Svarbiausios naujienos
- „The New York Times“: kodėl Pokrovskas toks svarbus Maskvai
- Rusijos reputacija susvyravo: „Forbes“ įvardijo, ko ėmėsi Putinas
- Lavrovas užsitraukė Putino rūstybę: už fiasko su JAV sulaukė bausmės
- Spjūvis Maskvai: Baku uostas atsisakė perkrauti „Lukoil“ naftą
- Šoigu: reikia įtikinti rusus vykti į Sibirą „savanoriškai ir su džiaugsmu“
- Lukašenka išvertė kailį: leido rusams atakuoti Ukrainą iš savo šalies – dabar kviečia ukrainiečius į Baltarusiją
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lukašenka išvertė kailį: leido rusams atakuoti Ukrainą iš savo šalies – dabar kviečia ukrainiečius į Baltarusiją
14:49
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka Mozyriuje per atnaujinto tilto per Pripetės upę atidarymo ceremoniją pareiškė, kad yra pasirengęs papildomai priimti į šalį migrantus iš Ukrainos, skelbia valstybinė agentūra BELTA.
A.Lukašenka pažymėjo, kad Ukraina yra labai arti, o jis iš pradžių net atmetė pasiūlymą vykti į Mozyriaus rajoną.
„Manau, kad ukrainiečiai man atleis“
„Aš manau, na, karo Ukrainoje fone, kažkaip mes čia turėtume pasidžiaugti, o prezidentas turėtų važiuoti... Aišku, kad tai nuskambės, – sakė jis. – Bet manau, kad ukrainiečiai man atleis. Mes ir jiems jungiame krantus“.
„Esame atviri. Prašome atvykti, ukrainiečiai. Mielai jus priimsime. Jūsų šeimoms, jūsų vaikams užtikrinsime tokį pat gyvenimą, kaip ir baltarusiams, kalbant apie švietimą, sveikatos apsaugą“, – kvietė A.Lukašenka.
Jis pažymėjo, kad daug migrantų iš Ukrainos jau dirba Gomelio apskrityje.
„Esame pasirengę juos priimti. Ukrainiečiai mums yra gėris. Tai labai darbštūs žmonės, kurie mus supranta, kalba ta pačia kalba, – tikino A.Lukašenka. – Nepaisant to, į mūsų kaimyno namus atėjo bėda. Manau, kad mes su šia problema susitvarkysime.“
15min primena, kad A.Lukašenka 2022 m. plataus masto karo pradžioje leido Rusijos pajėgoms atakuoti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:24
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Witkoffas: taikos Ukrainoje klausimas toliau sprendžiamas
00:53
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pareiškė, kad Rusijos karas su Ukraina JAV laikomas vienu iš svarbiausių spręstinų klausimų ir yra pasiekta tam tikra pažanga.
Pasak jo, Vašingtonas yra įsitikinęs, kad pavyks užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.
S.Witkoffas pridūrė, kad karas Ukrainoje „turi būti išspręstas po Gazos“.
„Turime daug darbo, susijusio su saugumo protokolais Ukrainoje. Techninės komandos turi surengti daug diskusijų su paprastais žmonėmis, prieš įtraukiant vadovus“, – pabrėžė jis.
Jis pažymėjo, kad D.Trumpas „nuolat stebi“ karo Ukrainoje pabaigos klausimą.
Kremlius svarsto naują įbauginimo taktiką: siūlo taikytis į netikrą Pentagoną ir Eifelio bokštą
23:12
Rusijos gynybos ministerija turėtų surengti pratybas, imituojančias branduolinius smūgius į žinomus objektus Jungtinėse Valstijose ir Europoje, siekdama įbauginti Vakarus, pareiškė Valstybės Dūmos saugumo komiteto narys Michailas Šeremetas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Visą tekstą skaitykite čia.
