Kofmanas iš „Carnegie“ fondo pažymi, kad Ukraina vis dar turi gynybines linijas, į kurias gali atsitraukti ir atkurti gynybą. Jo teigimu, Rusijos pajėgos neturi puolimo pagreičio, o jų kovos būdai to neužtikrina. Tokie prasiveržimai leidžia judėti po truputį, bet nesukuria lemiamų operacinių lūžių.
Kito scenarijaus – nėra: kiek Ukrainos pergalė kainuos Europai?
23:29
Žurnalas „The Economist“ apskaičiavo, kad Ukrainai nuo 2026 iki 2029 m. reikės 389 mlrd. JAV dolerių ne tik išgyventi, bet ir laimėti – beveik dvigubai daugiau, nei Europa skyrė Ukrainai nuo Rusijos pradėto pilno masto karo pradžios. Ar Europa gebės pakelti tokius finansinius įsipareigojimus? Turint omenyje, kad tuo pačiu Europa pati turi stiprinti savo saugumą.
Britų leidinys paaiškina, kad didžiąją dalį Ukrainos pergalės išlaidų – 328 mlrd. JAV dolerių – turės padengti Europos sąjungininkai.
Tai aiškiai bus ne tik Europos solidarumo, bet ir jos seniai skelbiamos strateginės autonomijos, arba gebėjimo apsiginti be JAV paramos, išbandymas.
Ukrainos valstybės biudžetas yra ant išlikimo ribos karo metu.
Rutte ironiškai sureagavo į Putino branduolinius grasinimus
23:22
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sureagavo į Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimus, išsakytus per pastarąjį Rusijos saugumo tarybos posėdį, įskaitant užuominas apie naujus branduolinių ginklų bandymus. Kaip praneša "Digi24", Rutte komentarą pateikė bendroje spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Nicusoru Danu.
NATO vadovo buvo paklausta, kaip jis vertina Rusijos saugumo tarybos posėdį, surengtą Putino atsakui į JAV paskelbtus branduolinių bandymų planus.
„Aš jau seniai nebereaguoju į Putino organizuojamus posėdžius. Jam mokama kaip Rusijos prezidentui, tai jis ir organizuoja“, – atsakė Rutte.
Primename, kad trečiadienį, lapkričio 5 d., Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė Užsienio reikalų ministerijai, Gynybos ministerijai, specialiosioms tarnyboms ir civilinėms agentūroms parengti pasiūlymus dėl galimybės pasirengti branduoliniams bandymams – pirmiesiems po 35 metų pertraukos.
Tai jis pareiškė per operatyvinį susitikimą su nuolatiniais Rusijos saugumo tarybos nariais Kremliuje, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“.
Tarnyboms nurodyta „surinkti papildomą informaciją šiuo klausimu, išanalizuoti ją Saugumo tarybos platformoje ir pateikti suderintus pasiūlymus dėl galimos pasirengimo branduolinių ginklų bandymams darbų pradžios“, nurodė Kremliaus šeimininkas.
Situaciją, susijusią su prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu dėl JAV branduolinių bandymų, V.Putinas pavadino rimta problema.
Jis pabrėžė, kad Rusija esą visada griežtai laikėsi ir toliau laikysis savo įsipareigojimų pagal Visuotinio branduolinio ginklo uždraudimo sutartį.
Rusijos vadovas pridūrė, kad, jeigu Jungtinės Valstijos ir kitos šią sutartį pasirašiusius šalys atliks branduolinius bandymus, Rusija „imsis atitinkamų ir adekvačių veiksmų“.
Mažiausiai 8 žuvę ir 40 sužeistų: papasakojo apie rusų smūgį per karių apdovanojimų ceremoniją
22:20
Lapkričio 1 d. okupantai smogė vienam iš kaimų Dnipropetrovsko srityje. Po kelių dienų paaiškėjo, kad tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo 35-osios jūrų pėstininkų brigados kariai, atvykę į bataliono metinių minėjimą.
Lapkričio 5 d. žurnalistai kalbėjosi su vienu iš karių, kuris tą vakarą taip pat atvyko į apdovanojimus. Vyras pasakojo apie tragedijos detales anonimiškai dėl saugumo.
„Tai buvo bataliono sukūrimo metinės. Turėjo vykti iškilmingas apdovanojimas su laužais ir fakelais. Mums buvo pateiktos dvi vietos. Mes su broliais buvome miške, kur buvo fakelai. Tačiau dalis vaikinų buvo prie parduotuvės. Oro pavojus jau buvo paskelbtas, bet vis tiek išvažiavome. Navigacija neveikė. Oras buvo apsiniaukęs, dronų nebuvo. Greičiausiai mus išdavė. Smūgis įvyko praėjus 15 minučių nuo numatyto pradžios laiko“, – sakė jis.