„The New York Times“: kodėl Pokrovskas toks svarbus Maskvai
22:43
Rusija nutaikė ugnį ir karius į Pokrovską. Po daugiau nei metus trukusių kovų miestas beveik visiškai virto griuvėsiais. Jo prieškarinė 60 tūkst. gyventojų bendruomenė sumažėjo iki mažiau nei 1 300 žmonių. Jeigu Pokrovsko miestą užims Rusija, tai bus didžiausias miestas, kurį Ukraina prarado nuo Bachmuto mūšių 2023 m.
Pokrovskas laikomas paskutine reikšminga kliūtimi, trukdančia Rusijos kariams priartėti prie Slovjansko ir Kramatorsko – vienintelių didžiųjų Donecko regiono miestų, kurie vis dar yra Ukrainos kontrolėje ir į kuriuos ilgą laiką pretendavo Kremlius, rašo laikraštis „The New York Times“.
Visą tekstą skaitykite čia.
Rusijos reputacija susvyravo: „Forbes“ įvardijo, ko ėmėsi Putinas
21:34
Bandymas paversti JAV prezidentą Donaldą Trumpą Rusijos sąjungininku galiausiai žlugo, todėl Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grįžo prie savo įprastos taktikos – branduolinio šantažo ir bauginimo, rašo leidinys „Forbes“.
Lūkesčiai nepasiteisino
Rusija jau seniai garsėja technologiškai pažangių karinių sistemų kūrimu. Daug dešimtmečių Rusija save pristatė kaip moderniojo karo pradininkę. Jos kariuomenė pirmavo dronų, elektroninės kovos ir hipergarsinių ginklų srityse – daugeliu atvejų pranokdama Vakarų pajėgumus. Rusiški tankai, šarvuočiai ir orlaiviai buvo plačiai eksportuojami ir naudojami visame pasaulyje, dar labiau stiprindami Maskvos įvaizdį kaip dominuojančios pažangių karinių sistemų tiekėjos.
Tačiau jos reputaciją paskutiniais metais susilpnino karas Ukrainoje, kuriame daugelis šių sistemų mūšio lauke nepateisino lūkesčių. Rusijos tankai pasirodė prastai ir patyrė didelių nuostolių puolimų metu. Agresorės kadaise giriamos dronų pajėgos buvo pranoktos Ukrainos, pasitelkusios komercinių dronų technologijas ir privačiojo sektoriaus inovacijas.
Be to, Rusijos reputacija, kaip pažangių technologijų kūrėjos, yra esminė jos užsienio karinės technikos pardavimams, kurie jau ilgą laiką sudaro vieną iš pagrindinių šalies gynybos pramonės pagrindų.
Rusijos karinės technikos eksportas į užsienį nuo karo pradžios sumažėjo 93 proc. Šis nuosmukis atspindi ne tik Maskvos prioritetą patenkinti vidaus karinius poreikius, bet ir mažėjantį tarptautinį susidomėjimą, kurį lėmė prastas rusiškų sistemų veikimas Ukrainoje.
Naujas bandymas
Siekdama pakeisti šį įvaizdį, Maskva neseniai išryškino vieną ambicingiausių savo gynybos projektų – povandeninę torpedą „Poseidoną“.
„Forbes“ pastebi, kad be savo strateginės paskirties kaip antrinio smūgio branduolinis ginklas, „Poseidonas“ veikia ir kaip simbolis, turintis atkurti Rusijos įvaizdį kaip karinių technologijų lyderės – tai esminis ilgalaikės atgrasymo strategijos elementas, grindžiamas technologinio pranašumo įvaizdžio kūrimu.
Leidinys pastebi, kad paskelbimo laikas taip pat turi aiškią politinę žinutę. Jis sutapo su išaugusia įtampa tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų dėl galimo „Tomahawk“ raketų tiekimo Ukrainai. Viešindama „Poseidono“ bandymą, Maskva siekia priminti tiek vidaus, tiek tarptautinei auditorijai, kad išlieka viena pagrindinių branduolinių valstybių, ir kartu neutralizuoti silpnumo įspūdį, kylantį dėl nesėkmių mūšio lauke.