Karys pasakojo, kad atvykus į vietą, vadas liepė laukti.
„Mes stovėjome už maždaug šimto metrų nuo fakelų. Po kokių 15 minučių į vietą, kur turėjo vykti apdovanojimai, pataikė „Iskander“. Mes net nieko neišgirdome – tik sprogimą, visi griuvo. Vienam vaikinui sužalojo koją, kitam – pečius. Mums pasisekė, kad buvome atokiau. Visi, kurie stovėjo prie fakelų, žuvo. Kiek tiksliai, nežinau, bet bent trys tikrai. Jų kūnų iki ryto nerado“, – pasakojo jis.
Po smūgio kariai pradėjo trauktis laukais. Pasak jo, netrukus rusai smogė „Shahed“ dronais.
„Matėme, kad kaimas dega. Vienas iš vaikinų parašė į grupę: 'Iškvieskite greitąją, yra sužeistų.' Vėliau jis mirė ligoninėje“, – sakė karys.
Vėliau paaiškėjo, kad žuvo mažiausiai aštuoni kariai, apie 40 buvo sužeisti, dar šeši buvo laikomi dingusiais.
„Norėjome paimti kūnus, bet policija pasakė viską daryti per morgą. Mūsų brolio neradome – ieškojome tarp sužeistųjų, kol jis pats nepaskambino. Jis buvo sužeistas“, – pasakojo jis.
Lapkričio 3 d. TSN žurnalistas pranešė, kad jo brolis žuvo per šį Rusijos smūgį apdovanojimų metu. Jo 43 metų brolis Volodymyras Sviatnenka (pravarde Znakhar) buvo drono operatorius ir tarnavo 35-ojoje atskirojoje jūrų pėstininkų brigadoje.
Po to Ukrainos karinis jūrų laivynas patvirtino, kad lapkričio 1 d. okupantai smogė kariams Dnipropetrovsko srityje. Valstybės tyrimų biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karių žūties ir sužeidimų po šio smūgio jų dislokacijos vietoje.
Analitikas: Rusija nebeturi nieko, ką galėtų pasiūlyti pasauliui, išskyrus branduolinius grasinimus
21:37
Rusijos Federacija nebeturi nieko, ką galėtų pasiūlyti civilizuotam pasauliui, išskyrus branduolinius grasinimus. Apie tai per „Kyiv24“ kalbėjo karinis analitikas Ivanas Stupakas.
Anot jo, nuolatinis branduolinės galios demonstravimas yra bandymas sukurti didybės iliuziją rodant ginklus, kurių ne kiekviena šalis turi. Analitikas pabrėžė, kad vienintelis dalykas, kurį rusai iš tikrųjų turi, yra branduoliniai ginklai, kuriais jie grasina sunaikinti žmoniją.
Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos Federacija nedavė jokio teigiamo indėlio į pasaulinį mokslą ar technologijas.
„Rusijos Federacija nebeturi ką pasiūlyti šiam pasauliui. Vienintelis jų turtas yra branduoliniai ginklai ir šūkiai „mes jus visus nužudysime“. Jie neturi dirbtinio intelekto pasiekimų, neturi vaistų nuo sunkių ligų. Nieko“, – sakė ekspertas.
Kaip skelbė UNIAN, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė saugumo struktūroms ir civilinėms tarnyboms ruoštis branduolinių ginklų bandymams. Jis pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie JAV branduolinius bandymus rimtu klausimu.
Kremlius pabrėžė, kad Rusija visada griežtai laikėsi Branduolinių ginklų visapusiško uždraudimo sutarties įsipareigojimų ir toliau taip darys. Tuo pačiu Putinas pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos ir kitos sutarties šalys vykdys branduolinius bandymus, Rusija „imtųsi atitinkamų ir adekvačių veiksmų.“
Lenkija patvirtino, kad kitąmet surengs Ukrainos atstatymo konferenciją
20:36
Lenkų turto ministras Wojciechas Balczunas trečiadienį patvirtino, kad 2026 metų Ukrainos atstatymo konferencija vyks Lenkijoje.
Jis nurodė, kad šį galutinį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Ukrainos pareigūnai.
Šiemet dviejų dienų Ukrainos atstatymo konferencija vyko Italijos sostinėje.