„Poseidonas“ atspindi Maskvos ryžtą išlaikyti strateginę pusiausvyrą su Vakarais po nesėkmių mūšio lauke ir pramoninių apribojimų. Nesvarbu, ar ši sistema iš esmės pakeis povandeninį karą, ar liks daugiausia simbolinė, „Poseidonas“ pabrėžia platesnes Rusijos pastangas iš naujo įtvirtinti savo lyderystę karinių technologijų srityje ir sustiprinti strateginę poziciją pasaulinio saugumo kontekste“, – rašoma straipsnyje.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD kaltinama tarnavimu Rusijai
20:00
Vokietijos įstatymų leidėjai trečiadienį apkaltino kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kad ši šnipinėja Maskvos naudai, dėl ko parlamente kilo ginčas.
AfD nuo spalio sulaukė kaltinimų, kad naudojasi klausimais parlamente, siekdama surinkti slaptos informacijos apie svarbius infrastruktūros, saugumo ir karinius objektus, ypač rytinėje Tiuringijos žemėje.
Trečiadienį kanclerio Friedricho Merzo partijos CDU įstatymų leidėjas Marcas Henrichmannas pareiškė, kad klausimai apėmė ginklų tiekimą Ukrainai, elektrines, dronų gamybą ir kariuomenės bazes.
„Mažų mažiausiai jų gretose yra Rusijai ištikimų „miegančiųjų kuopelių“, – sakė jis.
„Kaip pasisekė Vladimirui Putinui, kad Vokietijoje egzistuoja AfD“, – pridūrė parlamentaras.
AfD politikai atmetė šiuos kaltinimus kaip gėdingus ir piktavališkus, tačiau nepaaiškino, kodėl parlamente kelia anksčiau minėtus klausimus.
AfD atstovas Markusas Frohnmaieris apkaltino vyriausybę bandant nukreipti dėmesį nuo Vokietijos problemų ir ieškant naujų būdų, kaip suteršti jo partijos reputaciją.
Per debatus M.Henrichmannas pareiškė, kad Kremliaus strateginiuose dokumentuose M.Frohnmaieris apibūdintas kaip „pilnai kontroliuojamas“.
Prieš Europos Sąjungą (ES) ir prieš migraciją nusistačiusios AfD populiarumas per pastaruosius metus smarkiai išaugo, o vasarį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose ji užėmė antrąją vietą.
„Dabar, kai „nacių“ korta nebeveikia, CDU nusprendė ateinančius ketverius metus kalbėti tik apie Rusiją ir AfD“, – sakė M.Frohnmaieris.
Kitas AfD įstatymų leidėjas Stefanas Keuteris pažymėjo, kad vyriausybė pateikė viešus raštiškus atsakymus į partijos paklausimus.
„Ar manote, kad vyriausybė paviešins valstybines paslaptis tik todėl, kad AfD jų prašo? Jokiu būdu“, – sakė jis.
Kitų partijų įstatymų leidėjai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijai palankią AfD poziciją ir nepritarimą Vokietijos karinei pagalbai Ukrainai.
Centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) atstovė Sonja Eichwede apkaltino AfD, kad parlamente ji veikia „kaip Rusijos interesų šalininkė“.
Spjūvis Maskvai: Baku uostas atsisakė perkrauti „Lukoil“ naftą
19:09
Dėl blokuojančių JAV sankcijų nukentėjusi „Lukoil“ susidūrė su problemomis Azerbaidžane, kur bendrovė naudojasi Baku uostu, per kurį gabena naftą iš dviejų Kaspijos jūros šelfe esančių telkinių.
Pasak „Reuters“, nuo lapkričio mėn. „Lukoil“ nustos gabenti krovinius į Baku uostą ir krovinius nukreips į Machačkalą – vienintelį neužšąlantį Rusijos uostą Kaspijos jūroje. Iš ten nafta vamzdynu bus pumpuojama į Novorosijską ir tanklaiviais eksportuojama į užsienį.
Lapkritį „Lukoil“ į Machačkalą tieks apie 30 000 tonų naftos, o nuo kito mėnesio į Rusijos uostą peradresuos visą į Baku gabenamos naftos kiekį – apie 130 000 tonų, teigė „Reuters“ šaltiniai.
„Lukoil“ naftą išgauna dviejuose Kaspijos jūros šelfe esančiuose telkiniuose – Filanovskio ir Korčagino. Nuo 2022 m. dalį šios naftos perka valstybinės Azerbaidžano naftos bendrovės SOCAR perdirbimo įmonė, kai „Lukoil“ neteko galimybės naudotis užsienio bendrovėms priklausančiu naftotiekiu Baku-Tbilisis-Džeichanas. „Lukoil“ taip pat siunčia Kaspijos jūros naftą į Kaspijos vamzdynų konsorciumo sistemą.
Nuo lapkričio 21 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas įveda sankcijas „Lukoil“ – paskelbus apie sankcijas buvo paralyžiuotas jos užsienio bendrovių darbas. Irake, kur „Lukoil“ turi Vakarų Kurnos-2 telkinio akcijų paketą, valstybinė bendrovė „Somo“ atšaukė trijų savo naftos partijų siuntimą.
Naujasis Čekijos parlamento pirmininkas liepė nukabinti Ukrainos vėliavą
18:31
Vienu pirmųjų savo veiksmų naujai išrinktas kraštutinių dešiniųjų Čekijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Tomio Okamura nurodė nukabinti Ukrainos vėliavą, plevėsuojančią virš pastato nuo 2022 m. Rusijos invazijos.
SPD partijos lyderis, pasirašęs koalicinį susitarimą, kuriuo grindžiama būsimoji Andrejaus Babišo vyriausybė, iDnes.cz žurnalistams sakė, kad šis pokytis turi simbolinę reikšmę – taip įgyvendinamas jo ilgalaikį raginimas nukabinti Ukrainos vėliavas nuo visų viešųjų pastatų.
Prie šio pranešimo pridėtame vaizdo įraše jis sakė: „Pirmiausia Čekija!“
T.Okamuros SPD yra Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland) politinė sąjungininkė, jos kartu posėdžiauja Europos Parlamente.
Kaip Čekijos parlamento pirmininku tapo kraštutinių dešiniųjų lyderis
Čekijos įstatymų leidėjai trečiadienį išrinko Tomio Okamurą pirmuoju kraštutinių dešiniųjų parlamento pirmininku šalyje, praėjus mėnesiui po visuotinių rinkimų, kurie leido jo partijai prisijungti prie besiformuojančios vyriausybinės koalicijos.
Milijardieriaus ekspremjero Andrejaus Babišo judėjimas ANO, T.Okamuros „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD) ir dešinieji „Motoristai“ po spalį rengtų rinkimų turi 108 vietas 200 narių parlamente.
T.Okamuros kraštutinių dešiniųjų partija pirmą kartą istorijoje pradės dirbti vyriausybėje su premjeru A.Babišu priešaky; ministrų kabinetą tikimasi paskirti gruodį.
Čekijoje parlamento pirmininko postas yra trečias aukščiausias po prezidento ir ministro pirmininko.
Kas toks yra Okamura?
Plačiau skaitykite ČIA.
Šoigu: reikia įtikinti rusus vykti į Sibirą „savanoriškai ir su džiaugsmu“
18:05
Sibiras turėtų tapti naujos industrializacijos centru, o valstybė turi sudaryti sąlygas, kad žmonės persikeltų į šalies rytus, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius bei buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu, pranešė RBK.