Konferencijos tikslas – paskatinti tarptautinius investuotojus prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
Konferencija suteikia galimybę investuotojams susitikti, pasikalbėti ir užmegzti ryšius su ukrainiečių kolegomis, tikintis ne tik atstatyti, bet ir modernizuoti Ukrainą, taip pat padėti jai įgyvendinti būtinas reformas, reikalingas, kad ji būtų priimta į Europos Sąjungą (ES).
Ukrainos pajėgos atgavo Pokrovsko miesto tarybos pastato kontrolę
19:36
Šturmo karių iš 425-ojo atskirojo šturmo pulko „Skala“ pajėgos išvalė Pokrovsko miesto tarybos pastatą nuo Rusijos okupantų. Pasak pulko „Telegram“ kanalo, virš pastato vėl plazda Ukrainos vėliava.
„Dviem mūsų šturmo grupėms buvo pavesta įžengti į Pokrovsko centrą ir išvalyti miesto tarybą nuo okupantų. Nepaisant to, kad transporto priemonė buvo sunaikinta raketa „Ždun“, mums pavyko patekti į miestą. Kariai pateko į pasalą, bet sugebėjo likviduoti priešą, o vienintelis sužeistas karys tęsė savo kovinę užduotį“, – teigiama kariškių pranešime.
Dalinyje pažymima, kad operacija buvo kruopščiai suplanuota. Dėl netikėtumo efekto kariai ne tik pasiekė nustatytą vietą, bet ir išvalė pastatą, kuriame iš tiesų buvo okupantai.
Pokrovsko miesto tarybos pastatas yra pietinėje miesto dalyje – giliai vadinamojoje „pilkojoje zonoje“.
Kaip skelbta anksčiau, nepriklausomų stebėtojų vertinimu, maždaug 80% Pokrovsko yra Rusijos kontroliuojamoje arba „pilkojoje“ zonoje, kurioje nė viena pusė neturi visiškos kontrolės. Pastaruoju metu buvo pasirodę pranešimų apie galimas Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimo operacijas mieste, tačiau kol kas reikšmingų situacijos pokyčių nepastebėta.
Žinomas karo pareigūnas Sergejus „Flash“ Beskrestnovas mano, kad Ukrainos vadovybė nusprendė laikyti Pokrovską kiek įmanoma ilgiau. Akivaizdu, kad šio miesto praradimas turėtų rimtų padarinių gynybai šiame fronte.
Turkija nori prisijungti prie ES gynybos schemos
17:56
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas trečiadienį pabrėžė šalies siekį tapti Europos Sąjungos (ES) gynybos schemos dalimi, paminėdamas savo šalies kaip svarbios bloko saugumo užtikrintojos vaidmenį.
Turkija nori būti bloko 150 mlrd. eurų vertės Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) – mechanizmo, skirto stiprinti ES gynybos pajėgumus, – dalimi.
Helsinkyje susitikęs su Suomijos kolege H.Fidanas pakartojo savo šalies poziciją.
„Turkija yra NATO sąjungininkė, kuri labai prisideda prie Europos saugumo ir šiame kontekste“, – žurnalistams sakė jis.
„Labai svarbu, kad Turkija būtų įtraukta į ES gynybos ir saugumo iniciatyvas, įskaitant SAFE mechanizmą“, – pridūrė jis.
Nors techniškai Turkija atitinka reikalavimus, jai reikalingas visų 27 ES narių pritarimas, bet Graikija grasina blokuoti šį žingsnį.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen išreiškė paramą Turkijos dalyvavimui gynybos schemoje „lygiomis sąlygomis bendradarbiaujant gynybos pramonėje, kurios mums šiuo metu labai reikia“.
Pasak Turkijos gynybos ministerijos šaltinio, Ankara tikisi, kad Berlynas padės jai gauti prieigą prie ES gynybos schemos, nepaisant Graikijos prieštaravimo.
Ukrainos pajėgos atsakė, ar jos karius Pokrovske jau apsupo rusai
17:10
Ukraina trečiadienį paneigė rusų teiginius, kad Maskvos kariai apsupo jos pajėgas, joms siekiant išlaikyti strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto šalies rytuose, kurį intensyviai puola Rusija, kontrolę.
Pokrovskas, kuris yra svarbus transporto mazgas, yra įsikūręs svarbiame Ukrainos kariuomenės tiekimo kelyje ir jau daugiau nei metus yra Maskvos taikiklyje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad mieste, atnaujinus puolimą, kovoja iki 300 Rusijos karių. Antradienį jis aplankė karius netoli Pokrovsko ir pažadėjo padaryti „visą, ką galime“, kad miestą toliau kontroliuotų Kyjivas.
Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad „veržia priešo apsuptį“ Pokrovske ir tvirtino užėmusi kelias dešimtis pastatų mieste.
Tačiau trečiadienį Ukrainos generalinis štabas pareiškė, kad „mūsų daliniai ir divizijos nebuvo apsupti“.
„Imamasi priemonių užkirsti kelią priešui, kuris bando infiltruotis“ į miestą, priduriama socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime.
„Tęsiasi aktyvus pasipriešinimas priešo pėstininkų dalinių bandymams užimti pozicijas“, – priduriama jame.
Pokrovskas, kuriame prieš karą gyveno 60 tūkst. žmonių, dabar yra didžiąja dalimi apleista ir kovų nuniokota dykynė.
Savaitgalį Ukraina nusiuntė specialiąsias pajėgas miesto gynybai sustiprinti.
Nuo invazijos pradžios 2022 metais Rusija užgrobė didelius Pietų ir Rytų Ukrainos plotus.
Trumpo pareiškimai sudrebino Kremlių: Putinas nurodė imtis veiksmų
16:42 Atnaujinta 17:24
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė Užsienio reikalų ministerijai, Gynybos ministerijai, specialiosioms tarnyboms ir civilinėms agentūroms parengti pasiūlymus dėl galimybės pasirengti branduoliniams bandymams – pirmiesiems po 35 metų pertraukos.
Tai jis pareiškė per operatyvinį susitikimą su nuolatiniais Rusijos saugumo tarybos nariais Kremliuje, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“.
Tarnyboms nurodyta „surinkti papildomą informaciją šiuo klausimu, išanalizuoti ją Saugumo tarybos platformoje ir pateikti suderintus pasiūlymus dėl galimos pasirengimo branduolinių ginklų bandymams darbų pradžios“, nurodė Kremliaus šeimininkas.
Situaciją, susijusią su prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu dėl JAV branduolinių bandymų, V.Putinas pavadino rimta problema.
Jis pabrėžė, kad Rusija esą visada griežtai laikėsi ir toliau laikysis savo įsipareigojimų pagal Visuotinio branduolinio ginklo uždraudimo sutartį.
Rusijos vadovas pridūrė, kad, jeigu Jungtinės Valstijos ir kitos šią sutartį pasirašiusius šalys atliks branduolinius bandymus, Rusija „imsis atitinkamų ir adekvačių veiksmų“.
„Iš tiesų, dar 2023 m. kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą sakiau, kad jei Jungtinės Valstijos ar kitos atitinkamos Sutarties šalys atliks tokius bandymus, Rusija taip pat turės imtis atitinkamų atsakomųjų veiksmų“, - kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
Tačiau pats V.Putinas anksčiau pareiškė, kad Rusija baigė „analogų neturinčios“ tarpžemyninės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ ir branduolinės torpedos „Poseidon“ bandymus.
Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas sakė, kad Rusijos diplomatai paprašė D.Trumpo administracijos paaiškinti JAV prezidento pareiškimus, tačiau, anot jų, atsakant bandyta išsisukti.
„Nedelsiant pradėti pasirengimą“
Per susitikimą Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas apkaltino Jungtines Valstijas „aktyviai kuriant strateginius puolamuosius ginklus ir nuosekliai pasitraukiant iš strateginio stabilumo sutarčių“.
„Vašingtonas nuolat vykdo strateginių puolamųjų pajėgų pratybas. Paskutinės tokios pratybos, kurių metu buvo treniruojamasi suduoti prevencinius branduolinius smūgius Rusijos teritorijoje, vyko spalio mėn.“, – nurodė ministras.
A.Belousovas taip pat pridūrė, kad Jungtinės Valstijos ketina dislokuoti raketas Europoje ir Azijos-Ramiojo vandenyno regione, „kurių skrydis iš Vokietijos į centrinę Rusiją truktų 6-7 minutes“.
Ministras iškėlė iniciatyvą nedelsiant pradėti pasirengimą „plataus masto branduoliniams bandymams“ Naujosios Žemės salyne.
Tai didžiausias šalies branduolinių bandymų poligonas, kuriame nuo XX a. šeštojo dešimtmečio įvykdyta šimtai atominių sprogimų. Paskutiniai branduolinio ginklo bandymai čia buvo atlikti 1990 m. spalio mėn. Nuo to laiko poligone atliekami tik pokritiniai eksperimentai (t.y. bandymai be grandininės reakcijos, nesukeliantys sprogimo).
Anksčiau trečiadienį pranešta, kad iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Jungtinėse Valstijose buvo atliktas tarpžemyninės balistinės raketos, neginkluotos branduoline galvute, bandymas.