Pasak S.Šoigu, padorūs atlyginimai, subsidijos ir išplėstinės išmokos turėtų paskatinti specialistų antplūdį į Sibirą.
„Rusijos imperijoje ir sovietmečiu valstybė siekė sudaryti tokias sąlygas, kad piliečiai savanoriškai ir mielai vyktų į Sibirą kurti ir plėtoti šalies ekonomiką“, – pabrėžė jis.
Pasak S.Šoigu, paramos sistema turėtų būti visapusiška: mokesčių lengvatos ir administracinės lengvatos verslui, socialinės paskatos darbuotojams.
„Specialistas, atvykęs dirbti į Sibirą, gauna paskolą būstui ir beprocentinę paskolą automobiliui. Jei jis gyvena ir dirba dešimt metų, skolą nusirašo savaime. Tai geras skatinimo mechanizmas“, – aiškino jis.
Tuo pat metu Rusijos valdžios institucijos rengia priemones prieš Sibiro gyventojų skaičiaus mažėjimą. Pagal atnaujintą regiono plėtros iki 2035 m. strategiją Vidaus reikalų ministerijai, Darbo ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta stabilizuoti Sibiro federalinės apygardos gyventojų skaičių. Planuojama mažinti mirtingumą, spręsti darbuotojų trūkumo – įskaitant socialinę sferą – problemą ir skatinti tautiečių iš užsienio persikėlimą. Darbai bus pradėti 2025 m.
Nuo 1991 m. Sibiro gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc. ir daugiau jų neteko tik Tolimieji Rytai. Dabar rajone gyvena 16,48 mln. žmonių (11,29 proc. Rusijos gyventojų).
Kasmet iš regiono išvyksta apie 287 tūkst. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Demografinė duobė 1990-aisiais dar labiau pablogina padėtį: iki 2030 m. 25-44 metų amžiaus žmonių skaičius gali sumažėti dar 20 proc.
Kariavusius Ukrainoje nori išsiųsti į Sibirą
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pirmą kartą kalėti iki gyvos galvos nuteisė Rusijos karį
18:00 Atnaujinta 18:39
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad skyrė pirmąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Rusijos kareiviui, kaltinamam nužudžius ukrainiečių karo belaisvį, kuris pasidavė mūšyje 2024 metų sausį.
Kyjivas jau seniai kaltina Maskvą žudant nelaisvėje esančius karius, įskaitant tuos,a kurie buvo sužeisti arba pasidavė mūšio lauke ir vadina tai neteisėtomis egzekucijomis ir karo nusikaltimais.
„Tai pirmas kartas Ukrainos istorijoje, kai okupantui skirta tokia bausmė būtent už gynybos pajėgų kario egzekuciją“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareiškime.
Įvykdė mirties bausmę Ukrainos kariui, kuris, pasibaigus šoviniams, pasidavė
Prokurorai pareiškė, kad 27-erių rusų kareivis Dmitrijus Kurašovas „įvykdė mirties bausmę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariui, kuris, pasibaigus šoviniams, pasidavė“.
Incidentas įvyko pietinėje Zaporižios srityje 2024-ųjų sausį, priduriama pranešime.
D.Kurašovas buvo sugautas ir teisiamas tą pačią dieną.
Ketvirtadienį teisme teisėjui skaitant nuosprendį, kaltinamasis stovėjo stikliniame narve teismo salėje, matyti nacionalinės policijos paskelbtame vaizdo įraše.
Ukraina siekia patraukti atsakomybėn ne tik Rusijos politinius ir karinius lyderius, bet ir eilinius karius už įtariamus karo nusikaltimus, įvykdytus nuo 2022-ųjų vasario.
Praėjusią savaitę Kyjivas perdavė Vilniui sugautą rusų jūreivį, kuris įtariamas karo nusikaltimu, įvykdytu Ukrainoje prieš Lietuvos pilietį.
